- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-885-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03089-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- M. G., J. G., A. G., E. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. G., J. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams E. G., J. G., A. G. ir M. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė solidariai priteisti iš atsakovų E. G., J. G., A. G. ir M. G. (toliau – ir atsakovai) 71,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė M. G. 2022 m. kovo 21 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, pagal kurią ieškovė tiekia geriamąjį vandenį ir šalina nuotekas atsakovams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai laiku neatsiskaitė ir pagal 2024 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimą liko skolingi 71,48 Eur sumą. Ieškovė negali padalinti prievolės, nes paslaugos teikiamos objektui kaip vienam nedalomam struktūriniam vienetui, todėl šiuo atveju taikoma solidarioji atsakomybė.
3. Atsakovai J. G., A. G. ir M. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė tik vieną kartą netobulame tinklapyje deklaravo vandens skaitiklių parodymus ir paaiškėjo, kad trijų asmenų šeima per mėnesį sunaudojo 56 m3 vandens. Nuo 2023 m. kovo mėn. atsakovė M. G. mokėjimus atlieka banko pavedimais fiksuodama skaitiklių rodmenis. Be to, atsakovė E. G. nepagrįstai nurodoma kaip skolininkė, nes jos deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena tik atsakovai J. G., A. G. ir M. G..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ solidariai iš atsakovų M. G., J. G. ir A. G. 71,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (71,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 47,67 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Byloje esančioje suteiktų paslaugų ir įmokų suvestinėje lentelėje atsispindi atsakovės deklaruoti skaitiklių rodmenys. 2022 m. birželio mėnesį skaitiklio rodmenis užfiksavo specialistas, vėliau buvo deklaruojama pačios atsakovės. Atsakovė deklaravo skaitiklio rodmenis nurodydama mažesnes sumas nei buvo suvartota anksčiau, kas objektyviai yra neįmanoma. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas 2023 m. vasario mėn. deklaravimas iki 61 m3 yra teisingas, tiesiog neteisingai nurodytas pradžios rodmuo (5 m3). Esant tokiai situacijai, kai 2022 m. birželio mėn. specialistas užfiksavo sunaudotą vandenį iki 21 m3, už vėlesnius mėnesius negali būti mažesnis rodmuo nei 21 m3. Nuo 2022 m. birželio mėn., kuomet užfiksuota 21 m3, iki 2023 m. vasario mėn., kuomet užfiksuota 61 m3, išeina, kad per 8 mėn. suvartota 40 m3 (61 m3 - 21 m3) vandens, vadinasi, apie 5 m3 per mėnesį. Kaip matyti iš toliau atsakovės atliekamų deklaracijų, ji 2023 m. kovo mėn. nurodė deklaruojanti nuo tų pačių 61 m3, ir toliau deklaravo teisingai per mėnesį sunaudodama apie 5 m3 vandens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė 2023 m. vasario mėn., nurodydama sunaudotą kiekį iki 61 m3, jį nurodė teisingai. Toks išnaudoto vandens kiekis susikaupė nuo 2022 m. birželio mėn., kuomet specialisto buvo užfiksuotas sunaudotas 21 m3 vandens kiekis. Taigi, ieškovės paskaičiuota 71,48 Eur skola už laikotarpį iki 2024 m. kovo 31 d. yra teisinga.
4.2. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. G., kuriai priklauso 1/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai jame negyvena. Tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad E. G. 2020 m. sausio 28 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); tiek pačios E. G. siųsta korespondencija teismui iš nurodyto adreso (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 71,48 Eur įsiskolinimas už pateiktą vandenį ir pašalintas nuotekas priteistinas solidariai iš šias paslaugas faktiškai vartojusių asmenų: atsakovų J. G., A. G. ir M. G..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovai M. G., J. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priteisė neegzistuojančią skolą. Pateiktoje suvestinėje yra klaidų nurodant skaitiklių parodymus laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio. Realybės neatitinkantys duomenys kilo iš gendančių skaitiklių, dėl ko ne kartą buvo kviečiami specialistai.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo už sunaudotą vandenį patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovai prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį; 2025 m. sausio 10 d. apeliacinį skundą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; 2024 m. gegužės 14 d. suteiktų paslaugų ir įmokų suvestinę; sąskaitų / mokėjimų istoriją; 2022 m. kovo 21 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.
12. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
13. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų. Atsakovai apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo ir nenurodė motyvų, kodėl yra teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikto prašymo ir nurodyti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įvertinti naujų įrodymų priėmimo (ne)pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai yra skirti atsakovų procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti. Atsakovai turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, kaip jau nurodyta aukščiau, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantai nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-408-781/2021).
Dėl ginčo esmės
15. Apeliaciniame skunde keliamas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimas. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad skolos dydis nėra pagrįstas atitinkamais skaičiavimais. Suvestinėje matomos akivaizdžios skaitiklių rodomų duomenų klaidos laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario mėn. Realybės neatitinkančių duomenų šaltinis yra sugedę skaitikliai, dėl kurių tvarkymo buvo kelis kartus kreiptasi į bendrovę telefonu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
16. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 21 d. tarp ieškovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovės M. G. buvo sudaryta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė tiekė butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas. Byloje kilo ginčas dėl prievolės apmokėti už sunaudotą vandenį dydžio.
19. Šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriems būdingas priešpriešinių prievolių vykdymas. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl prievolės apmokėti už suvartotą vandenį pagrįstumo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Prievolės tiekti geriamąjį vandenį įvykdymo fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Atsakovams, manantiems, kad prievolės apmokėti už sunaudotą vandenį dydis yra nepagrįstas, neribojamos teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog tokios prievolės jie neturi arba prievolės dydis yra mažesnis (CPK 178 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas mokėtinos prievolės dydį rėmėsi tik ieškovės pateikta suteiktų paslaugų ir įmokų suvestine už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo mėn. ir priteisė iš atsakovų 71,48 Eur skolą (el. b. t. 1, l. 149 – 150). Iš suvestinės matyti, kad skaitiklio rodmenis fiksavo specialistas ir deklaravo klientas: 2022 m. birželio mėn. užfiksavo specialistas 12 (nuo) – 21 (iki); deklaruota kliento 21 (nuo) – 4 (iki); 2022 m. liepos mėn. deklaruota kliento 4 (nuo) – 4 (iki); 2022 m. rugpjūčio mėn. deklaruota kliento 0 (nuo) – 0 (iki); 2022 m. rugsėjo mėn. deklaruota kliento 4 (nuo) – 6 (iki); 2022 m. spalio mėn. deklaruota kliento 6 (nuo) – 40 (iki); 2022 m. lapkričio mėn. deklaruota kliento 40 (nuo) – 5 (iki); 2022 m. gruodžio mėn. deklaruota kliento 5 (nuo) – 5 (iki); 2023 m. sausio mėn. deklaruota kliento 5 (nuo) – 5 (iki); 2023 m. vasario mėn. deklaruota kliento 5 (nuo) – 61 (iki).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas 2023 m. vasario mėn. deklaravimas iki 61 m³ yra teisingas, tiesiog neteisingai nurodytas pradžios rodmuo (5 m³). Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kai 2022 m. birželio mėn. specialistas užfiksavo sunaudotą vandenį iki 21 m³, už vėlesnius mėnesius negali būti mažesnis rodmuo nei 21 m³. Kaip minėta, 2023 m. vasario mėn. atsakovė deklaravo 61 m³. Nuo 2022 m. birželio mėn., kuomet užfiksuota 21 m³, iki 2023 m. vasario mėn., kuomet užfiksuota 61 m³, išeina, kad per 8 mėn. suvartota 40 m³ (61 m³ – 21 m³) vandens, vadinasi, apie 5 m³ per mėnesį. Kaip matyti iš toliau atsakovės atliekamų deklaracijų, ji 2023 m. kovo mėn. nurodė deklaruojanti nuo tų pačių 61 m³, ir toliau deklaravo teisingai per mėnesį sunaudodama apie 5 m³ vandens.
22. Atsakovai į bylą pateikė el. laišką ir kitus procesinius dokumentus, kuriuose užfiksuoti atsakovės M. G. pačios sudaryta mokėjimų išklotinė ir fiksuoti rodmenys: 2023-01-29 / 57-52 = 5; 2023-02-27 / 61-57 = 5 (el. b. t. 1, l. 18). Nuo 2023 m. kovo 29 d. visi nurodyti rodmenys iš esmės atitinka ieškovės pateiktoje suvestinėje nurodytus rodmenis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės suvartoto vandens kiekio nėra faktinio pagrindo. Iš pačios atsakovės M. G. pateikto el. laiško matyti, kad atsakovė teismui nurodė teisingus rodmenis 2023-01-29 – 52 (nuo) – 57 (iki); 2023-02-27 – 57 (nuo) – 61 (iki). Taigi, atsakovai neteisingai deklaravo ieškovei rodmenis. Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad specialistui užfiksavus 2022 m. birželio mėn. 21 m³, ir atsakovei 2023 m. vasario mėn. deklaravus 61 m³, suvartotas vandens kiekis yra 40 m³, kas atitinka 5 m³ per mėnesį.
24. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 18 dalimi, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra prižiūrima, apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, (toliau – Naudojimo ir priežiūros taisyklės) nustatyta tvarka.
25. Naudojimo ir priežiūros taisyklių 53 punkte nustatyta, kad jeigu abonento ar vartotojo patalpose įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas ne dėl abonento ar vartotojo kaltės sugedo (įstrigo sparnuotė, sugedo skaičiavimo mechanizmas ar pan.) ir abonentas ar vartotojas informavo (raštu, telefonu, arba elektroninėmis ryšio priemonėmis) geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją apie šį gedimą, suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis, kol bus įrengtas ar pakeistas geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, nustatomas vartotojams pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, o abonentams – pagal paskutiniųjų dviejų mėnesių geriamojo vandens suvartojimo vidurkį.
26. Atsakovai nepateikė į bylą jokių duomenų, kad 2022 m. birželio mėn. – 2023 m. vasario mėn. laikotarpiu būtų informavę apie geriamojo vandens apskaitos prietaisų gedimus. Tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė M. G. 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų gedimo priskaičiuotos nepagrįstos sumos (el. b. t. 1, l. 122 – 128). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą, kuriame iš dalies patenkino vartotojos M. G. reikalavimą ir pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą sumažinti 2022 m. balandžio 30 d. mokėjimo pranešime nurodytą 69,07 Eur sumą 3,38 Eur, t. y. iki 65,69 Eur (69,07-3,38). Nutarimas yra įsiteisėjęs. Kaip matyti iš ieškovės 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo mėn. suvestinės, 2022 m. balandžio 30 d. suma suvestinėje nėra sumažinta 3,38 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl 71,48 Eur skolos dydžio ir prašomą priteisti sumą sumažinti 3,38 Eur ir priteisti 68,42 Eur. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad skolos dydis nėra pagrįstas atitinkamais skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad skolos suma yra 71,48 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
28. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis dėl skolos dydžio pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį, kurio dydis pakeitus sprendimo dalį nesikeičia (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė sumokėjo 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį 96 proc. (68,42 x 100 proc. / 71,48), iš atsakovų priteisiamos 116,16 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 138,16 Eur, paskirstant šią sumą lygiomis dalimis po 46,05 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, solidariai iš atsakovų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 68,42 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų ir 42 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (68,42) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 46,05 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“.
Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.