Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-158-468/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: 1A-158-468/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02996-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: E. B., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
Advokatai: Romualdas Mikliušas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-468/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02996-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistojo E. B. (E. B.) gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (R. P. atžvilgiu) ir jam paskirta 100 MGL bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. G. atžvilgiu) ir jam paskirta 100 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 metus atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams, taip pat priteistą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendį, 6 mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Žemesnės instancijos teismas

Iš E. B. R. P. įmonės „A.“ naudai priteista 900 Eur, MB „D.“ – 261,36 Eur turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. B. pripažintas kaltu dėl to, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini), iki 2017-12-04 susitarė, kad patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamus briketus ir siūloma preke susidomėjusiems asmenims pinigus nurodys pervesti į UAB „E.“ sąskaitą. Po ko tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017-12-04 nenustatytam asmeniui internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimą apie parduodamus briketus ir nurodžius kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. įmonės „A.“ vadovui R. P. susidomėjus skelbime pateikta informacija bei tiksliai nenustatytu laiku susisiekus skelbime nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su nenustatytu asmeniu, buvusiu (duomenys neskelbtini), sutarus pirkti briketus bei pagal 2017-12-04 el. paštu gautą UAB „E.“ pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 3269, 2017-12-05 9.45 val. R. P. iš įmonės „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 900 Eur į UAB „E.“ AB „Šiaulių bankas“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-12-07 nenustatytam asmeniui iš UAB „E.“ sąskaitos pervedus šiuos pinigus į E. B. nuotoliniu būdu 2017-12-06 atidarytą UAB „V.“ sąskaitą Paysera LT, UAB Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. 2017-12-07 16.51 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus išgrynino, tačiau briketų IĮ „A.“ negavo. Šiais veiksmais E. B. veikdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. P. įmonei „A.“ priklausančias pinigines lėšas – 900 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iki 2017-12-04 susitarė, kad patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamus briketus, siūloma preke susidomėjusiems asmenims pinigus nurodys pervesti į UAB „E.“ sąskaitą. Po ko, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017-12-04 nenustatytas asmuo internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie parduodamus briketus ir nurodė kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). MB „D.“ vadovui A. G. susidomėjus pateikta informacija ir susisiekus skelbime nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su nenustatytu asmeniu bei 2017-12-05 sutarus pirkti briketus, pagal el. paštu gautą UAB „E.“ sąskaitą Nr. 3275, bei 2017-12-06 A. G. iš MB „D.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 261,36 Eur į UAB „E.“ AB „Šiaulių bankas“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017-12-07 nenustatytam asmeniui iš UAB „E.“ sąskaitos pervedus šiuos pinigus į E. B. nuotoliniu būdu 2017-12-06 atidarytą UAB „V.“ sąskaitą Paysera LT, UAB Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. 2017-12-07 20:03:07 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) išgrynino, tačiau briketų MB „D.“ negavo. Šiais veiksmais E. B. veikdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – MB „D.“ priklausančias pinigines lėšas – 261,36 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę bausmę – mažesnę baudą ir atidėjus galutinę subendrintą bausmę neskirti įpareigojimų.

4. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi nebuvo įrodyta, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymi, kad ilgą laiką užsiiminėjo įmonių pirkimu, pardavimu, tarpininkavimu, teikdavo buhalterines paslaugas, klientui prašant atidarydavo banko sąskaitas. Nurodo, kad UAB „E.“ ir UAB „V.“ buvo nupirktos per B. B., kuris įmones pirko ne savo vardu, jis siuntė nuteistajam įmonių pirkėjų pasų kopijas, o nuteistasis rašė pirkimo-pardavimo sutartis, kurias B. B. nusiųsdavo elektroniniu paštu, o po to B. B. originalus nuteistajam atsiųsdavo per kurjerį ar siuntų skyrių. Nuteistojo teigimu, nuo B. B. pas jį buvo atvažiavęs kitas latvis, kurio vardo nepamena, jis prašė padėti atidaryti sąskaitą „Paysera“ ir turėjo UAB „V.“ įgaliojimą, po kelių dienų tas pats latvis nuteistojo paprašė išgryninti pinigus, tai buvo galima padaryti tik su nuteistojo telefono numeriu per programėlę, kuri įdiegta telefone. Nurodo, kad UAB „E.“ pirko norėdamas įmonę brangiau perparduoti, šios įmonės vadovu buvo gal savaitę, radęs pirkėją, UAB „E.“ pardavė Latvijos piliečiui. Nurodo, kad neturėjo tikslo ką nors apgauti, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jo teikiamos tarpininkavimo paslaugos nebuvo draudžiamos. Pažymi, kad naudojo savo asmeninį telefoną, iš kurio bendravo tiek su klientais, tiek su „Paysera“, nuteistojo manymu, tai parodo, kad jis neturėjo tikslo ką nors apgauti. Nurodo, kad jo parodymai nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu, o apklausti liudytojai juos patvirtino.

5. Pažymi, kad teismas nenurodė aplinkybės, jog pagal bylos medžiagą pagrobtos lėšos iš pradžių buvo pervestos į UAB „E.“ sąskaitą, tik po to buvo pervestos į UAB „V.“ sąskaitą ir išgrynintos. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šiuos lėšų pervedimus atliko būtent nuteistasis. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys apie tai, kad tik nuteistasis galėjo naudotis el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nurodo, kad jis naudojosi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), duodamas parodymus paaiškino, kad šį el. pašto adresą jam nurodė latvių tautybės asmuo, kuris įsigijo nurodytas bendroves, taigi, neatmestina galimybė, kad juo be nuteistojo dar galėjo naudotis ir kiti asmenys. Nuteistojo vertinimu, šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis veikė kartu su nenustatytais asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini), tai yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais leistinais ir pakankamais įrodymais. Nurodo, kad aplinkybė, jog jo telefono pokalbių išklotinėje 2018-03-25 yra užfiksuotas telefono kontaktas su kitu mobiliuoju telefonu ir šie abu telefonai jungėsi per UAB „Telia“ bokštus, esančius (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo kaltinimo teiginių. Pažymi, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos 2017 m. gruodžio mėnesį, o nurodytas skambutis fiksuotas 2018-03-25, t. y. praėjus 3 mėnesiams po nusikaltimo.

6. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Nurodo, kad dirba kompozitoriumi, groja ne vienerius metus, todėl teismo įpareigojimai dirbti ir būti namuose naktį, kada vyksta koncertai, yra pertekliniai bei neproporcingi ir užkerta kelią užsidirbti pajamų. Pažymi, kad įpareigojimas atlyginti žalą taip pat yra perteklinis, jis yra dirbantis, todėl žalos išieškojimas yra užtikrinamas, kitoje teismo nurodytoje byloje jis nevengia žalos atlyginimo. Nuteistojo manymu, skirdamas bausmę, teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir šioje byloje įpareigojo nuteistąjį atlikti jau įsiteisėjusį 2020-05-12 nuosprendį dalyje dėl civilinės žalos atlyginimo ieškovams.

7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė R.Dzimanavičienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

8. Nurodo, kad E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o skundžiamu nuosprendžiu už nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad taikant bausmių apėmimą turi būti nustatyta ne tik tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bet ir tai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Nurodo, kad E. B. padarytų nusikalstamų veikų priskyrimą nesunkių nusikaltimų kategorijai nulėmė tik apgaule užvaldyto turto vertė, šios ir ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, labai nesiskiria pagal pavojingumą, visais nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę, jie padaryti tiesiogine tyčia, visų veikų metu svetimas turtas užvaldomas panaudojant apgaulę.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo E. B. skundas atmestinas, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nurodydamas, kad jis tik atliko teisėtus įmonių pirkimo-pardavimo bei pinigų išgryninimo tarpininkavimo veiksmus. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su E. B. paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ir bausmes visiškai sudėti.

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam E. B. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais, E. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

13. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su išvadomis, kad E. B. nusikaltimus padarė veikdamas kartu su asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad jos yra neparemtos objektyviais, abejonių nekeliančiais duomenimis, greičiau yra pagrįstos prielaidų pagrindu, todėl yra šalintinos iš E. B. kaltinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde išsakomais teiginiais, jog nusikaltimai, už kurių padarymą E. B. buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, ir tas, už kurį asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu, nors ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bet labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl už juos paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne apėmimo, bet taikant bausmių sudėjimą. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl E. B. veiksmų kvalifikavimo

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

15. Byloje nustatyta, kad R. P. įmonės „A.“ vadovui R. P. ir MB „D.“ vadovui A. G. susidomėjus internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpintu skelbimu apie parduodamus medžio briketus bei pervedus 900 Eur ir 261,36 Eur į UAB „E.“ banko sąskaitą, šie pinigai po to buvo pervesti į E. B. nuotoliniu būdu 2017-12-06 Paysera LT atidarytą UAB „V.“ sąskaitą UAB Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-12-07 16.51 val. bei 20.03 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), išgryninti. To, kad atidarė UAB „V.“ banko sąskaitą ir išgrynino pinigus neginčija ir pats E. B., tačiau, jo teigimu, tokius veiksmus atliko UAB „V.“ įgaliotinio prašymu, kadangi nurodytas asmuo buvo latvis ir jis vykdė tarpininkavimo funkcijas padedant jam atsidaryti įmonės banko sąskaitą Lietuvoje, o pinigus išgrynino, nes banko sąskaita buvo tiesiogiai susieta su jo telefono numeriu ir to padaryti kitas asmuo negalėjo, t. y., apelianto vertinimu, jis atliko teisėtus veiksmus, prieš R. P. ir A. G. apgaulės nenaudojo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos duomenis, susijusius su E. B. atliktais veiksmais sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad E. B. realizavo bent dalį nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, todėl pagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu.

16. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2018-06-27) apklausiamas apie įvykio aplinkybes E. B. nurodė, kad neprisimena, ar buvo įsigijęs UAB „V.“, ar ją kam nors pardavė, taip pat neprisimena, kad kas būtų prašęs į bendrovės „Paysera“ sąskaitą pervestus pinigus išgryninti (t. 3, b. l. 10), 2018-12-20 apklausos metu nurodė, kad vienas iš pastovių įmonių pirkėjų buvo B. B., gali būti, kad per jį pardavė įmonę UAB „V.“, banko sąskaitą „Paysera“ atidarė žmogus, su kuriuo kontaktavo per „Telegram“ programėlę ir turėjo įmonės įgaliojimą, kitą dieną jis paprašė, kad jis išgrynintų pinigus, nes išgryninant pinigus iš „Paysera“ sąskaitos reikalinga parodyti telefone esančią programėlę, į kurią yra atsiunčiamas BAR kodas (t.3 b. l. 21-22 ), apklausiamas apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „V.“ buvo nupirkta per žmogų iš Latvijos B. B., kuris įmones pirko ne savo vardu, siuntė jam įmonių pirkėjų pasų kopijas, nuo B. B. pas jį buvo atvažiavęs kitas latvis, kurio vardo nepamena, jis prašė padėti atidaryti sąskaitą „Paysera“ ir turėjo UAB „V.“ įgaliojimą, norint atidaryti sąskaitą „Paysera“ reikalaujama lietuviško telefono numerio, po kelių dienų tas pats latvis jo paprašė išgryninti pinigus, tai buvo galima padaryti tik su E. B. telefono numeriu per programėlę, kuri įdiegta jo telefone, jis išgrynino pinigus ir atidavė tam latviui. Taigi, E. B. viso proceso metu teigė, kad nusikaltimų padarymo metu įmonės buvo valdomos kitų asmenų, jis veikė tik kaip tarpininkas atidarant banko sąskaitą, išgryninant pinigus, tai buvo jo veikla, už kurią gaudavo atlygį.

17. Apklausiamas liudytoju buvęs UAB „V.“ savininkas V. Ž. nurodė, kad įmonę 2016-12-28 pardavė E. B., pateikė akcijų pirkimo pardavimo sutartį (t. 2 b. l. 129), iš juridinio asmens duomenų matyti, kad V. Ž. įmonės akcininku buvo iki 2017-11-08, po to naujų akcininkų, taip pat ir E. B., neįregistruota (t. 2, b. l. 123). Asmuo, kurio, E. B. teigimu, pavedimu, buvo nupirkta UAB „V.“, latvis B. B., apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2018 metų įmonių neįsigijo, nes nuo 2017 metų gegužės iki 2018 metų gegužės buvo laikomas įkalinimo vietose (duomenys neskelbtini), įsigydamas įmones atvykdavo į (duomenys neskelbtini), susitikdavo su direktoriais ir jas įsigydavo sutvarkant dokumentus pas notarą, dėl įmonių įsigijimo sandorių susitardavo tiesiogiai tik su įmonių direktoriais ir be tarpininkų, E. B. ir A. O. jam nepažįstami, neturėjo prieigos prie įmonių sąskaitų ir banko kortelių, jokių piniginių operacijų su šių įmonių sąskaitomis ir finansais nevykdė ir niekam nepavedė tai atlikti (t. 7 b. l. 72-74).

18. Iš juridinio asmens duomenų išrašo 2018-11-04 dienai matyti, kad nuo 2017-11-10 (t. y. ir nusikalstamos veikos padarymo metu) UAB „V.“ direktoriumi buvo A. O. (t. 2, b. l. 123), UAB „Paysera LT“ tyrimui taip pat pateikė informaciją, kad atidarant UAB „V.“ „Paysera“ sąskaitą kontaktiniu asmeniu nurodytas A. O. (t. 2 b. l. 3), tačiau šis asmuo apklausiamas teisme neigė E. B. prašęs atidaryti „Paysera“ banko sąskaitą ar įgaliojęs kokį nors kitą asmenį tą padaryti. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jam būnant stotyje prie jo priėjo vaikinukas ir paprašė pagalbos, paaiškino, kad nori įkurti įmonę ir reikia parašo, nieko blogo nepagalvojęs jis pasirašė, už tai gavo 6 Eur, po kurio laiko, 2018 m. pradžioje, nuėjęs į darbo biržą sužinojo, kad yra įdarbintas.

19. Siekiant išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo atidaryta UAB „V.“ banko sąskaita, į kurią buvo pervestos apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų gautos lėšos, buvo kreiptasi į UAB „Paysera LT“, kuri valdo nurodytą sąskaitą. UAB „Paysera“ tyrimui pateikė informaciją, kad UAB „V.“ sąskaitos registracijos metu klientas nurodė savo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini) bei nurodė ir patvirtino savo el. paštą (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 3). Iš byloje esančių duomenų dėl telefono numerio priklausomumo matyti, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. B. (t. 2, b. l. 53), iš baudžiamosios bylos Nr. 1-128-654/2019 buvo gauta medžiaga iš užsienio bendrovės „Google Inc.“ 1600 Amphitheeatre Parkway, Mountain View, CA 94043, USA“ kurioje matoma, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) sukurtas naudojant Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6 b. l. 74), t. y. E. B. telefono numerį. Iš UAB „Paysera“ LT pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2017-12-07 prie UAB „Paysera“ LT sistemos buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini) ( t. 2 b. l. 7), kuris priklauso E. B., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 51). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad atidarant banko sąskaitą E. B. nors ir nurodė kontaktiniu asmeniu A. O., telefono numerį ir el. paštą nurodė priklausančius jam pačiam asmeniškai, veiksmai atlikti iš jo gyvenamosios vietos.

20. Remiantis „Paysera“ tinklapyje nurodytais duomenimis, norėdamas atidaryti įmonės sąskaitą, asmuo turi atsidaryti asmeninę Paysera sąskaitą kaip įmonės direktorius bei atlikti reikalingus identifikacijos veiksmus, o jeigu asmuo nėra direktorius, tik įgaliotasis asmuo, jis taip pat pirmiausia turi atsidaryti asmeninę sąskaitą, atlikti identifikaciją ir pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą arba įgaliojimą, pasirašytą direktoriaus kvalifikuotu e. parašu. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad A. O. kaip įmonės direktorius būtų kreipęsis į E. B. dėl įmonės sąskaitos atidarymo ar išdavęs įgaliojimą kitam asmeniui, priešingai, nurodytas asmuo apskritai neigia esantis susijęs su įmone, B. B. nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat neturėjo galimybės valdyti įmonę, kadangi tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta, atidarydamas UAB „V.“ sąskaitą E. B. naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu bei el. paštu, dėl ko naudojantis tokia sąskaita įmonės gautų lėšų negalėtų išgryninti kiti asmenys, kas, teismo vertinimu, leidžiam manyti, kad įmonės sąskaita iš tiesų buvo kuriama ne kito asmens, o paties E. B., naudai.

Dėl bendrininkavimo su Pravieniškių PN esančiais asmenimis

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. nusikalstamus veiksmus prieš R. P. įmonę atliko veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini). Teismas tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į tai, kad skelbimas apie parduodamus medžio briketus bei jų pardavėjo kontaktinis telefonas buvo nurodytas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona buvo (duomenys neskelbtini), o neilgai trukus po nagrinėjamo įvykio, 2018-03-25, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. B., bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir šie telefonai jungėsi per UAB „Telia“ bokštus, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi šiuos duomenis, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pasitvirtino (duomenys neskelbtini) buvusių asmenų dalyvavimas įgyvendinant nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018). Apkaltinamasis nuosprendis (ar tam tikros aplinkybės) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo surinkta duomenų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, kad asmenys sukūrę ir patalpinę skelbimą apie tariamą medžių briketų prekybą ir pervedę nukentėjusiųjų pinigines lėšas į UAB „V.“ banko sąskaitą buvo (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į pataisos namus, tačiau nei telefonų, nei SIM kortelių, susijusių su atliktais sukčiavimais, nerasta (t. 1, b. l. 119). Aplinkybė, kad E. B. po kelių mėnesių po nusikaltimo padarymo bendravo su ryšio zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvusiu asmeniu, atsižvelgiant į tai, kad jo tapatybė nenustatyta, neleidžia nei neabejotinai teigti, kad šis asmuo buvo (duomenys neskelbtini), nei tuo labiau daryti išvadą, kad šis asmuo yra kaip nors susijęs su nusikaltimais. Kaip ir minėta, apkaltinamojo nuosprendžio išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, o teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip ir liko neįrodyta.

24. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje iškelta versija dėl E. B. ir asmenų, buvusių (duomenys neskelbtini) veiksmų bendrumo vykdant nusikalstamus veiksmus objektyviais bylos duomenimis nepasitvirtino, nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, kad E. B. nusikaltimus padarė vienas, juo labiau, kad ir pats nuteistasis nurodo, jog jis bendravo su jam nepažįstamu asmeniu ir atidarydamas sąskaitą, nuimdamas pinigus veikė jo prašymu. Įvertinus nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo nurodomas nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, jog nusikaltimai buvo padaryti ne vien E. B. veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu be išankstinio susitarimo nėra įmanomas tokia greita įvykių eiga: 2017-12-04 patalpintas skelbimas apie parduodamus briketus, 2017-12-04 išrašyta ir el. paštu gauta UAB „E.“ išankstinė sąskaita, 2017-12-05 9.45 val. pervesti 900 Eur, 2017-12-06 atidaryta UAB „V.“ sąskaitą Paysera, 2017-12-07 iš UAB „E.“ sąskaitos pervesti pinigai į UAB „V.“ sąskaitą Paysera bei 2017-12-07 16.51 val. pinigai išgryninti, todėl pagrįstai laikytina, kad nuteistasis E. B. nusikalstamą veiką R. P. atžvilgiu padarė veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis.

25. Nustačius, kad E. B. bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis jiems patalpinus skelbimą, sukūrė UAB „V.“ banko sąskaitą ir išgrynino pervestus pinigus, vertintina, ar tokie veiksmai yra pakankami E. B. pripažinti dalyvavus sukčiavimo schemoje. Byloje nustatyta, kad iš R. P. ir A. G. apgaule gautos piniginės lėšos buvo pervestos iš UAB „E.“ banko sąskaitos į E. B. sukurtą UAB „V.“ banko sąskaitą ir E. B. išgrynintos. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229-628/2020).???

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).? Taigi, nustačius, kad E. B. išgrynino apgaule gautus pinigus, laikytina, kad jis tokiais savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl vien tai, kad ne jis įkėlė skelbimą ir pervedė pinigų sumas į kitą banko sąskaitą, o kiti nenustatyti asmenys, jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Tokias teismo išvadas patvirtina ir E. B. atžvilgiu priimti kiti jau įsiteisėję procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1-97-1096/2020, 1-150-990/2020 kuriose nuteistasis pripažintas kaltu dalyvavus sukčiavimo schemose. Nors, remiantis teismų praktika, kitoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-697/2017, 2K-59-648/2020).

27. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės E. B. veiksmų teisėtumo vertinimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. B. veiksmų kvalifikavimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl bausmės

28. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

29. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda (nuo 50 iki 2 000 MGL), arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, E. B. buvo paskirtos 100 MGL dydžio baudos, kurias subendrinus paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas E. B. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos yra baigtos), į nuteistojo atsakomybę (dirba, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 84, t. 7, b. l. 75), nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai už analogiškas nusikalstamas veikas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupe, ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad kadangi asmuo veikų padarymo metu nebuvo teistas, būtina vadovautis BK 41 straipsnio nuostatomis ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurių dydžius nustatyti mažesnius nei vidurkis.

30. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo paskirtos sankcijos švelninimui. Vienas iš esminių baudžiamosios teisės principų yra tinkamas asmeniui už teisės pažeidimus taikomų teisinių poveikio priemonių individualizavimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad priemonės, ribojimai būtų proporcingi teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus tikslus ir nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo baigiamuoju aktu baudžiamojoje byloje skiriamos bausmės turi būti adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, negali būti akivaizdžiai per švelnios ar per griežtos, turi atitikti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kitus kaltės elementus. Teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmės rūšį arba kitą įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri pozityviausiai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui. Kaip nurodė apylinkės teismas, E. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, sukčiavimus nuteistasis vykdo sistemingai ir jų metu įgytos piniginės lėšos yra vienas iš asmens pragyvenimo šaltinių, todėl jam pagrįstai buvo skirta ne švelniausia bausmė.

Dėl bausmių bendrinimo

31. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo atliktu E. B. paskirtos subendrintos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės bendrinimu, nurodo, kad bausmės iš esmės nesiskiria pagal pavojingumą, todėl turėjo būti bendrinamos ne apėmimo, o sudėjimo būdu.

32. BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų nėra.

33. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).

34. E. B. padarytos nusikalstamos veikos nors ir skiriasi pagal kategorijas, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, BK 182 straipsnio 2 dalyje – sunkus nusikaltimas, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). E. B. padaryti nusikaltimai tarpusavyje skiriasi tik apgaule užvaldyto turto verte, visais jais kėsintasi į svetimą nuosavybę, jie padaryti tiesiogine tyčia, visų veikų metu svetimas turtas užvaldomas panaudojant apgaulę ir iš esmės identišku būtu, t. y. įgyjant nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir leidžiant jiems manyti, kad pirkimo-pardavimo sutartys realios, veikiama bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Pažymėtina, jog E. B. bendrinamais nuosprendžiais pripažintas kaltu pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, tik skirtingas jo dalis. 2020-05-12 teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, padarytų nuo 2017-07-24 iki 2018-08-06, o nagrinėjamoje byloje – ne vėliau kaip nuo 2017-12-06 iki 2017-12-07. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos skirtingų rūšių (bauda ir laisvės atėmimas) bausmės, jos, vadovaujantis BK 65 str. 2 d. nuostatomis, numatančiomis kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, taikytinas BK 63 str. 9 d. 4 d. ir bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

35. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2017-10-06 iki 2020-07-01) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, nei pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, nei pagal šiuo metu galiojančią jo redakciją, nebuvo numatyta galimybė visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Vis dėlto, byloje nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pabloginti nuteistojo teisinės padėties.

36. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis E. B. bausmės vykdymo laikotarpiu buvo įpareigotas dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 metus atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams, taip pat priteistą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendį, 6 mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtais įpareigojimais, nurodo, kad jie yra pertekliniai, jis naktimis dirba kompozitoriumi, todėl įpareigojimas būti namuose užkerta kelią užsidirbti pajamų, o įpareigojimas atlyginti žalą taip pat yra perteklinis, jis yra dirbantis, todėl žalos išieškojimas yra užtikrinamas.

37. Teisėjų kolegija vertindama, ar E. B. paskirti tinkami įpareigojimai pirmiausia pažymi, kad įpareigojimui būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. yra nustatyta išimtis, kada nuteistasis gali jo nesilaikyti, t. y. tada, kai toks nebuvimas yra susijęs su darbine veikla. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo darbinė veikla niekaip nėra ribojama. Spręsdama, ar teismas pagrįstai nuteistąjį įpareigojo per 1 metus atlyginti turtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į nukentėjusiųjų, kurių šiose dviejose baudžiamosiose bylose yra nemažai, interesus. Teismo vertinimu, įpareigojimas atlyginti žalą per nustatytą laikotarpį leis greičiau patenkinti nukentėjusiųjų interesus, kadangi nevykdymas galės sukelti teisines pasekmes – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Nors nuteistasis nurodo, kad dirba ir žalos atlyginimas yra tinkamai vykdomas, teismo vertinimu, nėra pagrindo neabejotinai manyti, kad nuteistasis taip elgsis ir toliau.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 ir 3 dalims, paskirtą 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-12 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.

Pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-14 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis E. B. (E. B.): „<..> veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė