- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-285-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00179-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Algirdas Putna
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieškovei J. S., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal išteisintojo V. V. ir privačios kaltintojos J. S. apeliacinius skundus dėl 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalies, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas V. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš J. S. priteista dalis V. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 eurų.
J. S. civilinis ieškinys dėl 2306,74 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš V. V. paliktas nenagrinėtu, o privačios kaltintojos prašymas priteisti iš V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad sunaikino svetimą turtą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. sunaikino ir stipriai pažeidė įvairių rūšių sodybos augalus, augančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, su nenustatyta cheminės kilmės medžiaga ir tokiu būdu sunaikino 6 vnt. apie 20 metų augintus buksmedžius 264 eurų vertės; apie 60-80 cm siekiančią „Gold Brabant“ tują 75 eurų vertės, 3 vnt. „Brabant“ tujų, kurių aukštis siekia nuo 100-120 cm, kurios augintos apie 15 metų, viso įvertintos 156 eurų sumai. Be to, sunaikino stambiažiedį sausmedį 5 metrų aukščio, 24 eurų vertės, taip pat sunaikino augalus: Rododendrai 6 vnt. apie 3 m. aukščio, išauginti apie 20 metų, kurių vertė 600 eurų, tuja „Smaragd“ 1 vnt., išauginta apie 20 metų, kurios vertė 95 eurų, taip pat nežinomos kilmės chemikalais apipurškė ir paveikė aviečių krūmus, kurių uogos tapo netinkamos vartojimui. Taip iš viso sunaikino augalų už 1214 eurų.Taip pat V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. lapkričio 4-9 d., piktybiškai daužė, sugadino apie 30 metrų išilgai esančią apsauginę tvorelę, jungiančią V. V. ir J. S. žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; perpjovė išilgai minėtus sklypus skiriančią tvorą, pažeidžiant tvorą laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos.Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. gruodžio 13-14 d., išardė metalinę tvorą (tinklą), skiriančią žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o tvoros metalinį tinklą pavogė; metalinis tinklas buvo dingęs keletą dienų, po pranešimo į policiją dėl dingusio metalinio tinklo, V. V. grąžino sukarpytą metalinės tvoros tinklą, kuris dalimis buvo sumestas į J. S. sklypą.
Išteisintojo apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu išteisintasis V. V. prašo pakeisti 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį dėl advokato dalinio išlaidų priteisimo ir priteisti išteisintajam visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 eurų. Nurodo, kad proceso teisės normose reglamentuojama, jog išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei numatytos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), kuriame nustatyti maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduotini priteisti už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto užmokestis šalies ūkyje. Nėra pagrindo pripažinti, kad vadovavimasis Rekomendacijose nurodytais advokatų darbo užmokesčio dydžiais būtų neteisingas.Apeliantas pažymi, kad byla buvo sudėtinga, vyko šeši teismo posėdžiai, kurių vidutiniška trukmė – dvi valandos. Advokatui teko keletą kartų susipažinti su byla, nes buvo teikiami nauji duomenys. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad turėtos išlaidos neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ar asmenų patiriamų išlaidų panašaus pobūdžio bylose. Teismas pripažino apelianto būtinybę pasitelkti profesionalų teisininką ir pasisakė, kad iš esmės prašymas priteisti visas išlaidas, patirtas dėl advokato suteiktų paslaugų tenkintinas. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi ir visas išteisintojo turėtas išlaidas priteisti iš privačios kaltintojos. Teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertino bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių reikalingumo ir nepagrįstai priteisė tik dalį turėtų išlaidų.
Privačios kaltintojos apeliacinio skundo argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde privati kaltintoja J. S. prašo: 1) panaikinti 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir padarius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ir priimti naują nuosprendį – V. V. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; 2) tenkinti J. S. civilinį ieškinį dėl 2306,74 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš V. V.; 3) iš V. V. priteisti J. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su išteisinamuoju nuosprendžiu, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų byloje.
3.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad augalų sunykimo faktas abejonių nekelia, tačiau teismo vertinimu, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti kaltinimą nurodytoje dalyje, byloje nėra surinkta. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina V. V. kaltę. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad kaltinimas dalyje dėl augalų sunaikinimo (pažeidimo) grindžiamas iš esmės apeliantės parodymais. Teismas pažymėjo, kad apeliantė negalėjo tiksliai nurodyti, kada ji ne kartą yra mačiusi, kaip V. V. pasilipęs ant kopėčių kažką pila ir purškia ant jos augalų. Laiko aplinkybės klausimas buvo nagrinėtas teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl reikėtų remtis duomenimis, kurie išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu. 2017 m. lapkričio 14 d. apeliantė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė V. V. du kartus purškiantį nuo sandėliuko. Dukra matė kaip buvo įlipęs į sklypą laužė rododendrų šakas. 2017 m. lapkričio 20 d. teisme posėdyje apeliantė liudijo, kad matė V. V. iš viso du kartus purškiantį jos augalus. Pirmąjį kartą apeliantė pastebėjo V. V. 2016 m. spalio mėnesį, o antrąjį kartą 2017 m. vasario-kovo mėn. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliantės skundai, pranešimai į institucijas. 2016 m. spalio 7 d. skundas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl neaiškiu skysčiu nupiltų ir nudžiūvusių rododendrų ir kitų augalų. 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininkui. 2016 m. gruodžio 30 d. pranešimas Vilniaus aps. Vilniaus miesto antrojo PK VPK Prevencijos poskyriui, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 13 dieną, apie 12:30 val., J. S. paskambino kiti kaimynai ir pranešė, kad V. V. pasidėjęs kopėčias lipa į jos sodą vėl norėdamas kažką bloga padaryti. 2016 m. gruodžio 14 d. pranešimu Vilniaus aps. Vilniaus m. antrojo VPS Prevencijos poskyriui apeliantė paaiškino, kad V. V. išnuodijo gėles ir medelius, krūmus.
3.3. Teismas pripažįsta ir pats nurodo, jog 2017 m. augalai pasodinti prie tvoros staigiai pradėjo nykti. Tai patvirtino ir liudytojais apklausti R. S., J. S.-U, D. B., G. U., D. B.. To nepaneigia ir išteisintasis. Tam tikros aplinkybės, susijusios su augalų nudžiūvimu, užfiksuotos ir rašytiniuose duomenyse. Taigi teismas tame pačiame sprendime prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad augalų sunaikinimas grindžiamas iš esmės apeliantės parodymais, o kitoje pastraipoje detalizuodamas kitus byloje esančius duomenis, iš kurių galima spręsti apie augalų sunaikinimo faktą ir nykimo momentą. Tad teismas nepagrįstai nurodė, kad neabejotinų duomenų be nukentėjusiosios paaiškinimų, kiek, kokios rūšies, kokio amžiaus, aukščio ir kitų charakteristikų augalų sunyko atitinkamu laikotarpiu byloje nėra ir vėliau prieina nepagrįstą išvadą dėl V. V. išteisinimo, nors aptartų duomenų analizė leidžia išsamiai apibūdinti nusikalstamos veikos vietą, laiką ir būdą. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad V. V. buvo keletą kartų pastebėtas pilantis ant apeliantės žemės sklype esančių augalų neaiškios cheminės kilmės medžiagas, kurie sąlygojo staigų tęstinį augalų nykimą nuo 2016 m. rudens iki 2017 m. vasaros.
3.4. Teismui taip pat kilo abejonių dėl įrodymų, jog augalai sunyko (buvo pažeisti) būtent nenustatytos cheminės kilmės medžiagų ir kad tai lėmė būtent V. V. veiksmai. Augalijos naikinimo faktą patvirtina 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB agrofirmos „S“ augalų būklės vertinimo išvada. Išvadoje užfiksuota, kad apžiūrėjus apeliantės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekoratyvinius augalus, buvo pastebėti ryškūs pažeidimai. Želdiniams, esantiems palei sklypo tvorą, besiribojančia su kaimynais, nustatyta 3 klasės dechromacija (dėl neigiamo aplinkos poveikio pakeitusių spalvą lapų ar spyglių dalis augalijoje) ir 3-4 klasės defoliacija (augalijos pažeidimas cheminėmis medžiagomis). Buvo rasta negyvų tujų ir buksmedžių, stipriai pažeistų rododendrų bei aviečių krūmų ir uogų. Įvertinus lapijos ir spyglių pažeidimo vietas bei atsižvelgus į specifinį kvapą buvo nustatyta, jog augalai pažeisti nenustatytos kilmės chemikalais (b. 1. 44). Teismas posėdyje apklausęs išvadą pasirašiusį V. M. įvertino, jog konsultacinė išvada buvo duota iš esmės įvertinus apeliantės paaiškinimą. Su šiuo argumentu nesutiktina. Liudytojas V. M. 2017 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo ir pamatė nurudavusius augalus. Atsižvelgus į vietoje esančius augalų nykimo požymius padarė objektyvią išvadą, jog jie buvo nupurkšti. V. M. išvada padaryta atsižvelgiant į specifinį kvapą. Liudytoja J. S.-U parodė, kad taip pat jausdavo chemikalų kvapą. Vadinasi, kvapas buvo pakankamai intensyvus, juntamas aplinkoje, net ir po tiesioginio poveikio cheminėmis medžiagomis į augalus. Liudytoja taip pat parodė, kad buvo nuėjusi pas V. V. į namus. Bendraujant su V. V. žmona metu ši pokalbio metu atsiprašė už savo vyrą ir pasakė, kad V. V. yra minėjęs, kad kol nesunaikins augalų, tol nenurims.
3.5. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti liudytojo parodymais ir pateikta išvada. V. M. išvadą patvirtina ir ekspertės biomedicinos mokslų daktarės B. G. išvada. Jos išvadoje nurodyta, jog tirti augalai išdžiūvę dėl abiotinių (ekologinių, cheminių ir kt.) veiksnių. Vis dėlto teismui nepakako šio įrodymo šaltinio. Išteisintajame nuosprendyje nurodyta, kad priežasčių galėjusių lemti augalų išdžiūvimą spektras yra itin platus, o konkretus nebuvo nustatytas, taip pat nėra aišku, kokius augalų pavyzdžius apeliantė pristatė ekspertei. Be to, teismas vadovavosi gynybos iškelta versija, kad augalai pagal sklypo ribą galėjo sunykti dėl nepalankių augimo sąlygų, nes jie pasodinti pernelyg arti betoninės atraminės sienos. 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, paprašiusi J. S. atvežti pavyzdžius, pasakė kaip juos paimti. Pavyzdžiai ištirti laboratorinėmis sąlygomis. Grybinių ligos sukėlėjų neaptikta. Ekspertei trūko duomenų ir ji nuvyko į vietą bei pamatė, kad augalai esantys palei tvorą išdžiūvę, nors yra visos sąlygos jiems augti. Augalų šaknys žiemą nesušalo ant betoninės tvoros. Šaknų atstumas nuo betono, šaltis ir gruntas negalėjo jų paveikti. Teismas neatsižvelgė į ekspertės B. G. teisme duotus parodymus, kuriais yra paneigiama gynybos versija. Teismas nepagrįstai akcentavo apeliantės pateiktus neva netinkamus augalų pavyzdžius laboratoriniam tyrimui atlikti. Kaip minėta, ekspertė buvo atvykusi į augalų nykimo vietą ir įsitikino augalų nykimo faktu. Iš specialistės išvardintų augalų nudžiūvimo priežasčių lieka tik viena – būtent cheminis poveikis, nes šaltis ir grunto sluoksnis negalėjo paveikti augalų, o paskutinė sausra buvo tik 2010 metais.
3.6 Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu vadovavosi prielaidomis. Atsižvelgdamas į išteisintojo amžių ir aplinkybę, kad nukentėjusioji nurodė V. V. mačiusi tamsoje, abejojo V. V. techninėmis ir fizinėmis galimybėmis pasiekti augalus per aukštą tvorą bei apeliantės regėjimo galimybėmis tamsiu paros metu. Kaip minėta apeliantė kelis kartus matė V. V. pasilipusį ant kopėčių prie tujų, buksmedžių, kai tuo metu jis rankose kažką turėdamas purškė ant augalų. Taigi tamsiu paros metu matytas V. V. nusikalstamas veiksmas nebuvo vienintelis kartas, kai jis buvo pastebėtas gadinantis nukentėjusiosios turtą. Teismas nepagrįstai vertino, jog apeliantė negalėjo pamatyti asmens tamsoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad šviesa užsidega prie durų ir matosi visas kiemas. Kai tamsiu paros metu matė V. V. buvo 30 žingsnių atstumu ir jį apšvietė lauke esanti lempa. Teismas nepagrįstai preziumavo, jog dėl aukštos tvoros ir V. V. amžiaus jis negalėtų pasiekti augalų. Tai paneigia liudytojos D. B. 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Ji paaiškino mačiusi V. V. pasidėjusį 4-5 metrų aukščio kopėčias, prie betoninės tvoros atraminės sienos, kai jis su pjūklu pjovė tvoros sutvirtinimo elementus. Taigi byloje yra duomenų, jog V. V. turėjo tinkamo aukščio kopėčias, kuriomis pasiekė apeliantės augalus. Teismas neįvykdęs pareigos kruopščiai išnagrinėti ir atskirai patikrinti gaunamą informaciją padarė įrodymų vertinimo klaidas, nors byloje yra pakankamai duomenų nustatyti visų BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtyje esančių požymių buvimą V. V. veiksmuose.
3.7. Apeliantė nesutiko ir su teismo vertinimu dėl tvoros segmentų ir tinklo sugadinimo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių skunde privataus kaltinimo tvarka suformuluotą kaltinimą V. V. pažeidus nurodytą segmentinę tvorą ir tokiu būdu sugadinus svetimą turtą, kurio vertė 188,30 eurų. Šiame nusikalstamos veikos epizode yra reikšmingi liudytojų parodymai. J. S.-U teismo posėdyje parodė, kad atvažiavusi aplankyti mamos išgirdo keistą garsą ir pamatė, kad užlipęs ant kopėčių V. V. daužė atraminę sieną, segmentai buvo pakrypę, nes buvo nukirpti, tvora buvo deformuota, išgriauta iš tvoros juostos, pažeisti tvorą laikantys junginiai. Kiti byloje esantys duomenys nepaneigia, jog šie tvoros segmentų sugadinimai buvo sąlygoti kitų veiksnių. Priešingai G. U. patvirtino, kad segmentai prilaikė tinklinę tvorą, tad segmentų sugadinimas logine seka lemia ir tvoros tinklo išardymą, nukabinimą nuo tvoros segmentų (junginių). Padarytus segmentinės tvoros bei tinklo pažeidimus ir atstatymo išlaidas patvirtina teikiama sąmata pagal žalos padarymo metu buvusias kainas. Tvoros tinklo skydo remontas – apeliantei padaryta turtinė žala yra 93,11 eurų.
3.8. Tvoros segmentų sugadinimą jungia ir kitas susijęs veikos epizodas - metalinės tvoros (tinklo) (21,6 m.+ 12 m.) 33,6 m. atstumu nuo gatvės einant gilyn, prie metalinių strypų buvo pritvirtintas metalinis tinklas, jo išardymas ir sukarpymas dalimis bei minėto tinklo dalių sumetimas į apeliantės žemės sklypą. Teismas nustatydamas tinklinės tvoros ilgį (21,6 m) netinkamai jį apskaičiavo, nes toks ilgis (33,6 m) buvo nurodytas anksčiau nurodytoje sąmatoje (b. 1. 48).
3.9. V. V. neneigia, kad jis susuktą į rulonus tinklą permetė į nukentėjusiosios sklypą, tačiau parodė, kad šis tinklas buvo prikabintas iš jo sklypo pusės, jis buvo pakrypęs į jo sklypo pusę, kėlė pavojų, pajudino šakas ir tinklas pats nukrito į jo sklypą. Jis šį tinklą patraukė link apeliantės sklypo ribos, tikėdamasis, kad ji pasiims tinklą, tačiau nukentėjusiajai pradėjus skambinti į policiją, susuktą tinklą permetė į jos sklypo pusę. Šios išteisintojo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. V. V. grąžino tvoros tinklą tik tada, kai apeliantė kreipėsi į policiją dėl dingusio tvoros tinklo. Be to, metalinis tinklas objektyviai negalėjo nukristi į V. V. sklypo pusę, nes į atraminę sieną yra įbetonuota sena tvorelė, kuri prilaiko metalinį tinklą, neleidžia jam nukristi ar nusvirti. Šias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos. Metalinis tvoros tinklas buvo tvarkingas, gerai pritvirtintas, niekam netrukdė.
3.10. Liudytoja D. B. teismo posėdyje paliudijo, kad 2016 m. gruodžio 13 d. ji matė, kaip V. V. užsilipęs ant kopėčių diskiniu pjūklu pjovė segmentinės tvoros tvirtinimo elementus, turėjo pasidėjęs plaktuką, reples, matė V. V. veiksmus ir kada ji jo paklausė, ką tu čia darai, tuoj iškviesiu policiją, jis staigiai nulipo nuo kopėčių ir pasislėpė. Šią aplinkybę patvirtino J. S. - U. R. S. parodė, kad tinklas buvo jos motinos sklypo pusėje, buvo pritvirtintas prie stulpelių, nebuvo pasviręs į V. V. pusę. Sena tvora laiko tinklą ir neleidžia svirti į V. V. pusę. Vėliau tinklas dingo ir atsirado vėliau sukarpytas, susuktas į rulonus ir išmėtytas. Šie parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, patikimi, kadangi pastarąjį įvykį stebėjo ir girdėjo D. B. su vyru, metalinio pjūklo garsą bei tai kaip V. V. pjovė metalinį tinklą matė ir J. S.-U su mama. Tuo tarpu V. V. pripažindamas, kad sugrąžino perpjautą dalimis tvoros tinklą, o taip pat, jog jį ir nukabino (b. 1. 33-34, 39, nuosprendžio 12 lapas), akivaizdžiai parodo, kad jis yra atsakingas už jo išardymą ir sugadinimą, nes pateko į svetimą žemės sklypą, jame sunaikindamas svetimą turtą. Byloje surinkti duomenys patvirtiną, kad V. V. jau ne pirmą kartą atlieka neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja V. V. ir patvirtiną, kad jo tyčinis elgesys nėra suderinamas su įstatymų imperatyvais, tačiau jis tai suvokdamas, gadindamas ir naikindamas apeliantės turtą renkasi būtent neteisėtą veikimo būdą. Teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai neišanalizavo liudytojų parodymų, jais nesirėmė ir nenurodė, kodėl liudytojų paaiškintų aplinkybių nepripažino įrodančių V. V. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tad dėl sugadintų tvoros segmentų bei tinklo tvoros nurodytos aplinkybės taip pat laikytinos įrodytomis, vadovaujantis nuosekliais ir neprieštaringais minėtų liudytojų parodymais, paties V. V. savo neteisėtų veiksmų pripažinimu bei pateikiant tvoros segmentų ir tinklo atstatymo išlaidas patvirtinančias lokalines sąmatas.
3.11. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir žalos priteisimo klausimas. Bendra turtinė žala dėl augalų sunaikinimo (1214 eurų), tvoros segmentų (93,11 eurų) ir sugadinto tinklo atstatymo (563,18 eurų) yra 1 870,29 eurų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė. V. V. byloje neginčijo ir nereiškė prieštaravimo dėl turtinės žalos dydžio, o teismas savo ruožtu nevertino apeliantės parodymų, bylos nagrinėjimo metu nekilus abejonėms dėl sugadinto ir sunaikinto turto vertės, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai, nesiremdamas jokiais objektyviais duomenimis nustatė žalos dydį, nesiekiantį 5 MGL (188,30 eurų), nepateikiant konkrečios sugadinto ir sunaikinto turto vertės vertinimo. Kadangi teismas nuosprendžiu padarė neteisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymių nustatymo, tai reikalavimas dėl turtinės, neturtinės žalos, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti tenkinamas. Teismas nevertino, jog apeliantė patyrė itin neigiamus išgyvenimus dėl besikartojančių nusikalstamų veiksmų nukreiptų prieš jos turtą, ji ilgą laiką gyveno baimėje bijodama panašius veiksmus patirti ateityje, suprastėjo jos sveikata gulėjo ligoninėje, dėl išgyvenimų susijusių su sugadintu ir sunaikintu turtu patyrė nepatogumų, turėjo šalinti nusikaltimų pasekmes, kreiptis į specialistus, konsultuotis dėl sugadinto ir sunaikinto turto atstatymo. Jai dėl nusikalstamų veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala.
Nukentėjusiosios atsiliepimas į apeliacinio skundo argumentus
4.1. Atsiliepimu į išteisintojo V. V. apeliacinį skundą nukentėjusioji J. S. prašo išteisintojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios manymu išteisintojo reikalavimas priteisti visas patirtas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Nurodo, kad pagrindinė proceso išlaidų paskirtis privataus kaltinimo byloje – dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų. Dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos atlyginamos priklausomai nuo to, koks galutinis sprendimas byloje priimtas. Baudžiamoji byla nėra didelės apimties, taip pat ji nėra sudėtinga nei pagal savo faktines aplinkybes, nei teisės taikymo prasme. Šiuo metu nukentėjusioji yra padavusi apeliacinį skundą, todėl V. V. pripažinus kaltu už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nukentėjusiosios naudai būtų priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių vienais įrodymais teismas vadovaujasi, o kitus atmeta. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
6. Apeliantė neteisi skundo 6 dalyje ir kitose skundo dalyse teigdama, kad teismo išvados yra prieštaringos ar neatitinka tikrovės. Teismo pareiga yra išanalizuoti teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padaryti išvadas dėl įrodymų patikimumo. Darydamas sprendimus teismas turi remtis tik patikimais įrodymais, kurie leidžia spręsti apie bylai svarbias aplinkybes. Nuosprendžio 8 puslapio pirmoje pastraipoje vertindamas liudytojų parodymus teismas pasisakė, kad tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo šeimos narių yra tam tikras priešiškumas, kas lėmė šių liudytojų parodymų atsargų vertinimą. Teismas teisingai nurodė, kad esant tokiai situacijai svarbu ar yra kitų liudytojų, nesusijusių su nukentėjusiąja ir išteisintuoju. Tokiu liudytoju teismas laikė liudytoją D. B., tačiau nustatė, kad jos parodymai su nagrinėjamu įvykiu nėra susiję. Kitą vertus teismas laikė D. B. parodymus svarbius tuo aspektu, kad iš jų galėjo spręsti apie nukentėjusiosios patikimumą, nes pati nukentėjusioji nurodė, kad su kaimynas ji sutaria gerai, o liudytoja D. B. paaiškino, kad su nukentėjusiąja buvo konfliktų dėl statybų ir dėl sklypų ribų. Toliau nuosprendžio 8 lape teismas pasisako, kad pagrindinis kaltinimą remiantis įrodymas yra nukentėjusiosios parodymai. Šios teismo išvados neprieštarauja viena kitai ir nėra susijusios. 8 lapo pirmoje pastraipoje teismas pasisakė dėl liudytojų parodymų patikimumo, o tolimesnėse pastraipose analizuoja įrodymus ir juos vertina, ar jie pagrindžia kaltinime nurodytas aplinkybes. Atskirose skundo dalyse apeliantė ginčija nustatytas aplinkybes ir teigia, kad kai kurios teismo išvados neatitinka tikrovės. Tokią išvadą apeliantė grindžia savo liudytojų parodymų dalių interpretavimu, tačiau ne įrodymų visumos vertinimu, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms.
7. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tam tikri augalai J. S. sklype sunyko ir tokią išvadą pagrindė, tačiau teismas patikimai ir neabejotinai nenustatė augalų sunykimo priežasties. Skunde įrodinėdama augalų sunykimo priežastis apeliantė remiasi 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB agrofirma „S“ darbuotojo V. M. augalų būklės vertinimo išvada ir ekspertės B. G. išvada. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų vertinimo ir laikė juos nepakankamus augalų sunykimo priežasčiai nustatyti. Nuosprendžio 9 lapo trečioje ir ketvirtoje pastraipose pirmosios instancijos teismas nurodė abejonių šiai įrodymais priežastis. 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros rašte nurodyta, kad augalų nudžiūvimo priežasties nustatyti nepavyko. Nors V. M. surašytoje išvadoje (b. l. 44) nurodyta, kad galimai augalai pažeisti nenustatytos kilmės chemikalais, tačiau, kaip matyti iš jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tokia išvada buvo padaryta tik įvertinus nukentėjusiosios paaiškinimus, jog augalai nurudavo greitai. Nors darydamas išvadą V. M. įvertino, kad buvo jaučiamas specifinis kvapas, tačiau teismas suabejojo, kad inkriminuotai nusikalstamai veikai pasibaigus 2017 m. liepos mėnesį (nukentėjusioji matė išteisintąjį kažką purškiant 2016 metais), o V. M. į įvykio vietą atvykus dar po mėnesio, jis galėjo jausti nemalonų kvapą kaip 2016 metais išteisintojo atliktų veiksmų pasekmes. Be to, V. M. neatliko jokių tyrimų. Išvada, kuri padaryta tik uodžiant kvapą ir apžiūrint augalus, nėra patikima. Apylinkės teismas suabejojo ir ekspertės B. G. išvada, nes joje nepadaryta išvada, kad augalai sunyko dėl cheminių medžiagų poveikio, o tik nebuvo rasta grybinių ligų. Ekspertė padarė prielaidą, kad augalai išdžiūvę dėl abiotinių (ekologinių, cheminių ir kt.) priežasčių, tačiau tokia išvada nei patvirtina, nei paneigia V. V. kaltę sunaikinus augalus. Teismas pagrįstai abejojo, pateiktais augalų pavyzdžiais Kolegija pilnai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegijos nuomone šių motyvų pakanka pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti V. V. dėl kaltinimo sunaikinus augalus.
8. Nuosprendžio dalyje dėl tvoros segmento pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų J. S. – U. ir G. U. parodymai yra prieštaringi, kitų objektyvių duomenų, galinčių paneigti ar patvirtinti vieno ar kito liudytojo parodymus byloje nėra. Ginčydama šį argumentą apeliantė nurodė tų pačių dviejų liudytojų parodymų dalis, kurios, jos nuomone, paneigia teismo argumentus. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismui pritrūko patikimų duomenų padaryti motyvuotas išvadas ir toks sprendimas yra teisingas. Liudytojų parodymai yra pakankamai fragmentiški, iš jų negalima susidaryti patikimo įvykių vaizdo, o kaltininkui nuteisti teismas turi turėti labai patikimų duomenų.
8.1. Nustatydamas kaltinimo ribas pirmosios instancijos teismas rėmėsi privačios kaltintojos skundu. Pagal jį teismas kaltinimą dėl tvoros sugadinimo formulavo kaip du epizodus: 2016 m. lapkričio 4-9 d. perpjautą išilgai sklypus skiriančią tvorą, pažeidžiant tvorą laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos ir 2016 m. gruodžio 13-14 d. išardytą metalinę tvorą (tinklą), skiriančią sklypus ir tvoros metalinio tinklo pavogimą. Atsižvelgęs į privačios kaltintojos suformuluotą kaltinimą, atsižvelgęs į teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus ir pateiktas sąmatas pirmosios instancijos teismas paskaičiavo kiekvieno atskiro veiksmo galimą žalą. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas būtinas BK 187 straipsnio 1 dalies arba 3 dalies požymis – sugadinto ar sunaikinto turto vertė. Tokia vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar 3 MGL (187 straipsnio 3 dalis), tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tvoros tinklo skydų remontas sudaro 93,11 eurų ir nesiekia baudžiamajai atsakomybei būtinos ribos.
9. Išteisintojo skundas dėl dalies priteistų proceso išlaidų atmetamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs, kad dalyje kaltinimo išteisintasis veiksmus atliko tik jie nesiekė turtinės ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, išteisintojo patirtas proceso išlaidas sumažino iki 300 eurų. Skunde išteisintasis nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis nustatytas advokato atlygis yra neteisingas. Tokiam argumentui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie parodytų apskaičiuoto atlygio atitikimą rekomendacijose nustatytoms skaičiavimo taisyklėms – kaip jis vertina bylos sudėtingumą, kokios buvo advokato darbo ir laiko sąnaudos. Apelianto argumentai grįsti iš esmės tik advokato dalyvavimu teismo posėdžiuose. Iš ties byloje buvo teikiami rašytiniai įrodymai, tačiau juos gavo ir advokatui pateikė išteisintasis, papildomų advokato sąnaudų šiuose darbuose nėra. Keletą kartų susipažinimas su byla ir konsultacijų teikimą nėra didelių sąnaudų reikalaujantys darbai.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.
V. V. apeliacinį skundą atmesti.