Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl pažeistos teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. Vilniaus regiono apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę nugriauti žemės sklype, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą dviejų dalių akliną metalinę tvorą, bendras tvoros ilgis 21,14 m (viena dalis 14,43 m, antroji dalis 6,71 m), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovei neįvykdžius įpareigojimo nugriauti žemės sklype, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytos dviejų dalių aklinos metalinės tvoros, bendras tvoros ilgis 21,14 m (viena dalis 14,43 m, antroji dalis 6,71 m), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo naudai; 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, matydamas jos sklype statomą užtvarą, nesikreipė į ją dėl savo neva pažeidžiamų teisių, nepasiūlė iš anksto susitarti nesutarimus spręsti neteisminiu būdu, o tik nepavykus pasiekti bendro sutarimo kreiptis į institucijas, nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nepasiūlė ginčo išspręsti geruoju, o siekdamas savanaudiškų tikslų, nedelsdamas kreipėsi į teismą. Vien tai, kad galbūt pažeisti normatyviniai užtvaro statymo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Turi būti įvertinta, kad ieškovas negyvena ginčo sklype (jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, ką nurodė ir ieškinyje), tad nėra aišku, kokiu būdu ir kuriuo metu yra pažeidžiamos jo teisės.

3. Ieškovo dublike nurodyta, kad ieškovas 2022 m lapkričio 16 d. atėjo pasikalbėti ir esamą situaciją bandyti spręsti su atsakove taikiai dėl jos pastatytos tvoros, kuri buvo pastatyta atsakovės žemės sklype arčiau nei 1 metras iki žemės sklypo ribos. Tačiau atsakovė nenorėjo kalbėtis su ieškovu ar ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo dėl neteisėtai pastatytos tvoros, 2022 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė pareiškimą, kuriuo nepagrįstai apkaltino ieškovą jos atžvilgiu vartojus necenzūrinius žodžius (ieškinio 1 priedas). Taip pat ieškovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją pateikdamas skundą dėl atsakovės pastatytos tvoros ir 2023 m. balandžio 21 d. į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (ieškinio 2 priedas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakydama į ieškovo skundą visais atvejais informavo, kad skundo nagrinėjimas nepatenka į institucijos nagrinėjamų skundų kategoriją, todėl skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, ieškovui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl kitų fizinių asmenų veiklos, kai ši veikla pažeidžia kito asmens teises ir teisėtus interesus (ieškinio 5 priedas ir dubliko 3 priedas). Ieškovo teigimu, atsakovės pastatyta dviejų dalių aklina skardinė tvora 0,09–0,75 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo pietinės pusės ribos meta šešėlį į atsakovo sklypą, taip užstodama saulę. Metamas tvoros šešėlis yra daugiau nei vienas metras nuo žemės sklypo ribos (ieškinio 4, 5 priedai). Teikiamos nuotraukos patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo dalis, besiribojanti su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, yra apdirbta, joje auginamos žemės ūkio kultūros. Taip pat teikiami įrodymai patvirtina, kad nuo atsakovės pastatytos aklinos tvoros metamas šešėlis patenka į gretimą ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą, tokiu būdu apsunkindamas ieškovo naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.98 straipsnį tai vertinama kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieškovo, teises. Su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sklype arčiau vieno metro atstumu esanti dviejų dalių metalinė aklina tvora pastatyta pažeidžiant STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2 p. reikalavimus ir ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises.

4. Atsakovės triplike nurodyta, kad nors ieškovas nurodo, kad 2022 m lapkričio 16 d. atėjo pasikalbėti ir esamą situaciją bandyti spręsti taikiai, tačiau nutyli, kad jo elgesys buvo visiškai netaikus, jis atėjo plūsdamasis, keikė ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, sugadino jos tvorą, ką patvirtina jo paties pateiktoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartyje užfiksuota informacija. Ieškovas nutyli, kad tvora jos sklype buvo nuolatos jau daug metų – sklype buvo medinė tvora, kuri dėl gamtinių sąlygų supuvo. Vietoje jos buvo pastatyta tvora iš tinklo, tačiau prasidėjus kaimyno (ieškovo) puldinėjimams ir grasinimams su ieškovo sutikimu 2022 m. tvora buvo pakeista nauja – aklina. Atsakovei akivaizdu, kad ieškovas galiausiai vėlgi nepatenkintas ir dėl to užvedė šią bylą teisme. Pabrėžia teismui ir tvoros parinkimo priežastis, jos nuomone, iš teismui teikiamų fotonuotraukų matyti, kad ieškovo žemės sklype stovintis pastatas stovi praktiškai ant atsakovei priklausančio sklypo ribos, o pastato besileidžiantis stogas yra jai priklausančioje sklypo teritorijoje. Lyjant lietui nuo šio pastato stogo visas vanduo nuolat bėga į jos žemės sklypą, taip jį užtvindo. Be kita ko, šiame pastate ieškovas įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri nukreipta tiesiai į atsakovės sklypą, tokiu būdu apie ją neteisėtai renkama informacija. Vien tai, kad galbūt pažeisti normatyviniai užtvaro statymo reikalavimai ar kad į ieškovo sklypą krenta šešėlis, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Konkrečiu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, be krentančio šešėlio ant jo sklypo ribos, jo kaip turto savininko teisės yra pažeidžiamos, kad genda dirvožemis, kad jame niekas neauga ir pan., nors ginant savo teises negatorinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jų teisės pažeistos, tenka ieškovams, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Sprendžiama pagal tai, ar galbūt nesilaikant normatyvinių reikalavimų pastatytas užtvaras paveikė ieškovo teises, ar daro jam priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo V. S. atsakovei S. S. 2600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų; priteisti iš ieškovo V. S. valstybės naudai 39,65 Eur (trisdešimt devynis Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1. Teismas nurodė, jog atsakovė pateikė į bylą nuotraukas (el. b. l. 142–146), kurios patvirtina, kad prie ginčo tvoros visose ieškovo lysvėse puikiai auga sodininkystės kultūros.

5.2. Nors ieškovas tvirtino, kad šešėlis dienos metu dengia jo sklypo dalį 90 procentų, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad šešėlis krenta į jo sklypą būtent tiek laiko, nepateikė.

5.3. Teismas pažymėjo, kad nuotraukose nematyti, kad bent kurioje nors šešėlio zonoje augtų samanos. Jokių įrodymų, kad arčiau tvoros esančios žemės kokybė būtų pakitusi ir nebūtų tinkama sodininkystei ar daržininkystei, ieškovas nepateikė.

5.4. Teismas pažymėjo, kad svarbu ne tai, kiek laiko į ieškovo sklypą krenta šešėlis, bet tai, ar šešėlis daro neigiamą poveikį sklypui ar jame augantiems augalams, dėl ko ieškovas negali naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę paskirtį (pvz., sodinti daržo). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

5.5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės tvora užtverta ne per visą sklypų ribos ilgį.

5.6. Teismo vertinimu, nesant įrodymų apie šešėlio neigiamą poveikį žemės sklypui, nurodytos aplinkybės dėl konfliktiškų santykių suponuoja išvadą, jog ieškovo reikalavimas nugriauti tvorą labiau kildinamas ne iš jo teisių pažeidimo, tačiau norint pakenkti atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovės pastatyta dviejų dalių aklina skardinė tvora 0,09–0,75 m atstumu nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo pietinės pusės ribos meta šešėlį į atsakovo sklypą, taip užstodama saulę, tačiau be teisinio pagrindo netaikė STR reikalavimų dėl ieškovo sutikimo gavimo, taip pažeisdamas teismo sprendimo teisėtumo principą.

6.2. Tiek apelianto, tiek atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina atsakovės tvoros metamą į apelianto sklypą šešėlį ir tai, jog teritorijoje prie ginčo tvoros apeliantas užsiima žemės ūkio veikla. Šešėlis neigiamai veikia augalus. Šešėlyje augančių augalų lėtesnė fotosintezė, jie silpniau auga, mažiau žydi, mažesnis derlius, pasikeičia lapų spalvą ir sveikatą, dėl vandens pertekliaus pūva šaknys, padidėja ligų ir kenkėjų pavojus.

6.3. Atsakovo nuomone, tvoros statyba nesilaikant STR 1.05.01:2017 reikalavimų pagal CK 4.98 straipsnį teismo turėjo būti įvertinta kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys gretimo žemės sklypo savininko, t. y. apelianto, teises. Jis mano, kad priešingos bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos, padarytos pažeidžiant CK 4.98 straipsnio nuostatas.

6.4. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio dėl pažeistų ieškovo teisių gynimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl gretimo sklypo savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas stato statinį mažesniu nei teisės normose reglamentuota atstumu, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl įvardytų materialiosios teisės normų taikymo.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad, be krentančio šešėlio ant jo sklypo ribos, jo kaip turto savininko teisės yra pažeidžiamos, kad genda dirvožemis, kad jame niekas neauga ir pan.

7.2. Atsakovės nuomone, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pagrįstai nurodė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad prie ginčo tvoros visose ieškovo lysvėse puikiai auga sodininkystės kultūros.

7.3. Nors apeliantas nurodo, neva savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, tačiau išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas.

7.4. Atsakovės nuomone, teismas vertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

1.1. Ieškovui V. S. nuosavybės teise priklauso 0,1150 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini).

1.2. Atsakovei S. S. nuosavybės teise priklauso 0,1181 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini).

1.3. Ieškovo ir atsakovės sklypus skiria dvi tvoros: ieškovo vielinė tvora ir atsakovės aklina skardinė tvora.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo, sklypo savininko, teisės yra pažeistos, kadangi, nepaisant atsakovės tvoros į ieškovo sklypą metamo šešėlio, jokių įrodymų, patvirtinančių šešėlio daromą neigiamą poveikį ieškovo žemės kokybei ar augalų augimui, ieškovas nepateikė.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas siekia apginti savo, žemės sklypo savininko, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Apelianto teisės buvo apribotos atsakovei be apelianto raštiško sutikimo pastačius dviejų dalių akliną skardinę tvorą, kurios neigiamas poveikis pasireiškia nuo atsakovės aklinos skarinės tvoros krentant šešėliui į apelianto žemės sklypą. Apeliantas teigia, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Teigia, jog teismas, nustatęs atstumų pažeidimus, be teisinio pagrindo netaikė STR reikalavimų dėl ieškovo sutikimo gavimo, taip pažeisdamas teismo sprendimo teisėtumo principą.

4. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

5. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

6. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

7. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas byloje turėjo įrodyti tik tai, kad jis yra ginčo žemės sklypo savininkas ir kad jo, savininko, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t. y. kad tvora pastatyta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų, ir (arba) įrodyti aplinkybę, jog tvora nepažeidžia ieškovo interesų.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai, vadovaudamiesi Žemės įstatymu, privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas).

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovė tvorą pastatė pažeisdama STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2 punkto reikalavimus ir ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises.

10. Apeliacinės instancijos tesimas nusprendžia, jog šioje situacijoje egzistuoja ir kitas / papildomas teisinis ieškinio pagrindas, t. y. CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalys. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant <...> teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų materialiųjų teisės normų turinį, konstatuoja, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio (tvoros, užtvaro) – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. statyba, vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos.

12. Statinio statybai (šiuo atveju inžineriniam statiniui užtvarui, tvorai) keliami reikalavimai pirmiausia ir daugiausia yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Šios civilinės bylos procese keliamas klausimas dėl statybos žemės sklype teisėtumo, statinių statybai keliami reikalavimai yra reglamentuoti specialiame norminiame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. D1-713, todėl šio teisės akto nuostatos pirmiausia ir taikytinos sprendžiant ginčo klausimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) (tvoros, kurių aukštis siekia 1–2 metrus) priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas statybą leidžiančio dokumento nereikia.

14. Kitas aspektas tas, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: 1) statant užtvarą: 1.1) ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2) prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°); 1.2.2) jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 2016-28700; 7 priedas)).

15. Taigi, jeigu statoma tvora ant sklypo ribos, besiribojančių teritorijų savininkų sutikimas privalomas visais atvejais; jeigu tvora yra prie sklypo ribos, rašytinio kaimynų sutikimo reikės tuomet, kai ši įrengiama arčiau nei 1 metras iki sklypo ribos; rašytinio sutikimo reikia ir tuomet, jei tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 50 procentų bendro tvoros ploto, kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi ir tuomet, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 procentai, kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas rytų arba vakarų kryptimis. Visais kitais atvejais rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai nėra privalomi. Kita vertus, I grupės statiniui gali būti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei sklypas yra bent vienoje iš nurodytų teritorijų: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kurorte, Kuršių nerijoje arba magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje, esančioje 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

16. Iš nurodyto reglamentavimo galima spręsti, kad akliną ar akytumo reikalavimų netenkinančią tvorą (iki 2 m aukščio) be sutikimo galima statyti atitraukus ją daugiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo nuostatas, įtvirtinančias minimalius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir galimybę sumažinti šiuos atstumus iki 1 m, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą), konstatavo, kad statytojas turi pareigą laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, o kaimyninio sklypo savininkas (naudotojas) – teisę sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu yra nustatytas norminiuose teisės aktuose, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

18. Minėta nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota aiškinant kito teisės akto, reglamentuojančio statybos teisinius santykius, nuostatas, tačiau pačių (išaiškintų) nuostatų turinys yra tapatus šios civilinės bylos ginčui spręsti reikšmingų nuostatų (žr. šios nutarties 23, 24 punktus) turiniui, todėl aptariama kasacinio teismo praktika yra aktuali aiškinant ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017“ 7 priede įtvirtintus minimalius atstumus nuo statinių (užtvaro, tvoros) iki kaimyninio žemės sklypo ribos bei akytumą.

19. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017“ 7 priedo nuostatų, reglamentuojančių minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir akytumą pažeidimas, lemiantis atitinkamo statinio statybos neteisėtumą, kartu reiškia ir kaimyninio žemės sklypo savininko subjektinių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad kaimyninio žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys be jo sutikimo gretimame žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedas, atstumu, kad, remiantis tuo pačiu, tvoros akytumas yra didesnis.

20. Tokia išvada pagal analogiją padaryta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, joje kasacinis teismas nusprendė, kad kaimyninio sodo žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys be jo sutikimo gretimame sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas, atstumu.

21. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptartos ginčo aplinkybės nebuvo analizuotos remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017“ 7 priedu. Bylą nagrinėjęs teismas lakoniškai nusprendė, kad „nepaisant atsakovės tvoros į ieškovo sklypą metamo šešėlio, jokių įrodymų, patvirtinančių šešėlio daromą neigiamą poveikį ieškovo žemės kokybei ar augalų augimui ieškovas nepateikė“ (skundžiamo sprendimo 22 punktas), todėl klausimas dėl tvoros aukščio, atstumo nuo ieškovo sklypo, tvoros akytumo, rašytinio sutikimo turi būti sprendžiamas, nes jis turi esminę reikšmę nustatant, ar egzistuoja pagrindas pripažinti ieškovo subjektinių teisių pažeidimą ir kartu jo pasirinktu būdu apginti (galimai) pažeistas subjektines teises.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė atsakovės sklype pastatyto statinio (tvoros) atžvilgiu nuostatas statybų požiūriu, neatliko tinkamo santykio tarp šių materialiosios teisės normų teisinio įvertinimo, o netinkamai aiškinant ir taikant nurodytas materialiosios teisės normas buvo neteisingai išspręsta byla.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl galbūt ieškovo pažeistų teisių išsprendė iki galo tinkamai neišsiaiškinęs ieškinio pagrindo, atitinkamai tinkamai teisiškai nekvalifikavęs ieškiniu pareikštų reikalavimų, dėl to skiriasi įrodinėjimo pobūdis. Teismas taip pat iki galo tinkamai nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Neišsiaiškinus ir neįvertinus pirmiau įvardytų aplinkybių, pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė.

25. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

26. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad bylą dėl pažeistos teisės gynimo pirmosios instancijos teismas išsprendė nenustatęs, netyręs ir nevertinęs esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį šalių ginčą, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. Abiejų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgiant į galutinį išnagrinėjimo rezultatą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.