Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. V., V. V. nir V. V. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovė J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų sklypas ir Atsakovės sklypas ribojasi. Atsakovės sklypą ir Ieškovų sklypą riboja betoninė atraminė siena. Ant jos yra pastatyta metalinė tvora, kuri priklauso Atsakovei.

Atsakovė kaltino jį, ieškovą V. V., neva jis sugadino metalinę tvorą. Taip pat pranešime buvo minimi ir kiti neva nusikalstami jo veiksmai, tačiau jie nėra svarbūs Ieškovų reikalavimams šioje byloje.

Panašius pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms Atsakovė teikė ne kartą, o vėliau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą skundu privataus kaltinimo tvarka. Byloje Atsakovė kaltino V. V., kad jis, be kita ko, sugadino ant betoninės atramos esančią metalinę tvorą, kurios ilgis apie 30 m., kurią Atsakovė savo lėšomis vėliau atstatė. Atstatė ne tokią, kokia buvo anksčiau (tai yra vielinė), tačiau kitokių charakteristikų, tai yra segmentinę tvorą.

2018-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudž. byloje Nr. PK-222- 1015/2018, kuria V. V. išteisino. Vėliau buvo teikiami skundai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-05-16 nutartimi baudž. byloje Nr. lA-285-654/2018 paliko pirmos instancijos nuosprendį nepakeistu.

Byloje duomenys, kurie gerai žinomi Atsakovei, nes buvo pateikti ir baudžiamą bylą nagrinėjančiam teismui, o būtent 2017-12-07 UAB „Statikada“ Žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schemą. Joje yra pateikiami du brėžiniai - pirmame parodytas Atsakovės sklypas ir Ieškovų sklypas, kurių abiejų ribos atvaizduotos mėlyna spalva, o raudona spalva pažymėta faktiškai egzistuojanti metalinė tvora. Matyti, jog visa tvora patenka į Ieškovų sklypą. Antrame brėžinyje, pavadintame „Išsikišusios dalies atstumai (vaizdas padidintas)“ raudona spalva atvaizduota ta pati metalinė tvora su atstumais, kiek ji patenka į Ieškovų sklypą. Matyti, jog tvoros įsiterpimas į Ieškovą sklypą sudaro 0,32 - 0,37 m. V. A. nuosavybės teise valdoma tvora, kuri įsiterpusi į Ieškovų sklypą, yra 35,92 m. ilgio, Schemoje ji pažymėta taškais 1 ir 2. Ji tęsiasi per visą bendrą sklypo kraštinę (ilgį).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvora daug kur yra pakrypusi, didelė tikimybė, kad ji nugrius, nes yra sena ir surūdijusi. Nagrinėjant baudž. bylą Nr. PK-222-1015/201.8 Atsakovė nurodė, jog betoninė atrama įrengta 1963 m. tikėtina, jog metalinė tvora statyta maždaug tuo metu.

Be fakto, kad Atsakovės tvora yra įsiterpusi į Ieškovų sklypą, ši tvora yra sena, neatnaujintoje vietoje surūdijusi ir kelianti pavojų, Ieškovų sklype nuolatos gyvena maži vaikai, kurie žaidžia šalia tvoros, kuri bet kurią akimirką gali nugriūti ir sužeisti juos. Si tvora nėra reikalinga ir Atsakovei, nes ji turi savo sklype esančią dar vieną tvorą, stovinčią maždaug už 40 cm nuo ginčo tvoros.

Atsakovė su ieškovų reikalavimais nesutiko. Jos vertinimu ieškinyje nurodyti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, todėl jų pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi. Ieškovės nurodė, kad ji be kita ko, kaltino I. V. V. sutuoktinį V. V. dėl metalinės tvoros sugadinimo, o 2016-11-11 d. dėl to kreipėsi į Vilniaus m. 2 PK, kuriame nurodė, kad V. V. 2016 m. lapkričio mėn. 04-09 d. dienomis piktybiškai išdaužė, sugadino apie 30 metrų išilgai esančią mano apsauginę tvorelę, jungiančią su jo žemės sklypu.

Teigė, kad ieškinyje nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą V. V. aiškino ir teikė įrodymus, kad metalinė tvora yra ne jos, atsakovės sklype, tačiau teismas tokių argumentų nevertino, nes tai yra civilinio pobūdžio ginčo dalykas. Ieškovės pažymėjo, kad 2018-02-08 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudž. byloje Nr. PK-222-1015/2015, kuria V. V. išteisino, o 2018-05­16 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi baudž. byloje Nr. 1A-285-654/2018 paliko pirmos instancijos nuosprendį nepakeistu. Nepaisant to, kad Ieškovės ieškinyje nurodo, kad šios faktinės aplinkybės nėra svarbios Ieškovių reikalavimams šioje byloje, tačiau ji mano priešingai ir laiko, kad šios faktinės aplinkybės yra svarbios nustatyti tiesai šioje byloje.

Taip pat nurodė, kad kaip teisingai nurodyta Ieškovių ieškinyje betoninė siena (atrama) ant kurios yra pastatyta ginčo dalyku esanti metalinė tvora, tiek pati metalinė tvora buvo įrengta maždaug 1963 m. Minima betoninė siena ir ginčo dalyku esanti metalinė tvora skiria Ieškovių ir Atsakovės žemės sklypo ribas. Pažymėtina, kad tarp Ieškovių ir Atsakovės jokių ginčų dėl metalinės tvoros, iki kol pas I. V. V. atvyko gyventi jos sutuoktinis V. V., nebuvo, t.y. jokių pretenzijų dėl tvoros tarp Ieškovių ir Atsakovės nebuvo. Pas I. V. V. atvykus gyventi V. V., kuris be kita ko, nėra Ieškovių Žemės sklypo savininkas, tarp Atsakovės ir V. V. prasidėjo konfliktai.

Ji, atsakovė, nurodė, kad 2016-11-11 d. su pranešimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 PK, kuriame nurodė, kad I. V. V. sutuoktinis V. V. ne pirmi metai piktybiškai nuodijo jos augalus, vaismedžius, taip pat 2016 m. lapkričio mėn. 4-9 dienomis piktybiškai išdaužė apsauginę tvorelę, jungiančią jos sklypą su Ieškovių sklypu. 2017-09-12 d. Ji, Atsakovė su skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad V. V. 2016 m. lapkričio 4-9 dienomis piktybiškai daužė, sugadino apie 30 metrų išilgai esančią apsauginę tvorelę, jungiančią Ieškovių ir Atsakovės žemės sklypus dėl ko buvo pažeisti tvorą laikantys junginiai dėl kurių tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos. Taip pat, V. V. 2016 m. gruodžio 13-14 dienomis išardė metalinę tvorą (tinklą), skiriančią Ieškovių ir Atsakovės žemės sklypus bei tvoros metalinį tinklą pavogė. Metalinis tinklas buvo dingęs keletą dienų, po pranešimo į policiją dėl dingusio metalinio tinklo, V. V. grąžino sukarpytą metalinės tvoros tinklą, kuris dalimis buvo sumestas į Atsakovės sklypą.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas baudž. byloje Nr. PK-222-1015/2018 ir Vilniaus apygardos teismas baudž. byloje Nr. 1A-285-654/2018 dalyje dėl kaltinimo dėl tvoros sugadinimo konstatavo, kad V. V. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. 2016 m. lapkričio mėn. 4-9 d. perpjovė išilgai sklypus skiriančią tvorą, pažeidžiant tvorą laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos ir 2016 m. gruodžio 13­14 d. išardė metalinę tvorą (tinklą), skiriančią sklypus ir pavogė tvoros metalinį tinklą, tačiau šie V. V. veiksmai nesiekė turtinės ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl V. V. išteisino.

Teigė, kad paminėtose baudž. bylose buvo nustatyta, kad pačios I. V. V. sutuoktinis atliko veiksmus dėl kurių ginčo dalyku esanti tvora deformavosi išgriauta iš tvoros juostos dėl ko ginčo dalyku esanti tvora palinko ir ji galimai pasviro į Ieškovių Žemės sklypo ribas. Šios faktinės aplinkybės yra svarbios šioje byloje, kadangi tvoros palinkimas dėl kurio ginčo dalyku esanti tvora galimai patenka į Ieškovių žemės sklypo ribas, bei jos fizinės būklės pablogėjimas, buvo nulemtas pačios I. V. V. sutuoktinio V. V. neteisėtais veiksmais.

Atkreipė dėmesį, kad Ieškovės ieškinyje kaip neginčijamą faktą nurodo, kad ginčo dalyku esanti metalinė tvora nuosavybės teise priklauso išimtinai vien tik Atsakovei. Šie Ieškovių teiginiai prieštarauja kartu su šiuo atsiliepimui pateikiamiems rašytiniams duomenims.

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo dalyku esanti tvora, esanti tarp žemės sklypų Šarkų g. 21 ir Šarkų g. 19, nuosavybės teise priklauso tiek Šarkų g. 21, tiek Šarkų g. 19 žemės sklypų savininkams. Taigi, Ieškovių ieškinyje nurodyti teiginiai, kad ginčo dalyku esanti metalinė tvora nuosavybės teise priklauso tik jai yra neteisingi.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, teigtina, kad Ieškovių ieškinyje nurodyti argumentai, jog Atsakovė pažeidžia Ieškovių nuosavybės teises yra teisiškai nepagrįsti, nes tvoros savininkais yra tiek Ieškovės, tiek ir Atsakovė, kas reiškia, kad tvora ginčo šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, t. y. ginčo šalys yra tvoros bendraturčiai, kurios šį turtą (tvorą) privalo valdyti, naudotis ir disponuoti bendru sutarimu. Todėl, Ieškovių ieškinio reikalavimas įpareigoti Atsakovę nugriauti ginčo dalyku esančią tvorą dėl tariamo jų nuosavybės teisės pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė pažymėjo, kad taip pat, Ieškovės ieškinyje nurodo, kad tvora privalo būti nugriauta, kadangi ji yra sena, neatnaujintoje vietoje surūdijusi ir keliantį pavojų. Pažymėtina, kad ginčo dalyku esanti tvora galimai pavojingos būklės tapo išimtinai tik dėl pačios I. V. V. sutuoktinio V. V. veiksmų. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir konstatuotos pirmiau šiame atsiliepime minėtose baudžiamosiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, jos vertinimu, šiuo atveju pareiga sutvarkyti ir suremontuoti ginčo dalyku esančią tvorą privalo tvoros bendraturtė I. V. V., kadangi tvora galimai pavojingos būklės tapo būtent dėl jos sutuoktinio V. V. neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, Ieškovių reikalavimas įpareigoti pačią Atsakovę nugriauti tvorą reikštų akivaizdų principo iš neteisės negali atsirasti teisėj injuria jus non oritur).

Be to, pažymėjo, kad ginčo dalyku esanti tvora galimai pavojingos būklės yra tik trumpoje atkarpoje, t. y. ne didesnėje nei 10 metrų atkarpoje (iš visos 35.92 metrų atkarpos), todėl visos tvoros nugriovimas būtų neproporcingas ir sukeltų didesnę žalą ir išlaidas, negu dalies, kurioje ji yra galimai pavojingos būklės, sutvarkymą ir suremontavimą. Be to, ji nesutinka su Ieškovių argumentais, kad ginčo dalyku esanti tvora yra apskritai nereikalinga, kadangi ji savo sklype turi dar vieną tvorą, stovinčią maždaug už 40 cm nuo ginčo tvoros. Pažymėtina, kad ginčo dalyku esanti tvora Atsakovei yra svarbi ir reikalinga, nes ji konfliktuoja su I. V. V. sutuoktiniu, kuris baugina Atsakovę, nuodija Atsakovės augalus, vaismedžius ir kt. Dėl šios priežasties tvora Atsakovei suteikia saugumo jausmą, apsaugo Atsakovę nuo galimo neteisėto V. V. patekimo į jos Žemės sklypą. Be to, ji turi rimtų sveikatos problemų, yra patyrusi labai sudėtingą kraujagyslių operaciją, šiuo metu yra nedarbinga, sunkia juda.

Ji gavusi Ieškovių ieškinį kitą dieną susisiekė su I. V. V.. I. V. V. jaii nurodė, kad jokio ieškinio prieš Atsakovę nėra pasirašiusi, taip pat ji nėra mokėjusi jokių pinigų ieškinyje nurodytam atstovui advokatui, kaip tai nurodyta kartu su Ieškovių ieškiniu pateiktoje pinigų priėmimo kvito kopijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad plika akimi matyti, jog Ieškovės parašai esantys ant ieškinio ir atstovavimo sutarties yra akivaizdžiai skirtingi parašui ant pinigų priėmimo kvito kopijos. I. V. V. faktiškai apskritai nėra jos kaimynė. Iš prie ieškinio pateikto NTR išrašo matyti, kad V. V. turi dalį bendro sklypo su ieškove V. V., tačiau nėra nustatyta naudojimo tvarka, nėra aišku kokiomis aplinkybėmis yra įsigytas sklypas. V. V. gyvena kitoje namo pusėje esančioje sklypo dalyje ir toje pusėje, kurioje yra ginčo objektas (tvora) nesilanko. T. V. V. nėra tinkama ieškovė šioje byloje, kadangi nėra pažeidžiamos jos teisės ar interesai.

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 0101-0044-0047, kadastrinis numeris 0101/0044:47 Vilniaus m.k.v., adresas Šarkų g. 19, Vilniuje, plotas 0,0765 ha.

I. V. V. kartu su ieškovu V. V. įsigijo 383/765 dalis Ieškovių sklypo 1995-03-02, o ieškovė V. V. 382/765 dalį prieš šio sklypo 2014-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 0101-0044-0046, kadastrinis numeris 0101/0044:46 Vilniaus m. k.v., adresas Šarkų g. 21, Vilniuje, plotas 0,0839 ha. Ieškovų ir atsakovės sklypai turi bendrą ribą.

Iš pateikto Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad Ieškovų sklypas pažymėtas indeksais „47“ ir „19“, o Atsakovės sklypas joje pažymėtas indeksais „46“ ir „21“ (antri indeksai sutampa su šalių gyvenamųjų namų numeriais) (e. b. l. 9).

Iš šalių paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovų sklypą riboja betoninė atraminė siena. Ant jos yra pastatyta pakrypusi į ieškovų žemės sklypo pusę metalinė tvora, kuri priklauso atsakovei (e. b. l. 13-17).

Į bylą yra pateikta 2017-12-07 UAB „Statikada“ Žemės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schema, kurioje pateikiami du brėžiniai - pirmame parodytas atsakovės sklypas ir Ieškovų sklypas, kurių abiejų ribos atvaizduotos mėlyna spalva, o raudona spalva pažymėta faktiškai egzistuojanti metalinė tvora. Iš šių brėžinių matyti, kad visa tvora patenka į Ieškovų sklypą. Matyti, jog tvoros įsiterpimas į Ieškovą sklypą sudaro 0,32 - 0,37 m. V. A. nuosavybės teise valdoma tvora, kuri įsiterpusi į Ieškovų sklypą, yra 35,92 m. ilgio, Schemoje ji pažymėta taškais 1 ir 2. Ji tęsiasi per visą bendrą sklypo kraštinę (ilgį).

Atsakovė su šiais 2017-12-07 UAB „Statikada“ matavimais ir schemomis nesutiko, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių matavimų ir schemų neteisingumą.

CK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 str.).

CK 4.34 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo.

CK 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valdymas gali būti pažeistas paimant ar daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą.

Nagrinėjamu atveju, laikytina nustatytu tas faktas, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti tvora įsiterpia į Ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, taigi ieškovams priklausančio žemės sklypo valdymas pažeidžiamas ir turi būti ginamas (CK 4.23 str. 3 d.; 4.34 str. 2 d.).

Ieškovai pagrįstai nurodo, kad vienintelis jų pažeistų teisių gynimo būdas yra įpareigojimas nugriauti tvorą, kuri patenka į Ieškovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Šarkų g. 19, kurio unikalus Nr. 0101-0044-0047, ir kuri Schemoje pažymėta taškais 1-2.

Atsakovė nagrinėjant baudžiamąją bylą, nurodė, kad V. V. 2016 m. lapkričio 4-9 dienomis piktybiškai daužė, sugadino apie 30 metrų išilgai esančią apsauginę tvorelę, jungiančią Ieškovių ir Atsakovės žemės sklypus dėl ko buvo pažeisti tvorą laikantys junginiai dėl kurių tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos.

Atsakovė teigia, kad baudžiamosiose bylose buvo nustatyta, kad pačios I. V. V. sutuoktinis atliko veiksmus dėl kurių ginčo dalyku esanti tvora deformavosi išgriauta iš tvoros juostos dėl ko ginčo dalyku esanti tvora palinko ir ji galimai pasviro į Ieškovių Žemės sklypo ribas. Šios faktinės aplinkybės yra svarbios šioje byloje, kadangi tvoros palinkimas dėl kurio ginčo dalyku esanti tvora galimai patenka į Ieškovių žemės sklypo ribas, bei jos fizinės būklės pablogėjimas, buvo nulemtas pačios I. V. V. sutuoktinio V. V. neteisėtais veiksmais. Šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas baudž. byloje Nr. PK-222-1015/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2018-05-16 nutartyje baudž. byloje Nr. 1A-285-654/2018 dalyje dėl kaltinimo dėl tvoros sugadinimo apeliacinės instancijos teismo motyvų 8 punkte konstatavo kad „Nuosprendžio dalyje dėl tvoros segmento pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų J. S. – Uždavinės ir G. U. parodymai yra prieštaringi, kitų objektyvių duomenų, galinčių paneigti ar patvirtinti vieno ar kito liudytojo parodymus byloje nėra. Ginčydama šį argumentą apeliantė nurodė tų pačių dviejų liudytojų parodymų dalis, kurios, jos nuomone, paneigia teismo argumentus. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismui pritrūko patikimų duomenų padaryti motyvuotas išvadas ir toks sprendimas yra teisingas. Liudytojų parodymai yra pakankamai fragmentiški, iš jų negalima susidaryti patikimo įvykių vaizdo, o kaltininkui nuteisti teismas turi turėti labai patikimų duomenų“.

Atsakovė taip pat nurodė, kad susisiekė su I. V. V.. I. V. V. jai nurodė, kad jokio ieškinio prieš Atsakovę nėra pasirašiusi.

I. V. V. 2019-01-28 pateikė į bylą jos ranka rašytą ir pasirašytą pareiškimą dėl atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių ir patvirtino, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės atitinka faktines ginčo aplinkybes, ieškininį pareiškimą ji pati pasirašė, į teismo posėdį negali atvykti dėl sveikatos būklės. Šį pareiškimą ieškovė pasirašė.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė V. V. nėra tinkama ieškovė šioje byloje, kadangi nėra pažeidžiamos jos teisės ar interesai, nes ji faktiškai apskritai nėra jos kaimynė.

Šie atsakovės teiginiai taip pat yra nepagrįsti, nes iš prie ieškinio pateikto NTR išrašo matyti, kad V. V. turi dalį bendro sklypo su ieškove V. V., tarp jų nėra nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka, taigi nors ji ir gyvena kitoje namo pusėje esančioje sklypo dalyje ir toje pusėje, kurioje yra ginčo objektas (tvora) nesilanko, kaip teigia atsakovė, ji yra tinkamas ieškovas šioje byloje kaip žemės sklypo bendrasavininkė.

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą kad ieškovų reikalavimai yra pagrįsti, jų ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

V. C. proceso kodekso 93 straipsnio 1dalimi tenkinus ieškovų reikalavimus, jų naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur. dydžio žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai, kuriuos sudaro 700 Eur.

Nustatyta, kad žyminį mokestį ir už advokato paslaugos sumokėjo už visus ieškovus V. V..

Iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 400 Eur, atsižvelgiant į tai kad ši byla nėra sudėtinga, advokato darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės, atsakovė yra senyvo amžiaus, pensininkė, jokių kitų pajamų neturi (LR CPK 98str.1d.).

Atmetus ieškinį pagal CPK 92straipsniu iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos, kurios sudaro 5,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 294 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros, kuria ribojasi atsakovės valdomas žemės sklypas, esantis Šarkų g. 21, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0044-0046 su ieškovų valdomu žemės sklypu, esančiu Šarkų g. 19, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0044-0047 dalį, 2017-12-07 UAB „Statikada“ schemoje pažymėtą taškais 1-2.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 475 (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.