Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba, teistas:

1) 2020 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 605 MGL dydžio (30.250 eurų) pinigine bauda. 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas - paskirta 500 MGL dydžio (18.830 eurų) piniginė bauda;

2) 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių II kaimas, Kaišiadorių rajonas iki 2017 m. gruodžio 4 d. susitarė, kad patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamus briketus ir siūloma preke susidomėjusiems asmenims pinigus nurodys pervesti į UAB „X“ sąskaitą. Po ko tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 m. gruodžio 4 d. nenustatytam asmeniui internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpinus skelbimą apie parduodamus briketus ir nurodžius kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. įmonės „A“ vadovui R. P., susidomėjus skelbime pateikta informacija bei tiksliai nenustatytu laiku susisiekus skelbime nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su nenustatytu asmeniu, buvusiu Pravieniškių PN, sutarus pirkti briketus bei pagal 2017 m. gruodžio 4 d. el. paštu gautą UAB „X“ pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžiuo 5 d. 9.45 val. R. P. iš įmonės „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 900 Eur į UAB „X“ AB „Šiaulių bankas“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 7 d. nenustatytam asmeniui iš UAB „X“ sąskaitos pervedus šiuos pinigus į E. B. nuotoliniu būdu 2017 m. gruodžio 6 d. atidarytą UAB „V“ sąskaitą Paysera LT, UAB Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. 2017 m. gruodžio 7 d. 16.51 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje, Ozo g. 25 Vilnius, šiuos pinigus išgrynino, tačiau briketų IĮ „A“ negavo. Šiais veiksmais E. B. veikdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. P. įmonei „A“ priklausančias pinigines lėšas - 900 Eurų ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

E. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iki 2017 m. gruodžio 4 d. susitarė, kad patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamus briketus, siūloma preke susidomėjusiems asmenims, pinigus nurodys pervesti į UAB „X“ sąskaitą. Po ko, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 m. gruodžio 4 d. nenustatytas asmuo internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino skelbimą apie parduodamus briketus ir nurodė kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). MB „D“ vadovui A. G. susidomėjus pateikta informacija ir susisiekus skelbime nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su nenustatytu asmeniu bei 2017 m. gruodžio 5 d. sutarus pirkti briketus, pagal el. paštu gautą UAB „X“ sąskaitą Nr. 3275, bei 2017 m. gruodžio 6 d. A. G. iš MB „D“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 261,36 Eur į UAB „X“ AB „Šiaulių bankas“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gruodžio 7 d. nenustatytam asmeniui iš UAB „X“ sąskaitos pervedus šiuos pinigus į E. B. nuotoliniu būdu 2017 m. gruodžio 6 d. atidarytą UAB „V“ sąskaitą Paysera LT, UAB Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. 2017 m. gruodžio 7 d. 20:03:07 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje Ozo g. 25, Vilnius išgrynino, tačiau briketų MB „D“ negavo. Šiais veiksmais E. B. veikdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – MB „D“ priklausančias pinigines lėšas – 261,36 eurus ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsintas 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti kaltinamojo E. B. parodymai (t.5 b.l. 28). Atsakydamas į teismo klausimą kaltinamasis atsakė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Papildymų ir patikslinimų jis neturi.

2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apklaustas E. B. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Teigė, kad ilgą laiką užsiiminėjo įmonių pirkimu, jų pardavimu, tarpininkavimu perkant ir parduodant įmones. Jis teikdavo buhalterines paslaugas, klientui prašant atidarydavo banko sąskaitas. UAB ,,X‘‘ ir UAB ,,V‘‘ buvo nupirktos per žmogų iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo B. B., kuris įmones pirko ne savo vardu. Jis siuntė jam įmonių pirkėjų pasų kopijas, o jis rašė pirkimo - pardavimo sutartis, kurias B. B. nusiųsdavo e-mailu, o po to B. B. originalus jam atsiųsdavo per kurjerį ar siuntų skyrių. Nuo B. B. pas jį buvo atvažiavęs kitas latvis, kurio vardo nepamena, tačiau atpažinti jį galėtų. Jis prašė padėti atidaryti sąskaitą ,,Paysera‘‘ir turėjo UAB ,,V‘‘ įgaliojimą. Norint atidaryti sąskaitą ,,Paysera‘‘ reikalaujama lietuviško telefono numerio, tačiau į skyrių eiti nereikia, galima pildyti internetu. Tam latviui jis padėjo atidaryti sąskaitą. Iki tol taip pat daug kam yra padėjęs atidaryti sąskaitas pagal įgaliojimą. Už tokias paslaugas išrašydavo kasos pajamų orderį – faktūrą. Po kelių dienų tas pats latvis jo paprašė išgryninti pinigus. Tai buvo galima padaryti tik su jo (E. B.) telefono numeriu per programėlę, kuri įdiegta jo telefone. Nieko neįtardamas jis išgrynino pinigus ir atidavė tam latviui. UAB „X“ pirko norėdamas įmonę brangiau perparduoti. Šios įmonės vadovu jis buvo gal savaitę. Radęs pirkėją UAB „X“ pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui. Už kiek pardavė, neprisimena (t.5 b.l. 28).

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. B. parodymai.

2018 m. kovo 1 d. apklaustas liudytoju E. B. nurodė, kad iš E. M. nusipirko UAB „X“, kurią po to galimai pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui J.. Jis nepamena, kada įsigijo ir kada pardavė UAB „X“. Asmens, kuriam pardavė bendrovę, nematė, nes parduodant įmonę kartais praktikuojama, kad dokumentai siunčiami per autobusų siuntą arba per kurjerį (t.1 b.l.181).

2018 m. birželio 27 d. apklaustas įtariamuoju E. B. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Jis negali nieko konkrečiai paaiškinti dėl pinigų, kurie buvo pervesti iš UAB „A“ į UAB „X“. Anksčiau jis turėjo įmonę UAB „E“ ir buvo jos direktorius. Ši įmonė užsiėmė bendrovių steigimu bei jų pardavimu. Dėl įmonės UAB „X“ gali pasakyti, kad tokią įmonę jis pardavė. Negali pasakyti, ar turi kokius šios įmonės dokumentus. Įmones neretai pirko užsieniečiai, daugiausiai iš Latvijos. Dėl įmonės pirkimo su juo susisiekdavo telefonu, arba el. paštu. Jis buvo internete patalpinęs skelbimą, kad užsiima tokia veikla. Buvo atvejai, kad su asmenimis, kurie iš jo pirko įmones, realiai nesusitikdavo, o dokumentus tiesiog persiųsdavo. Kaip buvo daroma parduodant UAB „X“, nepamena. Neprisimena, ar buvo įsigijęs UAB „V“, ar ją kam nors pardavė. Tokio pavadinimo neprisimena, tačiau neatmeta, kad tokia bendrovė galėjo būti. Firma „N“ iš jo pirko ne vieną įmonę, kurias paskui patys parduodavo. Buvo ne vienas atvejis, kad jie pagal įgaliojimą prašė jo atidaryti banko sąskaitas, kurias jis atidarė AB „Šiaulių banke“. Įgaliojimą jam arba atsiųsdavo, arba fiziškai atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) žmogus. Tokių atvejų buvo daug, todėl konkrečiai jų įvardinti negali. Buvo atvejai, kad prašė atidaryti sąskaitas ir „Paysera“ sistemoje. Gal ir buvo toks atvejis dėl minimos UAB „V“, bet konkrečiai neprisimena. Galimai tai padaryti jo prašė tas, kas buvo įsigijęs iš jo kokią įmonę, bet konkrečiai negali pasakyti. Jis neprisimena, kad kas būtų prašęs į bendrovės „Paysera“ sąskaitą pervestus pinigus išgryninti. Jis pats savo vardu turi sąskaitą „Paysera“ ir ja naudojasi. Jis įneša pinigus ir juos išgrynina „Narvesen“ skyriuose. Jis neprisimena tokio dalyko, kad 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ būtų gryninęs „Narvesen“ skyriuje kokios nors bendrovės pinigus. Asmenų, kurie būtų laisvės atėmimo vietoje, nepažįsta (t.3 b.l. 10).

2018 m. gruodžio 10 d. atvykęs į apklausą įtariamasis E. B. pareiškė, kad šiuo metu parodymų neduos. Kai jis susiras advokatą, tuomet parodymus duos arba jų neduos. Iki 2018 m. gruodžio 17 d. praneš, koks advokatas jį gins ir informuos dėl apklausos laiko, jei duos parodymus. (t. 3 b.l. 10).

2018 m. gruodžio 20 d. įvykusios apklausos metu įtariamasis E. B. parodė, kad nori informuoti, kad vienas iš pastovių įmonių pirkėjų buvo B. B.. Kiek jis žino, minėtas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. B. B. turi sūnų vardu P.. Minėtas asmuo jį susirado per latvišką skelbimų portalą (mūsų „Skelbiu.lt“ analogija), kuriame jis daug metų talpindavo skelbimus, kad parduoda įmones. Gal porą metų jis kontaktavo su B. B.. Gali būti, kad per B. B. (kuris, kaip ir jis užsiima įmonių pirkimu-pardavimu) jis pardavė įmonę UAB „X“ ir įmonę UAB „V“, tačiau negali to tvirtinti, nes tiksliai nepamena. UAB „X“ ir UAB „V“ pardavimo dokumentų šiam momentui neturi. Dėl UAB „V“ sąskaitos „Paysera“ atidarymo, pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, 2017 m. gruodžio 6 d. gali paaiškinti, kad ją atidarė žmogus, kuris jį buvo susiradęs per B. B.. Tas asmuo su juo kontaktavo per „Telegram“ programėlę ir turėjo įmonės įgaliojimą. Jis galėjo padėti atidaryti sąskaitą už atlygį, nes teikė tokias paslaugas kartu su tarpininkavimu perkant ir parduodant įmones. Asmuo, kuris kreipėsi, buvo rusakalbis, galimai (duomenys neskelbtini). Tiksliau apibūdindamas gali pasakyti, kad jam gal (duomenys neskelbtini) metai, aukšto ūgio 180-190 cm., liekno kūno sudėjimo, plaukai ir barzda ryži. Kaip iškirtinis požymis, šio asmens apatinis žandikaulis išsikišęs labiau nei įprastai žmonių būna. Šio asmens vardo nepamena, bet jį pamatęs atpažinti galėtų. Kiek prisimena, tas vyriškis vieną dieną kreipėsi dėl sąskaitos. Galimai jam reikėjo, kad sąskaita „Payseroj“ būtų per lietuvišką numerį, kadangi atidarant sąskaitą „Payseroj“ reikalingas telefono numeris, kur siunčiami duomenys patvirtinimui. Atidarant „Payseroj“ sąskaitą buvo nurodytas jo (E. B.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo kaip identifikacija. Kiek pamena, kitą dieną į jį kreipėsi tas pats vyriškis ir prašė, kad jis išgrynintų pinigus, nes išgryninant pinigus iš „Paysera“ sąskaitos reikalinga parodyti telefone esančią „Paysera“ programėlę, į kurią yra atsiunčiamas BAR kodas. Nepamena, kaip su tuo vyriškiu susitiko. Galimai sutarė susitikti prie prekybos centro „Akropolis“, kur jis (E. B.) ir „Narvesen“ išgrynino pinigus ir atidavė tam vyriškiui. Jis negali pasakyti sumų, kurias išgrynino. Kiek tas vyras prašė, tiek ir išgrynino. Kieno tie pinigai, iš ko jie gauti į UAB „V“ sąskaitą, jis nežino. Pamena, kad tas vyras jam už tai oficialiai sumokėjo. Sumos nurodyti negali, tačiau tam vyrui išrašė pinigų paėmimo kvitą (galėjo būti išrašomas UAB „E“ kvitas už paslaugas. Paslaugos gali būti, kaip sąskaitos atidarymas ar pan. Tuo metu jis vykdė daug sandorių UAB „E“ vardu. Kiek jam teko girdėti, B. B. turi problemų su teisėsauga ir lyg buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (t.3 b.l. 21-22 ).

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsintas 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti civilinio ieškovo atstovo A. G. parodymai (t.4 b.l.7). Atsakydamas į teismo klausimą A. G. atsakė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Papildymų ir patikslinimų neturi. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis ieškojo briketų, bet tuo metu niekas nieko neturėjo ir negalėjo pasiūlyti. Internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt radęs skelbimą apie siūlomus pirkti briketus paskambino ten nurodytu telefono numeriu. Iš pradžių skelbime nurodytu telefonu niekas neatsiliepė, tačiau po valandos jam paskambino ir pasakė, kad turi briketų. Tuo metu jis lyg ir buvo susiradęs kitus pardavėjus. Vakare vėl jis paskambino skelbime rastu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Tada jis paskambino tikram briketų pardavėjui, tačiau šis pasakė, kad šiuo metu yra bumas ir teks palaukti ilgiau. Vakare jam vėl paskambino telefonu pagal jo rastą skelbimą ir paklausė, ar dar reikia. Jis atsakė teigiamai. Telefonu kalbėjęs asmuo pasakė, kad jam atsiųs sąskaitą, o kai jis sumokės, tai per savaitę pristatys briketus. Jam atsiuntė sąskaitą su UAB „X“ rekvizitais. Į jam atsiųstą sąskaitą jis pervedė 261,36 eurų avansą už 2 tonas briketų. Po kelių dienų jis skambino skelbime rastu numeriu, bet prisiskambinti nepavyko. Tada suprato, kad čia kažkas ne taip. Kitą kartą asmuo, kuriam jis skambino, atsiliepė. Jis pasakė, kad laukia užsakytų briketų ir paprašė pridėti dar vieną toną. Jam atsakė, kad gerai ir pasakė, kad atsiųs sąskaitą. Jis atsakė, kad sumokės tik tada, kai gaus briketus. Praėjus terminui briketų jis negavo ir niekas nebekėlė telefono ragelio. Tada pasidomėjo internete per paieškos sistemą ir pamatė, kad asmuo J. K. ir buhalterė neegzistuoja. Tinklalapyje „Rekvizitai.lt“ atsirado ir daugiau nukentėjusiųjų, todėl jis kreipėsi į policiją. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad asmuo, su kuriuo jis tarėsi dėl briketų pristatymo, jam neprisistatė. Tinklapyje www.skelbiu.lt buvo nurodyta, kad atveža briketus ir jų kaina. Gali būti, kad prie kontaktinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas vardas G.. Sąskaitą apmokėjimui jis gavo elektroniniu paštu. Sąskaitos savininkas buvo nurodyta UAB ,,X“. Sąskaita jam buvo atsiųsta iš buhalterija@protonmail.com. Užsakytus briketus turėjo pristatyti per savaitę. Kai briketų nepristatė, daug kartų skambino, bet telefonu niekas neatsiliepė. Paskui internete bandė ieškoti informacijos apie šią bendrovę. Atrodo, kad tos pačios įmonės internetinis puslapis skelbė, kad pardavinėja telefonus.

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsintas 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti civilinio ieškovo atstovo R. P. parodymai (t.4 b.l.6).

2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje apklaustas R. P. nurodė, kad www.skelbiu.lt pamatęs skelbimą apie parduodamus briketus paskambino skelbime nurodytu numeriu. Pokalbis nepavyko nes su atsiliepusiu asmeniu telefono ryšys nutrūko. Po to, iš kito telefono numerio jam parašė žinutę, kad yra briketų. Jam atsiuntė išankstinę sąskaitą ir jis sumokėjo pinigus bet briketų neatvežė. Perskaitęs atsiliepimus apie sąskaitą atsiuntusią įmonę kreipėsi į policiją. Atsakydamas į proceso klausimus liudytojas nurodė, kad svetainėje www.skelbiu.lt skelbimas apie briketus buvo patalpintas 2017 m. gruopdžio 4 d. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Daugiau duomenų nebuvo. Kai jam atsiuntė sąskaitą - faktūrą pardavėju buvo nurodyta Kaune registruota bendrovė UAB ,,X‘‘. Jis pervedė tik 900 eurų avansą, tačiau norėjo pirkti visą vilkiką - 24 tonas. Visos kainos neatsimena. Briketus žadėjo pristatyti per savaitę. Duomenis apie sąskaitos apmokėjimą jam pateikė el. paštu. Ten pasirašė kažkokia buhalterė, kurios pavardės neatsimena. Negavęs užsakytų briketų jis daug kartų skambino bet niekas neatsiliepė. Iš pradžių skambino į vieną telefono numerį, paskui internete rado kitą, kuriuo atsiliepė buvęs savininkas. Atsiliepęs vyriškis savo vardo nesakė. Gal būt, kad prisistatė E. ir paaiškino, kad įmonė parduota. Jis ieškojo tos įmonės direktoriaus bet nerado. Byloje pateiktą civilinį ieškinį palaiko ir prašo atlyginti jam padarytą 900 eurų turtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsintas 2019 m. geužės 22 d. teismo posėdžio protokolas kuriame užfiksuoti liudytojos E. M. parodymai (t.4 b.l.8).

2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta E. M. nurodė, kad kaltinamasis E. B. jai matytas. Šiam asmeniui ji pardavė UAB „X“ akcijas. Nurodė, kad dėl tam tikrų aplinkybių pasidarė sudėtinga dirbti, todėl nusprendė UAB ,,X“ parduoti. Internete ieškojo asmenų, kurie superka įmones. Gavusi keletą atsiliepimų jiems nusiuntė parduodamos įmonės dokumentaciją. Vėliau įmonės pirkėju pasirinko E. B.. 2016 m. lapkričio 21 d. buvo parduotos UAB „X“ akcijos. Ji turėjo 60%, o jos brolis 40 % parduodamos bendrovės akcijų. Sandoryje dalyvavo E. B.. Iki pardavimo ji buvo įmonės direktore. Įmonė užsiėmė inžinerine veikla, pramonės procesų automatizavimu. Pardavimo metu įsiskolinimų nebuvo. Įmonėje buvo trys darbuotojai. Ji perdavė E. B. visą parduodamos įmonės dokumentaciją ir pastarasis pasirašė perdavimo aktą. Jis žinojo, kad 25 d. turi būti sumokėtas PVM mokestis. Sužinojusi, kad mokestis nesumokėtas, ji paskambino E. B. ir tai priminė. Šis atsakė, kad jis, o tuo labiau ji jau nebėra tos įmonės savininkai ir PVM mokestis ne jų reikalas. Vėliau, berods 2017 metais jai paskambino dėl konsolių ir briketų. Tas telefono numeris buvo skelbtas rekvizitai.lt. Jai skambinęs vyriškis nurodė, kad negali prisiskambinti nurodytu telefono numeriu. Ji pasiūlė kreiptis į atitinkamas institucijas. UAB „X“ sąskaita buvo AB „Swedbank“ . Ji berods siūlė E. B. paimti kodų generatorių, nes reikėjo sumokėti už internetą. Šis atsakė, kad viskas tvarkoj, o paskui pasakė, kad UAB „X“ jau turi kitus savininkus. E. B. iš jos taip ir nepaėmė banko sąskaitos kodų generatoriaus. Tada ji pati nuėjo į banką ir uždarė UAB „X“ sąskaitą. Jai dirbant UAB „X“ vadove bendrovė turėjo buhalterę, tačiau pardavus įmonę ji buvo atleista. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jai vadovaujant UAB „X“ įmonė buvo registruota jos brolio bute. Vienas buto kambarys buvo įrengtas kaip ofisas. Pardavusi bendrovę ji sakė E. B., kad UAB „X“ negali toliau būti registruota senu adresu ir jis turi ją išregistruoti. E. B. paprašė jam duoti šiek tiek laiko. E. B. vėliau jai paskambino ir pasakė, kad reikia nueiti į VĮ Registrų centrą ir viską susitvarkyti. Į VĮ Registrų centrą buvo nuėjęs jos brolis, tačiau parduotos UAB „X“ registracijos adresas liko nepasikeitęs. Iš pokalbių su E. B. suprato, kad jis užsiima įmonių supirkimu ir tolimesniu veiklos vystymu, tačiau kuo konkrečiai jis užsiima, nežinojo. Jie patys surado UAB „X“ pirkėją ir pasirinko E. B.. Internete buvo nurodytas E. vardas, jo telefono numeris ir elektroninis paštas. Parduodamos bendrovės kaina nebuvo esminis dalykas, nes įmonė nebegalėjo vykdyti veiklos. Praėjus kelioms dienoms po UAB „X“ pardavimo ji kalbėjo su E. B. dėl įmonės išregistravimo, tačiau šis paaiškino, kad naujas įmonės savininkas yra užsienietis - J. K..

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pagarsintas 2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojos V. D. parodymai (t.4 b.l.9-10). Atsakydama į teismo klausimą V. D. atsakė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Papildymų ir patikslinimų ji neturi.

Baudžiamojoje byloje yra 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismui adresuotas prašymas panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02996-18, buvo gauta duomenų, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-654/2019 (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00054-18), kuri yra Vilniaus apygardos teismo žinioje, yra duomenys gauti iš „Google Inc“, dėl el. p. (duomenys neskelbtini). bei duomenys apie mobiliojo ryšio telefonų Nr. Ši informacija ir duomenys yra svarbūs ir reikalingi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02996-18, kadangi tiriant aukščiau minėtas nusikalstamas veikas, 2018 m. vasario 23 d. UAB „Paysera LT“ pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad piniginės lėšos, kurių suma sudaro 1 255,00 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. pavedimu Nr. 94298363 buvo pervestos iš UAB „X“ sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) į UAB „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (IBAN - (duomenys neskelbtini)). Ši kliento sąskaita buvo atidaryta nuotoliniu būdu 2017 m. gruodžio 6 d. Registracijos metu klientas nurodė savo mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), jį patvirtino, taip pat jis nurodė bei patvirtino savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Buvo prašoma kitoje baudžiamojoje byloje leisti panaudoti sekančią informaciją: 2018 m. liepos 20 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. B. tarnybinį pranešimą Nr. 7T-569 dok Nr. IBPS-V-1448050; Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo 2018 m. liepos 23 d. nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Pavel Borkovski, dok. Nr. IBPS-V-1457870; Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko Vitalijaus Popkovo 2018 m. rugsėjo 5 d. lydraštį Nr. (7.16/2)10T-1750 adresuotą Lietuvos kriminalinės policijos biurui. 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. 9T-1230 iš LKPBS05 el.pašto cyberpolice@policija.lt tyrėjai N. B. išsiųstą „Google Abonento informaciją“ Pavadinimas: D. L. El. paštas: apie e-Mail: l(duomenys neskelbtini).

2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjo Dariaus Prankos nutartimi prašymas patenkintas. Leista baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-654/19 ( ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-000054-18) panaudoti prašyme išvardintus duomenis.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-128-654/2019 gauta medžiaga, kurioje buvo gauti duomenys iš užsienio bendrovės „Google Inc." 1600 Amphitheeatre Parkway, Mountain View, CA 94043, USA“ kuriuose matoma, kad el. paštai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)sukurti naudojant Nr. (duomenys neskelbtini). Šių el. paštų išklotinėse matoma, kad el. paštu (duomenys neskelbtini)naudotasi iš G. B. namų IP adreso (duomenys neskelbtini). Kad el. paštais naudojosi tas pats asmuo, matomas sutapimas 2018 m. gegužės 10 d. panašiu laiku jungiamasi prie abiejų el. paštų iš to paties IP (duomenys neskelbtini) ( t.6 b.l. 46-86). IP (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo jungtasi prie UAB „V“ Paysera sąskaitos 2017 m. gruodžio 7 d. įvairiu laiku, taip pat 2017 m. gruodžio 8 d., 10:33:03 val., priklausė E. B., (duomenys neskelbtini), kiti IP adresai, iš kurių jungtasi prie UAB „V“ sąskaitos administruojami kompanijų, kurios yra ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (t.2 b.l. 52).

Byloje yra duomenys, kad skelbimas apie parduodamus medžio briketus bei jų pardavėjo kontaktinis telefonas buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šio numerio veikimo zona Pravieniškių pataisos namai, Kaišiadorių rajonas ( t.1 b.l. 118).

UAB „Paysera LT“ pateikė informaciją, kad UAB „V“ Paysera sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2017 m. gruodžio 6 d. nuotoliniu būdu. Registracijos metu klientas nurodė savo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini) bei nurodė ir patvirtino savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Kontaktinis asmuo A. O. (t.2 b.l. 3).

2018 m. gegužės 25 d. UAB „Paysera“ LT pateikė informaciją, kad el.paštą (duomenys neskelbtini) pateikęs klientas vėliau jį pakeitė į paštą (duomenys neskelbtini). Susisiekus su asmeniu per paštą (duomenys neskelbtini) asmuo teigia, kad bendraujama ne su A. O. (vadovu) tačiau prisistatyti vengia ( t.2 b.l. 6).

2018 m. spalio 31 d. UAB „Paysera“ LT pateikė informaciją, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio 4 d. yra su UAB „Paysera LT“ kliento E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) paskyra (t.2 b.l. 15). Asmens indentifikavimas, kai iš UAB „Paysera“ LT“ sąskaitos pinigai yra gryninami „Narvesen“ prekybos vietose, atliekamas su UAB „Paysera LT“ mobiliąja programėle sugeneravus vienkartinį BAR kodą, kuris galioja trumpą laiko tarpą. Šiuo atveju telefono numeris nėra nurodomas, nes jis būna jau nurodytas telefono numerio pirminio patvirtinimo metu (t.2 b.l. 15).

Iš UAB „Paysera“ LT pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. prie UAB „Paysera“ LT sistemos buvo jungtasi iš el. pašto, kurio IP (duomenys neskelbtini) ( t.2 b.l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus Specialiųjų užduočių valdyba pateikė ingormaciją, kad 2017 m. gruodžio 7 d. IP (duomenys neskelbtini)adresas (duomenys neskelbtini) (t.2 b.l. 51).

UAB „Reitan Convenience Lithuania“ atstovas raštu pateikė informaciją, kad šios bendrovės klientai iš mobiliojo telefono pateikia BAR kodą ir nurodo išgryninamą pinigų sumą, bet visos identifikacijos ir saugumo reikalavimai atliekami „Paysera“ sistemoje, kuri yra mobiliajame telefone. „Reitan Convenience Lithuania“ gavusi iš kliento BAR kodą pateikia užklausą UAB „Paysera LT“ su kliento pateiktu BAR kodu ir nurodyta pinigų suma, o UAB „Paysera LT“ pateikia atsakymą išmokėti pinigus ar neišmokėti. UAB „Reitan Convenience Lithuania“ yra tarpininkas tarp UAB „Paysera LT“ ir UAB „Virtualių paslaugų operatoriaus“ ( t.2 b.l. 46).

2018 m. birželio 22 d. vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pinigų išgryninimo, atlikto 2017 m. gruodžio 7 d. 16.51 val. ir 20.03 val. „Narvesen“ prekybos vietoje, Ozo g. 25, Vilnius metu, telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklauso E. B.) jungimaisi buvo fiksuoti per AB „Telia Lietuva“ telekomunikacijų bokštą -„726“, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti kitu metu šio telefono veikimas buvo fiksuojamas per kitus telekomunikacinius bokštus. 2017 m. gruodžio 7 d. 16.51 val. ir 20.03 val. šio telefono fiksavimas prie AB „Telia Lietuva“ telekomunikacijos bokšto „726“, adresu Ozo g. 25, Vilnius patvirtina, kad ten buvo nuvykta tikslingai fiksuoto pinigų išgryninimo metu ( t.2 b. 70).

Kaltinamojo E. B. veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad E. B. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis panaudojo apgaulę ir apgavus įmonės „A“ vadovą R. P. bei MB „D“ vadovą A. G. padarė jiems turtinę žalą ir ir įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pripažindamas E. B. kaltu, teismas remiasi A. G., R. P., liudytojų E. M., V. Ž., A. O., V. D., B. B., parodymais, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, UAB „Paysera LT“, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ duomenimis, 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais duomenimis. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas0, tačiau, sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumą, kurios pagrindu galima daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis E. B. įvykdė jam inkriminuotus sukčiavimus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad iš R. P. įmonės „A“ bei iš A. G. priklausančios įmonės MB „D“ bankuose esančių sąskaitų už norimus įsigyti medžio briketus pervedus 900 eurų bei 261,36 eurus į UAB „X“ banko sąskaitą. Po to minėtos pinigų sumos buvo pervestos į UAB „V“ sąskaitą esančią UAB „Playsera LT“, išgrynintos „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje Ozo g. 25, Vilnius (PC Akropolis) ir pasisavintos. R. P. ir A. G. negavo medžio briketų, už kuriuos pervedė pinigines lėšas ir jiems padaryta turtinė žala neatlyginta iki šiol.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamasis E. B. jam teikiamų kaltinimų nepripažino. 2018 m. kovo 1 d. apklaustas liudytoju E. B. nurodė, kad įsigytą UAB „X“ pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui vardu J.. Kada šią bendrovę įsigijo ir kada ją pardavė, neatsimena. 2018 m. birželio 27 d. apklaustas įtariamuoju E. B. kaltės nepripažino. Nurodė, kad kam ir kada pardavė UAB „X“, neprisimena. Šį sandorį patvirtinančių dokumentų neturi. Teigė, kad būdavo atvejų, kai jis pagal kitų asmenų prašymą ar pateiktą įgaliojimą atidarydavo sąskaitas banke ar UAB „Playsera LT“ sistemoje. Konkretaus atvejo, susijusio su UAB „V.“, neprisimena. Jis neprisimena, kad 2017 m. gruodžio 7 d. kas nors būtų jo prašęs išgryninti pinigus Vilniaus PC „Akropolis“ įrengtoje „Narvesen“ prekybos vietoje, ir su laisvės atėmimo vietose esančiais asmenimis nebendrauja ir tokių nepažįsta. 2018 m. gruodžio 20 d. įvykusioje įtariamojo apklausoje E. B. savo pozicijos dėl kaltės nekeitė. Papildomai nurodė, kad UAB „X“ ir UAB „V.“ pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B., tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Dėl UAB „V.“ sąskaitos tai ją atidarė paprašytas jam nepažįstamo asmens už atitinkamą atlygį, todėl sandorio metu ir buvo nurodytas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tas pats sąskaitą prašęs atidaryti vyriškis jo paprašė išgryninti į UAB „V.“ sąskaitą pervestus pinigus, ką jis ir padarė. Tai prašęs padaryti asmuo jam sumokėjo, o jis už suteiktą paslaugą išrašė kvitą, kurio šiuo metu nebeturi. Duodamas parodymus teisme E. B. kaltės nepripažino ir iš esmės laikėsi ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 20 d. duotų parodymų. Nurodė, kad UAB „X“ ir UAB „V.“ pardavė B. B., kurio įgaliotas asmuo buvo atvykęs į Lietuvą ir tvarkė su įmonių įsigijimu susijusius reikalus bei prašomas iš (duomenys neskelbtini) atvykusio asmens atidarė UAB „V.“ sąskaitą UAB „Playsera LT“ sistemoje bei išgrynino ten pervestus pinigus. Už šias paslaugas išrašė kasos pajamų orderį – faktūrą. Pažymėjo, kad dažnai teikdavo kities asmenims tokias paslaugas (banko sąskaitų atidarymą ir pinigų išgryninimą). Tokie nenuoseklūs kaltinamojo E. B. parodymai laikytini jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. P. į UAB „X“ banko sąskaitą pervedė 900 eurus už norimus įsigyti medžio briketus, o A. G. 261,36 eurus. Po to šios pinigų sumos buvo pervestos į UAB „V“ sąskaitą, esančią UAB „Playsera LT“ bei 2017 m. gruodžio 7 d., skirtingu laiku, šios pinigų sumos buvo išgrynintos „Narvesen“ prekybos vietoje, esančioje Ozo g. 25, Vilnius (PC Akropolis) ir pasisavintos. Neginčijamai nustatyta, tą pripažįsta ir kaltinamasis E. B., kad UAB „X“ jis įsigijo iš E. M., o UAB „V“ iš V. Ž.. Šių bendrovių pardavėjai patvirtino šiuos kaltinamojo parodymus. Toliau kaltinamasis tvirtino, kad šias įsigytas bendroves jis nedelsiant pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B., kurio įgaliotas asmuo buvo atvykęs į Lietuvą. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pirmiausia E. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad jis pats ar jo įgaliotas asmuo šias bendroves pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B., nors teigia, tai bendroves pirkti ir jas parduoti jo verslas. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas B. B. kategoriškai neigė, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu jis pats ar jo įgaliotas asmuo pirko Lietuvoje bendroves, nes tuo laikotarpiu buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po E. B. UAB „X“ ir UAB „V“ įsigijimo jų direktoriais tapdavo atsitiktiniai ir su šiomis bendrovėmis nesusiję asmenys kaip A. O. ar V. T., kurie už kelių eurų piniginį atlygį sutikdavo jiems nepažįstamiems asmenims pateikti savo asmens duomenis ar pasirašyti jų pateiktuose dokumentuose. Tokia pati situacija ir su liudytoja Z. D., kuri yra ne kartą teista už sukčiavimus bei kitas nusikalstamas veikas. Byloje (t. 4 b.l. 98) yra 2017 m. vasario 28 d. UAB „X“ vadovo J. K. išduotas įgaliojimas (kopija) Z. D., suteikiant jai teisę elektroniniu būdu teikti dokumentus juridinių asmenų registrui. Susipažinusi su šiuo įgalojimu Z. D. teismo posėdžio metu pareiškė, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą ir asmens vardu J. K. nepažįsta. Įvertinus šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad E. B. įsigijo UAB „X“ ir UAB „V“ ne todėl, kad norėjo vykdyti normalią šių įmonių veiklą. Šių bendrovių vadovais fiktyviai paskyrus atsitiktinius asmenis buvo siekiama veikti nusikalstamai ir šias bendroves naudoti kaip priedangą.

Pirminiuose savo parodymuose E. B. kategoriškai neigė, kad į UAB „V“ sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“ pervedė, o vėliau ir išgrynino pinigų sumas. Vėliau suvokęs, kad šios faktinės aplinkybės įrodytos, nes šių operacijų metu buvo naudojamas jo mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), iškėlė versiją, kad tai padarė jam nepažįstamo asmens, kuris jam pateikė UAB „V“ išduotą įgaliojimą, prašymu. Už šią paslaugą šiam asmeniui jis net išrašė jam už paslaugas sumokėtos sumos kvitą, kurio, aišku, kaip ir kitų dokumentų šiuo metu neturi ir pateikti negali, nors pripažino, kad tokias paslaugas jis suteikdavo dažnai ir jas atlikus turėdavo tai patvirtinančius dokumentus. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti jam gresiančios atsakomybės. Byloje yra UAB „Paysera LT“ pateikta informacija, kad piniginės lėšos, kurių suma sudaro 1 255,00 Eur (tarp kurių buvo ir A. G. bei R. P. pervesti pinigai už medžio briketus), 2017 m. gruodžio 7 d. pavedimu Nr. 94298363 buvo pervestos iš UAB „X“ sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) į UAB „V“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (IBAN - (duomenys neskelbtini)). Ši kliento sąskaita buvo atidaryta nuotoliniu būdu 2017 m. gruodžio 6 d. Registracijos metu klientas nurodė savo mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), jį patvirtino, taip pat jis nurodė bei patvirtino savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Kontaktinis asmuo yra A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Informuoja, jog klientas, gavęs minėtą sumą (1 255,00 Eur), tą pačią dieną gavo dar vieną mokėjimą iš tos pačios įmonės, kurį sudarė 125,00 Eur. Gavęs šiuos mokėjimus, klientas atliko dvi pinigų gryninimo operacijas - 1 000,00 Eur ir antrą 375,00 Eur. Iš UAB „Paysera“ LT pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. prie UAB „Paysera“ LT sistemos buvo jungtasi iš el. pašto, kurio IP (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus Specialiųjų užduočių valdyba pateikė informaciją, kad 2017 m. gruodžio 7 d. IP (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo E. B. gyvenamosios vietos adresas). Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. tvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu UAB „V“ pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B. ar jo tarpininkui, tačiau kaip matyti iš UAB „Paysera“ LT informacijos E. B., kuris naudojosi el. paštu kurio IP (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtindamas el. paštą (duomenys neskelbtini) kaip UAB „V“ kontaktinį asmenį nurodė šios bendrovės fiktyvų už 6 eurų atlygį direktoriumi patapusį A. O.. Pažymėtina dar ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekančiais asmenimis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. melagingai patalpinus skelbimus apie galimybę įsigyti parduodamus medžio briketus, įgijo nukentėjusiųjų pervestas pinigines lėšas. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad vykdant šias nusikalstamas veikas E. B. naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)., tai yra, tokiu pat, kaip ir įvykdant sukčiavimus A. G. bei R. P. įmonių atžvilgiu.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo advokatas akcentavo, kad tyrimo eigoje nebuvo nustatytas ryšys tarp jo ginamojo E. B. ir Pravieniškių pataisos namuose atliekančių bausmę nuteistųjų, kurie pagal kaltinimą ir pateikė klaidinančius skelbimus apie galimybę įsigyti medžio briketus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad skelbimas apie parduodamus medžio briketus bei jų pardavėjo kontaktinis telefonas buvo nurodytas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šio numerio veikimo zona Pravieniškių pataisos namai, Kaišiadorių rajonas. Taip pat iš tyrėjos D. S. pranešimo dėl gautų skambučių išklotinės analizės matyti, kad neužilgo po teismo nagrinėjamo įvykio, 2018 m. kovo 25 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip nustatyta naudojosi E. B., bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir šie telefonai jungėsi per UAB „Telia“ bokštus, kurių adresas Pravieniškių 1 k, Kaišiadorių rajonas.

Tokiu būdu byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. B. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpinus melagingus skelbimus apie neva parduodamus briketus, siekė apgauti ir apgavo šiuo skelbimu susidomėjusius A. G. bei R. P. ir neketino jiems parduoti norimų prekių, nes jų paprasčiausiai neturėjo. Nagrinėjamu atveju, viešoje internetinėje erdvėje pateiktas melagingas siūlymas įsigyti medžio briketų buvo tik būdas užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusiesiems piklausančias pinigines lėšas, todėl E. B. pagrįstai inkriminuotas vienas iš alternatyvių sukčiavimo požymių – svetimo turto įgijimas apgaule, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs turtinio pobūdžio nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikalstamas veikas E. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis E. B. dirba, baustas administracine tvarka (3 t., b. l.84, t 7 b.l. 75). Įvykdant įmonių vadovų R. P. ir A. G. atžvilgiu sukčiavimus E. B. nebuvo teistas. Tačiau vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 223 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai kad iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad E. B. atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos pagal sukčiavimus ir kitus BK straipsnius dar nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme, bylos Nr. 1-297-946-2021, Kauno miesto apylinkės Kėdainių rūmuose, bylos Nr. 1-232-836-2021, Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. 1-16-10571/2021. E. B. teistumai, jo atžvilgiu pradėti ir užbaigti ikiteisminiai tyrimai ir jam iškeltų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas patvirtina aplinkybę, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Sukčiavimus E. B. vykdo sistemingai ir jų metu įgytos piniginės lėšos yra vienas iš kaltinamojo E. B. pragyvenimo šaltinių. Įvertinęs kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas, jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas pinigines baudas, kurių dydis turėtų būti skiriamas atsižvelgus į BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skirdamas tokios rūšies bausmes teismas atsižvelgia, kad E. B. padarė šias nusikalstamas veikas, dar būdamas neteistas, jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

E. B. padarytos 2 nusikalstamos veikos vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, ir už jas paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles. Subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu bendrintina su 2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas E. B. padarė dar būdamas neteistas, teismas jo atžvilgiu taiko BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, paliekant 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nustatytas probacijos sąlygas ir papildomai nustatant įpareigojimus atlyginti per 1 metus turtinę žalą civiliniams ieškovams šioje byloje, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas nebendrina su paskutiniu, E. B. atžvilgiu priimtu 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, nes šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Tuo pačiu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad siekiant išvengti dvigubo išieškojimo (išduotų vykdomųjų raštų) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas nebendrina ir su E. B. pirmuoju nuosprendžiu paskirta 500 MGL dydžio (18.830 eurų) bauda, nes byloje nėra duomenų apie šios piniginės baudos visišką ar tikslų dalinį jos išieškojimą nuosprendžio priėmimo dienai. Manytina, kad esant reikalui tai bus galima padaryti atskira teismo nutartimi.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. įmonė „A“ pareiškė 900 eurų civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (t. 1, b.l. 1). MB „D“ pareiškė 261,36 eurų civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (t. 2 b.l. 153). R. P. įmonės „A“ 900 eurų civilinis iškinys bei MB „D“ 261,36 eurų civilinis ieškinys tenkinti pilnai. Įmonėms padaryta turtinė žala įrodyta byloje pateiktais dokumentais ir šios pinigų sumos priteistinos iš kaltinamojo E. B..

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta tinkama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie šios bylos 1 ir 2 tomų viršelių, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. P. atžvilgiu) ir skirti 100 MGL baudą.

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. G. atžvilgiu) ir skirti 100 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi atidėti E. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant jį:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) per vienerius metus atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams, taip pat iš E. B. priteistą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį,

3) šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš E. B. R. P. įmonei „A“ priteisti 900 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Iš E. B. MB „D“ naudai priteisti 261,36 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.