Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Bankroto lyderiai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismo posėdžio metu palaiko savo reikalavimus ir argumentus, išdėstytus ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas.

Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010).

Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos atlikti draudžia įstatymai ar sutartis (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi civilinėje teisėje neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik veiksmai (neveikimas), prieštaraujantys įstatymams, kitiems teisės aktams ar sutarčiai, bet ir pažeidžiantys bendrojo pobūdžio pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), turi būti taikomos ne tik Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus veiklą pareigas ir kompetenciją, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikė priešingai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, todėl dėl tokių veiksmų įmonė „Kapetra“ patyrė nuostolių. Ieškovas nenurodo, kokias konkrečiai įstatymo nuostatas atsakovas kaip bankroto administratorius pažeidė.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BĮĮ „Kapetra“ pabaigos ir teismo sprendimui įsiteisėjus, įmonė yra išregistruota (vieši juridinių asmenų registro duomenys).

Iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas dalyvavo IĮ „Kapetra“ bankroto byloje, t.y. teikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, todėl jo argumentai, jog jis nežinojo apie bankroto byloje vykstančius procesus ir turto pardavimą yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ieškovas buvo IĮ „Kapetra“ savininkas, todėl negalėjo nežinoti apie jo įmonei iškeltą bankrotą ir vykdomą bankroto procesą. Ieškovas neginčijo ir nereiškė reikalavimų dėl bankroto administratoriaus vykdomos Įrangos pardavimo tvarkos. Kaip matyti iš IĮ „Kapetra“ bankroto bylos Nr. B2-448-431-2017, 2015-01-30 BĮĮ „Kapetra“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pardavinėti įmonei priklausantį turtą – Įrangą viešosiose varžytinėse už pradinę 66 322,98 Eur plius PVM sumą, o nepardavus turto kainą mažinti 30 procentų suma. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2015-04-30, metu buvo nuspręsta dar mažinti Įrangos kainą iki 37 000 Eur plius PVM, o nepardavus, nustatyti kainą – 30 000 Eur plius PVM. 2017-07-24 įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta Įrangą parduoti už 17 000 Eur plius PVM sumą. Atsakovo atstovas paaiškino, jog turto vertinimas nebuvo atliekamas, o kaina nustatyta kreditorių susirinkimo metu, nes tai būtų nepagrįstai padidinę išlaidas. Kreditorių susirinkimai nebuvo ginčyti, todėl galiojantys ir teisėti. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo abejoti dėl Įrangos pardavimo tvarkos bei kainos teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog patys kreditoriai buvo nutarę parduoti Įrangą viešosiose varžytinėse ir patys nustatė Įrangos pardavimo kainą, todėl ieškovo argumentai, jog atsakovas veikė priešingai bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas nurodo, jog L. C. buvo potencialus pirkėjas ir galėjo Įrangą pirkti už 380 000 Eur sumą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog žodinės derybos dėl Įrangos pirkimo su L. C. buvo pradėtos, tačiau atsakovo teigimu, jos nutrūko dėl paties pirkėjo kaltės. Byloje nėra duomenų, jog L. C. būtų raštu pateikęs pasiūlymą atsakovui. Vien tik žodinis patvirtinimas, jog ketinimas pirkti buvo, nesudaro pagrindo teigti, jog turtas realiai būtų parduotas už ieškovo nurodytą sumą. Ieškovo rašytinis įrodymas - L. C. raštas, kuriame nurodyta, jog jis ketino pirkti įrangą už 380000 EUR sumą, nepakankamas įrodymas konstatuoti, jog toks ketinimas buvo realus ir galėjo būti įgyvendintas. Teismas nurodo, jog Įranga buvo parduodama ne vienose varžytinėse, o kaina kreditorių susirinkimuose buvo mažinama net penkis kartus. Ieškovo nurodytas potencialus pirkėjas nedalyvavo viešosiose varžytinėse, todėl jo ketinimas pirkti Įrangą kelia abejonių. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėjo galimybę toliau vesti derybas dėl Įrangos pardavimo su L. C., todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai siekdamas kuo pelningiau parduoti įmonės turtą.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, vykdydamas bankroto administratoriaus pareigas, būtų pažeidęs konkrečias Įmonių bankroto įstatymo normas, veikęs priešingai bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesais, todėl byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jam negali kilti civilinė atsakomybė. Tokiu būdu ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Bankroto lyderiai“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.