Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Tomo Ridiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- teismas klaidingai nurodo, kad atsakovė tariamai „sąmoningai pateikė tik trumpąjį 2021 m. bendrovės balansą“. Atsakovė pateikė tokį patį balansą, kuris pateiktas VĮ ,,Registrų centras“. Įstatymai numato mažom įmonėm teikti sutrumpintą balanso formą. Teismas įpareigojo pateikti informaciją, kam buvo panaudotos kapitalo sumažinimo lėšos, todėl atsakovės atstovas teikdamas atsakymus ir išfiltravo mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė arba NMA) ieškinys dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) 2022 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovei pritaikė sankciją – dalies išmokėtų paramos lėšų 72 553,47 Eur susigrąžinimą. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo tinkamai informuota 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtą ieškovės sprendimą atsakovė apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 atmetė atsakovės skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Pareiškėja NMA 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu, siekdama iš atsakovės priteisti 72 553,47 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nustatė turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 72 553,47 Eur sumai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos NMA prašymą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir 2024 m. vasario 1 d. priimtu sprendimu NMA prašymą patenkino: priteisė NMA naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 72 553,47 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs: byla su atsakovės apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (teismų informacinės sistemos „Liteko duomenys“, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI3-245-780/2024, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. 2022 m. balandžio 29 d. atsakovės vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1, be kita ko, buvo paskirstytas atsakovės pelnas ir sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 37 995,52 Eur iki 2 896 Eur, siekiant akcininkui V. D. išmokėti bendrovės lėšas, patvirtinti nauji įstatai. Atsakovės 2022 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2 atsakovei nuspręsta vykdyti likvidavimo procedūrą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Be kita ko, atsakovės likvidatoriumi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. paskirtas buvęs atsakovės direktorius L. G..

26. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė priėmė akcininkų sprendimą tuo metu, kai ieškovė buvo atsakovės kreditoriumi atmestini kaip nepagrįsti.

27. Jau minėta, bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovei pritaikė sankciją – dalies išmokėtų paramos lėšų 72 553,47 Eur susigrąžinimą. Apie priimtą ieškovės sprendimą atsakovė informuota 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, ieškovės sprendimas buvo patalpintas ieškovės informaciniame portale (https://portal.nma.lt), išsiųstas atsakovei el. paštu, paštu. Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto ieškovės sprendimo panaikinimo. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu dėl 72 553,47 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiek panašioje situacijoje, nustatant momentą, nuo kada tampama skolininko kreditoriumi, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad tokios prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus priimto sprendimo momentu, o su aplinkybe, kada mokesčių mokėtojui realiai kilo prievolė sumokėti valstybės biudžetui atitinkamus mokesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018; 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021). Todėl, priešingai nei tvirtina apeliantė, kad ieškovė nebuvo atsakovės kreditore ir įgijusi teisės reikalauti iš atsakovės prievolės sumokėti ieškovei atitinkamą pinigų sumą, nes teisme dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ieškovės pripažinimo kreditore, atsakovės prievolės kreditorei atsiradimo momentas negali būti siejamas ar tapatinamas su administracinio ginčo dėl skolos (negrąžintos lėšų dalies) ir palūkanų administraciniame teisme nagrinėjimo užbaigimu. Administracinėje byloje teismas konstatavo, NMA, įtarusi pareiškėją dėl įgyvendinto Projekto pažeidimų , t. y. kad pareiškėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją dirbtinai padidino kainas, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 p., atsižvelgdama į LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartyje (adm. byla Nr. eA-2756-662/2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. eI-332-821/2019 ir LAGK 2019 m. kovo 6 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 nurodytus motyvus, NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimą Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjo įsigytos žvakių gamybos linijos kainos bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Apskaičiuodama grąžintinos paramos dalį (72 553,47 Eur) Agentūra atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, kad paramos gavėja įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas. Remiantis iš Lenkijos gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o pareiškėjai pardavė už 366751 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur. Remiantis 2020-12-22 ekspertine konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-15, nustatyta, kad žvakių gamybos linijos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 111 620,73 Eur. Vertinant visus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 p. 253 p. ir Įgyvendinimo taisyklių 67 p., Paramos sutarties 25.4, 25.24 p. p. pritaikė pareiškėjui sankciją – dalies išmokėtų paramos lėšų 72 553,47 Eur susigrąžinimą. Ši sankcija yra pagrįsta ir teisėta, ją pritaikant atsižvelgta į nustatytą pažeidimą, jo mastą ir sunkumą (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. eI3-834-535/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.).

29. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės (atsakovės) argumentus, kad NMA nebuvo atsakovės kreditore, kai 2022 m. balandžio 29 d. buvo priimtas atsakovės vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovės pelno paskirstymo ir bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo.

30. Kaip minėta anksčiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovė jau 2021 m. birželio 4 d. buvo tinkamai informuota apie ieškovės sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo ir atsakovei buvo žinoma apie įsiskolinimą (nors ir ginčijamą) NMA, ieškovė jau buvo atsakovės kreditore, todėl, vadovaujantis CK 2.112 straipsnio ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 53 straipsnio nuostatomis, atsakovė privalėjo pranešti NMA apie sprendimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo ir likvidavimo procedūros vykdymo, kadangi atsakovei tokią pareigą numato teisės aktai. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartas aktualus teisinis reglamentavimas, todėl jo teisėjų kolegija pakartotinai nekartoja.

33. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 pastraipa). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 pastraipa).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog atsakovės akcininko priimti byloje ginčijami sprendimai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises ir interesus, nes, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčijamais sprendimais atimama reali galimybė faktiškai išieškoti iš atsakovės pritaikytą sankciją, ieškovė negalės pilnai įvykdyti vienos pagrindinių savo funkcijų apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, ir sprendžia, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai pareiškė ieškinį byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ieškinio tenkinimu objektyviai sukuriami teisiniai padariniai NMA, t. y. ginčijamų sprendimų panaikinimu bus atkuriama buvusi iki teisės pažeidimo padėtis, sąlygojanti bent dalies skolos susigrąžinimą ieškovei.

35. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nuosprendyje, kuriuo ir L. G., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. S. ūkio valdytoju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos vadovu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-259-1132/2021, „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas yra konstatavęs, NMA 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. BRK-5524 nurodė, kad NMA vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatomis ir atlikusi pažeidimo tyrimus, priėmė sprendimus visiems paramos gavėjams – UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. V. ir A. S. – registruoti pažeidimus ir taikyti sankcijas. Žemės ūkio ministerijai pritarus, NMA parengė sprendimus dėl sankcijų taikymo – paramos lėšų susigrąžinimo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovės NMA ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“ dėl visuotinio akcininkų sprendimo panaikinimo, panaikino UAB, „(duomenys neskelbtini) ūkis“ 2022 m. kovo 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo Nr. 03/01 sprendimą, padaręs išvadą, kad pradėjus UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“ likvidavimo procedūrą, ieškovė, kaip kreditorė, neteko galimybės dėl nepranešimo apie likvidavimą, pareikšti kreditorinių reikalavimų atsakovei. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“ vadovui žinant, kad atsakovė tokių įsipareigojimų turėjo ir nesiėmus priemonių, kad jie būtų įvykdyti iki UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“ likvidavimo, atsakovė nesilaikė CK 2.112 straipsnyje numatytos tvarkos pranešti apie likvidavimo procedūrą ieškovei, taip pažeidžiant ieškovės, kaip kreditorės, teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus. Atsakovės vadovas būdamas atsakingas už tinkamą įmonės veiklą, sutarčių su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarymą, privalėjo užtikrinti, kad ir įsipareigojimai pagal 2019 m. sausio 8 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-2 būtų vykdomi tinkamai, o visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti atsakovę, privalėjo informuoti ieškovę apie tokį sprendimą, o Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (Kauno apylinkės teismo civ. byla Nr. e2-647-454/2023, „Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ūkis“ įrangą įsigijo iš Lenkijos gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ už 97 642,29Eur, o atsakovei pardavė už 366 751 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais padaryta išvada, jog atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 p. 253 p. ir Įgyvendinimo taisyklių 67 p., Paramos sutarties 25.4, 25.24 p. p. pritaikė pareiškėjui sankciją – dalies išmokėtų paramos lėšų 72 553,47 Eur susigrąžinimą (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ginčijamu atsakovės sprendimu atsakovės likvidatoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. G., kuriam neabejotinai buvo žinoma apie skolos NMA buvimo faktą. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste galima daryti išvadą, NMA apie byloje ginčijamus sprendimus buvo neinformuota sąmoningai, taip siekiant išvengti skolos grąžinimo.

36. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė daug klaidingų išvadų, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas tinkamai motyvavo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Sutiktina su apeliante, kad įstatymai numato mažom įmonėm teikti sutrumpintą balanso formą. Tai yra numatyta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tačiau teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti įrodymus, kaip buvo panaudotos sumažinto įstatinio kapitalo lėšos. Iš sutrumpinto balanso galima nustatyti įstatinio kapitalo sumažinimo faktą, tačiau aplinkybių dėl sumažinto įstatinio kapitalo lėšų išmokėjimo nustatyti nėra galimybės. Todėl įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės vadovas/likvidatorius akcininkui neteisėtai išmokėjo visas sumažinto įstatinio kapitalo lėšas, tačiau teismui pateikė tik atsakovei palankesnes aplinkybes patvirtinančių įrodymų dalį. Kaip teisingai vertino teismas, nepateikti duomenys, kad atsakovė panaudojo 26 104,89 Eur ne akcininkui, o kitiems atsiskaitymams. O akcininkas turi grąžinti bet kokią išmoką, kuri buvo išmokėta pažeidžiant ABĮ imperatyvias normas (ABĮ 14 straipsnio 6 dalis).

37. Atsakovė apeliaciniame skunde selektyviai interpretuoja pirmosios instancijos teismo teiginį, kad, jei atsakovė būtų moki, jos atžvilgiu nebūtų buvusi Regionų apygardos administraciniame teisme užvesta administracinė byla dėl 72 553,47 Eur skolos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai tirtos aplinkybės, susijusios su atsakovės mokumu. Teismas įrodinėjimo pareigas bei pasekmes neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, šalims buvo išaiškinęs 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. vasario 27 d. teismo nutartimis, 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu. Nors trečiasis asmuo V. D. atsiliepime į ieškinį teigia, kad atsakovės įmonė nebuvo nemoki 2022 m. balandžio 29 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nelaikė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, nors, neabejotinai, apie skolą NMA jiems buvo žinoma. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad esminės sudėtingos atsakovės situacijos priežastys yra pablogėjusi situacija rinkoje, dėl Rusijos sukelto karo išaugusios žaliavų kainos, dėl ko įmonė toliau negalėjo vykdyti pelningos ekonominės veiklos. Atsakovė yra likviduojama įmonė. Atsakovės likvidatorius įrodymų, išsamių paaiškinimų teismui dėl kreditorių ir kreditorinių įsiskolinimo dengimo nepateikė. Pažymėtina, kad remiantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Taigi, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų dėl atsakovės mokumo ir jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais, jų tarpe – ir ieškove, arba vien ieškove, bet kokie likę neaiškumai aiškintini atsakovės nenaudai. O pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę, jis yra nemokus.

38. Atsakovė kaip atsiliepime į ieškinį, taip ir apeliaciniame skunde nurodo vienintelį argumentą dėl taikytos restitucijos nepagrįstumo, kad vienintelio akcininko sprendimo Nr. 1 priėmimo metu NMA nebuvo atsakovės kreditoriumi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi (nutarties 29 pastraipa) ir pripažinusi, kad tuo metu ieškovė jau buvo atsakovės kreditore ir atsakovės akcininko priimti byloje ginčijami sprendimai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises ir interesus (nutarties 35 pastraipa), ir faktinių aplinkybių bei nustatytų duomenų nekartoja. Todėl pagrįsta ir teisėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas restitucijos klausimą išsprendė ex officio pagal nagrinėjamą atvejį, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla susijusi su Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansiniais interesais. Jos privalomumą ir vykdytinumą užtikrina ne tik CPK 18 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, bet ir CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas.

39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 pastraipos; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 pastraipa).

40. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.