Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti 2020-02-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2038-867/2020 dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. N. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę.

2. Nustatyti sūnaus J. N. gyvenamąją vietą su motiną - D. L..

Atsakovas R. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti per antstolį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucija neprieštarauja nepilnamečio J. N. gyvenamosios vietos nustatymui su motina D. L.. Institucijos vertinimu, ieškovės D. L. siūloma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir tėvams jos geranoriškai laikantis, galėtų užtikrinti Juozo teisę nuolat ir betarpiškai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Institucija sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui Juozui priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti 300 Eur per mėn. suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.?

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko J. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė D. L., o tėvas – atsakovas R. N..

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į išsakytą vaiko nuomonę, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, sprendžia, jog nepilnamečio J. N. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove D. L. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Taigi, nustatant vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, svarbu atsižvelgti į tai, kad vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, jo vystymuisi ir sveikatos būklei. Taip pat būtina atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, vaiko amžių, taip pat įvertinti ir ginčo šalių galimybes.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnametis vaikas su ja gyvena nuo 2022 m. kovo mėn., atsakovas visą šį laiką prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėjo nežymiai – duodamas smulkių pinigų ar maisto produktų. Byloje ieškovė pateikė detalius skaičiavimus, kiek ji per mėnesį išleidžia vaiko maitinimui, ugdymui, ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, būreliams ir pan. Ieškovės skaičiavimu, nepilnamečio vaiko J. N. būtinųjų poreikių išlaidų suvestinės nustatyta, kad per metus išlaidos sūnaus poreikiams sudaro 5 844 Eur, t. y. 487 Eur per mėnesį, prie šių išlaidų reikėtų pridėti ir 100 Eur per mėn. būsto nuomos išlaidų, taip pat išlaidas kasmetiniam akių patikrinimui ir akinių įsigijimui. Iš viso mėnesio išlaidos sudaro apie 623 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau turi įgijęs profesiją, yra darbingo amžiaus, duomenų apie savo sveikatos būklę ar negalavimus neteikė. Taip pat atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl šiuo metu niekur nedirba, ar gauna kitas ne su darbo santykiais susijusias pajamas. Nustatyta, kad atsakovas savo vardu turi registruotą transporto priemonę, nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad atsakovo finansinė būklė yra gera, taip pat, atsižvelgiant į jo amžių ir įgytą specialybę, spręstina, kad jis gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė yra dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto. Spręstina, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis yra panaši.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, kitų išlaikytinių neturi. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą sūnui užtikrina ieškovė, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnaus gyvenamąją vietą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2038-867/2020 patvirtintoje šalių 2020 m. sausio 20 d. sudarytoje sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, numatyta, kad D. L. J. N. išlaikymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės teiks turtu, tai yra perleidžiant 1/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vaikui tenkančios 1/3 dalies buto vertė yra 20 000 Eur, todėl J. N. tenkanti išlaikymo dalis mėnesiui yra 238 Eur. Byloje pateikti valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad nepilnamečiui vaikui J. N. nuosavybės teise priklauso 1/3 minėto nekilnojamojo turto. Laikytina, kad ieškovė sūnaus išlaikymui jau prisideda po 238 Eur per mėnesį, teikdama išlaikymą turtu.

Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 316 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti yra pakankama 623 Eur suma kas mėnesį, kadangi vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą turtu, taip pat užtikrina gyvenamąją vietą, rūpinasi kasdieniais poreikiais, taip pat gauna išmoką vaikui, kuri šiuo metu siekia 85,75 Euro, spręstina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jo pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas mano, kad tokios sumos yra pakankamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė 2022 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi buvo atleista nuo 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2038-867/2020 dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (trys šimtai eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti sūnaus J. N. gyvenamąją vietą su motina D. L..

Nustatyti R. N. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. N. tvarką:

1. Kas antrą mėnesio savaitgalį, su nakvyne – vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir atveža sūnų vaiko motinai iki sekmadienio 19 val.

2. Vaiko gimtadienio proga – vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo, gyvenamosios vietos kiekvienais metais pirmą sekmadienį po vaiko gimimo dienos datos nuo l0 val. ir atveža vaiką vaiko motinai tą pačią dieną iki 21 val. (arba sekmadienį, jei vaiko gimimo diena yra sekmadienį, nuo 13 val.). Vaiko mama įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko tėvui pasveikinti vaiko jo gimimo dieną ir pabendrauti su juo.

3. Vaiko tėvo gimtadienio proga – vaiko tėvas pasiima vaiką kiekvienais metais šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos ir atveža į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos vakare iki 21 val.

4. Lietuvos valstybinių švenčių metu (bendravimo tvarka atsakovo su sūnumi):

4.1. Naujieji Metai – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. nuo l0 val. ir atveža sūnų vaiko motinai sekančių metų sausio l d. iki 21 val.;

4.2. Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne porinių kalendorinių metų gruodžio 24 d. nuo l0 val. ir atveža sūnų vaiko motinai gruodžio 26 d. iki 21 val.;

4.3. Šv. Velykos – vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos porinių kalendorinių metų Šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17 val. ir atveža sūnų vaiko motinai paskutinę Šv. Velykų dieną iki 21 val.;

4.4. Tėvo dienos proga – vaiko tėvas kiekvienais metais birželio mėn. pirmąjį sekmadienį pasiima sūnų šventinės dienos išvakarėse 15.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir atveža į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos vakare iki 21 val.

5. Šalys įsipareigoja netrukdyti sūnui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti bet kokiomis ryšio priemonėmis – elektroniniais laiškais, telefonu su kitu iš tėvų.

6.1. Sūnaus vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienais metais nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų iš eilės, suderinęs datą ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaiko motina. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką Šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais – prioritetas teikiamas vaiko mamos pageidavimui dėl grafiko.

6.2. Sūnaus mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi poriniais metais jo mokyklinių žiemos atostogų metu, o neporiniais metais – jo mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir atveža sūnų vaiko motinai paskutinę atostogų dieną iki 21 val.

7. Vaiko tėvas turi teisę per vienerius kalendorinius metus 14 dienų išvykti su vaiku į kitą užsienio valstybę nepertraukiamai arba trumpesniais periodais, apie išvykimą įspėjus vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos. Tėvui būnant išvykus, jis įsipareigoja vaiko motiną informuoti apie vaiko buvimo vietą, nurodant konkretų adresą. Vaiko tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su sūnumi bet kokiomis ryšio priemonėmis – elektroniniais laiškais, telefonu.

8. Vaiko motinai nusprendus išvykti gyventi ir (ar) dirbti į užsienį, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nustatoma šalių susitarimu, prieš išvykstant į užsienį.

9. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir nustatyta tvarka išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo, leidimo ir pan. būtinybę.

Priteisti iš atsakovo R. N. 660 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. L..

Priteisti iš atsakovo R. N. 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.