Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. gegužės 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenamoji ir deklaruota vietos - (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, būtent: 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam P. K. į veido sritį, taip nukentėjusiajam P. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad važiavo automobiliu iš mamos nuo (duomenys neskelbtini), su paspirtuku išlindo kažkoks asmuo į važiuojamąją kelio dalį. Ten yra tokios duobės, asmuo jam metėsi į tą pusę ir jis turėjo mestis į priešingą eismo juostą. Išvengdamas pasekmės atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, sankaba prabuksavo, ant laisvų pagazavo, o asmuo per raudonus šviesoforus pravažiavo. Kai laukė posūkio į „(duomenys neskelbtini)“, asmuo jam iškišo pirštą. Jis nuėjo pasiteirauti „ar tau viskas gerai?“. Kelio asmeniui niekas neblokavo, nes pastarasis buvo priekyje.

Jis važiavo su automobiliu BMW, tai buvęs jo automobilis. Viskas vyko praeitais metais rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį apie aštuntą vakaro. Viskas vyko netoli jo namų (duomenys neskelbtini). P. K. matė pirmą kartą. Viskas gali būti, kad pastarasis turi pagrindo jį apkalbėti, nes (duomenys neskelbtini) yra daug nusiteikusių priešiškai prieš jį. P. K. parodė jam vidurinį pirštą ir važiavo per raudoną. Jis važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė suktis į kairę, bet kai parodė pirštą, pagalvojo, kad reikia paklausti kas ten P. K. blogai, nors būtų padėkojęs jam, kad nenutrenkė viduryje gatvės. Jis išsuko iš „(duomenys neskelbtini)“, važiavo (duomenys neskelbtini) g., žiūri nėra, pasuko į dešinę (duomenys neskelbtini) g., matė kaip P. K. važiuoja. Jis pastarąjį pasivijo, pavažiavo į priekį. Matė, kad pastarasis nuvirto, nes iš paskos važiavo. P. K. nurodė tyrėjai, kad jis blokavo pastarajam kelią. P. K. paspirtukas elektrinis. Jis nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelės, nesustojo, nes norėjo paklausti dėl to parodyto piršto. Norėjo paklausti, kas asmeniui blogai, kodėl tą pirštą rodė, nes galėjo kilti rimtų pasekmių žmogui. Nuo jo iki P. K. buvo nuo 3 iki 5 m atstumas. Pastarasis sustojo pirmas, jis iš paskos. P. K. sustojo ir ėjo link jo, tuomet jis išlipo. Nematė, ar tas asmuo buvo susižalojęs. Buvo ruduo, danga asfalto, smėlis. Paklausė asmens „ar viskas gerai? Turėtum dėkoti, kad nenutrenkiau, tu man „fakais“ svaidaisi“. Asmuo pasakė, turėsi didelių problemų. Automobilio numerį įsiminė. Paskui pažįstamas jam skambino, sako pasakė jo mašinos numerius. Jis pasakė „gerai, kad pasakėte“. Iš kitų asmens pažįstamų girdėjo, kad asmuo nori iš jo pasipelnyti, nes jis turi namą. Jis kitų žmonių nenori kišti. Per pažįstamus buvo tokios kalbos, kad P. K. nori pasipelnyti. Su civiliniais ieškiniais: P. K., Ligonių kasos, nesutinka. Su P. turėjo tik akių kontaktą. Pastarasis toks „naglas“ ėjo prie jo. Viskas prie didžiosios (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Po įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendravo, po dviejų mėnesių sužinojo, kad kažkas vyksta. Į jį niekas nesikreipė. Jis sakė, kad tariamės, nes jam nereikia problemų. Tokios sumos, nori, kad viskas greičiau pasibaigtų. Nori važiuoti į užsienį dirbti ir susitvarkyti gyvenimą. Jis kalbėjo su tėvais, kurie jam patarė prisiimti kaltę, vis tiek kaip nors sumokės. Nori, kad viskas greičiau baigtųsi, tiek to prisiims kaltę. Jis kelio neblokavo, nesmūgiavo. Jei smūgiuotų pasekmės būtų kitokios. Kontaktas tarp jų buvo tik akių.

Jis norėjo važiuoti pasiklausti, kodėl pavojingai manevruoja, rodo gestus. Iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės išvažiavus pavažiavo į dešinę pusę. Jis sąmoningai važiavo paskui nukentėjusįjį. Asmuo keliu važiavo zigzagais. Asmuo važiavo, sustojo ir jis sustojo iš galo. Asmuo numetė elektrinį paspirtuką, jis sustojo, asmuo artėjo link jo. Jis kol atsisegė diržą, kol išlipo iš mašinos, nuėjo, kol atsidūrė viduryje tarp jo mašinos ir asmens. P. K. buvo nugriuvęs ant šono. Gali būti, kad krisdamas galėjo susižaloti nosį. Specialisto išvadas byloje matė. Gali būti sužalojimas nuo griuvimo. Kai P. K. nuvirto, sustojo, jis iš galo pristojo. Asmuo nuvirto ant šono, po to paspirtuką pasistatė ir artėjo link jo. P. K. atrodė normaliai, kaip žmogus. Asmuo buvo purvinas, dėl sužalojimų nežino. Kaip ir buvo, kaip ir nebuvo sužalojimai ant veido. Kad nuvirto, atsikėlė kažkas buvo. Kai pasakė pastarasis „turėsi didelių problemų“, jis sakė „tiek to čia su tavimi nesąmonės, važiuoju“. Sustojo prie kaimynės R. B. ir pradėjo kalbėti, sakė „fakais apsvaidė ir grasinti pradėjo, kad turės didelių problemų“. Žmonių aplink nematė, buvo tuščia, net gyvenamosios namuose nebuvo šviesų. Nukentėjusiajam žalos atlyginti neketina. Tokia 5000 eurų suma faktiškai už nieką. Parodymai nesikeistų, jei nebūtų prašoma atlyginti žalą. Kaimynė iš karto davė parūkyti, nes matė, kad rankos dreba. Pasakė, kad vos nepertrenkė paspirtukininko. Kai parodė jam tą pirštą, jis pasakė „tavęs vos nenutrenkiau, tu dar mane „fakais“ svaidais?“. Kaimynė pasakė, kad kai nebuvo paspirtukų, tai nebuvo problemų. Dabar su kaimynais nebendravo.

Vaizdo sistema automobilyje buvo, bet pardavė automobilį spalio mėnesį. Apie bylą sužinojo spalio mėnesio pabaigoje. Mašiną pardavė dar nežinodamas apie bylą. Pardavė kartu su vaizdo registratoriumi, nes ji turėjo daug defektų. Danga, ant kurios virto nukentėjusysis, buvo ar asfaltas, ar žvyras, buvo tamsu. Buvo ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad žvyras, smėlis, šone juodžemis. Jis supykęs nebuvo, tik norėjo paklausti, kas pastarajam yra, kad taip elgiasi. P. K. važiavo dešine ir jis važiavo dešine, ten yra duobės ir asmuo staigiai metėsi į jį, kai jis buvo pastarajam prie galo, jis staigiai į kitą ruožą. Jis važiavo 40-50 km/h. Paspirtukas gal 30 km/h. Kai asmuo išlindo, jis pristabdė. Asmuo važiavo gal 30 km/h. Ten gal jau prasideda ištisinė linija, bet linija neilga, nes prieš sankryžą. Jis matė P. K. važiuojantį šone, bet nesitikėjo pastarojo manevro, kad šoks jam į priekį. (duomenys neskelbtini) gyvena 5 metus, tuo keliu važiuoja kasdien. Žino, kad ten yra duobė. Jis nesitikėjo iš asmens tokio manevro, kodėl pastarasis šoko jam prieš mašiną į priekį. Nukentėjusysis nesilaikė KET taisyklių, buvo be liemenės, be nieko. Tarnybų apie pažeidimus neinformavo. Jis nesulaukė P. K. atsakymo į jo klausimą, pastarasis sakė susitiksime teisme. Asmuo puikiai įtarinėja kas galėjo pasakyti, kas bendrauja su pastarojo pusbroliu, sakė, kad pasidarys pinigų iš jo, čia jau po įvykio. Jis P. K. nepažinojo iki įvykio. Pastarasis jo ir ne. Asmuo visiškai nežinojo apie jį nieko įvykio metu, nežinojo jo turtinės padėties.

Nukentėjusysis P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo su paspirtuku iš centro į namus, išsigryninęs pinigus iš bankomato. Buvo slidus kelias, pėsčiųjų kelio danga yra iš plytelių, o nuo medžių yra pilna lapų, nusprendė važiuoti važiuojamąja kelio dalimi. Prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje sidabrinės spalvos BMW, kurio numeris (duomenys neskelbtini) automobilis agresyviai jį aplenkė važiuodamas dideliu greičiu, pasekoje stūmė jį ant pėsčiųjų tako. Automobilis nuvažiavo tiesiai ir sustojo sankryžoje, nes pastarajam degė raudonas šviesoforo signalas. Jis susierzino, automobilį pasivijo, prieš pasivejant automobilį, pastarajam užsidegė žalias šviesoforo signalas, automobilis pradėjo suktis į kairę pusę, jis vairuotojui iš galo parodė vidurinį pirštą ir nuvažiavo, nusisuko link namų. Sukantis į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo ganėtinai garsiai atvažiuojantį automobilį. Tuo metu jis suprato iš kur tas garsas, kad žmogus apsisuko. Nusprendė toliau važiuoti namo, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš pasukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo, kad automobilis jam už nugaros. Įsisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis jam pamirksėjo lempomis, užkirto kelią, ko pasekoje jis sustojo prie šalikelės, bandė su koja atsispirti, neišėjo, jis numetė paspirtuką ir vairuotojas prieš pat veidą smūgiavo. Jis užsiėmė už veido, pradėjo bėgti kraujas. Jis išgirdo, kad asmuo nuo jo nueina. Atsisuko į mašiną pasižiūrėti numerius. Kai įsiminė numerius, pasakė „dabar turėsi didelių problemų, nes numerius įsiminiau“. Asmuo pasakė „aš turiu vaizdo registratorių“, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Asmuo išlipęs nieko nesakė. Kelias ten yra asfaltuotas, šalikelė žolynas. Iki jo namų 10 metrų. Nepamena tokių aplinkybių, kad jis metėsi į kelią. Jis atsirėmė su koja į šaligatvį, ant paties šaligatvio jo neužstūmė. Vairuotoją pasivijo, nes pastarasis sustojo prie raudono signalo šviesoforo. Per raudoną šviesoforo signalą nevažiavo. Ten yra du šviesoforai, vienas (duomenys neskelbtini) gatvės ir tas į (duomenys neskelbtini) gatvę, skirtumas tarp jų gal 50 metrų. Jei jis būtų važiavęs per raudoną, automobilis taip pat turėjo važiuoti per raudoną. Buvo tamsu. Asmenį, kuris jam trenkė jis gerai matė. Asmuo trenkė kumščiu jam vieną kartą. Jis buvo blaivus. Nuvirtęs nebuvo. Juto, kad kažkas pradėjo bėgti, užsiėmė už nosies, tuo metu nelabai suprato kas vyksta, nepajuto didelio skausmo. Paskui, kai asmuo nuvažiavo, suprato kas įvyko ir pamatė kraują, jam paliko silpna. Grįžo namo, nusiprausė veidą ir išsikvietė medikus, skambino Nr. 112. Medikams papasakojo, kad sulaužė nosį ir kaip sulaužė. Išvežė į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę. Nustatė nosies lūžį. Dar buvo ant šono mėlynė, bet negali pasakyti, kad asmuo padarė, nes nepamena, bent nejuto to smūgio. Ką pamena ir juto buvo tik vienas smūgis į nosį. Civilinį ieškinį palaiko. Į ligoninę nuvežė su greitąją, grįžo taksi tą pačią dieną, gal po dešimtos, ar vienuoliktos valandos, nes autobusai nebevažiavo. Sumokėjo gal 40 eurų už taksi paslaugas, tiksliai nepamena. Ligoninėje buvo vienas. Vartojo vaistus nuo skausmo, juos gėrė pats. Specialiai jam neišrašė, tik pasakė kokius. Jam kilo rūgštys nuo vaistų „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo, todėl gėrė vaistus nuo skrandžio. Buvo skausmas, buvo nedarbingume, negalėjo tęsti darbo paieškų, jam buvo gėda, visos veiklos susitrukdė, negalėjo vaikščioti, sportuoti, normaliai valgyti, miegoti apie pusantro mėnesio. Dabar nedirba, nes išėjo iš darbo. Apie nekilnojamąjį A. R. turtą nežino, kaltinamojo nepažinojo iki įvykio. Jam tuomet nebuvo žinoma A. R. turtinė padėtis, dabar žino. Kaltinamasis jam pretenzijų nieko nepasakė, jis parsivertė paspirtuką, tuomet kaltinamasis jau buvo tiesiai prieš jį ir smūgiavo tiesiai į veidą. Viskas ką kaltinamasis jam pasakė, kad turi vaizdo registratorių.

Jam su viena nosies puse sunku kvėpuoti. Siūlė operaciją, bet pasakius apie galimas komplikacijas, jis atsisakė. Su paspirtuku dabar nebevažinėja. Nosis kreiva, su tuo nepatogumu reikės gyventi. Buvo sugadinti rūbai, maikė, megztinis, kelnės, kurie neišsiplovė nuo kraujo. Vaistus pirko pagal gydytojų rekomendacijas. Po įvykio jis dirbo prie stiklo pluošto. Jei ankščiau nebūtų tos traumos, galimai būtų darbą jau gavęs. Buvo pasiūlymai, bet jie neatitiko nedarbo šalpos, nes ji didesnė, nei siūlomas darbo užmokestis. Jis negalėjo mėnesį normaliai kvėpuoti. Turėjo paskolą, gal 500 eurų dydžio. Išlaikytinių neturi. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), santaupų turėjo.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog kviesta dėl A. R. ir berniuko, kurio vardo, pavardės nežino. Rugsėjo pabaigoje A. jam pasakojo, kad jam prie „(duomenys neskelbtini)“ pasimaišė paspirtukininkas. A. R. sakė, kad vos asmens nepertrenkė, asmuo jam rodė visokius ženklus. Kaip ten pasibaigė ji nežino. A. pasakojo, kad sakė „ką tu čia darai, aš tavęs vos nepertrenkiau“. Ji pati įvykio nematė. Tai buvo rugsėjo 24 d., buvo tamsu. Tai buvo ta pati diena po įvykio. A. visas buvo drebantis. Atvažiavo ir sako „Labas, vos žmogaus nepertrenkiau“. A. R. važiavo iš tėvų ir prie „(duomenys neskelbtini)“ nuo šaligatvio nuvažiavo paspirtukininkas, pastarasis buvo dėl to susijaudinęs. A. R. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, važiavo namo, sakė pamatė žmogų, sustojo, išlipo pakalbėti. Sakė, kad žmogus paminėjo „va, dabar tau bus“. A. R. paklausė „kas man bus?“. Ji pasakė, kad jei nieko nepadarė, kas tau bus. Dar stovėdami matė, kai nuvažiavo greitoji iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Jai A. sakė, kad nieko nepadarė. Ji kaimynų nepažįsta, neseniai gyvena. Daugiau A. nieko nepasakojo, realiai nebendrauja.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 21:00 val., važiavo elektriniu paspirtuku. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryža jį aplenkė automobilis, kuris važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis. Automobilis buvo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos). Šį automobilį jis įsidėmėjo, kadangi važiavo labai dideliu greičiu, jo manymu, apie 100 km/h. Tuo metu jis visą laiką važiavo važiuojamąja kelio dalimi, bet laikėsi dešinės kelio pusės. Dėl šių aplinkybių automobilio vairuotojas tikriausiai supyko ant jo ir net važiavo labai arti jo, dėl ko jam teko užlipti ant dešinėje pusėje esančio bortelio, kad jo nesuvažinėtų. Jis supranta, kad turėjo važiuoti ten esančiu dviračiu taku, bet takas yra skirtas ir pėstiesiems, taip pat to kelio danga netolygi, jam tiesiog buvo patogu važiuoti važiuojamąja kelio dalimi. Aplenkęs jį, automobilis nuvažiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamoje sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, automobilis sustojo. Automobilis ketino sukti į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilyje buvo įjungtas posūkio signalas. Jis pasivijo automobilį ir taip pat sustojo minėtoje sankryžoje, kol degė draudžiamas važiuoti šviesoforo signalas. Jis sustojo iš automobilio kairės pusės, kadangi ketino važiuoti tiesiai. Sustojęs sankryžoje jis norėjo, kad vairuotojas jį pamatytų, nes buvo įsižeidęs, kad pastarasis jo vos nesuvažinėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis automobilio vairuotojui parodė savo vidurinį pirštą. Tuo metu jis nuvažiavo tiesiai, o automobilis į dešinę pusę. Tačiau važiuojant toliau ir būnant (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, automobilis BMW jį pasivijo, užkišo automobilį, kad jis negalėtų toliau važiuoti, tokiu būdu jį sustabdė. Tuomet automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir staiga, nieko nepasakęs, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį. Smūgis pataikė į nosį. Po šio smūgio jis susiėmė už veido, kadangi iš karto iš nosies pradėjo labai stipriai bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą skausmą vertina 7 balais. Jis buvo šoke dėl šio įvykio ir stengėsi įsidėmėti automobilio valstybinius numerius ir patį vairuotoją. Vairuotojui pasakė, kad atsimena jo automobilio valstybinius numerius, o vairuotojas jam atsakė, kad jis automobilyje turi registratorių ir, įsėdęs į automobilį, išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi buvo netoliese savo namų, greitai grįžo namo ir bandė sustabdyti iš nosies bėgantį kraują, taip pat iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Greitai į namus atvyko greitosios medicinos pagalvos ekipažas, kuris išvežė jį į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai bei nustatė kraujavimą iš nosies ir nosies kaulo lūžimą. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Po šio įvykio per bendrus pažįstamus pasidomėjo, kas yra „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir išsiaiškino, kad t. y. A. R., daugiau duomenų nežino. Jis soc. tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs savo vardu ir pavarde, jis pastarąjį atpažįsta, kad tai šis asmuo, kuris jam trenkė, A. R. soc. tinkle net turi fotonuotraukų su minėtu automobiliu, kuriuo važinėja. Jis šio asmens asmeniškai nepažįsta, bet sutikęs gatvėje tikrai jį atpažintų. Supranta, kad šį įvykį pakurstė jo parodytas vidurinis pirštas, tačiau A. R. jam sukėlė fizinį skausmą, trenkdamas jam į nosies sritį, kurią sulaužė. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl nosies operacijos. Galvoja, kad įvykio laiku, kai kurios vietos, kuriomis jie važiavo, yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, kurios turėjo užfiksuoti kaip tas vairuotojas pavojingai vairuoja. Mano, kad šio įvykio jokie pašaliniai asmenys nematė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį teiks vėliau (1 t., b. l. 24-33).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. K. be kita ko parodė, kad, kai „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, išlipęs iš automobilio, priėjo prie jo ir, nieko nesakęs, trenkė į veido sritį, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis susiėmė už veido. Po smūgio jis liko stovėti, nenugriuvo, tik, susiėmęs už veido, nuo vairuotojo nusisuko. Dar vieno smūgio į nugarą jis nejuto, neprisimena, kad A. R. būtų jam sudavęs antrą kartą. Išgirdo, kad vairuotojas nueina, jis atsisuko ir stengėsi įsidėmėti automobilio valstybinius numerius, o vairuotojas jau stovėjo prie automobilio. Jis vairuotojui pasakė, kad įsiminė jo automobilio numerius, o vairuotojas jam atsakė, kad jis turi automobilyje registratorių, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir išsikvietė greitąją pagalbą (1 t., b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. vakare, buvo tamsu, laiko neprisimena, į jos namo duris pasibeldė kaimynas A. R.. Jis buvo labai susijaudinęs, jo rankos drebėjo ir pasakė, kad vos nenutrenkė paspirtukininko. A. pasakojo, kad grįžinėjo iš (duomenys neskelbtini) ir, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve važiavo vyras paspirtuku, kuris vinguriavo gatve. A. sakė, kad jis išsigando, nes paspirtukininkas šoko prieš jį, po to išvadino visokiais žodžiais, rodė pirštų kombinacijas. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės A. pasuko į kažkokią gatvelę, pavadinimo nežino ir pamatė, kad vyras su paspirtuku jau buvo kruvinas. Vyras su paspirtuku A. pasakė, kad jis prisimena jo automobilio numerius (duomenys neskelbtini), skaičių negali įvardinti ir, kad jam dabar bus. A. nesakė, kad paspirtukininkui būtų trenkęs, apie tai nepasakojo. Kai A. R. atėjo pas ją, kartu rūkė, gėrė kavą, ji nepastebėjo, kad A. rankos būtų buvę kruvinos, sumuštos ar nubrozdintos, nes jis pas ją atėjo iš karto po įvykio, nebuvo net grįžęs namo. Jie kalbėjo apie įvykį, A. svarstė, kas jam gali būti už tai. Ji sakė, kad nieko nebus, nes paspirtuko nenutrenkė. Nukentėjusiojo nepažįsta, todėl apie jį nieko papasakoti negali. Gali pasakyti, kad A. geras žmogus, neagresyvus, nėra buvę jokių nesusipratimų kompanijose ar pasirodančio agresyvumo, todėl netiki, kad jis taip galėjo pasielgti. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2017 m., todėl daug pažįstamu neturi, iš kitų asmenų kalbant apie įvykį negirdėjo (1 t., b. l. 121-124).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog įtariamasis A. R. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) m., kur P. K. su pasiprtuku metėsi į jo pusę. Po to A. R. parodė vietą (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kur jis sustojo, ir vietą, kur sustojo P. K. su paspirtuku, jį išvadino necenzūriniais žodžiais, rodė įvairius gestus pirštais. Po to parodė važiavimo kryptį, kur P. K. nuvažiavo tiesiai per raudoną šviesoforo signalą, (duomenys neskelbtini) g. link, ir kryptį, kur jis pats nusuko į kairę pusę, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės link. A. R. taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje pamatė P. K. su paspirtuku, kuris vinguriavo per visą gatvę ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. A. R. (duomenys neskelbtini) gatvėje parodė vietą, kur P. K. nuvirto nuo paspirtuko ir vietą, kurioje jis sustojo su automobiliu (2 t., b. l. 37-50).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis P. K. parodė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g., prie namo, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) vietą, kur automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo priartėjo ir jam reikėjo užlipti ant gatvės bortelio. Po to, važiuojant tiesiai (duomenys neskelbtini) g., sustojus (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, P. K. parodė, kurioje vietoje prie sankryžos sustojo automobilis BMW, nes degė raudonas šviesoforo signalas, automobilis rodė kairįjį posūkio signalą, nes planavo sukti į kairę pusę, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės link. P. K. nurodė, kad jis privažiavo automobiliui iš dešinės pusės, sustojo pirmoje eismo juostoje, šalia automobilio, kad vairuotojas jį pamatytų, nes buvo įsižeidęs, kad vos jo nesuvažinėjo. P. K. paaiškino, kad šioje vietoje automobilio vairuotojui parodė vidurinį pirštą ir nuvažiavo tiesiai, parodydamas važiavimo kryptį. Sankryžoje nuvažiavęs tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve, P. K. įsuko į (duomenys neskelbtini) g., parodė vietą, kur išgirdo besivejančio automobilio cypiančias padangas. Prie (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos P. K. parodė vietą, kur automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį pasivijo, užkirto jam kelią, vairuotojas išlipo iš automobilio ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį (1 t., b. l. 56-67).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo P. K. ir įtariamojo A. R.. Akistatos metu asmenys patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, įtariamasis A. R. kaltę neigė, prieštaravimai nepašalinti (2 t., b. l. 29-34).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 24 d. 21.17 val. gautas P. K. pranešimas, kad ką tik, dabar a/m BMW, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasivijo pranešėją, kuris važiavo paspirtuku, bandė užstumti jį ant pėsčiųjų tako, užkirto kelią ir, išlipęs trenkė pranešėjui į galvą. Vyrui 28 m., galimai lūžo nosis, stipriai kraujuoja. Užpuolikas pasišalino. Laukia prie namo. Patikslintas adresas (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugsėjo 24 d., apie 22.55 val., gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės apie tai, kad GMP 21.44 val. pristatė P. K., gim (duomenys neskelbtini) m., kuriam diagnozuotas kraujavimas iš nosies ir nosies kaulų lūžimas, blaivus 0,00 prom. Aplinkybės - gatvėje sumušė nepažįstamas asmuo. Išleistas gydytis ambulatoriškai. Susisiekus su pranešėju - jis paleistas iš ligoninės, skundžiasi prasta sveikata, su pareigūnais negali bendrauti dėl sveikatos, prašo susisiekti rytoj.

Papildoma informacija apie patikrinimą - 2023-09-26 į Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK atvyko P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš kurio priimtas pareiškimas (1 t., b. l. 15-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 9-14).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog P. K. pareiškė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 21:00 val., važiavo elektriniu paspirtuku. Važiuojant (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini). automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį pasivijo, užkišo automobilį, kad jis negalėtų toliau važiuoti, tokiu būdu jį sustabdė. Tuomet automobilio vairuotojas išlipo ir staiga, nieko nepasakęs, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį. Smūgis pataikė į nosį, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio buvo išvežtas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai, nustatė kraujavimą iš nosies ir nosies kaulo lūžimą. Vėliau išsiaiškino, kad minėto automobilio vairuotojas yra A. R. (daugiau duomenų nežino). Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti A. R. įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 24-32).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota P. K. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog matomas sužalojimas ant nosies bei kraujosruva ties dešine akimi (1 t., b. l. 104-112).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. K. nustatyta: nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu; poodinės kraujosruvos nugaroje. P. K. nustatyt kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. P. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas nugaroje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Poodinės kraujosruvos nugaroje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar galimai paviršiumi (-ais). P. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. P. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos nugaroje, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi P. K. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu padarytas 1 trauminio poveikio metu, sveikatos sutrikdymo mastas atskirai dėl šių sužalojimų nevertinamas. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, P. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos nugaroje galėjo būti padarytos ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Tikėtina, kad P. K. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu (1 t., b. l. 117-118).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2023 m. rugsėjo 24 d. 21.15 val. gautas iškvietimas pas P. K., adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimo rezultatas - pacientas teigia, kad buvo užpultas apie 21.05 val. neaiškiomis aplinkybėmis mieste važiuodamas paspirtuku kito eismo įvykio dalyvio, automobilio vairuotojo. Grįžęs į namus, išsikvietė GMP. Preliminari diagnozė - nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 141).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo (ID(duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-09-24 21:10 val.) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog garso įrašo trukmė 1 minutė 41 sekundė. Įraše girdima, kaip paskambinęs vyriškis, kuris prisistatė P. K., teigia, kad ką tik gavo į galvą, nurodo, jog jam trenkė BMW vairuotojas, kurio jis nepažįsta, sako, kad automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinis, teigia, kad jam trenkė kumščiu; nurodo, jog jis važiavo paspirtuku nuo miesto, jį bandė ant bortelio užstumti ant pėsčiųjų tako, o, kai sustojo prie raudono, jis pakėlė ranką, vairuotojas įsuko į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, jį atsekė vos ne iki namų, užkirto kelią ir į snukį davė. Pranešėjas sako, jog mano, kad jam lūžo nosis, stipriai kraujuoja (1 t., b. l. 146-148).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-118-489/2020).

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Šioje byloje A. R. kaltinamas dėl chuliganiškų paskatų kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia trenkęs kumščiu P. K. į veido sritį ir taip pastarajam padarydamas sužalojimus nurodytus kaltinime, kurie sukėlė P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo vertinimu kaltinamojo A. R. kaltę padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad A. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 11-14) neigė trenkęs P. K., nurodė, neva nukentėjusysis pats susižalojo nuvirtęs nuo paspirtuko, o dabar tik reikalauja iš jo nepagrįstos žalos atlyginimo, taip siekdamas iš jo, tai yra kaltinamojo, pasipelnyti dėl nebūto nusikaltimo. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymas, visiškai paneigia minėtą A. R. gynybinę versiją ir neabejotinai patvirtina jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę sužalojus P. K. iš dalies patvirtina ir paties A. R. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 11-14), kur pastarasis patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo sutikęs nukentėjusįjį, jį automobiliu prisivijo iki įvykio vietos, kur ir buvo sužalotas nukentėjusysis. A. R. kaltę sužalojus P. K. patvirtina nukentėjusiojo P. K. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė ir paaiškino, kad jį sužalojo būtent A. R., nukentėjusysis nurodė, kad būtent A. R. jam trenkė į veidą, dėl ko buvo sulaužyta P. K. nosis, nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios nurodė koks asmuo jį sužalojo, kokį automobilį vairuoja. Teismo vertinimu nukentėjusiojo parodymus, jog jį sužalojo A. R. patvirtina duomenys, esantys policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 15-19), pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 24-32), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys (1 t., b. l. 141), BPC garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 146-148), P. K. apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai nukentėjusiajam (1 t., b. l. 104-112), kuriuose yra vienareikšmiškai nurodoma ir užfiksuota, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio kvietė pagalbą dėl to, kad jam nepažįstamas asmuo trenkė į galvą ir sužalojo nosį, tas asmuo vairavo automobilį BMW, to automobilio numeriai buvo (duomenys neskelbtini) ir kaip paaiškėjo tyrimo metu, bei kaip pats kaltinamasis nurodė teismo posėdžio metu, minėtas BMW įvykio metu priklausė būtent kaltinamajam. Teismas pastebi ir tai, kad teisme, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kėlė versiją, neva nukentėjusysis nuvirto nuo paspirtuko ir susižalojo pats, tačiau byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-118) šią kaltinamojo versiją visiškai paneigia ir vėlgi pavirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimą, tai yra, specialisto išvadoje nurodyta, kad P. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku, nustatyti sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas nugaroje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, P. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir tikėtina, kad P. K. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu, be kita ko, P. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi, minėta specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam nustatyti sužalojimai (nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų-nosies srityje, nosikaulių lūžiu) susidarė ne dėl nukentėjusiojo nugriuvimo, nuvirtimo, o būtent dėl to, kad kaltinamasis jam trenkė į veidą. Pagrindo nesivadovauti minėta specialisto išvada teismas neturi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kėlė versiją, kad nukentėjusysis pastarąjį apkalba ir taip siekia pasipelnyti. Teismo vertinimu tai yra niekuo nepagrįsta kaltinamojo kelta versiją. Pats kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų pastarojo teiginius. Kaltinamasis patvirtino, kad iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jokių reikalų neturėjo, nukentėjusysis taipogi teisme patvirtino, kad jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį neturi, iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, su juo nebendravo, pagrindo pasipelnyti neturi, nes pajamų pragyvenimui turi, jokių didelių įsipareigojimų neturi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad apie vienas kito turtinę padėtį nieko nežinojo. Be kita ko, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė parodymus prisaikdintas, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti, jau anksčiau nurodyti objektyvūs duomenys. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo duodamų parodymų teisingumu.

Nagrinėjamu atveju A. R. kaltinamas sužalojęs P. K. iš chuliganiškų paskatų. Teismo įsitikinimu šis veikos požymis kaltinamajam yra inkriminuojamas pagrįstai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 11-14) nurodė, kad nukentėjusysis P. K. privažiavęs prie jo paspirtuku kaltinamajam stovint prie šviesoforo, parodė nepagarbų rankos gestą (vidurinį pirštą) ir nuvažiavo tiesiai, todėl kaltinamasis ir nusprendė pasivykti nukentėjusįjį, be kita ko, kaltinamojo teigimu, būtent nukentėjusysis važiuodamas savo paspirtuku tai darė nesaugiai ir jam sukėlė avarinę situaciją. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis neneigia, kad iki jo sužalojimo kaltinamajam iš tiesų parodė minėtą nepagarbų gestą, tačiau teigia tai padaręs būtent dėl kaltinamojo pavojingų veiksmų vairuojant automobilį. Taipogi nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis netrukus po to, kai jam buvo parodytas nepagarbus gestas, automobiliu prisivijo nukentėjusįjį ir jam užblokavo kelią, kad negalėtų paspirtuku toliau važiuoti, išlipo iš sustojusio automobilio ir nieko nesakęs trenkė nukentėjusiajam į veidą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis (taip jie nurodė teismo posėdžio metu) iki įvykio vienas kito visiškai nepažinojo, jokių konfliktų tarp pastarųjų nėra buvę. Teismo vertinimu šioje situacijoje A. R. smurtą viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo remdamasis mažareikšme dingstimi ir neadekvačiai reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus – nepagarbų gestą ranka kaltinamojo atžvilgiu. Pastebėtina, kad A. R. dėl neva nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo pats niekur nesikreipė, prisivijęs automobiliu nukentėjusįjį, jam taipogi nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nukentėjusįjį prisivijimo, apskritai nereiškė jokių pretenzijų nukentėjusiajam dėl paspirtuko vairavimo, ir kaip nurodė nukentėjusysis, nei iki smūgio, nei po jo, kaltinamasis nenurodė tokio smurtavimo priežasties. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis po jam parodyto nepagarbaus ženklo nuvažiavo kita nei nukentėjusysis kryptis ir tuo buvusi trumpa konfliktinė situacija tarp asmenų jau buvo pasibaigusi, tačiau kaltinamasis tik dėl jam žinomų priežasčių nusprendė šį konfliktą toliau eskaluoti pasivijant nukentėjusįjį ir jį sužalojant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą dėl mažareikšmės dingsties, sureagavus visiškai neadekvačiai į nukentėjusiojo veiksmus – parodyto nepagarbaus gesto ranka kaltinamajam, smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konfliktinė situacija dėl incidento kelyje jau buvo pasibaigusi, kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo toliau konfliktuoti su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis nusprendė tai padaryti, savo elgesiui kaip pretekstą, pasirinkdamas jau minėtą neva nepagarbų nukentėjusiojo gestą, tai yra mažareikšmę priežastį, be to, įvertinus ir kaltinamojo iššaukiančius veiksmus iki nukentėjusiojo sužalojimo – prisivijimą nukentėjusįjį automobiliu, kelio blokavimą nukentėjusiajam, rodo, kad kaltinamasis elgėsi chuliganiškai, todėl pastarojo veiksmuose yra ir jo padarytą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos (BK 138 str. 2 d. 8 p.).

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog trenkia kumščiu į nukentėjusiojo veidą dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to nukentėjusysis bus sužalotas) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto sužalojimas bus padarytas nukentėjusiojo sveikatai, šių padarinių – sužaloti P. K., norėjo. Kaltinamojo A. R. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį A. R. dėl turtinės žalos (126,32 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam P. K. suteiktą gydymą (1 t., b. l. 91–95), o nukentėjusysis P. K. pateikė civilinį ieškinį A. R. dėl turtinės (100 Eur) ir neturtinės (4000 Eur) žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69-83), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, taipogi civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Minėta, kad šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 126,32 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91-95). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad P. K. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 126,32 Eur. Prie civilinio ieškinio, be kita ko, pridedamas 2023 m. rugsėjo 24 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. P. K. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (A. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad P. K. gydymo išlaidos yra 126,32 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus A. R. kaltu dėl P. K. sužalojimo, ši suma Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis P. K. patyrė 100 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi dėl tyčinių A. R. veiksmų, sužalojus P. K., pastarajam buvo sugadinti drabužiai, kuriuos P. K. įvertino 40 Eur, nukentėjusysis vartojo vaistus, kurių kaina 20 Eur, bei turėjo po įvykio naktį grįžto namo ir patyrė išlaidas transportui (taksi iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į (duomenys neskelbtini)), kurias nukentėjusysis įvertino 40 Eur. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl sulaužytos nosies iš tiesų kraujavo ir galėjo drabužius sugadinti, dėl sulaužytos nosies pastarasis turėjo vartoti vaistus nuo skausmo ir kaip teismo posėdžio metu paaiškino nukentėjusysis, jis dėl geriamų vaistų nuo skausmo turėjo vartoti ir vaistus dėl skrandžio, taipogi nukentėjusysis logiškai paaiškino, kad po įvykio iš (duomenys neskelbtini) ligoninės turėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini), tam turėjo pasinaudoti taksi paslaugomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis P. K. turtinę žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam P. K. iš kaltinamojo priteistina visa nukentėjusiojo prašoma 100 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu ši suma yra pagrįsta, adekvati, nurodomų daiktų ir paslaugų vertė nėra aiškiai per didelė.

Minėta, kad nukentėjusysis P. K. civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo A. R. prašo priteisti 4000 Eur dydžio sumą, kaip dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis P. K. grįsdamas savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl kaltinamojo A. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų traumų jam buvo išduotas nedarbingumas, buvo nedarbingas daugiau nei 10 dienų, dėl padarytų sužalojimų negalėjo tinkamai valgyti, gerti, miegoti, bendrauti, turėjo vartoti vaistus, negalėjo ieškotis darbo pas potencialius darbdavius, nes labai blogai jautėsi dėl savo išvaizdos, dėl patirtų sužalojimų yra išlikusi iškrypusi nosies pertvara, dėl ko sunku kvėpuoti tiek kasdieniniame gyvenime, tiek sportuojant, ateityje gali reikti atlikti nosies operaciją, papildomai civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad dėl sužalojimų neturėjo galimybės laisvai judėti, nes jautėsi labai nepatogiai dėl savo veido sužalojimų, kurių bendraujant su aplinkiniais negalėjo nuslėpti, dėl to tapo labai uždaras, pradėjo baimintis lankytis viešose vietose, kas tęsiasi iki šiol, šiuo metu geria raminančius vaistus, siekiant pašalinti stresą ir nemigą (1 t., b. l. 69-77). Teismo posėdžio metu P. K. savo ieškinį dėl neturtinės žalos visiškai palaikė.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veiksmų – tyčinio smūgio į nukentėjusiojo veidą iš chuliganiškų paskatų, buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl P. K. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo P. K. naudai, teismas įvertina tai, jog P. K. dėl tyčinių kaltinamojo A. R. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam, pastarasis patyrė civiliniame ieškinyje įvardintų nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas, taip atsitraukti nuo savo įprastų, norimų veiklų, sužalojimai trukdė laisvai bendrauti su aplinkiniais, ieškotis darbo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas apysunkis nusikaltimas, jis įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, esant kaltinamojo chuliganiškoms paskatoms, po įvykio nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė, jokios žalos nėra atlyginęs, savo kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, priešingai, netgi kaltino pastarąją mėginant nepagrįstai užsidirbti iš A. R.. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas P. K. atžvilgiu buvo naudojamas trumpai, atliktas tik vienas tyčinis smūgis, tačiau šio smūgio pasekmės sukėlė ilgalaikį fizinį skausmą ir ilgalaikius nepatogumus bei baimes nukentėjusiajam, smūgiu buvo padaryti sužalojimai, kurie turi liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai (sunku kvėpuoti), be to, kaip nurodė nukentėjusysis ir teismo posėdžio metu, jam dėl sulaužytos nosies reiktų darytis operaciją, tačiau ją daryti bijo/vengia, nes medikai nurodė, kad po jos jam gali paūmėti kitos sveikatos problemos, padažnėti susirgimai, susiję su kvėpavimo takų ligomis. Įvertinama ir tai, kad smūgis nukentėjusiajam buvo atliktas į gyvybiškai svarbią ir pavojingą kūno sritį – veidą. Taigi, visos šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Be kita ko, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl vien tai, kad šiuo metu pastarasis nedirba ar neturi turto nėra aplinkybė, leidžianti mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam P. K. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nesunkių sveikatos sutrikdymo atvejais (BK 138 str.). Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Pastebėtina ir tai, kad 3 000– 4 000 eurų neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022), esant nosies lūžiui – 5000 Eur (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-354/2023). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis teismų praktikos, suformuotos dėl neturtinės žalos dydžių esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, yra pagrįsta vertinant paprastą, o ne kvalifikuotą nesunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtį, kas vėlgi leidžia minėtų dydžių ribas, kai yra sprendžiamas neturtinės žalos dydžio klausimas įvykdžius BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, didinti, nes kvalifikuota veikos sudėtis pati savaime rodo didesnį veikos pavojingumą ir kartu nukentėjusiųjų patiriamą didesnę neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama visiškai ir teismas sprendžia, jog 4000 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiojo P. K. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Jokių pagrindų mažinti šios priteistinos neturtinės žalos dydžio, nėra.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 187-192), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172–186), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 171). A. R. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu buvo padaryta žala – ligonių kasai padaryta turtinė, o nukentėjusiajam padaryta turtinė, neturtinė, sutrikdyta pastarojo sveikata.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. R. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parenkant mažesnį nei vidurkis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad jis anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. R. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis savo civiliniu ieškiniu kartu prašo priteisti iš kaltinamojo visas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė nukentėjusiajam naudojantis advokato paslaugomis (1 t., b. l. 69-83). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam P. K. šiame baudžiamajame procese teisines paslaugas teikė advokatė I. M., nukentėjusysis advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 750 Eur (1 t., b. l. 78-83). Teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo įgaliota atstovė I. M. šiame procese teikė realias teisines paslaugas, dalyvavo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, bylą nagrinėjant teisme, taipogi parengė nukentėjusiajam civilinį ieškinį, kurį teismas tenkino. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta nukentėjusiojo patirtas išlaidas, apmokant advokatei už suteiktas teisines paslaugas, procesinėmis, šios išlaidos yra pagrįstos, adekvačios, atitinka protingumo, sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

2023 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui (žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo, priteisto nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su BPC garso įrašu bei vaizdo įrašais, 2 vnt. (prisegti prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų nutartimi A. R. buvo laikinai išduota jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), šį dokumentą kaltinamasis teismui turėjo gražinti iki 2024 m. vasario 29 d. Kaltinamasis šio dokumento teismui negrąžino, nurodė, kad neberanda, pametė, todėl Migracijos departamentas informuotinas apie A. R. dingusį dokumentą, kad šis būtų pripažintas negaliojančiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Informuoti Migracijos departamentą apie A. R. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą, nurodant šį dokumentą pripažinti negaliojančiu.

2023 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. turtui (žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo, priteisto nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nukentėjusiojo P. K. civilinio ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. nukentėjusiojo P. K. naudai priteisti:

2) 4000 (keturis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 126,32 (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 32 ct) Eur P. K. gydymo išlaidų.

Iš A. R. nukentėjusiojo P. K. naudai priteisti jo patirtas išlaidas 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt), apmokant advokatei, už suteiktas teisines paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskus su BPC garso įrašu bei vaizdo įrašais, 2 vnt., palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. R., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1-3 punktus, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.