Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-596-460/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-11
Bylos Nr.: 2A-596-460/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: D. D.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. 2A-596-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01170-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės,

veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su juo tvarkos nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo ir pagal atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei V. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas, sūnus), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo D. D. (toliau – ir atsakovas) sūnaus išlaikymui po 350,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d.; 4) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas; 5) nustatyti sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 131–138). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos sūnaus tėvas yra atsakovas. Šalys nebuvo sudariusios santuokos. Pirmuosius vaiko metus atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, vėliau atsakovas vaiko išlaikymui pervesdavo dalį gaunamų valstybės išmokų vaikui. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymą nustojo teikti. Ieškovė bei atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įgiję butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pablogėjus santykiams, ieškovė išsikraustė iš Buto kartu su vaiku. Šalys pardavė Butą, ieškovė išrašė atsakovui 7 812,80 Eur sumos vekselį, kompensuodama atsakovo pradinį įnašą į Butą. Ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Sūnus nuo gimimo auga su ja, juos sieja glaudus ryšys, ji išlaiko sūnų, rūpinasi jo poreikiais. Sūnaus poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 700–750 Eur suma. Ji svarsto sūnų leisti į būrelius nuo 3–5 metų. Būrelių kainos – apie 70 Eur per mėnesį. Šalių sūnus turi specialiųjų poreikių. Ji šiuo metu dirba. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui turi būti priteista po 350,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi iki 2023 m. liepos 31 d. atsakovas gaudavo vaiko priežiūros išmokas ir jų dalį skyrė sūnaus išlaikymui, išlaikymą prašoma priteisti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Nuo tos dienos, iki vaikui sukako vieneri metai (2022 m. liepos 31 d.), atsakovas išlaikymo neteikė. Kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui ieškovė skirdavo bent po 500,00 Eur. Vaiką išlaikyti padėjo ieškovės mama, nes vien gaunamos išmokos vaikui bei nedarbo draudimo išmokos nepakako. Dėl neteikto išlaikymo iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 3 000,00 Eur (250,00 Eur × 12 mėn.). Po buvimo pas atsakovą sūnus dažnai grįžta su nubrozdinimais, sumušimais (mėlynėmis). Sužalojimai yra per dažni ir parodantys nepakankamą priežiūrą. Vaikas yra aktyvus, todėl jo negalima palikti vieno. Ne kartą, paprašius atsakovo prižiūrėti sūnų ir grįžus į bendrą šalių butą, atsakovas buvo rastas miegantis, o sūnus vienas žaidžiantis. Šalių sūnus yra mažo amžiaus, stipriai prisirišęs prie mamos, todėl šiuo metu bendravimo tvarka vienodą laiko tarpą leidžiant su abiem tėvais būtų žalinga vaikui. Tokio amžiaus vaikui būtinas stabilumas (t. 2, b. l. 131–138).

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas su banku sudarė 2021 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį, šalims buvo išduotas kreditas Butui įsigyti, įkeičiant Butą bankui. Šalims padėjo atsakovo mama, ji paskolino pinigų pradiniam įnašui Butui įsigyti, dalį pradinio įnašo iš savo santaupų sumokėjo atsakovas. Kadangi ieškovė pradiniam įnašui neturėjo pakankamos pinigų sumos, dalį pinigų pradiniam įnašui ieškovei paskolino atsakovas. Vekseliu ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovui 7 812,80 Eur už Butą sumokėtas atsakovo sumas. Šalims persikėlus gyventi į Butą ir pradėjus bendrai gyventi, atsakovas visuomet prisidėjo prie vaiko išlaikymo – pirko maisto produktus, drabužius, mokėjo paskolos įmokas pagal kreditavimo sutartį, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, internetą, televiziją, ėmė vartojimo paskolą televizoriui įsigyti, mokėjo įmokas už jį. Šalys kartu gyveno iki 2023 m. liepos 17 d., vėliau ieškovė išsikėlė gyventi atskirai. Ieškovė ir atsakovas 2024 m. kovo 19 d. pardavė Butą už 116 000 Eur sumą, iš jos 67 372,39 Eur suma atiteko bankui šalių įsiskolinimui pagal kreditavimo sutartį padengti. Likusi suma, t. y. po 24 313,81 Eur, atiteko šalims lygiomis dalimis. Negalima sakyti, kad pagerėjo šalių turtinė padėtis, kadangi pasikeitė tik turto forma, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas daugiau turto neįgijo. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove Kaune, nes, ieškovei išvykus su vaiku gyventi į kitą miestą, būtų apribota galimybė atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią pusę laiko vaikas praleistų su juo. Ieškovė buvo nurodžiusi savo atsiliepime į priešieškinį, kad ji darbą gali užbaigti tiek 16.00, tiek 14.00 valandą. Tačiau ieškovė nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, ieškovė iš darbo grįžta tik 19.00 val., kadangi dirba Vievyje. Ieškovei pradėjus dirbti ir kaskart vaikui susirgus, būtent atsakovas prašydavo jam suteikti nedarbingumą vaikui slaugyti ir pirkdavo vaiko gydymui vaistų. Tokių atvejų, kad atsakovas nebūtų pasiėmęs vaiko iš anksto su ieškove sutartu laiku, nebuvo. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą tuo, kad neva, būdamas su atsakovu, vaikas susižalojo. Kaip nurodo ieškovė, vaikas judrus, todėl kartais nukrenta, nusibrozdina ar susimuša kojas ar rankas, tačiau tai yra normalu tokio amžiaus vaikui. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka pernelyg riboja atsakovo ir vaiko bendravimą, neužtikrina vaiko poreikių. Ieškovė yra stačiatikė ir nešvenčia katalikų šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų, švenčia tik stačiatikių šv. Kalėdas ir šv. Velykas, kurių datos nesutampa su katalikų švenčių datomis. Todėl katalikų šventes vaikas galėtų švęsti kartu su atsakovu, o stačiatikių šventes – su ieškove. Be to, ieškovė nori suteikti atsakovui galimybę bendrauti su vaiku per kai kurias šventes ne visą dieną, ne visą šventinį laikotarpį. Nesuprantama, kodėl ieškovė kiekvienais metais nori praleisti Naujuosius metus su vaiku. Ieškovė siekia su vaiku atostogauti nepertraukiamai nuo 2 iki 6 savaičių, atsakovui nėra numatomos nepertraukiamos atostogos. Nėra pagrindo riboti atsakovo išvykimą iš Kauno miesto nustatytu atsakovo ir vaiko bendravimo metu. Bendravimo tvarkos sąlyga dėl svarbių priežasčių (ligos, renginių ir pan.) yra sąlyginė, ieškovei būtų suteikta galimybė manipuliuoti vaiko liga ir tokiu būdu drausti atsakovui bendrauti su vaiku, o būtent atsakovas gauna nedarbingumą vaikui susirgus. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 735,00 Eur sumos. Švaros prekėms išlaidos siekia ne daugiau nei 20,00 Eur, išlaidos patalynei, rankšluosčiams, baldams nepriskirtinos prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovas mano, kad komunalinių mokesčių dalis sudaro ne daugiau nei 40,00 Eur. Darželio išlaidos sudaro ne daugiau nei 70,00 Eur. Lopšelis-darželis yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, todėl vaiko vežioti transportu nėra poreikio, todėl nepagrįstos išlaidos transportui. Ieškovė nenurodė, kur pramogauja su vaiku ir patiria 50,00 Eur išlaidas. Nors ieškovė nurodė, kad vaikas turi sveikatos problemų, tačiau jam nėra nustatyta specialiųjų poreikių. Ieškovės nurodomas įgimtas pėdos iškrypimas nesusijęs su papildomomis išlaidomis. Vaikui avalynės išlaidos yra kompensuojamos, tačiau net ir specialiai pritaikyta avalynė nekainuoja daugiau nei įprasta, gydytoja nurodė, kad vaikui ortopediniai batai nėra reikalingi. Įrodymų apie atopinį dermatitą ieškovė nepateikė. Todėl 40,00 Eur sveikatos išlaidos nepagrįstos. Atsakovo vertinimu, vaiko poreikiai sudaro ne didesnę nei 600,00 Eur sumą. Iš 600,00 Eur sumos atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudaro apie 250,00 Eur. Kadangi atsakovas su vaiku praleidžia daug laiko, priteistina suma mažintina ¼ dalimi, kadangi vaikas, būdamas su atsakovu, taip pat yra viskuo aprūpinamas. Atsakovas reikšmingų turtinių įsipareigojimų nėra prisiėmęs. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal principą 50:50, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma negali būti didesnė nei 125,00 Eur. Atsakovas vaiką išlaikė iki 2023 m. liepos 17 d., kai šalys nustojo gyventi kitur. Todėl vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovo būtų priteistas nuo 2023 m. liepos 17 d., t. y. nuo momento, kai šalys nustojo gyventi kartu. Su išlaikymo įsiskolinimu atsakovas nesutinka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovas pateikė įrodymus, kad materialiai aprūpindavo vaiką ir ieškovę (t. 3, b. l. 3–21).

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) nustatyti jo bendravimo su sūnumi kas antrą savaitę tvarką; 2) priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 14–23). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ir jis nebuvo susituokę, tam tikrą laiką gyveno kartu. Ieškovė ir atsakovas draugavo romantinių santykių pagrindu, 2021 metais nusprendė įsigyti Butą. Persikėlusios gyventi į Butą, šalys pradėjo bendrai gyventi ir 2021 m. liepos 31 d. susilaukė sūnaus. Šalims persikėlus gyventi į Butą ir pradėjus bendrai gyventi, atsakovas visuomet prisidėjo prie vaiko išlaikymo – pirko maisto produktus, drabužius, skyrė daug dėmesio vaikui, jį prižiūrėjo ir auklėjo. Atsakovas vienas iš savo darbo užmokesčio dengė Buto paskolos įmokas, mokėjo kitus su šeimos išlaikymu susijusius mokesčius, tokiu būdu išlaikė visą šeimą. Šalys žodžiu susitarė, kad, pardavus Butą, atsakovo už ieškovę sumokėtų įmokų dalis bus dalijama per pusę ir kompensuota. Šalys kartu gyveno Bute iki 2023 m. liepos 17 d. Kol šalys gyveno kartu, atsakovas su vaiku praleisdavo daug laiko, todėl jų ryšys stiprus. Nustojus gyventi kartu, šalims nepavyksta rasti bendro sutarimo dėl jo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Ieškovė susirado darbą ir laiko vaikui gali skirti mažiau nei atsakovas. Dėl šios priežasties atsakovas prašo nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką, kai atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę. Šiuo metu ieškovė nuveža vaiką į darželį 7.30 val., o vaiką iš darželio pasiima jo močiutė (ieškovės mama) 17.00 val., kadangi ieškovė namo grįžta apie 19.00 val. (ieškovė kiekvieną dieną važinėja į darbą Vievyje). Tuo tarpu atsakovas dirba nuo 8.00 val. iki 16.00 val., neretai darbą baigia anksčiau, jeigu spėja greičiau atlikti užduotis (atsakovas dirba kurjeriu). Atsakovo darbo grafikas yra pakankamai lankstus. Mano, kad, bendraudamas su vaiku kas antrą savaitę, jis galėtų skirti daugiau dėmesio vaikui nei ieškovė. Ieškovės ir atsakovo gyvenamoji vieta yra tame pačiame Kauno mikrorajone – Aukštuosiuose Šančiuose, todėl vaiko persikėlimas kas antrą savaitę nebus sudėtingas. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką. Vaikas yra prisirišęs prie atsakovo, todėl, pabuvęs kartu su atsakovu tik vieną parą, nenori dar taip greitai grįžti pas ieškovę. Trumpas bendravimas kenkia vaiko interesams, silpnina atsakovo ir vaiko ryšį. Nustačius atsakovo bendravimo kas antrą savaitę tvarką, priteistinas mažesnis išlaikymo dydis – ne daugiau nei 130,00 Eur, kadangi atsakovas turės išlaikyti vaiką beveik tiek pat, kiek ieškovė. Teismui netenkinus atsakovo reikalavimo, prašo nustatyti alternatyvią bendravimo tvarką (t. 2, b. l. 14–23).

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 46–49). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimas atsirado todėl, kad atsakovas pageidautų teikti kuo mažesnio dydžio išlaikymų. Atsakovas nurodo, kad darbą pradeda 8.00 val. ir baigia 16.00 val., neretai anksčiau, tačiau atsakovo darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys savo nuožiūra nustato darbo grafiką, darbdavys turi teisę darbuotojui skirti papildomų darbų. Nepateikus konkrečių įrodymų teigti, kad atsakovas, jam bendraujant su vaiku kas antrą savaitę, gali daugiau dėmesio skirti vaikui nei ieškovė ir tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nėra visiško pagrindo. Šiuo metu su atsakovu ieškovė yra sutarusi, kad jis bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki šeštadienio 20.00 val. Stačiatikių šv. Kalėdos bei Šv. Velykos Lietuvoje nėra įteisintos kaip oficialios švenčių dienos, kurių metu nedirbama. Suteikus tik atsakovui su vaiku švęsti šias šventines dienas, pažeidžiamos ieškovės teisės su vaiku praleisti gražiausias metų šventes, todėl ieškovė siūlo savo tvarką dėl švenčių. Nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl bendravimo per Naujuosius metus, kadangi švęsdamas Naujųjų metų šventes atsakovas dažnai vartoja alkoholį ir ieškovė nemano, kad tokios šventės metu jis galėtų užtikrinti tokio amžiaus vaikui saugią aplinką (t. 2, b. l. 46–49).

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) atstovė išvadoje nurodė, kad šalių šeima Skyriui žinoma, nuo 2023 m. birželio 8 d. iki šiol šeimai taikoma atvejo vadyba. 2023 m. birželio 5 d. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Ieškovės teigimu, nuo pat pirmos dienos gimus vaikui visas vaiko auginimo rūpestis teko jai, atsakovas sauskelnes vaikui keitė tik ligoninėje, o pasiėmęs tėvystės atostogas išvyko. Pirmais vaiko metais mokėjo paskolą už būstą, viską ieškovė pirkdavo viena, vaiko gautus iš atsakovo giminės dovanų apie 2 000,00 Eur atsakovas investavo į bitkoinus. Ieškovės teigimu, vaiko priežiūros išmoka perrašyta atsakovui, šią išmoką atsakovas ieškovei pervesdavo ne visą, dalį pasilikdavo sau. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pakankamai gerai, tačiau atsakovas nenurodo taisyklių, nebrėžia vaikui ribų, po apsilankymų pas tėtį sūnus tampa nevaldomas, daro tai, kas negalima. Ieškovės teigimu, net sūnui sergant COVID-19 atsakovas jį vežėsi pas savo gimines. Ieškovės teigimu, atsakovas neprižiūri vaiko mitybos, jo elgesio, vaikui pasireiškia stiprūs bėrimai po apsilankymų. Ryšys tarp sūnaus ir atsakovo yra, tačiau skirtingi auklėjimo metodai. Atsakovas gyvenant kartu elgėsi nepriimtinai. Ieškovės teigimu, ji su sūnumi dažnai laiką leidžia gryname ore, važiuoja į parkus, o jei oras blogesnis, vyksta į baseiną, į žaidimų kambarius, susitinka su kitais vaikais. Ieškovės teigimu, atsakovas su sūnumi laisvalaikį leidžia pasyviai, būdamas namie arba atsakovas jį vežasi pas savo gimines. Ieškovės teigimu, finansinė našta net gyvenant kartu su atsakovu buvo perkelta ant jos pečių, motyvuojant, kad atsakovas moka paskolą, maisto atsakovas pirkdavo tik sau. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnui yra nupirkęs tik keletą smulkmenų, visus vaikui reikalingus daiktus, specialią avalynę, žaislus, tokius, kaip paspirtukas ir pan., drabužius ir visa kt. pirkdavo ieškovė. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, vaikas gyvena su ieškove, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, kai tokiam vaikui ypatingai svarbu stabili socialinė aplinka ir pastovumas, į tai, kad abu tėvai turi dalyvauti vaiko gyvenime, Skyriaus nuomone, šiuo metu šalių sutarimu nusistovėjusi bendravimo tvarka nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki šeštadienio 20.00 val. geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus. Skyriaus nuomone, priteisti išlaikymą vaikui yra būtina, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Skyriaus nuomone, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas, jeigu atsakovas nepateiks įrodymų, kad sūnui teikė išlaikymą (t. 2, b. l. 53–56). Skyrius patikslintoje išvadoje nurodė, kad nėra gauta duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, kad vaikui buvimo pas tėtį metu nėra užtikrinamas saugumas, vaikas būtų neprižiūrėtas. Šalių sūnaus lankomos ugdymo įstaigos pateiktais duomenimis, abu tėvai domisi vaiku, dalyvauja jo gyvenime, aprūpina reikalingomis priemonėmis. Abu tėvai vaiko gyvenime yra svarbūs, tačiau svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir jau nusistovėjusią rutiną. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nepažeistų vaiko interesų. Tokia bendravimo tvarka neužkerta kelio tėvui dalyvauti vaiko gyvenime. Skyriaus nuomone, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra būtinas. Priteistinas išlaikymas pagal vaiko poreikius bei atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį (t. 2, b. l. 178–181).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove V. J.; priteisti I. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. D. kas mėnesį mokamą 175,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) dydžio periodinį išlaikymą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J.; nustatyti atsakovo D. D. bendravimo su sūnumi I. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną lyginės metų savaitės sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą kiekvieną nelyginės metų savaitės sekmadienį 19.00 val., 2) atsakovas bendrauja su sūnumi nelyginiais metais per katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką gruodžio 23 d. 19.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. 19.00 val. Ieškovė V. J. praleidžia su sūnumi lyginiais metais katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 19.00 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi lyginiais metais per katalikų šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šv. Velykų išvakarėse 10.00 val. ir grąžindamas antrąją šv. Velykų dieną 19.00 val. Ieškovė praleidžia su sūnumi nelyginiais metais katalikų šv. Velykas nuo šv. Velykų išvakarių 10.00 val. iki antrosios šv. Velykų dienos 19.00 val.; 3) atsakovas bendrauja su sūnumi lyginiais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val. Ieškovė praleidžia su sūnumi nelyginiais metais Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 18.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val.; 4) Lietuvoje oficialiai švenčiamą Motinos dieną sūnus praleidžia su ieškove. Lietuvoje oficialiai švenčiamą Tėvo dieną sūnus praleidžia su atsakovu; 5) ieškovė atostogauja su sūnumi nepertraukiamai kiekvienais metais 2 savaites, apie atostogų trukmę ir laiką informuodama atsakovą ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Atsakovas atostogauja su sūnumi nepertraukiamai kiekvienais metais 2 savaites, apie atostogų trukmę ir laiką informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites; 6) numatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis turi prioritetą prieš bendravimo tvarką atostogų metu ir prieš bendravimo tvarką kas savaitę pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, o bendravimo tvarka atostogų metu turi prioritetą prieš bendravimo tvarką kas savaitę pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip; 7) atsakovas apie sūnaus išvežimą į užsienio valstybę atostogauti kiekvienu konkrečiu atveju turi pranešti ieškovei prieš 1 savaitę iki išvykimo; 8) ieškovė turi pareigą informuoti atsakovą apie sūnaus išvykimą į užsienį atostogauti ir apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus; 9) atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę apie neturėjimą galimybių paimti sūnų nustatytomis bendrauti su sūnumi dienomis ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto jo susitikimo su sūnumi, nukrypimas nuo nustatytos bendravimo tvarkos turi būti pateisinamas tik rimtomis priežastimis; 10) atsakovas privalo sūnų nuvežti į ir parvežti iš užsiėmimų ar kitų veiklų, jei jo susitikimo laikas sutampa su užsiėmimais ir veiklomis, kurias lanko sūnus; 11) ieškovei sūnaus bendravimo su atsakovu metu ir atsakovui sūnaus buvimo pas ieškovę metu turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu ar kita ryšio priemone, kai jis mokės ja naudotis; kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti; kitą priešieškinio dalį atmesti. Teismas nutarė sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodyti vykdyti skubiai. Teismas, sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12664-347/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones; nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4450-1172/2024 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutarė priteisti iš atsakovo D. D. ieškovei V. J. 1 890,35 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės V. J. atsakovui D. D. 1 866,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo D. D. valstybei 63,00 Eur (šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5660). Pagrindiniai teismo argumentai:

6.1. Teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgęs į tai bei į Skyriaus išvadas, teismas šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina V. J..

6.2. Teismas nurodė, kad kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos) nėra kliūtis abiem tėvams bendrauti su vaiku. Teismas pažymėjo, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą dienos metu, todėl nenustatyta, kad dėl darbo pobūdžio kuri nors iš šalių negalėtų darbo metu vaiko prižiūrėti. Abu tėvai yra sudarę tinkamas buities sąlygas vaikui kiekvienas savo gyvenamojoje vietoje. Vaikas nuolat, reguliariai lankosi atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, ta aplinka jam yra pažįstama ir artima. Abu tėvai yra rūpestingi, mylintys vaiką ir siekiantys užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Todėl, teismo vertinimu, yra visos teismų praktikoje aptartos sąlygos, kad būtų galima nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos modelį „50:50 procentų laiko“. Šiuo atveju vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų ir po lygiai jausti tiek motinos, tiek ir tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį yra stabilumo vaikui užtikrinimas. Esant šalių konfliktiškumui, vaikui patiriant neigiamus išgyvenimus perduodant jį kiekvienam iš tėvų, tai sumažins vaiko išgyvenimus iki vieno karto per savaitę. Teismas, teikdamas prioritetą atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, atsižvelgė ir į Skyriaus atstovės išvadą, kurią ji nurodė teismo posėdžio metu, kad vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl Skyrius neprieštaravo bendravimo modeliui „50:50“. Be to, augančio berniuko asmenybės formavimuisi yra labai svarbus tėvo pavyzdys ir autoritetas.

6.3. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino atsakovo reikalavimo nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką dalies, pagal kurią tik atsakovas turėtų galimybę bendrauti su sūnumi per katalikų šventes, o ieškovė – per stačiatikių šventes.

6.4. Įvertinęs šalių turtinę padėtį teismas nusprendė, kad ji panaši: atsakovas turi transporto priemonių, nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau dėl būsto įsigijimo prisiėmė finansinius įsipareigojimus, abu gauna darbo užmokesčius, abu daugiau išlaikytinių neturi, todėl konstatavo, kad jie lygiomis dalimis gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

6.5. Teismas nusprendė, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia 600,00 Eur.

6.6. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, poreikių, kurių užtikrinimu turės rūpintis ieškovė, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, dydį (sveikatos priežiūra, išlaidos dėl ugdymo, rinkliavos darželyje, kirpykla, apranga, avalynė, pramogos, nesusijusios su tėvais (t. y. draugų gimtadieniai, darželio / mokyklos išvykos, renginiai), dalis transporto išlaidų, kurių nepatirs atsakovas (vežimas į kirpyklą, į sveikatos priežiūros įstaigas, vykimas į avalynės, aprangos parduotuves ir kt.), nenumatytos išlaidos), iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur. Laikytina, kad kiekvienas iš tėvų patirs panašaus dydžio išlaidas dėl maisto, būsto, higienos. Teismo vertinimu, vienam vaikui nėra poreikio turėti visų būtinų rūbų ir avalynės dvigubai, pvz., dvejų batų porų, vieną naudojant pas motiną, kitą – pas tėvą.

6.7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d. neteikė sūnui išlaikymo, todėl reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-580-172/2025 ir priimti naują sprendimą: patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove V. J.; priteisti I. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. D. per mėnesį mokamą 372,25 Eur dydžio periodinį išlaikymą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J.; nustatyti atsakovo D. D. bendravimo su sūnumi I. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas D. D. su sūnumi I. D. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką ketvirtadieniais iš vaikų darželio 17 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais 20 val.; nelyginiais metais D. D. bendrauja su vaiku Lietuvoje oficialiai švenčiamą šv. Velykų pirmą dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.; nelyginiais metais Lietuvoje oficialiai švenčiamas šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmą dieną su vaiku praleidžia D. D., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val.; lyginiais metais Lietuvoje oficialiai švenčiamas šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną, šv. Velykų pirmą dieną su vaiku praleidžia V. J.; lyginiais metais D. D. bendrauja su vaiku Lietuvoje oficialiai švenčiamą šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.; nelyginiais metais Lietuvoje oficialiai švenčiamą šv. Kalėdų antrą dieną ir šv. Velykų antrą dieną su vaiku praleidžia V. J.; Naujuosius metus (iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.) kiekvienais metais su vaiku praleidžia V. J.; Lietuvoje oficialiai švenčiamą Motinos dieną vaikas praleidžia su V. J.; Lietuvoje oficialiai švenčiamą Tėvo dieną vaikas praleidžia su D. D.; V. J. atostogauja su vaiku nepertraukiamai kiekvienais metais po 2–6 savaites, apie atostogų trukmę ir laiką informuodama D. D. ne vėliau kaip prieš 2 savaites; D. D. atostogauja su vaiku bendru tėvų sutarimu pranešęs V. J. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį; numatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis turi prioritetą prieš bendravimo tvarką atostogų metu ir savaitgaliais, o bendravimo tvarka atostogų metu turi prioritetą prieš bendravimo tvarką savaitgaliais, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip; vaiko išvežimas į užsienio valstybę atostogauti kiekvienu konkrečiu atveju turi būti suderintas su V. J.; apie vaiko išvežimą iš Kauno miesto ilgiau nei dviem dienoms D. D. informuoja V. J.; V. J. informuoja D. D. apie vaiko išvykimą į užsienį atostogauti ir apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus; D. D. turi pareigą informuoti V. J. apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto jo susitikimo su sūnumi. Nukrypimas nuo nustatytos bendravimo tvarkos turi būti pateisinamas tik rimtomis priežastimis; V. J. turi teisę atsisakyti leisti D. D. susitikti su sūnumi ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos, renginiai ir panašiai). Dėl vaiko ligos V. J. turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su D. D. tol, kol vaikas pasveiks. D. D. privalo nedelsiant informuoti V. J. apie bet kokį vaiko negalavimą; D. D. bendravimo su sūnumi metu privalo užtikrinti saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpintis jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu; D. D. privalo vaiką nuvežti į ir parvežti iš užsiėmimų ar kitų veiklų, jei jo susitikimo laikas sutampa su užsiėmimais ir veiklomis, kurias lanko vaikas; V. J. vaiko bendravimo su D. D. metu turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu ar kita ryšio priemone, kai jis mokės ja naudotis; D. D. vaiko buvimo pas V. J. metu turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su sūnumi telefonu ar kita ryšio priemone, kai jis mokės ja naudotis; priteisti iš atsakovo D. D. 3 000 Eur išlaikymo sūnui I. D. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė „50:50 procentų laiko“ modelio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo visetas sąlygų, kurioms esant tokio modelio bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta.

7.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis vaikas nesugeba išreikšti savo pažiūrų ir dėl to objektyviai nėra galimybės išsiaiškinti jo noro dėl bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Apeliantė tikina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti pakanka mažesnės sumos (600 Eur) nei 1 MMA (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777 Eur (atskaičius mokesčius)). Taigi, įvertinus tai, kad ieškovė gauna vaiko išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti tėvai bendrai per mėnesį turėtų skirti ne mažiau nei 654,50 Eur (777 ? 122,50).

7.4. Apeliantė pažymi, kad šalių nepilnametis vaikas augo, jo poreikiams tenkinti neabejotinai buvo reikalingos lėšos, kurias skyrė išimtinai ieškovė. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu išlaikė savo nepilnametį vaiką.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Atsakovo teigimu, ieškovė pati pripažino, kad nepilnametis vaikas bendrauja su atsakovu 3 dienas (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio), tačiau yra praleidęs su nepilnamečiu vaiku ir 4 dienas.

8.2. Atsakovas teigia, jog tokią bendravimo tvarką vienašališkai buvo nustačiusi ieškovė. Būtent dėl šios priežasties atsakovas byloje reiškė priešieškinį ir prašė nustatyti platesnę bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri daug labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

8.3. Vien tai, kad nepilnametis vaikas neišreiškė savo nuomonės dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų kas antrą savaitę, nereiškia, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Pagal kasacinio teismo praktiką, vaiko nuomonė nėra vienintelis kriterijus sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo labiau kad svarbu ir padėti megzti nepilnamečiam vaikui kaip įmanoma glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų.

8.4. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų nustačiusi nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Tarnybos atstovė 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pranešimų dėl smurto ar netinkamos priežiūros prieš nepilnametį vaiką Tarnyba nėra gavusi.

8.5. Atsakovas mano, kad, dar kartą keičiant bendravimo tvarką ir ją siaurinant, būtų pažeista nepilnamečio vaiko psichoemocinė būsena, kadangi vaikas greitai priprato prie naujos bendravimo tvarkos, ji jam labai patinka, jis nori kuo daugiau laiko būti su tėčiu, o sutrumpinus šį laiką, vaikas patirtų šoką, išsiskyrimai vėl būtų skausmingi ir tai akivaizdžiai kenktų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

12.1. Ieškovė V. J. ir atsakovas D. D. yra nepilnamečio vaiko I. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 9).

12.2. Šalys santuokos nebuvo sudariusios (t. 1, b. l. 11).

12.3. Šalių santykiai yra konfliktiški (t. 1, b. l. 60–71, 150–164; t. 2, b. l. 33–37, 53–56, 61–65, 178–181).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

13. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Pirmosios instancijos teismas (toliau ? ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteista per mėnesį mokama 175,00 Eur dydžio periodinė išlaikymo suma nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės yra pakankama. Teismas atsižvelgė į bylos duomenis bei į Skyriaus atstovės išvadą, kurią ji nurodė teismo posėdžio metu, kad vaikas nori bendrauti su atsakovu, ir Skyrius neprieštaravo bendravimo modeliui „50:50“. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ modelis, savaitę šalių sūnui gyvenant pas ieškovę, savaitę pas atsakovą) gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka geriausiai atitiko vaiko interesus bei užtikrino šalių lygias teises ugdyti ir auklėti vaiką.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitiks šalių nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo tik 3 metai. Apeliantė tikina, kad neginčytina ir moksliškai patvirtinta, kad tokio jauno amžiaus vaiko ryšys su motina yra kur kas artimesnis nei su tėvu. Dėl to mano, kad labiausiai tikėtina prielaida, kad tokio amžiaus vaiko atskyrimas nuo jo motinos 7 dienų laikotarpiui be abejonės pakenks vaiko psichologinei būklei, nes vaikas bus priverstas 7 dienų laikotarpiu ne tik nematyti savo motinos, tačiau nebūti ir savo namų, prie kurių yra pripratęs, aplinkoje. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas net ir nenustatęs, kad šalių turtinė padėtis ar sveikatos būklė trukdytų joms teikti nepilnamečiam vaikui tokį išlaikymą, kurio dydis nebūtų mažesnis nei 1 MMA, visgi nutarė nustatyti, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai reikia 600,00 Eur, t. y. mažiau, nei 1 MMA. Apeliantė pažymėjo, kad metus laiko nuo vaiko gimimo atsakovas praktiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo arba netgi galima teigti, jog iš viso neteikė išlaikymo, kadangi atsakovas pats pripažįsta, jog mokėjo bankui įmokas, tai jokiu būdu negali būti laikoma nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis išlaidomis.

16. Atsakovas su apeliantės skundo argumentais nesutinka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d. priteisimo

17. Apeliantė prašė priteisti nepilnamečiam sūnui iš atsakovo 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d., t. y. už pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Apeliantė nurodo, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad šalys tuo metu kartu gyveno, jis tuo metu mokėjo komunalinius mokesčius, būsto paskolą, pirko buitinę techniką, baldus.

18. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė kartu su atsakovu ir nepilnamečiu sūnumi gyveno viename bute. Nustatyta, jog šalys 2021 m. balandžio 21 d. kartu ėmė būsto paskolą butui įsigyti (t. 2, b. l. 38–41), bendrosios dalinės nuosavybės teise 2021 m. balandžio 27 d. įsigijo butą (t. 1, b. l. 20–21, 66–67). Šalys ir jų sūnus nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio deklaravo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (t. 1, b. l. 10, 11). Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 16 d. mokėjo būsto paskolos įmokas (t. 2, b. l. 20–25, 89). Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 15 d. mokėjo komunalinius mokesčius (internetas, televizija) (t. 2, b. l. 29, 86, 88). Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d. ieškovė nedirbo, buvo asmuo, auginantis vaiką, atsakovas dirbo, gavo darbo užmokestį (t. 2, b. l 30–36). Ieškovė 2021 m. rugpjūtį gavo 440,00 Eur vienkartinę išmoką vaikui, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gavo kas mėnesį 70,00 Eur išmoką vaikui, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. gavo kas mėnesį 73,50 Eur išmoką vaikui, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. gavo kas mėnesį 80,50 Eur išmoką vaikui (t. 1, b. l. 59–60). 2023 m. liepos 17 d. ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo (2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 17 min. 10 sek.–1 val. 18 min. 40 sek.; 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 4 min. 1 sek.–51 min. 45 sek.). 2024 m. kovo 19 d. šalys butą pardavė (t. 4, b. l. 17–27). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje, taip jos gyventi pradėjo dar iki gimstant vaikui. Atsakovas pateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu jis mokėjo komunalinius mokesčius ir būsto paskolą už butą, kuriame šalys ir vaikas gyveno. Liudytoja atsakovo motina nurodė, kad tuo laikotarpiu atsakovas atiduodavo pinigus ieškovei, šeimos biudžetui. Pridėtina, jog yra nustatytas faktas, kad atsakovas gyveno kartu su nepilnamečiu sūnumi viename būste, atitinkamai juo rūpinosi, gamino maistą ir užtikrino jo išlaikymą, t. y. vykdė CK 3.30 straipsnyje numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti nepilnamečiam sūnui iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d.

21. Įvertinus minėtas aplinkybes, ši apeliantės skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

22. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą nuolatinę atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė „50:50 procentų laiko“ modelio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo visetas sąlygų, kurioms esant tokio modelio bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta. Apeliantė šiai išvadai paremti cituoja gausią Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

24. Apeliantė, grįsdama savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos sąlygų viseto, vadovaujasi kasacinio teismo nutartimi Nr. 3K-3-99-969/2016, kurioje teismas nurodė, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

25. Dera pažymėti, kad apeliantė skunde vadovavosi sąlygų visetu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas nuolat plėtoja savo praktiką. Šioje civilinėje byloje atsakovas neprašė nustatyti tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kai pagal „50:50 procentų laiko“ principą būtų bendraujama kas antrą dieną, kaip kad buvo nagrinėjama kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016. Šioje civilinėje byloje atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tokia apimtimi, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų kas antrą savaitę.

26. Svarbu tai, jog dėl bendravimo tvarkos kas antrą savaitę kasacinis teismas buvo pasisakęs 2019 metais nagrinėtoje byloje, kurioje savo praktiką šiuo klausimu išplėtojo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Pažymėtina, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, kai vaikas pakaitomis gyventų su kiekvienu iš tėvų po savaitę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties 20 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021), teismo gali būti nustatoma, tačiau tik konstatavus, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties 59 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

27. Nors ieškovė nurodo, kad kasacinės nutarties Nr. e3K-3-279-969/2019 ir šios civilinės bylos aplinkybės skyrėsi, tačiau kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-279969/2019 buvo taip pat sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal modelį „50:50 procentų laiko“, minėtoje byloje taip pat buvo prašoma nustatyti bendravimą, kai vaiko tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitę. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje kasacinio teismo nutartyje suformuluoti kriterijai buvo pagrįstai taikomi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vien tai, kad dalis aplinkybių skyrėsi, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi precedentu.

28. Akcentuotina tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta ir tai, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

29. Teismas pažymi, kad nors šalių vaikas dėl savo amžiaus nagrinėjamu klausimu nuomonės neišsakė, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, Skyrius tokiai bendravimo tvarkai pritarė (sprendimo 29 punktas). Pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, papildomai įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių įvertinti vaiko situaciją bendravimo trakos nustatymo klausimu. Skyrius 2025 m. liepos 17 d. išvadoje / informacijoje (DOK-9116) nurodė, kad „bendravimo tvarkos nustatymas pagal 50:50 bendravimo tvarkos modelį šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus“.

30. Aktualu pažymėti, kad, įvertinus Skyriaus nustatytas aplinkybes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, galima nuspręsti, kad vaikas dėl naujos bendravimo su tėvais tvarkos prieštaravimų neišreiškė, nors ir atskiros nuomonės neteikė („berniukas į klausimus neatsakinėjo, slėpėsi už tėčio“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nepilnametis vaikas neišreiškė atskiros pozityvios savo nuomonės dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų kas antrą savaitę, nereiškia, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Kaip nurodyta Skyriaus išvadose, nepilnametis vaikas ir su tėvu, ir su mama jaučiasi saugus. Kauno lopšelio-darželio, kurį lanko vaikas, informacijoje teigiama, kad „atėjus vienam iš tėvų pasiimti vaiką iš darželio, vaikas vienodai išreiškia džiaugsmą.“. Taigi, šalių nepilnametis vaikas nereiškia negatyvaus požiūrio į nustatytą bendravimo tvarką, yra saugus. Nauja aplinkybė, kad 2025 m. gegužės 23 d. Kauno miesto šventėje vaikas buvo sužalotas tėvui mėtant vaiką į viršų (gaudant vaiką šis išsprūdo tėvui iš rankų, vaikas nukrito ir patyrė traumą), nekeičia nustatytos išvados. Dėl minėto atvejo nenustatyta vaiko teisių pažeidimų. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Tarnybos atstovė 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pranešimų dėl smurto ar netinkamos priežiūros prieš nepilnametį vaiką Tarnyba nėra gavusi, o tuo labiau tokių pažeidimų nėra nustačiusi.

31. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, svarbu padėti megzti nepilnamečiam vaikui kaip įmanoma glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų. Pridėtina, jog civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tarp kriterijų nebuvo nurodytas vaiko noras. Nors tai nereiškia, kad vaiko nuomonė nėra svarbi, tačiau šiuo atveju ji nėra privaloma ir būtina, kadangi tai, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, galima konstatuoti ir iš kitų byloje surinktų įrodymų, kaip ir pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje (58 punktas) civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 nurodyta, kad skyrium gyvenančių tėvų bendravimo forma kas antrą savaitę (po 7 dienas) gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos.

32. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas „50:50“ bendravimo tvarkos modelį, pagrįstai nesirėmė ieškovės nurodomoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodomų sąlygų visetu, nes išplėtota nurodyta kita praktika ir bylos aplinkybės suteikė pagrindą nustatyti tokią tvarką, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus, nesant minėtų sąlygų viseto.

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas nebendravo su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau galiojusi bendravimo tvarka nebūtinai reiškia, kad ji buvo tobula bei labiausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik metus laiko, per tą laikotarpį įvyko 5 teismo posėdžiai, iš kurių trijuose (2024 m. birželio 5 d., 2024 m. spalio 22 d., 2024 m. gruodžio 17 d.) šalys davė išsamius žodinius paaiškinimus, šalims buvo suteikta galimybė užduoti klausimus, apklaustos liudytojos, organizuota nepilnamečio vaiko apklausa, priimti šalių teikti įrodymai, kurie buvo išsamiai ir tiesiogiai ištirti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra prisirišęs ne tik prie ieškovės, bet ir prie atsakovo, todėl, įvertinus tai ir kitus duomenis, pagrįstai buvo nuspręsta, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitę geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pritartina atsakovui, kad vien ieškovės numanoma geriausia bendravimo tvarka, kuri buvo iki teismo sprendimo priėmimo, nereiškia, kad bendravimo tvarka teismo sprendimu negalėjo būti išplėsta. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose aiškiai pagrindė priimtos bendravimo tvarkos svarbiausius aspektus, pvz., dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo, informavimo apie neatvykimą, bendravimą per šventes, atostogas, nuotolinį bendravimą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus ir iš esmės yra tinkama bei pagrįsta.

35. Apeliantė skunde teigia, kad moksliškai patvirtina, jog tokio amžiaus nepilnamečio vaiko ryšys su motina yra daug stipresnis nei su tėvu, todėl ir laiko toks vaikas turėtų praleisti daug daugiau su motina ieškove. Dėl šio motyvo pastebėtina, kad apeliantė nepateikia nuorodų į mokslinius tyrimus, kurie patvirtintų tokį ieškovės teiginį. Toks apeliantės teiginys negali būti priskirtas prie visuotinai žinomų faktinių aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

36. Dera pažymėti, jog šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, apžvelgus mažą mokslinės doktrinos dalį, sužinoma, kad praėjusio amžiaus viduryje J. Bowlby suformavo prieraišumo teoriją, kurioje buvo akcentuojama vaiko prieraišumo prie globėjo svarba pirmaisiais trejais gyvenimo metais tolesniam vaiko emociniam, socialiniam vystymuisi (Bowlby, 1958; Bowlby, 1969) (D. P., baigiamasis darbas „Motinų ir vaikų tarpusavio sąveikų ypatumai ir jų ryšys su motinos emocine būsena ir jausmais vaiko atžvilgiu“, 2020 m., žiūrėta internete).

37. Nurodoma ir tai, kad kūdikis prisiriša prie jį globojančio asmens, kuriuo dažniausiai būna mama, nors nebūtinai biologinė motina (Bowlby, 1973) (L. K., „Motinos ir kūdikio prieraišumo santykių korekcijos galimybės“, daktaro disertacija, 2010 m., žiūrėta internete).

38. Tačiau visgi J. Bowlby daro išvadą, kad kūdikio ir vaiko psichikos sveikatai ypač svarbūs yra šilti, intymūs ir ilgalaikiai santykiai su mama / tėvu (https://linchia.blog/2019/01/22/bowlby-prieraisumo-attachment-teorija-icdp-international-child-development-program-pagrindas/).

39. Taigi, tėvas visada reikalingas vaikui, nesvarbu kokio jis amžiaus, vaikui yra svarbi tiek mama, tiek tėvas visais gyvenimo etapais. Nuo pat gimimo vaiko auginime ir vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai, nes vaikui tai yra labai svarbu. Tiek motina, tiek tėvas daro poveikį vaiko emocinei raidai. Abu tėvai vaikui suteikia meilę, šilumą, saugumo jausmą. Svarbiausia, jog tėvai abu sutartų, kaip vaiką auklėti ir kokias vertybes puoselėti.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu nagrinėjamu atveju esant naujai nustatytai bendravimo tvarkai nepilnametis vaikas su tėčiu jaučiasi gerai, vadinasi, tėtis savaime jau yra reikalingas.

41. Kitas aspektas tas, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Taigi, nei įstatymas, nei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika automatiškai neteikia pirmenybės nė vienam iš tėvų ir nepreziumuoja glaudesnio ryšio su vienu iš tėvų.

42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad vaikas iš atsakovo grįžta su mėlynėmis, sumušimais ir nubrozdinimais.

43. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų nustačiusi nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Tokių pažeidimų nenustatyta ir papildomai tiriant su bendravimo tvarka susijusias aplinkybes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Anksčiau minėtoje Tarnybos 2025 m. liepos 17 d. išvadoje nurodoma, jog „atliktus vaiko situacijos vertinimą, įvertinus rizikos bei apsaugos veiksnius pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą, nei vaiko apsaugos poreikis, nei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nebuvo nustatyta“.

44. Šiuo klausimu svarbu ir tai, jog nepilnametis vaikas yra judrus, todėl gali būti, kai vaikas gali nukristi ir nusibrozdinti kojas ar rankas, tai yra normalu tokio amžiaus vaikui. Svarbu, kad tai nebūtų besitęsiantis ir nuolatinis bendravimo rezultatas. Kaip nurodyta Kauno lopšelio-darželio pateiktoje informacijoje (Tarnybos 2025 m. liepos 17 d. informacija, 5 lapas), „vaikas judrus, aktyvus, sportiškas, įsitraukiantis ir dalyvaujantis visose siūlomose veiklose. Berniukui labiausiai patinka judrūs žaidimai“. Dėl to, kad apeliantė skunde nurodė, kad vaikas iš tėvo grįžta nubrozdintas, susidaužęs, nėra pagrindo šiuo metu pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos.

45. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad, pradėjus įgyvendinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ji ėmė daryti žalą nepilnamečio vaiko interesams.

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad „nepilnametis vaikas tapo itin irzlus, vaiko elgesyje atsirado pykčio ir agresijos protrūkiai, noras muštis“, tačiau ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos tesime šios aplinkybės buvo nurodomos (sprendimo 13 punktas). Ieškovės sesuo teismui aiškino, kad girdėjo iš ieškovės, kad vaikas, grįžęs iš atsakovo, būna irzlus, spardosi. Taigi, tai nebuvo naujos aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarkos pakeitimu, o tai nuo pradžių ieškovės teigti teiginiai. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas pradėjo nevalingai šlapintis tiek dienos, tiek ir nakties metu ir ji dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių kreipėsi į medikus, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nepateikė apsilankymo medicinos įstaigoje išrašo ar kitų duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar tuo labiau apie tai, jie būtų sąlygoti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Kaip paaiškina atsakovas, nepilnamečiam vaikui iš tiesų buvo nustatytas šlapinimosi regresas, tačiau jis buvo nustatytas dar 2024 m. spalio mėnesį, kai sprendimas dar nebuvo priimtas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, apibendrindamas nusprendžia, kad apeliantės teiginiai dėl bendravimo tvarkos iš esmės yra nepagrįsti. Ginčijamos bendravimo tvarkos sąlygos yra proporcingos, logiškos ir suderintos su siekiu užtikrinti vaiko teisę turėti visavertį ryšį su abiem tėvais, o jų aiškinimas tikslingai orientuotas į vaiko gerovę, o ne į formalų ar subjektyvų vienos iš šalių patogumo aspektą. Esant šioms aplinkybėms, poreikio pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos nuolatinės bendravimo tvarkos nėra.

Dėl išlaikymo dydžio

48. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia iki 750,00 Eur, o atsakovas nesutiko, kad vaiko poreikiai yra tokio dydžio, kaip nurodė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nusprendė, kad šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai reikia 600,00 Eur.

49. Apeliantės skunde išreikšta nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta. Apeliantė teigia, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą (MMA). Apeliantė tikina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti pakanka mažesnės sumos (600 Eur) nei 1 MMA (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777 Eur (atskaičius mokesčius)).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo ginčo klausimu svarbios faktinės aplinkybės. Kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovė savo 2023 m. birželio 2 d. pirminiame ieškinyje (t. 1, b. l. 1–6) buvo nurodžiusi, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 600 Eur suma. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. patikslino savo ieškinį, kuriame taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (t. 3, b. l. 94–97). Praėjus mėnesiui, ieškovė 2024 m. kovo 28 d. dar kartą patikslino savo ieškinį, kuriame nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 700–750 Eur (t. 4, b. l. 1–8). Taigi, ieškovė net tris kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus, o tarp antro ir trečiojo patikslinimo praėjus vos vieno mėnesio laiko terminui nurodė, jog per vieną mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo 100–150 Eur. Nors ieškovė 2024 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje teigė (4 punktas), kad, neturėdama teisinio išsilavinimo, ji buvo netinkamai pakonsultuota savo buvusios atstovės ir vėliau pati pakeitė nuomonę dėl nepilnamečio vaiko poreikių, tačiau įvertintina tai, kad vaiko poreikiai nustatomi pagal faktą, o ne pagal nuomonę. Kitas aspektas tas, kad ir 2024 m. vasario 27 d. ieškinyje ieškovei paslaugas teikė atstovė advokatė, taigi ieškovės išsilavinimas čia neturėjo įtakos.

51. Kitas aspektas tas, kad ieškovė 2024 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad būsto nuomai ieškovė skiria 330 Eur neatskaičius mokesčių (iš viso apie 500 Eur), nes ieškovė nuomojasi vieno kambario būstą (ieškinio 24 punktas). Ši suma buvo iš dalies įskaityta į priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovė nebemoka nuomos mokesčio, pateikė į bylą duomenis, kad moka komunalinius mokesčius (sprendimo 54.9 punktas).

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai bei detaliai įvertino šalių pateiktus paaiškinimus, poreikių lenteles, rašytinius įrodymus dėl vaiko poreikių, todėl apibendrindamas pagrįstai nusprendė, kad dėl šalių vaiko poreikių patiriamos išlaidos sudaro 600 Eur (sprendimo 54 punktas).

53. Kaip žinoma, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

54. Žinoma ir tai, jog valstybė kiekvieną mėnesį vaikams iki 18 metų nuo 2025 m. sausio 1 d. moka 122,50 Eur išmoką.

55. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas buvo vos 3 metų amžiaus ir jo poreikių negalima buvo lyginti su paauglystės sulaukusiu nepilnamečiu vaiku, kurio poreikiai įprastai yra daug didesni dėl lankomos mokyklos, įvairių užsiėmimų ir dėl to atsirandančių papildomų išlaidų. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nors išlaikymą prašančiam priteisti vienam iš tėvų nekyla pareiga įrodinėti nepilnamečio vaiko poreikių, jeigu jų dydis neviršija 1 MMA, tačiau kitas iš tėvų gali paneigti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro mažesnę sumą nei 1 MMA, šią aplinkybę iš pradžių pripažino ir pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (CPK 187 straipsnis), tą įrodė ir atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atlikęs vaiko poreikių skaičiavimų detalizaciją, įvertinęs bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal laiko modelį „50:50“, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir ja formuojamų kriterijų nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyti.

56. Apeliantė teigia, kad vaiko poreikiai laikui bėgant keičiasi, tačiau dėl to kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas). Todėl, pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, ieškovė ateityje galės kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Be to, kiekvienais metais priteisto išlaikymo dydis yra indeksuojamas, tokiu būdu kompensuojant dėl padidėjusio vartotojų kainų indekso padidėjusias prekių ir paslaugų kainas (CK 3.208 straipsnis).

57. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 175 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantės teigimu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendraudavo „tik 2 paras per savaitę“. Šiuo aspektu įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Be to, įstatymų leidėjas nediferencijuoja išlaikymo dydžio skirtingais laikotarpiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo truko tam tikrą laikotarpį, nelemia to, kad teismas turėtų nustatyti skirtingą išlaikymo dydį skirtingais laikotarpiais. Todėl šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti ir priteisti skirtingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui civilinės bylos nagrinėjimo metu ir po sprendimo priėmimo.

58. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės teiginiams, įvertino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį, atsižvelgdamas tiek į realius vaiko poreikius, tiek į nustatomos bendravimo tvarkos paskirtį ir tikslus, tiek į formuojamą kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas (jo dydis) šalių nepilnamečiam vaikui užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, o kartu nepažeidžia ir tėvų teisių bei interesų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

59. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

63. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 798,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

64. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis, vertinant kompleksiškai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

65. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra MaškevičienėLarisa ŠimanskienėVilija Valantienė