- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-85-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- V. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-85-544/2020
teisėjas Alfonsas Guobys Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30844-2018-9
2020 m. kovo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-235/2019 pagal ieškovų V. V., V. V., V. V. ieškinį atsakovei J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. V., V. V. ir V. V. prašė įpareigoti atsakovę J. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros, kuria ribojasi atsakovės valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ieškovų valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 2017 m. gruodžio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statikada“ schemoje pažymėtą taškais 1-2.
2. Nurodė, kad atsakovės sklypą ir ieškovų sklypą riboja betoninė atraminė siena. Ant jos yra pastatyta metalinė tvora, kuri priklauso atsakovei. Atsakovė kaltino ieškovą V. V., kad jis sugadino metalinę tvorą, rašė pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-222-1015/2018, kuriuo V. V. išteisino. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-654/2018 paliko nuosprendį nepakeistu.
3. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Statikada“ žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schemoje yra pateikiami du brėžiniai: pirmame parodytas atsakovės sklypas ir ieškovų sklypas, kurių abiejų ribos atvaizduotos mėlyna spalva, o raudona spalva pažymėta faktiškai egzistuojanti metalinė tvora; matyti, jog visa tvora patenka į ieškovų sklypą; antrame brėžinyje raudona spalva atvaizduota ta pati metalinė tvora su atstumais, kiek ji patenka į ieškovų sklypą; matyti, jog tvoros įsiterpimas į ieškovų sklypą sudaro 0,32 – 0,37 m; visa atsakovės nuosavybės teise valdoma tvora, kuri įsiterpusi į ieškovų sklypą, yra 35,92 m ilgio, schemoje ji pažymėta taškais 1 ir 2. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvora daug kur yra pakrypusi, didelė tikimybė, jog ji nugrius, nes yra sena ir surūdijusi. Be to, ši tvora nėra reikalinga ir atsakovei, nes jos sklype yra dar viena tvora, stovinti maždaug už 40 cm nuo ginčo tvoros.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas 0,0765 ha. Ieškovė V. V. kartu su ieškovu V. V. įsigijo 383/765 dalis ieškovų sklypo 1995 m. kovo 2 d., o ieškovė V. V. – 382/765 dalis ieškovų sklypo 2014 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas 0,0839 ha. Iš pateikto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovų sklypas pažymėtas indeksais „47“ ir „19“, o atsakovės sklypas joje pažymėtas indeksais „46“ ir „21“. Šalių sklypai turi bendrą ribą, kurią riboja betoninė atraminė siena. Ant jos yra pastatyta pakrypusi į ieškovų žemės sklypo pusę metalinė tvora, kuri priklauso atsakovei.
6. Nustatė, kad į bylą yra pateikta 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Statikada“ žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schema, kurioje pateikiami du brėžiniai – pirmame parodytas atsakovės sklypas ir ieškovų sklypas, kurių abiejų ribos atvaizduotos mėlyna spalva, o raudona spalva pažymėta faktiškai egzistuojanti metalinė tvora. Iš šių brėžinių matyti, kad visa tvora patenka į ieškovų sklypą – tvoros įsiterpimas sudaro 0,32 – 0,37 m. Visa atsakovės nuosavybės teise valdoma tvora, kuri įsiterpusi į ieškovų sklypą, yra 35,92 m ilgio, schemoje pažymėta taškais 1 ir 2. Ji tęsiasi per visą bendrą sklypo kraštinę (ilgį).
7. Teismas vertino, kad neatitinka tikrovės atsakovės teiginys, jog tvoros palinkimas, dėl kurio ginčo dalyku esanti tvora galimai patenka į ieškovų žemės sklypo ribas, bei jos fizinės būklės pablogėjimas buvo nulemtas pačios ieškovės V. V. sutuoktinio V. V. neteisėtais veiksmais. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. PK-222-1015/2018 ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-654/2018 dėl kaltinimo tvoros sugadinimu apeliacinės instancijos teismo motyvų 8 punkte konstatavo, jog „Nuosprendžio dalyje dėl tvoros segmento pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų J. S. – U. ir G. U. parodymai yra prieštaringi, kitų objektyvių duomenų, galinčių paneigti ar patvirtinti vieno ar kito liudytojo parodymus, byloje nėra. Ginčydama šį argumentą, apeliantė nurodė tų pačių dviejų liudytojų parodymų dalis, kurios, jos nuomone, paneigia teismo argumentus. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismui pritrūko patikimų duomenų padaryti motyvuotas išvadas ir toks sprendimas yra teisingas. Liudytojų parodymai yra pakankamai fragmentiški, iš jų negalima susidaryti patikimo įvykių vaizdo, o kaltininkui nuteisti teismas turi turėti labai patikimų duomenų“.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė V. V. turi dalį bendro sklypo su ieškove V. V., tarp jų nėra nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka, todėl, nors ji ir gyvena kitoje namo pusėje esančioje sklypo dalyje ir toje pusėje, kurioje yra ginčo objektas (tvora), nesilanko, ji yra tinkamas ieškovas šioje byloje kaip žemės sklypo bendrasavininkė. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog ieškovai pagrįstai nurodo, kad vienintelis jų pažeistų teisių gynimo būdas yra įpareigojimas nugriauti tvorą, kuri patenka į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo esančia rašytine medžiaga, o tik išimtai vadovavosi ieškovo V. V. atstovo išsakytais argumentais, taip pat nepasisakė dėl atsakovės išdėstytų argumentų, nenurodė, kodėl juos atmeta.
11. Teigia, jog ieškovės į bylą pateikta UAB „Statikada“ schema daryta 2017 m. gruodžio 7 d., o ieškinys pareikštas dėl tvoros nugriovimo po metų laiko. Taigi, situacija yra pasikeitusi ir neatitinka šiuo metu esančios realios tvoros situacijos. Be to, ši schema buvo atlikta vienašališkai tik ieškovų, atsakovė atliekant matavimus nedalyvavo, joje atvaizduoti duomenys tokie, kokių ieškovams reikia, taip pat nebuvo registruota, nesuderinta nei su viena valstybine institucija, nėra nei vieno atsakingo asmens parašo, dėl ko ja vadovautis nebuvo jokio pagrindo.
12. Nurodo, kad ginčo tvora pastatyta labai seniai, dar prieš šalims įsigyjant žemės sklypus nuosavybės teise, todėl pagrįstai galima teigti, jog tvoros savininkais yra tiek ieškovai, tiek ir atsakovė, kas reiškia, kad ginčo objektas šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise. Teismas visiškai neįvertino atsakovės argumentų, kad tvora galimai pavojingos būklės yra tik trumpoje atkarpoje, todėl visos tvoros nugriovimas būtų neproporcingas ir sukeltų didesnę žalą bei išlaidas, negu dalies, kurioje ji yra galimai pavojingos būklės, sutvarkymą ir suremontavimą. Taip pat sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovės prašymo taikyti ieškinio senatį, apie tai, kad dalį tvoros ieškovas V. V. nuėmė, dėl ko neliko dalies ginčo objekto.
13. Mano, jog teismas neįsigilino į visą byloje esančią medžiagą ir jos nevertino, o tik pacitavo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-654/2018 8 punkto motyvus. Tačiau byloje buvo pateikta ir kitų įrodymų, kurie pagrindžia atsakovės išdėstytą poziciją apie tai, kad tvoros palinkimas į ieškovų žemės sklypo ribas bei jos fizinės būklės pablogėjimas buvo nulemtas būtent ieškovo V. V. neteisėtais veiksmais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad prieš 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdį, 2019 m. kovo 16 d., ieškovas V. V. naujai išgriovė kitą tvoros dalį, kuri buvo pritvirtinta prie stulpų. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė teismui šias aplinkybes, tačiau teismas jų net neįvertino ir sprendime visiškai apie tai nepasisakė. Šios aplinkybės yra itin svarbios bylai, kadangi skundžiamu teismo sprendimu atsakovė yra įpareigota nugriauti tvoros dalį, kurios dalį jau nugriovė ir sugadino pats ieškovas.
Atsiliepimas
14. Teigia, jog nuo pat pirmo savo procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) išsakė pagrįstą abejonę dėl ieškovės V. V. tikrosios valios būti ieškove byloje ir reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje yra būtina pripažinti šios ieškovės dalyvavimą parengiamajame posėdyje būtinu, kad būtų galima nustatyti, ar jos, kartu su bendraieškove V. V., pareikštas ieškinys atitinka tikrąją jos valią. Taip pat atsakovė tokios pozicijos laikėsi ir visuose teismo posėdžiuose, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio. Toks teismo nenoras pripažinti ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu parodė teisėjo šališkumą ir norą kuo greičiau išnagrinėti bylą, nesigilinant į tikrąją šalių valią dėl ginčo.
15. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė V. V. yra tinkamas ieškovas šioje byloje kaip žemės sklypo bendrasavininkė. Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ginčo tvora šios ieškovės teisių ar teisėtų interesų niekaip nepažeidžia.
16. Mano, jog teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik ieškovui V. V., nors ieškovų yra viso trys. Be to, byloje yra advokato apmokėjimo kvitas, pagal kurį už paslaugas sumokėjo ieškovė V. V., nors ten akivaizdžiai ne jos parašas. Atsakovė teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl šio dokumento klastojimo, tačiau bylą nagrinėjantis teismas į tai nesureagavo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai V. V. ir V. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad apeliantės nurodytais pagrindais tenkinti apeliacinio skundo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas sprendime vadovavosi 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Statikada“ žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schema, kuri gerai žinomi atsakovei, nes buvo pateikta baudžiamą bylą nagrinėjančiam teismui. Nesutinka su tuo, kad ieškovas V. V., griaudamas ginčo tvorą, atliko neteisėtus veiksmus. Tokių įrodymų byloje nėra, o baudžiamojoje byloje jis buvo išteisintas. V. V. tik suvyniojo nukritusį į ieškovų pusę tinklą, permetė jį į atsakovės, kaip tinklo savininkės, sklypą, tačiau metalinės tvoros negriovė ar kitaip jos negadino.
19. Mano, kad sprendimą apeliantė gali įvykdyti, nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai. Tvora kelia grėsmę ieškovams ir pas juos būnantiems asmenims, ji yra smarkiai pakrypusi, dalis jos kabo pasikabinusi, o kita dalis nukritusi. Todėl atsakovei belieka nugriauti likusią dalį ir išvežti ieškovų sklype esančią nugriuvusią tvoros dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmetamas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų V. V., V. V. ir V. V. ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – nugriauti tvorą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Apeliantė po apeliacinio skundo pateikimo pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir jų nevertino – Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus apie ieškovo V. V. neteisėtus veiksmus bei jam skirtą administracinę nuobaudą, taip pat J. S. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui dėl teisėjo šališkumo ir teismo pirmininko atsakymą į šį skundą. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės papildomai pateikti įrodymai byloje, įskaitant skundą teismo administracijai, neturi reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškovų ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintas ne tuo faktiniu pagrindu, be to, juos visus prijungimui prie bylos buvo galima pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog dauguma iš apeliantės pateiktų įrodymų byloje jau yra pateikti, todėl reikalavimas juos prijungti prie bylos antrą kartą yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, naujai pateikti įrodymai prie bylos neprijungiami ir nevertinami.
24. Apeliantė akcentuoja tai, kad teismas, analizuodamas ginčo tvoros nugriovimo klausimą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai, nevisapusiškai vertino įrodymus, nepasisakė apie daugelį atsakovės išsakytų argumentų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės teiginiams, aiškiai ir išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde jos nurodytų argumentų. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, išimtinai palankią jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimą.
25. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisė normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Kaip minėta, vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti šalies nenaudai, nesudaro pagrindo vertinti, jog jie įvertinti neteisingai.
26. Atsižvelgdama į nutarties 25 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantei nuosavybės teise priklausanti ginčo tvora įsiterpia į ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, dėl ko pažeidžiamas ieškovėms priklausančio žemės sklypo valdymas, kuris turi būti ginamas. Byloje pateikti 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Statikada“ žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schemų ir brėžinių duomenys, kuriuos ištyrė ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, rodo, kad visa ginčo tvora patenka į ieškovų sklypą, jos įsiterpimas į ieškovų sklypą sudaro 0,32 – 0,37 m, jis yra 35,92 m. ilgio, schemoje pažymėtas taškais 1 ir 2 ir tęsiasi per visą bendrą sklypo kraštinę (ilgį). Apeliantė kitokių įrodymų, paneigiančių šių matavimų teisingumą, nepateikė, nors tokią procesinę teisę ir pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis), ir tik deklaratyviai teigia, jog ši schema yra palanki išimtinai ieškovams. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios argumentacijos, laikytini apeliantės nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kritiškai vertintinas apeliantės teiginys, jog teismas turėjo vadovautis tik tokia schema, kuri būtų įregistruota Nekilnojamo turto registre, nes tokiam dokumentui, koks pateiktas byloje, joks norminis aktas privalomos teisinės registracijos viešajame registre nenumato. Dokumentas atitinka jam, kaip įrodymui civilinėje byloje, keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, yra parengtas specialisto, turinčio atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją (kvalifikacijos pažymėjimas 2M-M-1832), todėl pirmosios instancijos teismui juo nesivadovauti nebuvo jokio pagrindo, tuo labiau, kad kitokių įrodymų tai pačiai aplinkybei įrodyti apeliantė iš viso nepateikė.
27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tik pacitavo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties baudžiamojoje byloje motyvus, tačiau nepasisakė dėl kitų įrodymų, kurie pagrindžia, kad tvoros palinkimą į ieškovų žemės sklypo ribas nulėmė pats ieškovas V. V. savo neteisėtais veiksmais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria ieškovų pozicijai, kad byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindo ir dalyko įrodinėjimui nėra svarbūs ieškovo V. V. atlikti veiksmai. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-222- 1015/2018 V. V. išteisino, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-654/2018 ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019 atsakovės skundus atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį, konstatavus, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinųjų nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamas V. V., požymių visuma. Nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės kitokia nuomonė apie baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau įvertintus ieškovo V. V. neva neteisėtus veiksmus ir atsiradusias pasekmes, neturi teisinės reikšmės. Tuo pačiu pastebėtina, jog apeliantė tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek šios bylos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu laikė, jog ginčo tvora priklauso jai, tuo tarpu apeliaciniame skunde jau teigia, kad ji šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise. Teismo nuomone, tokia apeliantės pozicija yra gynybinė, kuria siekiama išvengti prievolės įvykdymo.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovei priklausantis statinys, šia sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį (šiuo atveju – atsakovei priklausanti tvora galimai kelia grėsmę), ieškovų teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jų žemės sklypo dalyje stovi atsakovei priklausantis statinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties.
29. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu skundo argumentą, kad ieškovė V. V. nėra išreiškusi savo aiškios valios dėl ieškinio pareiškimo ir jo palaikymo teisme. Kaip matyti, ieškovė teismui pateikė 2019 m. sausio 28 d. pačios ranka rašytą ir pasirašytą pareiškimą dėl atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių, kuriuo patvirtino, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės atitinka faktines ginčo aplinkybes, ieškinį ir patikslintą ieškinį ji pati pasirašė. Kolegijos vertinimu, atsakovės išreikšta pozicija nėra jokio pagrindo abejoti. Akivaizdu, jog ji yra vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos, todėl logiška, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau savo teisę realizavo per atstovą, o dokumentus pasirašė pati. Pagal CPK 51 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, ieškovė turėjo teisę vesti savo bylą pati ar per atstovą, kurio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje.
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys rodo, jog ieškovė V. V. ir ieškovė V. V. yra minėto žemės sklypo dalies bendraturtės, tarp jų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl jos abi yra tinkamos ieškovės šioje byloje. Tai, kad ieškovė V. V. galimai tam tikru laikotarpiu tam tikra sklypo dalimi nesinaudoja, nereiškia, jog ateityje ja nesinaudos, nes, kol nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, abi minėtos ieškovės kaip bendraturtės turi teisę naudotis bet kuria ir kiekviena joms priklausančio sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė V. V. pati pasirašė ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuose išreiškė savo valią, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ši ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tai, kad ieškovė bylą vedė per advokatą, nelaikytina jos abejingumu teismo procesui ir bylos baigčiai, atsižvelgiant į šios nutarties 29 punkte nurodytas CPK 51 straipsnio nuostatas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes jas nepagrįstai priteisė tik ieškovui V. V.. Minėtame 2019 m. sausio 28 d. pareiškime teismui ieškovė V. V. aiškiai nurodė, kad atstovui advokatui A. P. pinigus yra sumokėjęs jos sutuoktinis ieškovas V. V. už save patį ir už ją. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas V. V. teismo posėdyje. Pagal bylos duomenis, V. V. ir V. V. yra sutuoktiniai, todėl turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jie juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.3.92 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą išsprendė tinkamai.
32. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjęs teisėjas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas (neatlikimas) bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės skundo argumentus dėl teisėjo šališkumo, vertina, kad apeliantės abejonės šiuo klausimu nepaneigia bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo prezumpcijos. Atsakovė nepagrindė ir bylos duomenys nepatvirtina, kad bylą nagrinėjęs teisėjas buvo tendencingas ar turėjo aiškų išankstinį nusistatymą byloje. Vadinasi, nėra nustatyta realių faktų, keliančių abejones dėl teisėjo nešališkumo, dėl ko apeliantės skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais ir atmetami.
33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.