- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-131-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02034-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BANKROTO LYDERIAI“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BANKROTO LYDERIAI“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BANKROTO LYDERIAI“, prašydamas priteisti iš atsakovės 363 000 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė kaip bankroto administratorius vykdė jo individualios įmonės „Kapetra“ bankroto bylą. Bankroto proceso metu 2015-09-04 atsakovė iš varžytynių pardavė įmonei priklausančią gamybos įrangą už 17 000 Eur. Minėtos gamybos įrangos įsigijimo kaina buvo 771 600 Eur ir per 4 metų laikotarpį negalėjo tiek daug nusidėvėti (97,79 procentais).
3. Ieškovo teigimu, atsakovė įrangą pardavė už labai žemą, akivaizdžiai prieštaraujančią protingumo standartams kainą ir tokiu būdu padarė žalą bankrutuojančiai įmonei.
4. Ieškovas pažymėjo, kad L. C. (L. C.) buvo potencialus įrangos pirkėjas, kuris siūlė atsakovei už įrangą 380 000 Eur, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų parduoti įrangą už didesnę kainą, o pardavė iš varžytynių už itin žemą kainą.
5. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie pirkimo – pardavimo sandorį jo sudarymo metu, todėl prašoma priteisti žala yra skirtumas tarp L. C. pasiūlytos kainos ir realiai parduotos kainos – 363 000 Eur.
6. Atsakovė UAB „BANKROTO LYDERIAI“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi IĮ „Kapetra“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTO LYDERIAI“.
7. Atsakovė pažymėjo, kad vykdydama IĮ ‚Kapetra“ bankroto procedūras ir vadovaudamasis 2015-08-25 įvykusių varžytynių rezultatais, atsakovė pardavė ir perdavė UAB „GIMEL plastiko granulės“ kompozito plastiko – medienos granulių gamybos įrenginių komplektą bei granulių rūšiavimo ir įpakavimo įrangos komplektą (toliau – ir Įranga) už 17 000 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad žodinės derybos su L. C. vyko, tačiau jos nutrūko pradinėje stadijoje, nes pats pirkėjas dingo ir nerodė jokios iniciatyvos pirkti. Be to, parduodant Įrangą iš varžytynių, buvo organizuotos septynios varžytynės, tačiau neatsirado pirkėjų, norinčių pirkti Įrangą.
9. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo nurodytas potencialus pirkėjas varžytinėse nedalyvavo, todėl realios galimybės parduoti Įrangą už didesnę kainą, nei tai buvo padaryta, nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė ieškovo P. K. ieškinį atsakovei UAB „BANKROTO LYDERIAI“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
11. Teismas nustatė, kad, ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikė priešingai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, todėl dėl tokių veiksmų individuali įmonė „Kapetra“ patyrė nuostolių. Ieškovas nenurodė, kokias konkrečiai įstatymo nuostatas atsakovė kaip bankroto administratorius pažeidė.
12. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi IĮ „Kapetra“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „BANKROTO LYDERIAI“. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-27 priėmė sprendimą dėl BĮĮ „Kapetra“ pabaigos ir teismo sprendimui įsiteisėjus, įmonė yra išregistruota (vieši juridinių asmenų registro duomenys).
13. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Iš LITEKO duomenis nustatė, kad ieškovas dalyvavo IĮ „Kapetra“ bankroto byloje, t. y. teikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad jis nežinojo apie bankroto byloje vykstančius procesus ir turto pardavimą.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo IĮ „Kapetra“ savininkas, todėl negalėjo nežinoti apie jo įmonei iškeltą bankrotą ir vykdomą bankroto procesą. Ieškovas neginčijo ir nereiškė reikalavimų dėl bankroto administratoriaus vykdomos Įrangos pardavimo tvarkos.
15. Teismas nustatė, kad 2015-01-30 BĮĮ „Kapetra“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pardavinėti įmonei priklausantį turtą – Įrangą viešosiose varžytynėse už pradinę 66 322,98 Eur plius PVM sumą, o nepardavus turto kainą mažinti 30 procentų suma. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2015-04-30, metu buvo nuspręsta dar mažinti Įrangos kainą iki 37 000 Eur plius PVM, o nepardavus, nustatyti kainą – 30 000 Eur plius PVM. 2017-07-24 įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta Įrangą parduoti už 17 000 Eur plius PVM sumą. Atsakovės teigimu, turto vertinimas nebuvo atliekamas, o kaina nustatyta kreditorių susirinkimo metu, nes tai būtų nepagrįstai padidinę išlaidas.
16. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimai nebuvo ginčyti, todėl galiojantys ir teisėti. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti dėl Įrangos pardavimo tvarkos bei kainos teisėtumo ir pagrįstumo. Patys kreditoriai buvo nutarę parduoti Įrangą viešosiose varžytynėse ir patys nustatė Įrangos pardavimo kainą. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atsakovė veikė priešingai bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais.
17. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, L. C. buvo potencialus pirkėjas ir galėjo Įrangą pirkti už 380 000 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog žodinės derybos dėl Įrangos pirkimo su L. C. buvo pradėtos, tačiau, atsakovės teigimu, jos nutrūko dėl paties pirkėjo kaltės.
18. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog L. C. būtų raštu pateikęs pasiūlymą atsakovei. Vien žodinis patvirtinimas, jog ketinimas pirkti buvo, nesudaro pagrindo teigti, jog turtas realiai būtų parduotas už ieškovo nurodytą sumą.
19. Teismas sprendė, kad ieškovo rašytinis įrodymas - L. C. raštas, kuriame nurodyta, jog jis ketino pirkti įrangą už 380 000 Eur sumą, nepakankamas įrodymas konstatuoti, jog toks ketinimas buvo realus ir galėjo būti įgyvendintas.
20. Teismas nurodė, kad Įranga buvo parduodama ne vienose varžytynėse, o kaina kreditorių susirinkimuose buvo mažinama net penkis kartus. Ieškovo nurodytas potencialus pirkėjas nedalyvavo viešosiose varžytynėse, todėl jo ketinimas pirkti Įrangą kelia abejonių.
21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėjo galimybę toliau vesti derybas dėl Įrangos pardavimo su L. C., todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai siekdama, kuo pelningiau parduoti įmonės turtą.
22. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė, vykdydama bankroto administratoriaus pareigas, būtų pažeidusi konkrečias Įmonių bankroto įstatymo normas, būtų veikusi priešingai bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesais. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.
23. Teismas pažymėjo, kad nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jam negali kilti civilinė atsakomybė. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
25. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nenurodė, kokias konkrečiai įstatymo nuostatas atsakovė kaip bankroto administratorius pažeidė. Atsakovė, žinodama, kad yra galimas Įrangos pirkėjas, apie tai neinformavo kreditorių. Tuo tarpu, kreditoriai, nežinodami apie galimą Įrangos pirkėją, negalėjo priimti pagrįstų ir jų interesus atitinkančių sprendimų dėl Įrangos pardavimo kainos.
25.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismas posėdžio metu neapklausė liudytoju L. C. dėl Įrangos pirkimo.
26. Atsakovė UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl žalos
28. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartimi nutarė iškelti IĮ „Kapetra“ bankroto bylą, taikyti IĮ „Kapetra“ supaprastintą bankroto procesą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „BANKROTO LYDERIAI“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-24 nutartimi nutarė palikti Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-20 nutartimi nutarė pripažinti IĮ „Kapetra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-27 nutartimi nutarė pripažinti BIĮ „Kapetra“ pabaigą.
29. Bankroto administratorius (fizinis asmuo) privalo laikytis ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 13 d. 2 p.). Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 str. 1 d.).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
31. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
32. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad laikytini nepagrįstais ir atmestinais apelianto teiginiai, kad L. C. buvo potencialus pirkėjas, ketinęs už 380 000 Eur įsigyti Įrangą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė raštiško L. C. įsipareigojimo pirkti Įrangą už 380 000 Eur. L. C. taip pat nedalyvavo nei vienose viešosiose varžytynėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. C. ir bankroto administratoriaus žodinės derybos dėl Įrangos įsigijimo ar pirmosios instancijos teismui pateiktas L. C. raštiškas paliudijimas apie ketinimą pirkti Įrangą už 380 000 Eur nepatvirtina realių L. C. ketinimų įsigyti minėtą įrangą už 380 000 Eur. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pagrįstai L. C. nelaikė potencialiu pirkėju, todėl neturėjo pareigos apie jį informuoti kreditorių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai siekdama kuo pelningiau parduoti įmonės turtą.
34. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Įranga buvo parduodama ne vienose varžytynėse, o kaina kreditorių susirinkimuose buvo mažinama net penkis kartus.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta, jog atsakovė, vykdydama bankroto administratoriaus pareigas, būtų pažeidusi konkrečias Įmonių bankroto įstatymo normas, veikusi priešingai bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesais, todėl byloje nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jam negali kilti civilinė atsakomybė.
Dėl įrodymų vertinimo
36. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismas posėdžio metu neapklausė liudytoju L. C. dėl Įrangos pirkimo, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
37. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
38. Byloje nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) prašė teismo liudytoju apklausti L. C.. Minėtam asmeniui teismo šaukimai į 2018-03-01 teismo posėdį buvo siųsti 3 kartus (2017-12-22, 2018-01-17 ir 2018-02-06), tačiau grįždavo neįteikti. 2018-03-01 teismo posėdžio metu ieškovas (apeliantas) paaiškino, kad liudytojas L. C. šiuo metu dirba Latvijoje ir jau kažkiek laiko serga, savo bute Kalvarijų gatvėje, būna labai retai. Į teisėjos klausimą, ar reikalinga liudytojo apklausa, ieškovas (apeliantas) negalėjo atsakyti.
39. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantas, neišreikšdamas konkrečios nuomonės dėl liudytojo apklausos, nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismas posėdžio metu neapklausė liudytoju L. C. dėl Įrangos pirkimo.
40. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad laikytini nepagrįstais ir atmestinais apelianto teiginiai, kad L. C. buvo potencialus pirkėjas, ketinęs už 380 000 Eur įsigyti Įrangą.
41. Kaip minėta, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė raštiško L. C. įsipareigojimo pirkti Įrangą už 380 000 Eur. L. C. taip pat nedalyvavo nei vienose viešosiose varžytynėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. C. ir bankroto administratoriaus žodinės derybos dėl Įrangos įsigijimo ar pirmosios instancijos teismui pateiktas L. C. raštiškas paliudijimas apie ketinimą pirkti Įrangą už 380 000 Eur nepatvirtina realių L. C. ketinimų įsigyti minėtą įrangą už 380 000 Eur. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pagrįstai L. C. nelaikė potencialiu pirkėju, todėl neturėjo pareigos apie jį informuoti kreditorių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai siekdama kuo pelningiau parduoti įmonės turtą.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
44. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
45. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018-03-21 sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
46. Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.