Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R., G. R., N. R. ieškinį atsakovėms J. I., N. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Faktinės aplinkybės

8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo siekį bendrauti su dukra, pateiktus elektroninių susirašinėjimų išrašus, nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bei artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo. Ieškovas į (duomenys neskelbtini) išvyko 2014 m. vasario mėnesį, nuo to laiko atsakovas nebuvo grįžęs į Lietuvos Respubliką, su dukra nesimatė nuo 2015 m., tai yra nuo to laiko, kai atsakovė buvo pati nuvykusi su dukra pas ieškovą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Byloje gautas ieškovų prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti: ieškovų skambučių ir susirašinėjimo su J. I. programa „Skype“ įrodymus, 2018 m. rugsėjo 5 d. paklausimą antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorai, 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolio Aleksandro Selezniovo padėjėjos M. P. atsakymą į paklausimą Nr. S1c-74368, 2018 m. lapkričio 9 d. pakartotinį paklausimą antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorai, 2018 m. lapkričio 12 d. antstolio Aleksandro Selezniovo padėjėjos M. P. pažymą apie vykdymo eigą, 2016 m. birželio 10 d., 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi ieškovų pateikti įrodymai, tai yra susirašinėjimai kompiuterine programa „Skype“, antstolio pažyma dėl bendravimo su vaiku nustatymo, gauti po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai patvirtina, jog apeliantė galbūt nesudaro galimybės bendrauti vaikui ir jo tėvui, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo apeliantė nurodo, kad ieškovų reikalaujamas ir teismo nustatytas bendravimas su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis yra kenksmingas vaikui, per dažnas. Apeliantės teigimu, keistini sprendimu patvirtinto bendravimo tvarkos 1 ir 6 punktai, sumažinant bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis dažnį iki vieno karto per savaitę, nenustatant konkrečios savaitės dienos, nustatant vėliausią bendravimo pabaigos laiką.

12. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.

13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) ir tėvo su vaiku bendravimas ginčijamos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 6 punktuose nustatytas elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovų reikalaujamas ir teismo nustatytas bendravimas su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis yra kenksmingas vaikui ir per dažnas. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Pažymėtina, kad, kaip išaiškinta šios nutarties 14 punkte, šiuo atveju vaiko bendravimas su tėvu, kol jis yra kitoje valstybėje, įmanomas tik elektroninio ryšių priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko bendravimo su tėvu laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad būtina atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu su siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutiko ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apeliantė įrodymų ir motyvų, kaip nustatytas bendravimas konkrečiai pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir jo interesus, nepateikia (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliantė taip pat nurodo, kad vaikas negalės bendrauti su tėvu elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi vaikas nemoka tokiomis priemonėmis naudotis savarankiškai.

17. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, taigi nagrinėjamu atveju vaiko motina (apeliantė) privalo sudaryti sąlygas vaikui susitikti (susisiekti) su tėvu. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kurią turi įgyvendinti tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina, todėl darytina išvada, kad vaikui, savarankiškai nemokančiam naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, sąlygas susisiekti pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintomis ryšių priemonėmis privalo užtikrinti vaiko motina (apeliantė). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju tėvo bendravimas su vaiku nustatytas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tai yra į tai, kad vaiko tėvas gyvena kitoje valstybėje ir, tėvui esant užsienyje, kitoks bendravimas nei elektroninių ryšių priemonėmis yra neįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016) ir vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 15 ir 17 punktuose, daroma išvada, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmetami.

19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, tai yra sprendimas turi būti aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą ir siekiant aiškios bendravimo su vaiko tvarkos, tikslintini pirmosios instancijos teismo 1, 5, 6, 9, 11, 14 punktai konkretizuojant nurodytas ryšių priemones – telefonu, kompiuterinė programa „Skype“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas konstatavęs, jog ieškinys buvo patenkintas 2/3, tačiau tokios išvados teismas nemotyvavo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka nurodytų teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje patenkinta 2/3 ieškovų reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 3099 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės patenkinta 1/3 dalis reikalavimų, todėl iš ieškovų atsakovei priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų.

23. Vertinant ieškovų patenkintų reikalavimų dalį matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą – nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimą, nustatė bendravimo su vaiku tvarką ne taip, kaip reikalauja ieškovai, tai yra nors ir tenkino patikslinto ieškinio dalį dėl bendravimo su vaiku nustatymo nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, tai yra bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimą ieškovui M. R. esant Lietuvos Respublikoje, tačiau netenkino ieškovų prašymo dėl siuntinių priėmimo (patikslinto ieškinio 3.9 punktas), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 2/3 patikslino patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 2/3 patikslinto ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, turi būti proporcingai atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje susiklosčiusios situacijos – kai nors patikslintas ieškinys yra tenkinamas, tačiau tvirtinamas kitoks bendravimo su vaiku projektas, tai yra atsisakant patikslintame ieškinyje nurodyto 3.9 punkto (siuntų priėmimas), klausimas iš esmės išspręstas 2/3 dalimis ieškovų naudai proporcingai atsižvelgiant į patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo išlaidų dydžio pagrįstumo pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir išlaidas galinčių patvirtinti įrodymų leistinumo vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu.

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.

26. Siekiant apskaičiuoti, ar advokato nurodytos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neviršija Rekomendacijose nurodytų užmokesčio už atskirus procesinius veiksmus dydžio, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,60 EUR). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo M. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra 4607,40 EUR. Apeliantė šio apskaičiavimo neginčija ir šis apskaičiavimas sutampa su ieškovų atstovės 2018 m. vasario 19 d. prašymu (V e. tomas, 130–131 e. b. l.).

27. Vertinant ieškovo M. R. patirtas advokato išlaidas, advokatės nustatytą darbo užmokestį, remiamasi pateikta sąskaita Nr. 16-09/02. Už ieškinio parengimą ir atskirąjį skundą advokatė sąskaitoje nurodė patyrusi 5 valandų darbo laiko sąnaudas, kas, pagal pateiktą sąskaitą, sudaro 500 EUR (1 valanda darbo laiko – 100 EUR). Remiantis Rekomendacijomis nustatyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis šiuo metu yra 2,3 (8.2 punktas), kas šios bylos nagrinėjimo metu sudaro 1880,48 EUR. Už atskirąjį skundą – 0,4 (8.15 punktas), kas šios bylos nagrinėjimo metu sudaro 327 EUR. Už šiuos veiksmus maksimalus galimas priteistinas dydis yra 2207,48 EUR, tačiau ieškovas prašo priteisti už šiuos veiksmus 500 EUR, tai yra daugiau nei tris kartus mažesnė suma nei Rekomendacijose nurodyta. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad taip pat buvo suteikta teisinė pagalba rengiant prašymus dėl teisėjo nušalinimo, rengiant atskirojo skundo paaiškinimus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodoma, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatomas koeficientas yra 0,4. Už paaiškinimus dėl atskirojo skundo nagrinėjamu atveju maksimalus užmokestis sudarytų 327 EUR. Byloje taip pat pateikti kiti du prašymai vertintini pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, kuriame nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1. Už pateiktus prašymus galimas maksimalus priteistinas užmokestis nagrinėjamu atveju yra 81,76 EUR. Kadangi prašymų pateikta du, galimas maksimalus priteistinas užmokestis už šiuos prašymus yra 163,52 EUR. Taigi maksimalus galimas užmokestis pagal sąskaitą Nr. 16-09/02 gali būti iki 2616,28 EUR, tačiau prašoma priteisti suma pagal sąskaitą Nr. 16-09/02 yra 800 EUR, tai yra daugiau kaip tris kartus mažesnė suma nei Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai. Vertinant kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus (II e. tomas, 27–35 e. b. l., 94–103 e. b. l., 106 e. b. l., 172–177 e. b. l., III e. tomas, 81–86 e. b. l., IV e. tomas, 44–45 e. b. l., V e. tomas, 2–6 e. b. l., 11–15 e. b. l, 130–138 e. b. l., VI e. tomas, 53–56 e. b. l.), nenustatyta, kad ieškovo M. R. advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė viršijo Rekomendacijose nurodytus maksimalius advokato darbo užmokesčio dydžius, be to, apeliantė apeliaciniu skundu šios aplinkybės ir neginčija, nes nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylinėjimosi išlaidų Rekomendacijų 2 punkto atžvilgiu.

28. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punktą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato suteiktas teisines paslaugas svarbu tai, kad byla pradėta nagrinėti (ieškinys priimtas) 2016 m. rugpjūčio 1 d., tai yra byla nagrinėjama ilgiau nei dvejus metus, byloje yra įvykę septyni teismo posėdžiai ir byla yra 6 tomų apimties, todėl akivaizdu, kad byla yra sudėtinga, kompleksiška ir didelės apimties, reikalaujanti specialių teisinių žinių. Ieškovai sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Atsižvelgdamas į šios nutarties 23–25 punkte aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad yra pažeisti ir leistinumo įrodymai bylinėjimosi išlaidų kontekste. Ieškovų patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (II e. tomas, 27–35 e. b. l., 94–103 e. b. l., 106 e. b. l., 172–177 e. b. l., III e. tomas, 81–86 e. b. l., IV e. tomas, 44–45 e. b. l., V e. tomas, 2–6 e. b. l., 11–15 e. b. l, 130–138 e. b. l., VI e. tomas, 53–56 e. b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, priteistos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo galimų procesinės teisės normų pažeidimo paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo priteisti 600 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ieškovas M. R.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,60 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (600 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), konstatuoja, kad prašymas priteisti 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

34. Kolegijos vertinimu, esant aplinkybėms, jog apeliantės apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, sprendimas nebuvo pakeistas, tik patikslintas, todėl bylinėjimosi išlaidos nemažinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktą nurodant, kad „pokalbio pradžia – 19.00 val. Lietuvos laiku. Šalys gali keisti bendravimo laiką bendru susitarimu“.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 1, 5, 6, 9, 11, 14 punktus panaikinant įrašą „ir kt.“

Priteisti iš apeliantės J. I. ieškovui M. R. 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.