Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovės UAB „Translukta“ 72 553,47 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Translukta“ (toliau – ir paramos gavėja) 2011 m. lapkričio 29 d. pateikė NMA paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – Paraiška). Projekto tikslas – padėti bendrovei gauti paramą, kuri leistų įsigyti veiklai reikalingą įrangą, kuri padės pradėti visavertę bendrovės veiklą. Planuojama įsigyti įranga moderni ir su naujausiomis technologijomis, ji leis užtikrinti mažas gamybos sąnaudas.

Atsakovei UAB „Translukta“ skirta iki 200 000,00 Eur (65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 150 000,00 Eur; Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 50 000,00 Eur).

2015 m. kovo 26 d. paramos gavėja UAB „Translukta“ pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 (toliau – Paramos sutartis), kurios 1.1 papunkčiu paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 „Verslo kūrimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

2015 m. birželio 25 d. UAB „Translukta“ pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-11-1-007984-MP001 išmokėti 198 897,53 Eur.

Paramos suma - 198 897,53 Eur - atsakovei UAB „Translukta“ išmokėta 2015 m. spalio 16 d.

NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SKP-1 paramos gavėjai UAB „Translukta“ pritaikė sankciją susigrąžinti dalį išmokėtų paramos lėšų - 133 574,51 Eur - už tai, kad paramos gavėja įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už didesnes kainas.

Paramos gavėja UAB „Translukta“ 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019 NMA skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (toliau – VAAT sprendimas). Teismas pripažino, jog NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SKP-1 nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl naikintinas.

NMA apskundė VAAT sprendimą apeliacinės instancijos teismui, prašydama šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Translukta“ skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 atmetė NMA apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (toliau – LVAT nutartis). LVAT teisėjų kolegija nutartimi pripažino, kad NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, remdamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatė tik kainą, už kurią žvakių gamybos linija buvo įsigyta iš gamintojo, tačiau visiškai nenustatinėjo „vidutinės rinkos kainos“, „didžiausios rinkos kainos“ ir pan. LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovė jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, atliekant administracinę procedūrą nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad NMA vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės.

Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 matyti, kad NMA, 2019 m. sausio 8 d. NMA sprendimo Nr. SKP-1 pagrindu, 2019 m. sausio 16 d. ieškiniu buvo prašiusi priteisti iš atsakovės UAB „Translukta“ 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, o atnaujius bylos nagrinėjimą NMA 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti.

Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 priėmė ieškovės NMA atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-430-413/2020 pagal ieškovės NMA ieškinį atsakovei UAB „Translukta“ dėl skolos priteisimo nutraukė.

NMA, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-332-821/2019 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 išdėstytus motyvus, NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimu Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjos įsigytos žvakių gamybos linijos kainos (paraiškos Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą – paramos gavėja UAB „Translukta“ įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

NMA priėmė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas SKP-14), kuriuo apskaičiuota grąžintina paramos dalis yra 72 553,47 Eur ir paramos gavėjai UAB „Translukta“ taikoma 72 553,47 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija.

NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu, nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 72 553,47 Eur sumos.

Paramos gavėja UAB „Translukta“ Sprendimą SKP-14 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 UAB „Translukta“ skundą dėl Sprendimo SKP-14 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAAT sprendimas 2).

Paramos gavėja UAB „Translukta“ VAAT sprendimą 2 apskundė apeliacinės instancijos teismui, prašydama šį teismo sprendimą panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir VAAT sprendimą 2 paliko nepakeistą (toliau – LVAT nutartis 2).

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.).

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas byloje dėl grąžintinų lėšų priteisimo.

Nurodyto išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-184-822/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Translukta“ ginčijo teisme Sprendimą SKP-14, kuriuo remiantis NMA šioje byloje reikalauja priteisti Sprendimu SKP-14 nuspręstas susigrąžinti lėšas, bet Sprendimas SKP-14 nebuvo panaikintas, nes VAAT sprendimu 2 ir LVAT nutartimi 2 paramos gavėjos UAB „Translukta“ skundas buvo atmestas.

Taigi, Sprendimas SKP-14, kuriuo remiantis NMA šioje byloje reikalauja priteisti Sprendimu SKP-14 nuspręstas susigrąžinti lėšas, nėra nuginčytas ir yra galiojantis, o jų teisėtumas ir pagrįstumas teismų jau yra išspręstas kitoje nurodytoje administracinėje byloje, kurioje teismai įvertino atsakovės šioje byloje nurodomus argumentus dėl Sprendimo SKP-14 neteisėtumo. Todėl Sprendimo SKP-14 teisėtumo klausimas šioje byloje negali būti nagrinėjamas iš naujo, nes šiuo klausimus yra įsiteisėjęs ir vykdytinas VAAT sprendimas 2.

Nenuginčijus Sprendimo SKP-14 ir atsakovei lėšų negrąžinus, pareiškėja NMA turi ir teisę, ir pareigą išieškoti šias grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 p.). Todėl remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Translukta“ Sprendimu SKP-14 nuspręstą susigrąžinti skolą yra pagrįstas.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų reikalaujamą 72 553,47 Eur sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas Sprendimas Nr. SKP-14.

Teismas atkreipia dėmesį, kad NMA minėtu raštu informavo atsakovę apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes, todėl nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja NMA galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės UAB „Translukta“ 72 553,47 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintini.

Dėl pareiškėjos teisės reikšti prašymą priteisti skolą po to, kai ankstesnio reikalvimo dėl skolos priteisimo pareiškėja atsisakė kitoje civilinėje byloje

Visų pirma, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, todėl ši ABTĮ norma nėra pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą) atmesti. Kai byla teisme jau iškelta, nurodytas analogiškas pagrindas (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį) pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą yra pagrindas bylą nutraukti, o ne skundą atmesti.

VAAT sprendime 2 teismas konstatavo: „nepagrįstas pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą Sprendimą pagal ABTĮ 33 str. 2d., nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 m. tuo pačiu teisiniu pagrindu. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų seka, jog Agentūra kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašant iš pareiškėjo priteisti NMA naudai 133 547,51 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019-01-08 sprendimą Nr. SKP-1 „Dėl UAB „Translukta“ dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“. Kadangi LVAT 2020-10-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 paliko nepakeistą VAAT 2019-09-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, kuriuo NMA skundas atmestas ir paliktas galioti LAGK 2019-03-19 sprendimas Nr. AG-136/01-2019, kuriuo panaikintas NMA sprendimas, Agentūra 2020-11-10 atsisakė ieškinio. Ginčijamas NMA Sprendimas priimtas po naujai atlikto pažeidimo tyrimo, o šioje administracinėje byloje skundą pateikė pareiškėja, todėl ABTĮ 33 str.2d. nuostatos netaikytinos“.

LVAT nutartimi 2 paliko nepakeistą VAAT sprendimą 2, taigi atsakovės argumentai dėl NMA reikalavimo tapatumo jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Savo ruožtu, teismas pažymi, kad NMA atsisakymas reikalavimo, kuris buvo pareikštas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020, negali būti kliūtis NMA susigržinti lėšas dėl atsakovės padaryto pažeidimo, nes pats lėšų susigražinimo procesas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 nebuvo užbaigtas. Kaip matyti iš šios Kauno apygardos teismo nutarties, NMA pirmojo savo 2019 m. sausio 8 d. NMA sprendimo Nr. SKP-1 pagrindu ieškiniu buvo prašiusi priteisti iš atsakovės UAB „Translukta“ 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas, o Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, kurioje buvo ginčijamas pirmasis NMA sprendimas dėl lėšų susigaržinimo (2019 m. sausio 8 d. sprendimas NMA Nr. SKP-1). NMA 2020 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė civilinę bylą nutraukti po to, kai pirmasis NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SKP-1 buvo panaikintas minėtais Komisijos sprendimu, VAAT sprendimu ir LVAT nutartimi, kuriais NMA buvo įpareigota pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Tai reiškia, kad panaikinus NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 ir įpareigojus NMA pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti naują, teisės aktų reikalavimus atitinkantį, sprendimą, lėšų susigražinimo procesas buvo tęsiamas toliau, o NMA turėjo papildomai aiškintis pažeidimo aplinkybes ir nustatyti taikytiną sankciją.

Pažymėtina, kad minėtame VAAT sprendime buvo pripažinta, jog NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SKP-1 nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o LVAT nutartyje konstatuota, jog NMA nustatė tik kainą, už kurią žvakių gamybos linija buvo įsigyta iš gamintojo, tačiau visiškai nenustatinėjo „vidutinės rinkos kainos“, „didžiausios rinkos kainos“ ir pan., taigi savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, todėl atliekant administracinę procedūrą nebuvo nustatytos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės. Todėl teismas konstatuoja, kad NMA pakartotinai atlikto pažeidimo tyrimo metu buvo išsamiau tiriamos ir detaliau nustatytos aplinkybės, reikšmingos sankcijos dydžiui pagrįsti, kas ir lėmė antrojo NMA sprendimo dėl sankcijos taikymo - Sprendimo Nr. SKP-14 - naujo reikalavimo suformulavimą – grąžinti 72 553,47 Eur skolą. Toks reikalavimas nei NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendime Nr. SKP-1, nei Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 nebuvo reiškiamas, nes toje civilinėje byloje NMA prašė priteisti kitą sumą (133 547,51 Eur) ir kito administracinio sprendimo pagrindu (2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SKP-1).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje reiškiamas pareiškėjos NMA prašymas priteisti iš atsakovės 72 553,47 Eur sumą nėra tapatus reikalavimas, dėl kurio yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti pareiškėjos prašymo atsisakymą, nes atsakovės nurodomas NMA ieškinys Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020, kurio NMA atsisakė, buvo grindžiamas tiek kitu pagrindu, tiek buvo reiškiamas dėl kito reikalavimo. Nagrinėjamu atveju NMA prašo priteisti kitą grąžintinų lėšų sumą, t. y. reiškia kitokį (mažesnio dydžio) reikalavimą, kuris grindžiamas kitu (papildomu) tyrimu ir kitu administraciniu aktu (Sprendimu Nr. SKP-14). Teismas pažymi, kad būtent papildomo ir išsamesio tyrimo rezultatas kaip tik ir lėmė, kad NMA priėmė kitą ir kitokį administracinį sprendimą dėl grąžintinų lėšų, ir šioje byloje reikalauja žymiai mažesnės sumos, nei reikalavvo ieškiniu ankstensėje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti NMA reikalavimų tapatumą abejose bylose. Atitinkamai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės

ABTĮ 70 straipsnio 10 dalis numato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas priteisti skolą yra patenkinamas, nėra pagrindo panaikinti teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarimi šioje byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (UAB ,,Translukta“ turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 72 553,47 Eur sumai), nes pagal įstatymą ji galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės UAB „Translukta“ 72 553,47 Eur (septyniasdešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 47 ct) skolos ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.