Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, kaltinamajam E. B. (E. B.), jo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas, ir E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. D. K., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su E. B., laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkančius skelbimus apie neva parduodamus medžio briketus, nurodydamas kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo pats naudojosi.

10. E. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš UAB „G.“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į įmonės T. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už gautas pinigines lėšas įsigijo bitkoinų, kuriuos baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pardavė baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmenims;

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

28. Teisiamojo posėdžio metu E. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis nėra susijęs su jokia UAB „G.“, o elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra ne jo. Jis turi vieną bitkoinų piniginę, kuri yra nustatyta ir kurios jis neslepia, minėta piniginė figūruoja byloje, kurioje jis yra nukentėjusysis ir tik iš šios piniginės jis kelis kartus pardavė bitkoinus, be kita ko, ir E. P. bei E. J. Jie susitikdavo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini): E. P. ir E. J. SMS žinute atsiųsdavo jam piniginės numerį. Jis yra išsaugojęs jų žinutes programėlėje „Telegram“. Byloje yra nuotrauka, patvirtinanti, kad E. P. atsiuntė jam savo piniginės, į kurią jis turėjo padaryti pavedimą, numerį. Tai buvo tas įvykis, kai E. P. jį apiplėšė. D. K. jis nepažįsta, o B. jis tikrai nepristatinėjo.

29. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodymų nedavė (T. 8, b. l. 45-50, 71).

30. Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) jis ieškojo būdų, kaip užsidirbti pragyvenimui. Skelbimuose jis ieškojo, kas parduoda įmonę, kuri būtų PVM mokėtoja ir įmonėje dirbtų nuo trijų iki dešimties darbuotojų. Jam reikėjo, kad būsimas klientas matytų, jog įmonė yra moki ir galvotų, kad tariamai parduodami medžio briketai bus tikrai pristatyti. Ieškodamas įmonės jis jau žinojo užsiimsiąs neteisėta veikla. Jam paskambinus į vieną įmonę atsiliepė vyriškis, kuris jo paklausė, ar jis gali parašyti į programėlę „Telegram“, kuri registruojama per telefono numerį. Po kurio laiko per minėtą programėlę jie pradėjo bendrauti dėl UAB „G.“. Vyras prisistatė esantis B., davė įmonės kodą, rekvizitus ir pasiūlė UAB „G.“ įsigyti už 1 500 eurų. Paklaustas, ar galima už įmonę sumokėti nusikalstamu būdu įgytais pinigais, B. parašė, kad galimybė yra ir jie sutarė, kad žmonės mokės pinigus į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą, o penkiasdešimt procentų sumokėtų sumų priklausys jam. Į internetinį tinklapį „Skelbiu.lt“ jis įdėjo melagingą skelbimą dėl parduodamų medžio briketų, po ko jam pradėjo skambinti fiziniai asmenys ir įmonių atstovai. Viskas turėjo vykti taip: klientas sumoka pinigus, po ko jis parašo B., kad klientas sumokėjo pinigus; tuomet B. jam parašo, ar gavo pinigus. Pinigus jam turėjo perduoti B., bet ne jam asmeniškai, o per jo pažįstamą žmogų, kurio nurodyti jis nenori. B. tuos pinigus turėjo išgryninti, bet jis neįsivaizduoja, kaip. Išgryninęs pinigus B. turėjo jam parašyti apie jam priklausančią dalį ir kad galima pinigus pasiimti. Jis būtų ko nors paprašęs, kad nuvažiuotų ir iš B. paimtų pinigus. Jis pats sukūrė UAB „G.“ elektroninį paštą, kurį nusiuntė į programėlę „Telegram“ B. Jis taip pat pagamino UAB „G.“ logotipą, sąskaitas – faktūras, į kurias duomenis įrašydavo ir siųsdavo jis pats: jis įrašydavo kliento vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, briketų kiekį, kainą. B. į sąskaitas faktūras įrašydavo tą patį. Dvi sąskaitos faktūros buvo rašytos ne jo, tačiau jis neprisimena, kurios. B. kalbėjo lietuviškai, akcento nebuvo, B. balsas buvo panašus į 30 – 40 metų amžiaus vyro. B. nesakė, iš kokio miesto yra. Vėliau B. jam pasakė, kad buvo atliekama krata ir pareigūnai areštavo UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą. Ar pinigai iš minėtos banko sąskaitos buvo išgryninti, jis nežino. Naudos iš UAB „G.“ jis neturėjo, ir, nors jo tikslas buvo užsidirbti pinigų, tačiau UAB „G.“ sąskaitą areštavo policija ir jis jokių pinigų negavo. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

31. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2018 m. vasarą atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) jis internete ieškojo, kas prekiauja įmonėmis. Jis ieškojo įmonės, nes ketino sukčiauti. Jis norėjo įsigyti įmonę ir paskelbti skelbimus apie neva parduodamas prekes. Tinklapyje „Skelbiu.lt“ jis rado skelbimą apie parduodamą įmonę, kurios kaina yra nuo 200 eurų. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė vyriškis, prisistatęs B., tačiau savo vardo nesakė. B. pasiūlė dėl įmonės įsigijimo parašyti į skelbime nurodytą numerį naudojantis susirašinėjimo programėle „Wcikr“, nurodant, kad „domina įmonė“. Ši programėlė panaši į „Viber“. Tuomet jis naudodamasis minėta programėle parašė, kad jį domina įmonės įsigijimas. Minėtam vyriškiui jis neprisistatė. Jis gavo atsakymą su išvardytomis įmonėmis. UAB „G.“ jam tiko, nes buvo PVM mokėtoja. Minėtos įmonės veikla nebuvo nurodyta, tačiau buvo nurodyta, kad už įmonės įsigijimą reikės sumokėti 300 eurų. Kas tuo metu buvo įmonės direktorius, jis neatsimena. Kiek jis pamena, direktorės pavardė buvo P., todėl jis sugalvojo skelbimuose klientams prisistatyti pavarde P. ir sugalvojo vardą Ž. Šis vardas buvo išgalvotas, o pavardė susieta su direktorės.

32. B. jis pasakė turintis planą: jis paskelbs skelbimą apie parduodamus briketus, po ko klientui kreipusis jis paruoš PVM sąskaitą faktūrą ir pastarąją nusiųs klientui apmokėti; klientams atlikus mokėjimus į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą, B., išgryninęs pinigus, penkiasdešimt procentų nuo sumos atiduos jam. B. nurodė, kad dėl išgryninimo nebus bėdų, nes jis – B. visiškai valdo UAB „G.“ sąskaitą. Jie taip pat susitarė, kad sutartą išgrynintų pinigų dalį B. perduos jo nurodytam asmeniui, kurio duomenų nėra, nes pinigai taip ir nebuvo perduoti, o jis tuo metu dar nebuvo nusprendęs, kokiam žmogui pinigai bus perduoti.

33. Vėliau į tinklapį „skelbiu.lt“ jis įdėjo skelbimą apie parduodamus beržo medžio pjuvenų briketus. Kokį telefono numerį jis paskelbė, jis neatsimena. Tuo metu jis naudojosi telefonu „LG“. Paskelbus skelbimą į jį telefonu dėl briketų įsigijimo kreipėsi fiziniai asmenys ir galbūt du juridiniai asmenys. Atsiliepęs telefonu jis nurodydavo, kad briketus pirkėjai gaus po savaitės nuo užsakymo pradinio apmokėjimo. Klientai nesidomėjo, kur įmonė yra. Klientas telefonu nurodydavo, kokį kiekį briketų nori įsigyti, SMS žinute atsiųsdavo savo duomenis ir prekių pristatymo adresą. Gavęs duomenis jis naudodamasis programa invoice.lt paruošdavo PVM sąskaitą faktūrą, į kurią įrašydavo duomenis: medžio briketų kiekį, kainą ir avanso dydį. Briketų kainą jis nurodydavo mažesnę nei rinkos kaina. Avansą jis suderėdavo telefonu ir stengdavosi susitarti, kad avansas būtų kuo didesnis. Sąskaitoje faktūroje jis nurodydavo, kad komercijos direktorius yra Ž. P., o vyr. buhalterę nurodydavo išgalvotu vardu ir pavarde. UAB „G.“ duomenis į PVM sąskaitą faktūrą jis įrašydavo pagal B. jam pateiktus rekvizitus. Paruošęs PVM sąskaitą faktūrą pastarąją jis iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo klientams. Taip pat jis buvo susikūręs elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), iš kurio klientams siuntė kelias sąskaitas. Klientai PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo ir mokėjimo nurodymus atsiųsdavo į minėtus du elektroninius paštus. Tuomet jis žinodavo, kad pinigai yra pervesti į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą. Gavus pavedimus su B. buvo sutarta dėl pinigų išgryninimo. Kiek fizinių asmenų klientų galėjo būti, jis tiksliai nepamena – maždaug 10-11, taip pat buvo keli juridiniai asmenys. Po paskutinio apgauto kliento pavedimo B. buvo atsiuntęs duomenis į programėlę, kad iš klientų iš viso gauta 13 822 eurai. Jam būtų priklausę penkiasdešimt procentų nuo šios sumos, tačiau B. pinigų jam neperdavė. B. rašė iš UAB „G.“ vardu atidarytos banko sąskaitos išgryninęs 9 000 eurų, iš kurių jam galės perduoti 4 500 eurų. Realiai B. pinigų jam neperdavė, jis su B. nebegalėjo niekaip susisiekti.

34. 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje patalpoje. Kratą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie rado jo mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su SIM kortele. Būtent šiuo telefonu jis įkėlė skelbimus, o dėl SIM kortelės jis neatsimena, nes korteles jis keisdavo.

35. Vėliau, maždaug po trijų savaičių, jam paskambino B. ir pasakė netrukus parašysiąs. Tuo metu B. į kitą jo turimą telefoną parašė buvęs sulaikytas, kad UAB „G.“ akcijos yra areštuotos, o išgryninti 9 000 eurų yra paimti pareigūnų. Su klientais bendravimas apie neva parduodamus medžio briketus truko maždaug pora savaičių. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi ir šiuo metu tokia veikla nebeužsiima (T. 9, b. l. 125-127, 129-132, 143-145).

36. Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, jog jis pažįsta E. B., kuris anksčiau pardavinėjo bitkoinus. Su E. B. jis susipažino klube „Materialistės“: jiems išsikalbėjus E. B. pasakė turintis parduoti bitkoinų. Tuomet jie apsikeitė telefonų numeriais: E. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš E. B. bitkoinus pirko 2018 metais nuo pavasario iki vasaros pabaigos, jie susitikę buvo septynis arba aštuonis kartus: jie susirašydavo, susitardavo, kur susitikti, o E. B. pasakydavo, kiek bitkoinų turi. Jie susitikdavo arba pas E. B. ofise, arba kavinėje. Jis iš E. B. nupirkdavo bitkoinus už komisinį mokestį, atsiskaitydavo su E. B. ir tiek. Jiems susitikus jis su E. J. E. B. iš E. J. elektroninio pašto nusiųsdavo elektroninės piniginės adresą, o E. B., gavęs elektroninės piniginės adresą, įsivesdavo į savo piniginę ir pervesdavo bitkoinus. Jie užfiksuodavo kursą, po patvirtinimo tinkle atskaičiuodavo komisinį mokestį ir su E. B. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Sumos buvo labai įvairios – nuo 5 000 iki 10 000 eurų, bendrai buvo apie 30 000 eurų. Jis veikė kaip fizinis asmuo ir jokie dokumentai nebuvo surašomi. E. J. turėjo verslo liudijimą ir jie tiesiog dirbo kartu. Jis nežino, kieno vardu buvo atidaryta E. B. piniginė, jis neklausė, iš kur E. B. gauna bitkoinus, tačiau dėl E. B. veiklos legalumo jam abejonių nekilo. Jis gaudavo 4 – 5 procentus už operaciją, bendra iš E. B. nupirkta suma sudaro apie 30 000 eurų. Savo bitkoinų piniginės adresą jis E. B. siųsdavo į pastarojo nurodytą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), tada E. B. nusikopijuodavo jų piniginės adresą, įsivesdavo į savo piniginę ir iš tos piniginės išsiųsdavo jiems bitkoinus. Jis mate, kaip E. B. tai darydavo naudodamasis savo kompiuteriu, nes tuo metu jis sėdėdavo šalia. Po kelių minučių jis pamatydavo, kad išsiųstas pavedimas, užfiksuodavo kursą, pagal kurį skaičiuodavo, kiek E. B. jis turi sumokėti. Jis nefiksuodavo, iš kokios piniginės E. B. siųsdavo bitkoinus, piniginės rekvizitų jis nėra išsaugojęs. Iš kitų asmenų bitkoinus jis pirkdavo nuolat – kas dieną, kartais kas savaitę, tų operacijų buvo labai daug.

37. Su E. B. buvo įvykęs konfliktas, dėl ko jį su E. J. buvo iškvietę tyrėjai. Gruodžio 8 d. jis nuvažiavo pas E. B. pirkti bitkoinų. Jiems bendraujant E. B. pradėjo jam siūlyti savo vardu atsidaryti „Revolut“ sąskaitas. Tuomet jis paklausė E. B., ar bitkoinai priklauso jam – E. B., dėl ko kilo konfliktas. Susitikimuose E. J. dalyvaudavo ne visada.

38. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad nuo 2018 m. pavasario jis ir jo draugas E. J. užsiima prekyba bitkoinais. Apie tai jie patalpino skelbimus portale www.skelbiu.lt (duomenys neskelbtini). Taip pat apie tai jis paskelbė iš savo profilio „E. P.“ socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini). Žmonės, norėdavę parduoti arba pirkti bitkoinus, su juo susisiekdavo telefonu, tada jie susitardavo dėl susitikimo vietos. Su žmonėmis susitikdavo jis arba E. J., arba jie abu. Dažniausiai susitikimai vykdavo neutralioje teritorijoje, kartais jo įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žmonės, pirkdavę arba parduodavę bitkoinus, savo asmens duomenų nepalikdavo, jis žinojo tik šių žmonių telefonų numerius arba vardą ir elektroninės piniginės adresą. Elektroninės piniginės adresus žmonės atsiųsdavo jam arba E. J. per programėles „Viber“, „Whatsapp“, „Telegram“ ar „Messenger“, kartais ir SMS žinutėmis. Bitkoinai buvo perkami ir parduodami iš ir į E. J. piniginę, kurios adreso jis neatsimena. Iš pradžių jis naudojo piniginę, sukurtą „Bitfinex“ platformoje, o šiuo metu naudoja piniginę, esančią „Binance“ platformoje. Bitkoinus jis pirkdavo arba parduodavo tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Jam žmonės nepasakodavo, kokiu tikslu perka ar parduoda bitkoinus. Elektroninių piniginių ir klientų apskaitą vedė E. J., jis tik susitikdavo su žmonėmis. Visus bitkoinų pervedimus taip pat tvarkė E. J. Pirkėjus ir pardavėjus jis pažįsta tik iš matymo.

39. 2018 m. sausio arba vasario mėnesį klube „Materialiste“ jis susipažino su E. B., kuriam jis papasakojo prekiaujantis bitkoinais. Tada jie apsikeitė telefonų numeriais, nes E. B. pasakė turintis apie 100 bitkoinų. E. B. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Po to jis su E. B. nebendravo, bet 2018 m. pavasarį E. B. jam paskambino ir paklausė, ar jie vis dar supirkinėja kriptovaliutą. Po to jie su E. B. kelis kartus buvo susitikę, kai kuriuose susitikimuose dalyvavo ir E. J. Su E. B. jis susitikdavo jo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmo susitikimo metu E. B. norėjo parduoti vieną bitkoiną ir pasakė pastoviai turėsiąs bitkoinų, o jie E. B. patarė sukaupti bitkoinų ir pardavinėti, kai susikaups bent vienas bitkoinas, nes tuomet bus mažesni procentai. E. B. klausė, ką jie darys su bitkoinais, o jie atsakė pardavinėsiantys bitkoinus užsienyje. Toks atsakymas E. B. tiko, nes E. B. paminėjo, kad jo bitkoinai yra šiek tiek kitokie, tačiau ką tai reiškia, E. B. neaiškino, o jis su E. J. net negalėjo įtarti, kad minėti bitkoinai galėjo būti iš kokios nors nusikalstamos veikos. Bitkoinus E. B. pervesdavo iš „Blockchain“ piniginės, tačiau ar E. B. piniginė visą laiką buvo ta pati ir ar pervedimai vyko iš skirtingų piniginių, jis tiksliai pasakyti negali. Jis E. B. persiuntė E. J. piniginės, esančios „Bifinex“ platformoje, adresą: (duomenys neskelbtini) ir į minėtą piniginę E. B. iš savo piniginės pervedinėjo bitkoinus. 2018 m. vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesį E. B. pervedė bitkoinus į kitą E. J. piniginę, esančią „Binance“ platformoje, Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. jis iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) E. B. išsiuntė E. J. piniginės, esančios „Binance“, adresą (duomenys neskelbtini). E. B. elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini). Už pervestus bitkoinus jis su E. B. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, dokumentų dėl pinigų perdavimo jie neformino, jokių užrašų nevedė, bet kai su E. J. vasaros pabaigoje paskaičiavo, kiek maždaug bitkoinų E. B. jiems pardavė nuo pavasario iki rugpjūčio mėnesio, tai priskaičiavo bitkoinų apie 30 000 eurų sumai. Suma būtų tikslesnė peržiūrėjus piniginės Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę. Į jokią sąskaitą jokių pinigų jis nepervedinėjo. Su E. B. jie susitikdavo arba jo nurodytame ofise, arba kavinėse. E. B. pervesdavo bitkoinus, o jis su E. J. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Bitkoinų kaina buvo nustatoma susitikimo metu, gavus bitkoinus į piniginę. Tuo metu platformoje yra matomas tos sekundės kursas. Susitikimų metu E. B. visą laiką būdavo vienas, tik klube jis matė E. B. su kitais asmenimis, panašiais į verslininkus, kurių jis nepažįsta. Jis nežino, kam E. B. perduodavo pinigus – galbūt pinigus pasilikdavo. 2018 m. gruodžio 8 d. jam kilo įtarimų, kad E. B. parduoti bitkoinai nuo pavasario iki gruodžio mėnesio galėjo būti įgyti nusikalstamu būdu, kadangi E. B. išsikalbėjo ir pradėjo klausinėti, ar jis nepažįsta žmonių, kurie galėtų skambinti ir siūlyti pirkti visokią techniką. Tąkart E. B. pasakė, kad būtų gerai, jei tas žmogus būtų iš kalėjimo. Jis pasakė tokių asmenų nepažįstantis ir negalėsiąs E. B. padėti. E. B. taip pat pasakė, kad reikia žmonių, kurie galėtų savo vardu atidaryti „Revolut“ sąskaitas, nes yra galimybė į minėtas sąskaitas siųsti pinigus. Jis nežino, kokie tai pinigai ir kokiu būdu jie būtų siunčiami. E. B. sakė, kad į vieną tokią sąskaitą galima atsiųsti apie 5 000 eurų ir siūlė 30 procentų uždarbį nuo minėtos sumos. E. B. minėjo, kad pinigus siųstų į kažkokios įmonės sąskaitą, iš kurios galima tiesiogiai pirkti bitkoinus. Paklaustas, ar pervesti bitkoinai yra švarūs, E. B. atsakė, kad su jais viskas gerai ir juos yra susitaupęs. Tada jis pagalvojo, kad su pavasarį – vasarą pirktais bitkoinais taip pat galėjo būti kažkas negerai ir kad būtent dėl jų jis buvo kviečiamas į policiją. Apie tai jis tiesiai paklausė E. B. bei pasakė, kad jis ir E. J. dėl pirktų bitkoinų buvo kviečiami į policiją. Jis E. B. paklausė, kodėl, žinodamas, kokia yra situacija, šis jų neperspėjo, ir E. B. paminėjo apie viską papasakosiantis policijai. Tada E. B. susinervino, pasakė, kad jie patys kalti, kad nenaudojo VPN programos (IP adreso maskavimo programos), kad E. B. turi gerus advokatus ir jie nieko neįrodys. E. B. pareikalavo, kad jis šiam grąžintų pastarojo į elektroninę piniginę persiųstus btkoinus, tačiau jis pasakė bitkoinų negrąžinsiąs, o pastaruosius parodysiąs policijai, kad ši viską išsiaiškintų. Apie UAB „G.“ jis nieko nežino, su bausmę atliekančiais asmenimis ryšių neturi ir tokių asmenų nepažįsta (T. 3, b. l. 160-162).

40. Teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad su E. B. jis susipažino per E. P., su kuriuo kartu jis pardavinėjo ir pirko bitkoinus. Sėdėdami kavinėje jie su E. P. išgirdo, kaip E. B. su kažkuo bendrauja apie bitkoinus. Vėliau E. P. su E. B. susitiko diskotekoje, pasikalbėjo ir E. B. pasakė turintis parduoti bitkoinų, todėl jie su E. B. sudarė kelis sandorius. Su E. B. jie susitikdavo (duomenys neskelbtini). E. B. nuomojosi ofisą, ten E. B. darydavo bitkoinų pavedimus, o jie su E. B. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jie iš E. B. pirko bitkoinų iš viso už apie 40 000 eurų, bendrai pirko per 5 – 6 kartus. E. B. parašydavo E. P. turintis bitkoinų pardavimui, o jie parašydavo sąlygas. Jie imdavo 3,5 – 5 procentų komisinį mokestį. Kai kada E. P. su E. B. susitikdavo vienas, o kai kada jie susitikdavo visi kartu. E. B. padarydavo bitkoinų pavedimą į jų piniginę, kurią E. B. jie išsiųsdavo elektroniniu paštu. E. B. elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Jis duomenis E. B. išsiųsdavo iš savo asmeninio elektroninio pašto. E. B. atsiuntus bitkoinus, jie pasiskaičiuodavo, koks tuo metu kursas, iš to kurso atimdavo komisinį mokestį ir tą pinigų sumą E. B. sumokėdavo grynaisiais pinigais. E. B. jiems matant gaudavo jų piniginę, o jie patvirtindavo, kad piniginė tikrai yra ta, duomenis jie sulygindavo ir ne vieną kartą taip darė. Prieš kiekvieną pavedimą E. B. patvirtindavo gavęs adresą. E. B. sakė turintis apie 50 bitkoinų santaupų. E. B. nėra vienintelis pardavėjas, iš kurio jie pirko bitkoinus. Sandoriams jie nurodydavo tą pačią E. B. piniginę. Su E. B. jie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tačiau jie turėjo galimybę atsiskaityti tiek grynaisiais pinigais, tiek mokėjimo pavedimu, nes jų pinigai yra legalūs.

41. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad jis užsiima prekyba bitkoinais, taip pat kartu su juo dirba jo pažįstamas E. P.. Jie įkėlė skelbimus į internetinius puslapius „Skelbiu.lt“ pavadinimu (duomenys neskelbtini), skelbimuose buvo nurodytas E. P. telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir svetainės puslapis (duomenys neskelbtini). Minėtą puslapį jis sukūrė kartu su E. P. pavasarį. Pagal skelbimus į juos kreipiasi žmonės, pageidaujantys įsigyti arba parduoti bitkoinus. Žmonės, norintys pirkti bitkoinus, susisiekia su juo arba E. P., nurodo, kokį kiekį nori įsigyti, o jis, pasitaręs su E. P., nustato komisinį mokestį. Jiems perkant bitkoinus, klientas perveda bitkoinus į jų sukurtą „Binance“ platformoje esančią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), arba „Bitfinex“ platformoje esančią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o jis arba E. P. sumoka klientui grynaisiais pinigais. Bitkoinų pervedimas vyksta tik susitikus ir visos galutinės sąlygos aptariamos žodžiu tiesiogiai su klientu. Atsiskaitymas visada vyksta tik grynaisiais pinigais. Iš bitkoinų pirkimo ir pardavimo jis užsidirba komisinius, kurie sudaro apie 5 procentus, tačiau fiksuoto procento nėra ir procentas gali keistis. Su visais klientais arba jis vienas, arba su E. P. susitinka betarpiškai, tačiau ne visi klientai pasako savo asmens duomenis. Su klientais jis susitikdavo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis turi dvi elektroninės pinigines: vieną „Bitfinex“, kitą – „Binance“ platformose, į kurias žmonės, norintys parduoti bitkoinus, perveda savo bitkoinus, o jis arba E. P. atsiskaito grynaisiais pinigais. E. P. tik bendrauja ir susitinka su žmonėmis, o visus bitkoinų pervedimus daro jis į savo arba iš savo piniginės. Kiek jis atsimena, dėl bitkoinų pirkimų ar pardavimų į juos kreipėsi tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Klientai susisiekdavo internete nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

42. 2017 m. žiemą kavinėje „Kinza“ jis ir E. P. atsitiktinai susipažino su E. B Jis išgirdo, kaip prie šalia esančio staliuko kažkas šnekėjo apie bitkoinus, o tuo metu kaip tik pardavinėjo mainerius (kriptovaliutos kasimui). Tuo metu su E. B. telefono numeriais jie neapsikeitė. Po poros savaičių E. P. papasakojo kažkokiame vakarėlyje vėl susitikęs su E. B., kuris susidomėjo bitkoinais, ir šie apsikeitė telefonų numeriais. Su E. B. jie buvo susitikę kelis kartus ofise (patalpoje, kurioje galima vienai dienai ir laikotarpiui išsinuomoti darbo vietą), esančiame (duomenys neskelbtini), tai pat buvo susitikę kavinėje „The Town“, esančioje Gedimino pr. 26, Vilniuje. E. B. papasakojo turįs sukaupęs 20 – 40 bitkoinų. Jis pamanė, kad E. B. pardavinėjo savo bitkoinus. Apie tai, kad minėti bitkoinai galėjo būti „nešvarūs“, E. B. neminėjo. E. B. nepasakojo, kuo šis užsiiminėjo. Jis įtarė, kad E. B. galėjo užsiimti kokiais nors nešvariais dalykais, nes klausinėjo jų, ar jie gali surasti žmonių, galinčių savo vardu imti „Revolut“ korteles, į kurias būtų pervedami pinigai, tačiau jis E. B. tokių žmonių pasiūlyti negalėjo. E. B. su jais susitikdavo viešose vietose. Iš E. B. įsigyti bitkoinai būdavo pervedami į jo registruotas pinigines, sukurtas „Binance“ platformoje Nr. (duomenys neskelbtini) arba „Bitfinex“ platformoje Nr. (duomenys neskelbtini), o jis arba E. P. visus kartus atsiskaitydavo grynaisiais pinigais susitikę viešoje vietoje ar minėtame ofise. E. B. nuo 2018 m. pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos yra jiems pardavęs bitkoinų už 30 000 – 40 000 eurų. Savo elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) jis rado elektroninį laišką, patvirtinantį, kad į E. B. nurodytą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jis siuntė elektroninės piniginės adresą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią reikėjo pervesti bitkoinus. Minėtus pranešimus jis siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 30 d., tai reiškia, kad tą pačią dieną iš E. B. piniginės į jo piniginę buvo daryti bitkoinų pervedimai. Jis atsimena, kad susitikimo metu E. B. pirmą kartą žodžiu nurodė savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Elektroninė piniginė Nr. (duomenys neskelbtini) yra sukurta seniau nei kita jo elektroninė piniginė (duomenys neskelbtini). Skirtumas nuo elektroninio laiško į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iki bitkoinų pervedimo buvo apie 15 minučių. Iš kokios piniginės buvo pervedami bitkoinai, jis negali tiksliai pasakyti. Jis nežino, ar E. B. turi kelias skirtingas pinigines, taip pat jis nežino, kokioje platformoje yra minėtos piniginės. Yra buvę, kad pervedimai užtrukdavo, nes E. B. savo kompiuteryje darydavo dar kažkokius pervedimus. Minėtus kartus, kai jis E. B. siuntė savo piniginės adresą, susitikimai buvo betarpiški, o E. B. jo ir E. P. akivaizdoje darydavo bitkoinų pervedimus į jo piniginę – tai atlikdavo iš savo nešiojamojo kompiuterio „Apple“, o sulaukęs pervedimo užfiksuodavo kursą ir sumokėdavo arba jis arba E. P. grynaisiais pinigais. E. B. kelis kartus minėjo bitkoinų pervedimams įsigysiąs iš „M.“ banko. Su E. B. jis visada susitikdavo kartu su E. P., o vienas su E. B. jis susitikęs nebuvo. Nuo 2018 m. vasaros pradžios E. B. bitkoinus pardavinėjo rečiau, buvo įvykdyti pervedimai liepos ir rugpjūčio mėnesiais į „Binance“ platformoje esančią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini). Galbūt dar buvo atliekami bitkoinų pardavimai gegužės bei kovo mėnesiais, bet, kadangi jis pervedimų nekaip neužfiksavo, tai vienareikšmiškai teigti negali. E. P. jam papasakojo, kad 2018 m. gruodžio 8 d. tarp jo ir E. B. kilo konfliktas (T. 3, b. l. 154-158).

43. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad jis pirko briketus iš UAB „G.“. Jis internete esančiame skelbimų tinklalapyje „sklebiu.lt“ rado skelbimą apie pigiau parduodamus briketus. Jis tuo metu buvo užsienyje, o jo sutuoktinė buvo Lietuvoje. Su briketų pardavėjais bendravo jo žmona, o jis būdamas užsienyje pervedė 480 eurų, tačiau briketų jiems niekas taip ir neatvežė. Briketus pardavusiai įmonei nepavyko prisiskambinti, todėl jie kreipėsi į policiją. Pinigai jiems negrąžinti iki šiol.

44. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad 2018 m. liepos 31 d. internetiniame tinklapyje „skelbiu.lt“ jis pamatė skelbimą apie parduodamus briketus. Skelbime buvo nurodytas UAB „G.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė A. Š. paskambino nurodytu numeriu, tačiau adresatas skambutį atmetė ir parašė SMS žinutę „negaliu kalbėti, parašykite man žinutę“. Tada jo žmona parašė: „Sveiki, tai jūs pardavinėjate briketus?“, į ką minėtas adresatas parašė: „Sveiki, žinoma, gamykloje šiuo metu Latvijoje, koks kiekis domina?“. Jo žmonai parašius „4 paletės, o kokia tiksli jų kaina?“, pardavėjas parašė „120 eurų su PVM, po pietų paskambinsiu“. 2018 m. liepos 31 d. apie 18.00 val. jo sutuoktinei paskambino iš minėto telefono numerio ir paprašė, kad ji atsiųstų savo duomenis ir adresą, be to, nurodė, kad briketus pristatys 2018 m. rugpjūčio 14 d. Į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jam pardavėjai atsiuntė sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyti įmonės rekvizitai ir sąskaita. Jis pats tuo metu buvo užsienyje, todėl viską tvarkė žmona. 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 10.00 val. jis iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą už keturias tonas briketų jis pervedė 480 eurų. Į pardavėjų elektroninį paštą jo žmona nusiuntė pavedimo kopiją, tačiau pardavėjai nei parašė, nei paskambino. Nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. jis bandė susisiekti su pardavėjais nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Prekių jis negavo, jam padaryta 480 eurų turtinė žala (T. 1, b. l. 143-147).

45. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad jos sutuoktinis internete pagal skelbimą rado pigesnius briketus. Sutuoktinis tuo metu buvo užsienyje, todėl jai atsiuntė kontaktus, o ji, būdama Lietuvoje, paskambino ir susitarė dėl briketų pirkimo. Pirmą kartą skambinant niekas neatsiliepė, tačiau jai parašė trumpąją žinutę, kad kalbėti negali. Ji pardavėjų paklausė, ar šie tikrai parduoda briketus, į ką gavo teigiamą atsakymą. Pasiteiravus buvo nurodyta 120 eurų kaina su PVM. Vėliau susiskambinus pardavėjai atsiuntė banko sąskaitos, į kurią ji turėtų pervesti pinigus, numerį. Iš sutuoktinio sąskaitos ji atliko 480 eurų pavedimą. Briketus buvo pažadėta pristatyti per savaitę laiko, tačiau briketų jie taip ir negavo, pinigai grąžinti nebuvo, susisiekti telefonu su pardavėjais nepavyko, nes pastarųjų telefonas buvo išjungtas.

46. Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, jog ji internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamus briketus. Jai paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė UAB „G.“ direktoriumi Ž. prisistatęs vyras. Jie kalbėjosi pakankamai ilgai, ji užsisakė penkias tonas briketų po 120 eurų už toną, pervedė UAB „G.“ pinigus. Su įmonės vadovu jie sutarė, kad briketai bus pristatyti per savaitę. Vėliau, kai briketai jai pristatyti nebuvo, ji vėl skambino nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė. Tuomet ji suprato briketų negausianti, todėl kreipėsi į policiją.

47. Ikiteisminio yrimo metu V. B., parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ ji surado skelbimą apie parduodamus beržo briketus. Skelbime buvo parašyta, kad už vieną paletę, sveriančią 960 kilogramų, reikia mokėti 120 eurų. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jai paskambinus šiuo telefono numeriu atsiliepė vyras, prisistatęs komercijos direktoriumi Ž. Pastarasis pažadėjo medžio briketus atvežti iš Klaipėdos į Panevėžį, paaiškino, kad mediena yra pagaminta Latvijoje, už transporto paslaugas mokėti nereikės, o transportas ir atvežimo data bus pritaikyta pagal tai, kaip jis surinks klientus Panevėžio regione. Su Ž. ji suderėjo pirksianti penkias tonas beržo briketų už 600,04 eurų. Ji nurodė savo elektroninio pašto duomenis ir į tą elektroninio pašto dėžutę liepos 25 d. buvo atsiųstas UAB „G.“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodyta, kad prekes įmonė planuoja pristatyti rugpjūčio 7 d. Pinigus ji pervedė liepos 27 d., tačiau rugpjūčio 7 d. ji jokių beržo briketų negavo. Skelbime nurodytas telefonas buvo išjungtas, o skelbimas internete panaikintas. Ji suprato jokių medžio briketų negausianti, o pinigai iš jos buvo išvilioti apgaulės būdu (T. 3, b. l. 26-30).

48. Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, jog pagal skelbimą, patalpintą tinklapyje „skelbiu.lt“, jis pirko briketus. Jis su asmeniu, prisistačiusiu Ž. P., telefonu sutarė pirkti dvidešimt keturias paletes briketų, kurias buvo pažadėta pristatyti per tris savaites. Už briketus jis sumokėjo 1 100 eurų. Nesulaukęs briketų jis internete susirado UAB „G.“ rekvizitus, tačiau pagal pateiktus kontaktus su įmonės atstovais nepavyko susisiekti, vėliau pavyko surasti įmonės steigėją, kuris pasakė, kad įmonė parduota. Tada jis kreipėsi į policiją.

49. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2018 liepos 25 d. ryte iki 12 val. internetiniame tinklalapyje „skelbiu.lt“ jis rado skelbimą apie parduodamus medienos pjuvenų briketus. Skelbime buvo nurodyta, kad briketus parduoda UAB „G.“, buvo nurodyti visi įmonės rekvizitai. Jam paskambinus skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė vyriškis, kuriam buvo apie 40 metų. Pardavėjas nurodė, jog briketų kaina yra 120 eurų už paletę, kurios svoris yra 960 kg. Jis jau kurį laiką ieškojo, kur pigiau įsigyti briketų, o ši kaina jį tenkino, todėl jis vėl susisiekė su pardavėju ir paklausė, su kuo kalbasi. Pardavėjas nurodė esantis UAB „G.“ komercijos direktorius Ž. P. Jiems suderėjus kainą, reikėjo SMS žinute nusiųsti adresą, kur reiks atvežti briketus. Tuo pačiu telefonu jis nusiuntė žinutę su adresu. Pardavėjas vėl paskambino ir pasakė, kad jie veš briketus pakeliui į kitą tašką, todėl dar padarys nuolaidą ir viso už dvidešimt keturias paletes reikėtų sumokėti 2 783,48 eurus. Pardavėjas prašė, kad jis pervestų pusę sumos kaip avansą, ir į jo elektroninį paštą iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsiuntė išankstinę sąskaitą su visais rekvizitais. Iš mamos M. K. sąskaitos į pardavėjo SMS žinutėje jam atsiųstą nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jis pervedė 1 100 eurų. Pardavėjas žadėjo briketus pristatyti 2018 m. rugpjūčio 9 d., tačiau niekas briketų neatvežė. Pardavėjų telefonas buvo išjungtas. Paskutinį kartą su pardavėju jis kalbėjosi 2018 m. liepos 31 d. Jam padaryta 1 100 eurų žala (T. 3, b. l. 50-53).

50. Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad jis kartu su sūnumi pirko briketus. Pagal internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ rastą skelbimą jo sūnus paskambino ir susitarė dėl briketų pirkimo, per pusę valandos nuo skambučio buvo atsiųstas banko sąskaitos numeris. Briketus buvo pažadėta pristatyti dešimtą dieną. Jis internetu pervedė 1 440,09 eurų ir laukė, kada bus pristatyti briketai, bet šių niekas taip ir neatvežė. Nesulaukęs briketų jis internete pasidomėjo apie įmonę ir pamatė prastus kitų žmonių atsiliepimus. Pinigus jis pervedė iš sūnaus sąskaitos, todėl nukentėjo sūnus. Pagal įgaliojimą prisijungęs prie sūnaus sąskaitos jis daro piniginius pravedimus. Negavę briketų jis su sūnumi bandė minėtai įmonei skambinti, bet niekas neatsiliepė.

51. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2018 m. liepos 26 d. internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ jis rado skelbimą apie parduodamus pjuvenų briketus. Tą pačią dieną paskambinęs skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „G.“ atstovu jis sutarė pirksiantis iš šios įmonės dvylika tonų pjuvenų briketų. Tą pačią dieną iš UAB „G.“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis gavo išankstinio apmokėjimo sąskaitą. 2018 m. liepos 27 d. jis į minėtos įmonės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 440,09 eurų. Briketus įmonė jam turėjo atvežti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 10 d., tačiau niekas nieko neatvežė. Jis skambino nurodytu telefonu bei rašė laiškus į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsakė. Paskaitęs komentarus apie įmonę jis nusprendė buvęs apgautas (T. 1, b. l. 35-37).

52. Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad jis yra UAB „M.“ direktorius. 2018 metais internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ jis rado skelbimą dėl briketų, po ko paskambinęs skelbime nurodytu telefonu jis su atsiliepusiu vyriškiu sutarė pirkti briketus ir elektroniniu paštu gavo išankstinę sąskaitą su UAB „G.“ rekvizitais. Patikrinęs UAB „G.“ rekvizitų puslapyje jis pamatė atsiliepimus apie tai, kad įmonė pardavinėja tokias prekes. Tuomet jis atliko pavedimą ir tikėjosi, jog, kaip ir buvo žadėta, briketai bus pristatyti per dvi savaites. Prekės nebuvo pristatytos, o pinigai nebuvo grąžinti. Už toną briketų jis sumokėjo 97,52 eurus neįskaitant PVM. Svetainėje „Rekvizitai.lt“ buvo parašyta, kad UAB „G.“ užsiima statybinėmis medžiagomis ir briketais. Ten buvo 4 – 5 žmonių atsiliepimai, bet jam negavus briketų ėmė plūsti ir kitų žmonių atsiliepimai apie negautas prekes. Apie įvykį jis pranešį policijai.

53. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad jis yra UAB „M.“ direktorius. Jis surado skelbimą apie parduodamus briketus. Briketų pardavėjas – UAB „G.“. Paskambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) jis bendravo su vyru, prisistačiusiu Ž. Elektroniniu paštu jam buvo atsiųsti dokumentai, sąskaita išankstiniam apmokėjimui. 2 831,98 eurų pavedimas buvo atliktas iš UAB „M.“ vardu atidarytos banko sąskaitos, tačiau prekių jis taip ir negavo (T. 3, b. l. 79-80).

54. Teisiamojo posėdžio metu E. P. parodė, kad UAB „G.“ buvo jos įmonė ir ji buvo šios įmonės direktorė bei kasininkė. Iš pradžių šios įmonės pavadinimas buvo „A.“ ir ji internetu prekiavo apatiniu trikotažu, tačiau verslas nepasisekė, todėl ji nusprendė parduoti patį verslą. Kadangi įmonės pavadinimu „A.“ niekas nebūtų pirkęs, todėl įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „G.“ ir įmonė buvo parduota. Apie parduodamą įmonę ji įdėjo skelbimą į internetinę svetainę „skelbiu.lt“. 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais ji gavo elektroninį laišką, vėliau tas pats žmogus jai skambino. Paskambinęs asmuo norėjo pirkti jos įmonę, dėl ko ji labai apsidžiaugė. Elektroninį laišką ji gavo iš (duomenys neskelbtini) – žmogus rašė norintis pirkti įmonę, atsiuntė dokumentus, kieno vardu bus perkama įmonė. Minėtas vyras paprašė atsiųsti „Paysera“ mokėjimo kvitą ir pažadėjo pervesti 300 eurų. Jie sutarė, kad po įmonės pirkimo visi dokumentai bus perduoti pirkėjui, bet dokumentų niekas nepaėmė. Dokumentai gulėjo pas ją, o vėliau ji dokumentus perdavė policijai. Įmonę turėjo pirkti (duomenys neskelbtini) pilietis, o skambinęs vyras prisistatė kaip pastarojo atstovas. Ji nusiuntė nuskenuotas ir pasirašytas sutartis, tačiau originalo neturėjo. Ji pati paruošė su įmonės pirkimu susijusius dokumentus bei VĮ „Registrų centras“ pranešė, kad pasikeitė akcininkas. Įmonę pirkęs vyras kalbėjo lietuviškai. Pirkėjas nesidomėjo nei įmonės skolomis, nei balansu, tačiau įmonė tuo metu skolų ir neturėjo. Akcijas ji pardavinėjo po 25 procentus skirtingomis dienomis, kad išvengtų notaro paslaugų. Ji nesigilino, kodėl pirkėjas negalėjo sumokėti už įmonę per banką, jai buvo svarbu tiesiog parduoti įmonę. Įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo, tačiau buvo likusi 100 eurų PVM permoka, kurios jai niekas negrąžino, o susisiekus su (duomenys neskelbtini) pastarasis pasakė, kad negali klientui liepti susisiekti su mokesčių inspekcija. Pirkėjo gyvai ji nematė.

55. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad ji yra buvusi UAB „G.“ savininkė. Šią įmonę ji įsteigė 2015 m. vasario 11 d. Iš pradžių įmonė vadinosi UAB „A.“ ir vykdė elektroninę prekybą apatiniu trikotažu, tačiau prekyba buvo nepelninga, todėl buvo nuspręsta šią įmonę parduoti ir pakeisti įmonės pavadinimą iš UAB „A.“ į UAB „G.“. 2017 m. birželio 29 d. UAB „G.“ buvo parduota pagal skelbimų portale „skelbiu.lt“ patalpintą skelbimą. Jai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris neprisistatė, ir pasakė norintis įsigyti UAB „G.“ akcijas. Vyriškis nurodė visą informaciją atsiųsiąs į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir nurodys, kas bus UAB „G.“ pirkėjas. Paklaustas, kaip apmokės už parduodamas akcijas, vyras nurodė per banką mokėti negalintis, todėl mokėsiąs per „Paysera“. 2017 m. birželio 26 d. ji į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad rašo D. G., tačiau ji šio asmens nepažįsta. Jai buvo atsiųsta (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. paso kopija, nurodant „siunčiu direktoriaus paso kopiją“. Tą pačią dieną iš kito elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ji gavo laišką su priedu „S.“, kuriame buvo nurodyta „Laukiu Payseros kvitelio per Narvesen sumoket“. Tuomet ji iš savo asmeninio kompiuterio per Paysera.lt suformavo kvitą, nurodydama „Mokėtojas: E. P., Gavėjas E. P.“. Mokėtoju ji nurodė savo asmens kodą, o gavėjo sąskaitos numeryje ji nurodė savo asmeninę sąskaitą. Šį Paysera suformuotą kvitą ji tą pačią dieną nusiuntė į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šio elektroninio laiško ji nebeturi. 2017 m. rugpjūčio 27 d. patikrinusi savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ji pamatė, kad gauta 350 eurų. 2017 m. rugpjūčio 27 d. ji pakartotinai iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gavo atsiųstą laišką su I. S. paso kopija, adresu bei telefono numeriu. Po šio laiško ji savo asmeniniu kompiuteriu atspausdino akcijų pirkimo – pardavimo sutartis skirtingomis datomis: 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 27 d. sutartimis parduodant po 20 procentų akcijų. Sutartis ji išsiuntė į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) be savo ir savo sutuoktinio parašų. Dar ji paprašė, kad (duomenys neskelbtini) atsiųstų kontaktinę informaciją, kas atstovaus įmonę VĮ „Registrų centras“, nes norėjo padaryti pakeitimus. Maždaug 2017 m. birželio 27 – 30 dienomis ji gavo pasirašytas penkias akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su užsieniečio pirkėjo parašu ir I. S. įgaliojimą dėl duomenų teikimo juridinio asmenų registrui. Tuomet ji internetu prisijungė prie VĮ „Registras centras“ duomenų bazės tam, kad pateiktų prašymus dėl direktoriaus ir akcininko pakeitimo. Ji nurodė visus duomenis, kuriuos buvo gavusi iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Už tai ji sumokėjo VĮ „Registrų centras“ 14,50 eurų. Ji į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) parašė, kad šis sumokėtų, tačiau (duomenys neskelbtini) parašė, kad ji vėl pateiktų „Paysera“ kvituką bei liepė kontaktuoti su V. D., kuri tvarkys UAB „G.“ akcijas. Ji rašė V. D. dėl PVM permokos, tačiau susitikusi nebuvo ir bendravo tik elektroniniu paštu. V. D. nurodė dėl permokos grąžinimo susisiekti su UAB „G.“ atstovu. UAB „G.“ akcijos buvo parduodamos tik susirašinėjant elektroniniu paštu, o realiai pirkėjo ji nematė. Pirminėje apklausoje ji sakė, kad buvo mačiusi įmonės pirkėją gyvai, nes pasimetė. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai yra saugomi pas ją. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto ji neruošė, o parduodant akcijas dokumentų pasiimti neatvyko niekas. Nors (duomenys neskelbtini) rašė dokumentus atsiimsiąs, tačiau to nepadarė. Prisijungimai prie banko sąskaitų „SEB“, „Paysera“, „Paypal“, „Swedbank“ yra likę pas ją, nes ji niekam nieko neperdavė. Įmonės spaudas, registracijos pažymėjimas irgi yra pas ją. D. G. ji nepažįsta. Su bausmę atliekančiais asmenimis ji jokių ryšių nepalaiko. 2018 m. vasaros viduryje, apie liepos mėnesį, jai į telefono numerį, kurį ji buvo nurodžiusi UAB „G.“ rekvizituose, ėmė skambinti nepažįstami žmonės, kurie teiravosi, ar pervesti pinigus įmonei UAB „G.“ už kuro briketus. Iš viso skambino apie dešimt žmonių, kurie minėjo skelbimų portale „skelbiu.lt“ radę skelbimą apie parduodamus kuro briketus, tačiau jiems šis skelbimas sukėlė įtarimų, todėl jie teiravosi informacijos. Po šių skambučių internete ji surado UAB „G.“ rekvizitus ir pamatė, kad šią įmonę iš jos pirkęs asmuo šią įmonę jau yra pardavęs. Po šių skambučių ji kreipėsi į įmonę „Rekvizitai.lt“, kad ši pakeistų informaciją dėl UAB „G.“ kontaktinio telefono numerio ir buveinės adreso. Įmonės adreso jie pakeisti negalėjo, nes tai turėjo atlikti VĮ „Registrų centras“. R. P. ji nepažįsta (T 3, b. l. 105-108, 133-137).

56. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad jis yra E. P. sutuoktinis, UAB „G.“ buvo jo žmonos įsteigta įmonė. Jos verslas nepasisekė, todėl jie nutarė įmonę parduoti. Viena moteris nupirko sandėlį ir internetinę parduotuvę, tačiau minėta moteris įmonės pirkti nenorėjo. Jis su sutuoktine pakeitė įmonės pavadinimą iš „A.“ į „G.“, po ko jo sutuoktinė į internetą įdėjo skelbimą apie parduodamą įmonę. Vėliau atsirado įmonės pirkėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris susirašinėjo su jo žmona ir galiausiai žmona pardavė minėtam pirkėjui įmonę. Apie įmonės pardavimą jam pasakojo sutuoktinė, kuri sakė, kad pirkėjas – (duomenys neskelbtini) piliečio atstovas, kuris yra vilnietis, turės atvažiuoti atsiimti dokumentų, tačiau dokumentų niekas taip ir neatsiėmė. Vėliau pradėjus skambinti žmonėms jie internetiniame tinklapyje „Rekvizitai.lt“ pamatė, kad UAB „G.“ duomenys nebuvo pakeisti. Jo sutuoktinė rašė į „Rekvizitai.lt“, kad minėtas tinklapis ištrintų jų duomenis. Jis pats UAB „G.“ jokių pareigų neužėmė.

57. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad jis UAB „G.“ nebuvo nei akcininkas, nei darbuotojas. UAB „G.“ priklausė jo žmonai E. P. Kadangi žmona nuolat kartotojo, kad įmonė dirba nuostolingai, todėl ji nusprendė parduoti šią įmonę. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį paruošė jo žmona. Jis nematė, kokiu kompiuteriu ji paruošė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Jam žmona pasakė, kad atsirado klientas (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio tarpininkas yra iš (duomenys neskelbtini). Jis šiame pardavime dalyvavo kaip sutuoktinis ir tik pasirašė sutartis. Jam žmona minėjo, kad įmonė buvo nuostolinga, o nuostolis siekė apie 20 000 eurų. Jis pasirašė 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse, tačiau pačių sutarčių turinio jis neskaitė. Visas šias sutartis jis pasirašė tą pačią vieną dieną. Pasirašant sutartis dalyvavo tik jo sutuoktinė, minėtas sutartis jie pasirašė namuose. I. S., įsigijusio UAB „G.“ akcijas, jis nematė. Jo sutuoktinė elektroniniu paštu susirašinėjo su tarpininku. Jis nematė kaip vyko atsiskaitymas už įmonę (T. 3, b. l. 148-151).

58. Teisiamojo posėdžio metu E. S. parodė, kad iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio jis dirbo UAB „M.“. Norint turėti kriptovaliutų, reikia atsisiųsti mobiliąją programėlę, užpildyti savo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, tuomet reikia atsakyti į kelis klausimus, kaip bus naudojama sąskaita, nufotografuoti savo pasą, veidą ir po to yra sukuriama sąskaita. Ši operacija yra pavesta kitai įmonei, kuri specializuojasi tokio pobūdžio veikloje. Nuskenavus pasą iš karto yra prašoma nufotografuoti savo veidą, tuomet programėlė automatiškai persijungia. Šios programos yra pakankamai išmanios, kad atskirtų, ar fotografuojamas tikras veidas, ar fotografuojama nuotrauka, ar ekranas, kuriame yra žmogaus nuotrauka. Taip pat tam, kad būtų išvengta apgavysčių, apie tris sekundes programėlė filmuoja, kad įsitikintų, ar telefonas nėra perduodamas asmeniui, kuris gali neteisėtai pasisavinti tapatybę. Klientas UAB „M.“ atsidaro sąskaitą, gauna „baną“. „Banas“ yra sąskaitos numeris – „International bank account number“. Tapus UAB „M.“ klientu automatiškai tampama ir „B.“ klientu. „B.“ – kriptovaliutų birža. Nuo tos akimirkos galima pervesti pinigus į UAB „M.“ atidarytą sąskaitą ir pinigus iš UAB „M.“ sąskaitos pervesti į „B.“ sąskaitą. Eurus galima persivesti į „B.“ sąskaitą tik iš UAB „M.“ atidarytos sąskaitos, o iš kitų bankų pervesti negalima . Pinigai yra eurai, saugomi UAB „M.“ atidarytoje sąskaitoje, tik „B.“ vardu. Kai pinigai ten yra, už juos galima nusipirkti kriptovaliutų ir siųsti kriptovaliutas į kitas kriptovaliutų sąskaitas, kurios gali būti bet kur ir priklausyti bet kam ir yra labai nedidelė tikimybė, kad kas nors kada nors sužinos, kam jos iš tikrųjų priklauso. Pervedant pinigus iš UAB „M.“ atidarytos sąskaitos į bet kokią kitą sąskaitą reikia suvesti kodą. Galbūt kodas tuo metu ateidavo „SMS“ žinute į telefoną ir tą kodą suvedus galima būdavo daryti pavedimus. Kodas kiekvieną kartą keičiamas, jis ateina į tą telefono numerį, kurį žmogus nurodo atsidarydamas sąskaitą. Dabar nėra išgryninimo funkcijos, reikia užsisakyti kortelę per programėlę, kuri yra nemokama. Kortelė yra siunčiama paštu. Sąskaitos registracija galima tik per programėlę. Kodai yra slaptažodis ir papildomai vietoje slaptažodžio naudojamas papildomas kodas, kuris yra sukuriamas paleidžiant programėlę sesijos metu. Atidarius „M.“ programėlę ir įvedus slaptažodį reikia papildomai sukurti dar vieną saugos kodą, kuris veiks tol, kol veiks programėlė, o perėjus į kitą programą ir norint vėl grįžti atgal į „M.“ programėlę, grįžtant programa nebeklaus slaptažodžio, o klaus to kodo, kurį vartotojas sukūrė sesijos pradžioje. Kodą sukuria pats žmogus, kuris kiekvieną kartą gali būti keičiamas. Ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjai rodė, kaip žinant kriptovaliutų piniginės sąskaitos numerius galima patikrinti jų didėjimą.

59. Ikiteisminio tyrimo metu E. S., parodė, kad 2018 metais nuo balandžio mėnesio iki rugpjūčio 14 d. jis dirbo UAB „M.“ klientų aptarnavimo ir operacijų specialistu, o vėliau – UAB „B.“ tose pačiose pareigose, kuriose jis dirba iki šiol. UAB „M.“ yra elektroninė pinigų įstaiga, pagal licenciją reguliuojama Lietuvos banko. Joje yra atidaroma banko sąskaita, kurioje žmogus gali laikyti pinigus. Turint sąskaitoje pinigus galima juos išgryninti banko kortele, išduota UAB „M.“, tačiau tai buvo galima atlikti 2018 m. iki lapkričio mėn. Taip pat galima atlikti mokėjimus, pavedimus. Tai yra internetinis bankas. Norint juridiniam asmeniui UAB „M.“ atsidaryti sąskaitą, iš pradžių siekiant identifikuoti asmenį, yra atidaroma asmeninė juridinio asmens atstovo sąskaita. Dažniausiai tai būna direktoriaus sąskaita, o jei yra atstovas, tuomet pastarasis turi pateikti įgaliojimą. Pirmiausia į išmanųjį telefoną reikia atsisiųsti mobiliąją programėlę. Be programėlės užsiregistruoti į šios įmonės tinklavietę neįmanoma. Atsisiuntęs programėlę žmogus įrašo savo asmens anketinius duomenis: vardą, pavardę, užpildo klausimyną, nuskenuoja savo pasą arba identifikacijos kortelę, bei telefonu nufotografuoja save. Iš telefono aparato neįmanoma atsiųsti išsaugoto failo, nes automatiškai įsijungia vaizdo kamera. UAB „M.“ yra patikslinama žmogaus tapatybė, tai vyksta automatiškai. Visi duomenys yra saugomi įmonėje. Kai atidaroma asmeninė sąskaita, dažniausiai direktorius arba įgaliotas asmuo per programėlę vėl turi pateikti įmonės elektroninį paštą, kur siunčiama nuoroda į formą, kurią įmonės direktorius ar atstovas turi užpildyti, o užpildęs – atsiųsti ją UAB „M.“, taip pat elektroniniu būdu arba per programėlę turi pateikti įmonės registravimo dokumentus, duomenis iš VĮ Registrų centras. UAB „M.“ patikrinus dokumentus kartais gali būti prašoma papildomų dokumentų. Jei viskas atitinka, įmonei atidaroma sąskaita. Klientui prašant yra išduodama kortelė. Atidarius sąskaitą UAB „M.“, tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui iš karto automatiškai suteikiama kita sąskaita UAB „B.“, jei klientas norėtų prekiauti kriptovaliuta. Atskirai UAB „B.“ įmonėje klientas nebeidentifikuojamas, nes jis jau yra identifikuotas UAB „M.“. Norint prisijungti prie „B.“, privalu jungtis prie UAB „M.“. Prisijungti galima ir per kompiuterį, ir per programėlę. Kodai yra naudojami tie patys, kurie buvo sukurti registracijos metu. Norint prisijungti prie verslo sąskaitos (juridinio asmens), iš pradžių būtina prisijungti prie savo asmeninės sąskaitos ir tik per pastarąją galima pasirinkti juridinio asmens sąskaitą. Pinigus įskaičius į UAB „M.“ sąskaitą yra siunčiama SMS trumpoji žinutė arba elektroninis laiškas, kad pinigai yra gauti. Tada asmuo įeina į savo asmeninę sąskaitą ir pasirenka juridinio asmens sąskaitą. Ekrano viršuje yra matoma pasirinktis „Bitkoin prekyba“, kurią paspaudus, automatiškai nukreipiama į bitkoinų biržą, kur galima pasirinkti, už kokią kainą bus perkami bitkoinai, arba jie perkami už esamą rinkos kainą. UAB „B.“ turi kriptovaliutų pinigines, kurios sudarytos iš ilgo kodo. „B.“ piniginės prasideda skaičiumi „3“. Kriptovaliutų piniginės yra neindetifikuojamos. Kai asmuo nori pirkti bitkoinus, jis pats įveda virtualios piniginės kodą, kas matoma banko išraše (2 grafa). Šį kodą asmuo turi susikūręs jau per kitas biržas ir per kitas svetaines. Susikurti virtualią piniginę galima ir internete „Blockchain Explorer - Search the Blockchain | BTC | ETH“ bei kitose svetainėse. Susikūrus virtualią piniginę asmuo neidentifikuojamas. Kai paskirtyje nurodoma „BUY 0,19337531 BTC @ 6 319,56 eur“, tai reiškia, kad pirkta 0,19337531 bitkoinų (BTC yra bitkoinų trumpinys, o 6 319,56 eurų yra bitkoino kaina). UAB „B.“ yra kaip tarpininkė – tai yra birža, kuri už tai gauna tik komisinį mokestį. Kur toliau tie pinigai panaudojami, nėra matoma, nes pinigai pervedami į virtualią piniginę. Įsigijęs bitkoinus asmuo juos gali investuoti į kitas valiutas, yra įvairūs investiciniai instrumentai. Kai pinigai yra virtualioje piniginėje, juos galima saugoti joje, investuoti į kitas valiutas arba naudotis kitais investiciniais instrumentais. Norint prisijungti prie virtualios piniginės, reikia turėti virtualų privatų raktą ir slaptažodį. Raktus sukuria įvairios platformos, jų visame pasaulyje yra labai daug, todėl neįmanoma asmens identifikuoti (T. 3, b. l. 165-168).

60. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad 2018 m. liepos 16 d. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt jis rado skelbimą dėl briketų pardavimo. 2018 m. liepos 31 d. apie 10.00 val. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt (skelbimo Nr. 36031185) jis rado tą patį skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad pardavinėjami beržų briketai, kurių kaina nurodyta 120 eurų už vieną paletę. Šiame skelbime kaina pasirodė patraukliausia iš visų kitų skelbimų, todėl jis nusprendė susisiekti su pardavėju telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus atsiliepė vyriškis, prisistatęs įmonės, pardavinėjančios briketus, vairuotoju ir paprašė SMS žinute atsiųsti savo elektroninio pašto adresą, per kurį susisieks įmonės buhalterė, tvarkanti pardavimus. Įmonės vairuotojui prisistačiusiam vyrui jis nusiuntė savo elektroninio pašto adresą, po ko jam į elektroninį paštą atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ir parašė, jog apmokėjus sąskaitą patvirtinimą reikia nusiųsti buhalterei. Taip pat telefoninio pokalbio metu įmonės vairuotoju prisistatęs vyras primygtinai reikalavo pinigus pervesti 2018 m. liepos 31 d., buvo sutarta 720,05 eurų suma, kadangi baigėsi mėnuo ir vėliau jie padaro užsakymą. 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.25 val. į jo elektroninio pašto dėžutę iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) parašė buhalterė J. K., kuri apmokėjimui atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyti pardavėjo rekvizitai: UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), M. Bank. Taip pat sąskaitoje nurodyta „Ruf beržo briketai“, nurodyta kiekis – šešios tonos, suma – 720,05 eurų, briketų pristatymo laikas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nurodytu namų adresu. 2018 m. liepos 31 d. jis iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ pervedė 720,05 eurų. Jis bandė padaryti fotonuotrauką kaip įrodymą, kad jis pervedė pinigus, tačiau nuotraukos elektroniniu paštu jam nepavyko išsiųsti, todėl jis paskambino skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmenį, prisistačiusį įmonės vairuotoju, patikino pinigus pervedęs. Tada jie sutarė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. arba 2018 m. rugpjūčio 14 d. briketai bus atvežti. 2018 m. liepos 31 d. jis pamatė, kad bankas neišminusavo pervestos 720,05 eurų sumos, todėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. jis dar kartą į tą pačią sąskaitą išsiuntė 720 eurų. 2018 m. rugpjūčio 13 d. jis paskambino įmonės vairuotojui, norėdamas pasitikslinti briketų atvežimo laiką, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2018 m. rugpjūčio 13 d. jis į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterei parašė per klaidą vietoje vieno apmokėjimo padaręs du, taip pat parašė, kad permokėtą sumą jam gali atvežti, kai atveš briketus, arba atvežti dvigubai briketų, kaip ir priklausė už permoką. 2018 m. rugpjūčio 13 d. į www.google.lt paieškos laukelį įvedęs įmonės pavadinimą UAB „G.“ jis norėjo paskaityti atsiliepimus apie įmonę, o atsiliepimų buvo nemažai, kuriuose buvo parašyta, kad niekas negavo briketų (T. 1, b. l. 1-6).

61. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt ji rado skelbimą dėl parduodamų uosio briketų. Skelbime buvo rašoma „Parduodame briketus. Trijų rūšių: eglės, beržo ir uosio. Tona briketų – 1 paletė 125 eurai. Skambinti telefonu (duomenys neskelbtini).“ Tą pačią dieną apie 14.00 val. jai paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė vyriškis, prisistatęs UAB „G.“ komercijos direktoriumi Ž. P., kuris nurodė, kad reikia užsirašyti į eilę, tačiau prieš tai reikia pervesti 50 procentų sumos, už kurią perkama, ir tik po to jie iš gamyklos užsako briketus. Minėtas vyras nurodė jai atsiųsiantis SMS žinutę su jo elektroninio pašto adresu, į kurį ji turi išsiųsti laišką su užsakymo duomenimis, po ko jie surašys sąskaitą faktūrą, o pervedus pinigus bus užsakyti briketai. Po kokių 30 minučių ji gavo SMS žinutę su elektroninio pašto adresu, kurio ji nebeprisimena. Ji parašė laišką, nurodė savo vardą pavardę ir adresą, kuriuo pristatyti dvidešimt keturias tonas uosio briketų. Apie 18.30 val. jai paskambino vyras, prisistatęs Ž. P., ir jos paklausė, ar ji gavo elektroninio pašto adresą. Ji nurodė viską išsiuntusi. 2018 liepos 30 d. ji gavo UAB „G.“ sąskaitą faktūrą Nr. 5790. 2018 m. liepos 31 d. būdama namuose, naudodamasi AB „Swedbank“ elektronine bankininkyste, ji dviem pavedimais (1 100 eurų ir 352 eurus) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 452 eurus, paskirtyje nurodydama „už briketus“, gavėjo kredito įstaiga „M.“. Įvedus sąskaitos numerį automatiškai buvo įvestas gavėjas UAB „G.“. Apie atliktus pavedimus ji informavo UAB „G.“, prisegė kvitų kopijas. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, kad briketus įmonė pristatys 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nurodytą dieną nesulaukusi briketų ji bandė telefonu susisiekti su UAB „G.“, tačiau į skambučius niekas neatsakė, operatorius nurodydavo, kad vartotojas yra ne ryšio zonoje. Vėliau ji vėl skambino, tačiau su niekuo nesusisiekė. Įėjusi į internetinį puslapį „rekvizitai.lt“ ji, rado daug atsiliepimų apie tai, kad žmonės iš šios įmonės negavo briketų. Iki šiol ji nėra gavusi nei briketų, nei sumokėtų pinigų (T. 2, b. l. 147-148.).

62. Ikiteisminio tyrimo metu S. K., parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. internetiniame tinklapyje „skelbiu.lt“ jis rado skelbimą, kad parduodami pjuvenų briketai. Jis su pardavėjais susisiekė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarė dėl briketų kainos ir pristatymo. Atsiliepęs asmuo prisistatė komercijos vadovu Ž. P. Jis į savo elektroninį paštą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo duomenis, kur pervesti pinigus. 2018 m. liepos 30 d. iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos jis pervedė 749,96 eurus, tačiau iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. pjuvenų briketų negavo. Su pardavėju susisiekti jam nepavyko (T. 2, b. l. 164).

63. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. būdamas namuose iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jis pervedė 375,34 eurus už pjuvenų briketus, kurie buvo siūlomi įsigyti už mažesnę nei rinkos kaina. Jis užsisakė tris paletes, vienos paletės kaina buvo 125 eurai. Į jo elektroninio pašto dėžutę buvo atsiųsta išankstinė sąskaita (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo matyti, kad jis turi pervesti 375,34 eurus. Jis nepagalvojo, kad šis dokumentas buvo be parašų, be spaudo ir kitų reikiamų rekvizitų. Prekę jam žadėjo pristatyti iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., tačiau prekių niekas jam nepristatė. Pardavėjo kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Asmeniškai su pardavėju jis nebuvo susisiekęs. Vėliau šio skelbimo „skelbiu.lt“ portale jis neberado (T. 2, b. l.174-176).

64. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ji internetiniame portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodami uosio briketai, buvo nurodyta tonos kaina 120 eurų su atvežimu į vietą. Buvo nurodyta, kad reikia pirkti ne mažiau trijų palečių. Kaina jai pasirodė labai gera, todėl ji paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs vyriškis prisistatė UAB „G.“ komercijos vadovu Ž. P. Iš balso minėtas vyras pasirodė 35 – 40 metų amžiaus. Vyras paaiškino briketus vežantis iš Latvijos ir pristatantis į bet kurį Lietuvos miestą. Pokalbio metu jie sutarė, kad jai reikia aštuonių palečių, kurias reiks pristatyti po keturias į du skirtingus adresus, t. y. (duomenys neskelbtini). Vyriškis sutiko. Jie sutarė, kad ji jam SMS žinute atsiųs reikiamus adresus, o jis jai – sąskaitą. Taip pat vyras paminėjo, kad bus išankstinė sąskaita, kurią apmokėjus bus atvežtos prekės. Ji į tą patį telefoną išsiuntė adresus, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kur turės atsiųsti sąskaitą. Tą pačią dieną į jos elektroninio pašto dėžutę buvo atsiųsta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ji pervedė 1 000,04 eurų. Vyriškis dar paprašė padarius pavedimą nusiųsti jam pavedimą patvirtinantį banko išrašą, ką ji ir padarė. Sutartas pristatymo laikas buvo rugpjūčio 14 diena. Nurodytą dieną nesulaukusi prekės ji skambino nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas (T. 1, b. l. 137-140, T. 3, b. l. 3-5).

65. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad jos sūnus M. Č. yra išvykęs į Norvegiją. 2018 m. liepos 28 d. M. Č. sumokėjo 968 eurų avansą už pjuvenų briketus, likusią sumą turėjo sumokėti gavęs pjuvenų briketus. Briketus įmonė žadėjo atvežti per dvi savaites, tačiau neatvežė nei po dviejų savaičių, nei vėliau. Briketai buvo skirti jos namo šildymui. Ji bandė ieškoti tos įmonės, bet nebesusisiekė, bandė rašyti laiškus ir į mokesčių inspekciją, ir į banką, kad susigrąžintų pinigus, bet beviltiškai. Kokia įmonė turėjo atvežti briketus ir kuriai jos sūnus pervedė pinigus, ji nežino, sūnus kažką kalbėjo, kad briketus turėjo pagaminti Latvijos įmonė, o atveš kažkokia lietuviška įmonė. Sūnus visą užsakymą ir pirkimą darė būdamas pas ją namuose, Lietuvoje (T. 3, b. l. 90-91).

66. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad 2018 m. liepos 31 d. jai paskambino kolega F. R. ir pasiūlė iš UAB „G.“ užsisakyti pjuvenų briketų, kadangi iš kitos įmonės jų neįmanoma gauti. F. R. padiktavo minėtos įmonės komercijos direktoriaus Ž. P. telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo liepė susisiekti dėl pjuvenų briketų. 2018 m. liepos 31 d. apie 17.00 val. jai paskambinus minėtu telefono numeriu atsiliepė vyras, prisistatęs Ž. P., ir ji užsisakė dvylika tonų briketų. Ž. P. liepė SMS žinute atsiųsti savo duomenis, nurodyti, kiek būtent tonų reikia, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. jai turėjo pristatyti briketus. Į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jai atsiuntė sąskaitą faktūrą. Kitą dieną ji iš savo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė penkiasdešimt procentų prekės sumos, t. y. 707 eurus. 2018 m. rugpjūčio 13 d. ji skambino nurodytu telefono numeriu, nes norėjo pasidomėti, ar gaus minėtus briketus, tačiau telefono numeris buvo išjungtas. Nepavykus prisiskambinti ji internete pasidomėjo apie UAB „G.“ ir pamatė atsiliepimus iš kitų asmenų apie šią įmonę, kad ir kiti asmenys negavo užsisakytų briketų (T. 2, b. l. 119-121).

67. Ikiteisminio tyrimo metu F. S. parodė, kad 2018 m. liepos ar rugpjūčio mėnesiais jis ieškojo, kur galėtų pigiau įsigyti medžio briketų. Internete jis rado skelbimą apie parduodamus medžio briketus, kurių kaina buvo 120 eurų už toną. Tuomet briketų jis nepirko, nes turėjo išvykti į Angliją aplankyti dukrą. Sutikęs savo kolegę J. P. jis išsikalbėjo ir pastarajai pasiūlė internete rasto pardavėjo telefono numerį, kurio dabar jis neatsimena (T. 2, b. l. 137-138).

68. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad tikslaus laiko neatsimena - ar tą pačią dieną, kai jis rašė elektroninį laišką į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), ar prieš tai dieną jis buvo radęs skelbimą, kiek pamena, tinklapyje „skelbiu.lt“ ir lyg tinklapyje (duomenys neskelbtini), kad yra parduodama UAB „G.“. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio jis neatsimena, tačiau jis skambino iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini). Telefonu atsiliepė moteris. Už kokią sumą moteris pardavinėjo įmonę, jis neatsimena, suma galėjo būti nuo 1 000 iki 2 000 eurų. Jis paskambino pasidomėti, ar įmonė yra parduodama, ir, kiek pamena, telefonu su minėta moterimi jis sutarė, kad jis elektroniniu paštu atsiųs dokumentus, kieno vardu pirks įmonę. Moteris nurodė elektroniniu paštu atsiųsti įmonės pirkėjo paso kopiją. Taip pat buvo aptarta, kad už įmonę jis sumokės bankiniu pavedimu. Jis norėjo pradėti kitą veiklą ir, kad būtų greičiau, buvo nusprendęs įsigyti įmonę, kuri jau įregistruota Lietuvoje, todėl ir domėjosi šiuo skelbimu. Telefonu jis sutarė nusiųsiantis paso kopiją. 2017 m. birželio 26 d. 16.03 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš savo tarnybinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) jis nusiuntė UAB „O.“ akcininko V. P. paso kopiją, nes buvo sutarta, kad nauja įmonė bus įgyjama ir į direktoriaus pareigas bus paskirtas V. P. 16.27 val. jis į savo elektroninį paštą gavo atsakymą iš E. „ačiū gavau“. Tą pačią dieną vakare 21.05 val. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) jis gavo pranešimą, kad UAB „G.“ jau parduota. Tuomet jis pagalvojo, kad čia kažkas nerimto. Su minėta moterimi buvo sutarta, kad jam atsiuntus paso kopiją minėta moteris paruoš akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau paruoštų dokumentų jis negavo, todėl nieko ir nemokėjo bei neįgijo šios įmonės. Su bausmę atliekančiais asmenimis jis pažinčių neturi. Kadangi minėtos įmonės jis neįsigijo, todėl jis įregistravo naują savo įmonę UAB „P.“, kurios direktorius yra V. P. (T. 3, b. l. 176-178).

69. Iš S. M. pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su adresatu (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. M. elektroniniu paštu tarėsi dėl šešių bei dvylikos medžio briketų palečių pristatymo, nurodydamas, jog UAB „G.“ jis sumokėjo du kartus po 720 eurų (T. 1, b. l. 8-10).

70. UAB „G.” 2018 m. liepos 31 d. S. M. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šešių tonų RUF beržo briketų 720,05 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 14 d. (T. 1, b. l. 15).

71. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog S. M. 2018 m. liepos 31 d. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 720,05 eurų, 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 720 eurų (T. 1, b. l. 16).

72. UAB „G.“ 2018 m. liepos 26 d. D. B. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvylikos tonų RUF beržo briketų 1 440,09 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 10 d. (T. 1, b. l. 44).

73. UAB „G.“ 2018 m. liepos 28 d. S. K. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šešių tonų RUF beržo briketų 749,96 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 10 d. (T. 1, b. l. 106).

74. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog S. K. 2018 m. liepos 30 d. UAB „G.“ pervedė 749,96 eurų (T. 1, b. l. 105).

75. UAB „G.“ 2018 m. liepos 30 d. UAB „M.“ pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvidešimt keturių tonų RUF beržo briketų 2 831,98 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 14 d. (T. 2, b. l. 8).

76. 2018 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu UAB „M.“ į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 831,98 eurų (T. 2, b. l. 9).

77. UAB „G.“ 2018 m. liepos 28 d. M. Č. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šešiolikos tonų RUF beržo briketų 1 936 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 10 d. (T. 2, b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

78. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog M. Č. dėl medienos briketų bendravo su UAB „G.“ vyr. buhaltere J. K. (T. 2, b. l. 29-31).

79. 2018 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu M. Č. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 968 eurų (T. 2, b. l. 33).

80. Byloje yra skelbimas iš internetinės svetainės „skelbiu.lt“, kuriame nurodoma, jog po 120 eurų parduodami beržo briketai. Pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 38).

81. UAB „G.“ 2018 m. liepos 31 d. J. P. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvylikos tonų RUF beržo briketų 1 415,70 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 14 d. (T. 2, b. l. 122).

82. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog J. P. 2018 m. rugpjūčio 1 d. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 707 eurus (T. 2, b. l. 23).

83. UAB „G.“ 2018 m. liepos 30 d. L. M. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvidešimt keturių tonų RUF beržo briketų 2 904 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 13 d. (T. 2, b. l. 149).

84. 2018 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu L. M. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 100 eurų, 2018 m. liepos 31 d. – 352 eurus (T. 2, b. l. 150, 151).

85. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog L. M. dėl medienos briketų bendravo su UAB „G.“ vyr. buhaltere J. K. (T. 2, b. l. 152-154).

86. UAB „G.“ 2018 m. liepos 24 d. E. B. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trijų tonų RUF beržo briketų 375,34 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 3 d. (T. 2, b. l. 180).

87. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog E. B. 2018 m. liepos 28 d. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 375,34 eurus už uosio briketus (T. 2, b. L. 177).

88. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog E. B. dėl medienos briketų bendravo su UAB „G.“ vyr. buhaltere J. K. (T. 2, b. l. 179).

89. UAB „G.“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. S. L. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aštuonių tonų RUF beržo briketų 1 000,04 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 14 d. (T. 3, b. l. 11).

90. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog S. L. 2018 m. rugpjūčio 2 d. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 1 000,04 eurų (T. 3, b. L. 10).

91. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog S. L. dėl medienos briketų užsakymo bendravo su UAB „G.“ vyr. buhaltere J. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (T. 3 b. l. 12, 13).

92. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog V. B. 2018 m. liepos 27 d. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 600,04 eurų (T. 3, b. l. 45).

93. UAB „G.“ 2018 m. liepos 26 d. M. K. pateikė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvidešimt keturių tonų RUF beržo briketų 2 783,48 eurų sumai. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė J. K., prekių pristatymo terminas – rugpjūčio 9 d. (T. 3, b. l. 63).

94. 2018 m. liepos 27 d. M. K. į UAB „G.“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 1 100 eurų (T. 3, b. l. 64).

95. Sąskaitą faktūrą M. K. siuntė vyr. buhalterė J. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 62).

96. M. K. pateikė susirašinėjimą su UAB „G.“ dėl medžio briketų užsakymo. UAB „G.“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 71-74).

97. Iš teismui pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog adresatas, vardu E., iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su adresatu D. L., kurio elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Susirašinėjime aptariamas įmonės pardavimas, D. L. siunčia I. S. paso kopiją, nurodo pastarojo duomenis ir I. S. įvardija kaip direktorių, o E. P. suformuoja Paysera kvitą 350 eurų sumai, kuris apmokamas „Narvesen“ parduotuvėje 2017 m. birželio 26 d. (T. 3, b. l. .111-115).

98. E. P. pateikė 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 27 d. UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis bendrovės 100 procentų akcijų buvo parduota I. S. (T. 3, b. l. 128-132), 2017 m. kovo 30 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės pavadinimo keitimo, elektroninį susirašinėjimą su adresatu (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ akcijų – pirkimo pardavimo sutartis, elektroninio susirašinėjimo dokumentus su adresatu (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 109-127, 141-148).

99. Išraše iš juridinių asmenų registro nurodyta, kad UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadove ir akcininke nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2017 m. birželio 29 d. buvo E. P., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. – I. S., nuo 2018 m. balandžio 6 d. – R. P. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. registruoti šie įmonės kontaktiniai duomenys: telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 1-4, T. 5, b. l. 82-84).

100. 2018 m. balandžio 10 d. UAB „G.“ vardu UAB „M.“ buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 7-9).

101. Iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), telekomunikacinių įvykių išklotinės matyti, kad mobiliojo ryšio telefono numeris naudojamas telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), numeris veikia bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, t. y. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 31 d. 16.06 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 41 s. 2018 m. liepos 31 d. 16.07 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 0 s. 2018 m. liepos 31 d. 16.08 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 41 s. 2018 m. liepos 31 d. 16.11 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. liepos 31 d. 16.12 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. liepos 31 d. 16.13 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. liepos 31 d. 16.14 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. liepos 31 d. 16.14 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. liepos 31 d. 19.22 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 22 s. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.36 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 37 s. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.47 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.48 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 16.03 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 26 s. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 17.58 val. iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 18.36 iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta SMS žinutė. Telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi J. P. (T. 4. b. l. 70-72).

102. UAB „D.“ raštuose nurodyta, kad skelbimas: 36031185 (Pavadinimas: Beržo briketai 120 eurų; nuoroda: https:f/wwwskelbiu.lt/index.php?mod=ad&action=printAd&id=36031185, el. p.: (duomenys neskelbtini); tel. Nr.: (duomenys neskelbtini); miestas – Klaipėda) įdėtas registruoto vartotojo (ID: (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. liepos 24 d. 11.54.34 val. Iš IP adreso (duomenys neskelbtini), redaguotas 2018 m. liepos 24 d. 14.18.54 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), redaguotas 2018 m. liepos 27 d. 23.45.27 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini); redaguotas 2018 m. liepos 28 d. 08.31.19 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini); redaguotas 2018 m. rugpjūčio 3 d. 14.58.48 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) bei pašalintas 2018 m. rugpjūčio 3 d. 15.55.07 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). (T. 5, b. l. 124-125, 128-129, 137-139, 145-146). IP adresai (duomenys neskelbtini) yra dinaminiai, t. y. priskirti keliems, ar kelioms dešimtims vartotojų vienu metu. IP adresai buvo priskirti ir UAB „Tele2“ abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 93-95).

103. Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Užsieniečių registre, Vizų modulyje, Sodra duomenų bazėje duomenų apie (duomenys neskelbtini) R. P. Lietuvos Respublikoje išduotus asmens dokumentus, pateiktą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą nacionalinę (D) vizą, įdarbinimą, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nerasta (T. 4, b. l. 106-107).

104. UAB „B.“ klientų aptarnavimo ir operacijų specialisto E. S. 2018 m. spalio 15 d. rašte nurodyta, kad kriptovaliutų piniginės (duomenys neskelbtini) yra išorinės, todėl, kam jos priklauso, jis pasakyti negali. Bitkonai buvo pirkti naudojantis UAB „G.“ sąskaita. Šiuo metu visi bitkoinai yra išsiųsti, o sąskaita yra tuščia (T. 5, b. l. 93).

105. UAB „M.“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. CPL-18-08/09 nurodyta, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „G.“. Sąskaita atidaryta 2018 m. balandžio 10 d., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą atidaręs asmuo – R. P. (T. 5, b. l. 168).

106. Iš UAB „G.“ vardu UAB „M.“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. matyti, kad A. Š. UAB „G.“ pervedė 480 eurų, S. L. – 1 000, 04 eurų, J. P. – 707 eurus, S. M. – 1 440,05 eurų, L. M. – 1 452 eurus, UAB „M.“ – 2 831,98 eurus, S. K. – 749,96 eurų, A. Š. – 480,03 eurus, E. B. – 375,34 eurų, M. Č. – 968 eurus, M. K. – 1 100 eurų, D. B. – 1 440, 09 eurus, V. B. – 600,04 eurų (T. 6, b. l. 11-12, 27-28, 43-44).

107. Pagal UAB „M.“ banko išklotines nustatyta, kad UAB „G.“ vardu bitkoinai platformose buvo įsigyti per elektronines pinigines: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš piniginės Nr. (duomenys neskelbtini) bitkoinai buvo parduoti per Binance platformą į piniginę (duomenys neskelbtini), kuri yra Binance platformoje, ir priklauso E. J. Likusių keturių elektroninių piniginių duomenų (kur ir į kokią platformą pateko pinigai) nustatyti neįmanoma, nes jų neįmanoma indentifikuoti per bitkoinų platformas. Iš elektroninės piniginės Nr. (duomenys neskelbtini) bitkoinai buvo parduoti per Binance platformą į piniginę (duomenys neskelbtini), kuri yra Binance platformoje, ir priklauso E. J. (T. 6, b. l. 25-28, 33, 42-44, 80-81, 97, 104-107, 110-113, 117-120, 129-133, 143-157).

108. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad D. K. kaltu dėl jam įkaltinamos nusikalstamos veikos prisipažino, patvirtino, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis internete surado skelbimą apie parduodamą įmonę „G.“, kurią ketino įsigyti, o vėliau panaudoti fiktyviai prekybai medžio briketais, siekiant apgaule iš skelbimu susidomėjusių asmenų išvilioti pinigus. Visgi D. K. tikino, jog skambinant dėl UAB „G.“ pirkimo telefonu atsiliepęs vyriškis, kuris prisistatė B., pasiūlė UAB „G.“ įsigyti už 1 500 eurų, be to, iš karto sutiko, kad D. K. už įmonę sumokėtų nusikalstamu būdu įgytais pinigais. D. K. teigimu, jis ir B. susitarė, kad žmonės pagal fiktyvų skelbimą internete mokės į UAB „G.“ sąskaitą pinigus, o B. pusę gautos sumos išgryninęs atiduos D. K.

109. E. B. kaltu neprisipažino, neigė turintis kokį nors ryšį su UAB „G.“, neigė ir tai, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra jo bei nurodė turintis vieną bitkoinų piniginę, kurios neslepia, patvirtino, jog E. P. ir E. J. yra pardavęs bitkoinų, tačiau nieko nusikalstamo jis nepadarė.

110. Teismas pažymi tai, kad liudytoja E. P. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, jog jai priklausančią įmonę ji pardavė telefonu jai paskambinusiam asmeniui, kurio ji tiesiogiai nematė. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog įmonę pirkęs asmuo su E. P. susirašinėjo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) kaip adresatas „D. L.“. Iš minėto elektroninio pašto E. P. buvo atsiųsta (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. paso kopija, kurį ji įmonės pardavime turėjo įvardinti kaip įmonės direktorių, o minėtas D. L. prisistatė kaip tarpininkas. Kadangi mokėjimas už įmonę bei VĮ „Registrų centras“ paslaugas buvo atlikti per Paysera suformuotus kvitus, kurie buvo apmokėti AB „Lietuvos paštas“ priklausančioje parduotuvėje, mokėjimą atlikusio asmens identifikuoti nėra galimybių.

111. Nors E. B. savo kaltę kategoriškai neigė, taip pat neigė tai, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja liudytojų E. P. ir E. J. parodymams. E. P. nurodė su E. B. susipažinęs klube „Materialistės“, kuomet E. B. išsipasakojo turintis bitkoinų pardavimui. E. P. nurodė ne kartą kartu su E. J. iš E. B. už komisinį mokestį pirkęs bitkoinų, o visa iš E. B. nupirkta bitkoinų suma siekė 30 000 eurų. E. P. teigimu, bitkoinų pardavimas visada vykdavo betarpiškai susitikus su E. B., su pastaruoju jis bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o elektroninės piniginės adresą E. B. jis siųsdavo į E. B. nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Tokių operacijų metu E. P. nurodė sėdėdavęs šalia E. B., todėl neturintis nei menkiausių abejonių, jog minėtas elektroninio pašto adresas priklauso būtent E. B. Liudytojas E. J. patvirtino, jog kartu su E. P. ne kartą iš E. B. pirko bitkoinų, už kuriuos atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. E. J. teigimu, E. B. padarydavo bitkoinų pavedimą į jų piniginę, kurią E. B. jie išsiųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

112. Liudytojai E. P. ir E. J. teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, taigi, netikėti nuosekliais jų parodymais nėra pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šie liudytojai galėjo būti šališki, taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti jų nurodytomis aplinkybėmis.

113. Baudžiamojo proceso metu nustatyta, jog 2018 m. balandžio 10 d. UAB „G.“ vardu UAB “M.“ buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent į šią sąskaitą nukentėjusiesiems buvo nurodoma pervesti avansinius mokėjimus už tariamai parduodamus medienos briketus. Iš teismui pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog nukentėjusieji į šią UAB „G.“ sąskaitą atliko mokėjimus už užsakytas prekes, be to, UAB „G.“ vardu iš šios sąskaitos per elektronines pinigines buvo įsigyta bitkoinų. Viena iš tokių piniginių yra Binance platformoje ir priklauso E. J., kuris, kaip jau minėta, bitkoinus pirko iš E. B.

114. E. J. nurodė, jog iš E. B. įsigytus bitkoinus jis pervedinėjo į savo registruotas pinigines, sukurtas „Binance“ arba „Bitfinex“ platformose. E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme išsamiai papasakojo, kokiu būdu vyko bitkoinų pirkimas iš E. B. E. J. teigimu, jis iš savo elektroninio pašto E. B. į pastarojo nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) siuntė savo elektroninės piniginės adresą, po ko buvo daromi bitkoinų pervedimai iš E. B. piniginės į E. J. piniginę.

115. Teismas neturi pagrindo tikėti D. K. iškelta versija apie asmenį, pavarde B., kuris neva D. K. paskambinus pagal parduodamos įmonės skelbimą išsyk sutiko įgyvendinti D. K. nusikalstamą sumanymą ir tokiu būdu gauti atlygį už parduodamą įmonę. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog UAB „G.“ savininkė yra E. P., kuri nurodė savo įmonės pardavimą organizavusi pati. Jos sutuoktinis V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme parodė UAB „G.“ veikloje nedalyvavęs, nes įmonė priklausė sutuoktinei, o 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis jis pasirašė kaip sutuoktinis, net neskaitęs pastarųjų turinio.

116. Kaip jau minėta, neįtikėtina D. K. iškelta versija apie tai, jog jam ieškant parduodamos įmonės, paskambinus pagal skelbimą internete, įmonės pardavėjas iš karto sutiko vykdyti nusikalstamą veiką, negana to, dar ir savo iniciatyva prisiiėmė vykdyti nusikalstamu būdų įgytų pinigų išgryninimą. Teismo vertinimu, priešingai nei teismo posėdžio metu bandė įrodinėti kaltinamojo E. B. gynyba, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nusikalstamą sumanymą D. K. buvo sutaręs įgyvendinti ne su kuo kitu, o būtent su E. B.

117. Nors teisiamojo posėdžio metu E. B. gynėjas advokatas S. M. nurodė, jog E. B. sąsaja su minėta nusikalstama veika yra tik E. P. ir E. J. teiginiai, jog pastarieji pirko iš E. B. bitkoinus iš E. B. elektroninės piniginės ir pastarajam pasinaudojant elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir tai E. B. kaltės niekaip neįrodo, tačiau teismas negali sutikti su tokiais gynybos argumentais. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nei E. P., nei E. J. parodymais, be to, atkreiptinas dėmesys, jog E. B. pasinaudodamas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bendravo su UAB „G.“ parduodančia E. P., vėliau, naudodamas tą patį elektroninio pašto adresą, pardavinėjo kriptovaliutą E. P. ir E. J., kurią kaip tik už nusikalstamu būdu gautas lėšas buvo įsigijusi ta pati UAB „G.“, kas neabejotinai eliminuoja atsitiktinio įvykių sutapimo galimybę.

118. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, jog D. K. kartu su E. B. veikė turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, E. B. įsigijus įmonę UAB „G.“, D. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bendravo su tariamai parduodamų medžio briketų pirkėjais telefonu, o UAB „G.“ pervestus pinigus E. B. išgrynindavo iš šios įmonės sąskaitos pirkdamas, o vėliau fiziniams asmenims už grynuosius pinigus parduodamas kriptovaliutą.

119. Teismas pažymi, D. K. ir E. B. kaltę padarius jiems įkaltinamą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – D. K., E. P., E. J., A. Š., V. B., M. K., R. B., A. V., E. P., V. P., E. S., S. M., L. M., S. K., E. B., S. L., M. Č., J. P., F. S., D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, A. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, sąskaitose faktūrose, susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijose, sąskaitų išrašuose, akcijų – pirkimo pardavimo sutartyse užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad D. K. ir E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami kartu, E. B. kitų asmenų vardu įsigijus UAB „G.“, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., D. K. pasinaudojus savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpinus tikrovės neatitinkančius skelbimus apie neva parduodamus medžio briketus, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo pats ir naudojosi, po ko prisiskambinusiems pirkėjams iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) D. K. siuntė išankstines PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti visi UAB „G.“ rekvizitai, D. K. pareikalaudavo atlikti avansinius mokėjimus į UAB „G.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „M.“, po ko, tęsdami nusikalstamą sumanymą, E. B. gautus pinigus iš UAB „G.“ vardu UAB „M.“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdavo į įmonės T. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu už apgaule iš pirkėjų gautas pinigines lėšas įgijo kriptovaliutą – bitkoinus pagal tos dienos kursą, 12 944,41 eurus, kuriuos tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė jos nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiam E. J., pervedant juos į „Binance“ platformoje esančią E. J. elektroninę kriptovaliutos piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), o E. J., gavęs kriptovaliutą – bitkoinus, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais su E. B.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

120. D. K. ir E. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą, taigi D. K. ir E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

121. Spręsdamas dėl D. K. ir E. B. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. K. ir E. B., veikdami kartu, padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą D. K. padarė Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. K. yra recidyvistas, o tai yra D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. K. teistas vienuolika kartų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę, negali nevertinti to, jog šiuo nusikaltimu padaryta žala labai nežymiai viršijo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės žalos ribą, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. K. vienintelę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas ženkliai mažesnis už galimą skirti šios bausmės vidurkį, ir D. K. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. K. paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, skirtinos šiuo nuosprendžiu ir D. K. skirtina subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

122. Į D. K. skirtinos bausmės laiką įskaitytina bausmė, įskaityta bei atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį.

123. E. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus tai, jog E. B. neteistas, jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala labai nežymiai viršijo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės žalos ribą, įvertinus aktyvų E. B. indėlį darant nusikalstamą veiką (jis nupirko įmonę, kurią vėliau naudojo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, vėliau vykdė nusikalstamu būdu gautų pinigų išgryninimą) teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. B. vienintelę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas ženkliai mažesnis už galimą skirti šios bausmės vidurkį ir E. B. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejų metų terminui ir E. B. paskiriant kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – įtakoti E. B. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su realia laisvės atėmimo bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. E. B. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą žalą.

124. Nors šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje nėra numatyta galimybė bausmės vykdymą atidėti asmeniui, padariusiam sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau įvertinus tai, jog E. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pradžia sietina su UAB „G.“ įsigijimu, kuris vyko 2017 metų birželio mėnesį, kuomet galiojusi BK redakcija, (galiojusi nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) tokią galimybę numatė, teismas laiko esant pilną pagrindą kaltinamajam E. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

V. Civiliniai ieškiniai

125. Baudžiamojo proceso metu L. M. pareiškė 1 452 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos(T. 1, b. l. 86, 159), M. Č. – 968 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 2, b. l. 25), J. P. – 707 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (T. 2, b. l. 132), R. B. – 1 440,09 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 2, b. l. 145), S. K. – 749,96 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 2, b. l. 168), E. B. – 375,34 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 2, b. l. 190), S. L. – 1 000,04 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 14), V. B. – 600,04 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 39), M. K. – 1 100 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 65), UAB „M.“ įgaliotas atstovas A. V. – 2 831,98 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl UAB „M.“ padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 80, 82), S. M. – 1 440,05 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 100), A. Š. – 480 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 20-21).

126. Vertindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius teismas juos pripažįsta pagrįstais: D. K., veikdamas su E. B., apgaule išviliojo nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Nei vienam iš nukentėjusiųjų padaryta žala baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai L. M. naudai priteistina 1 452 eurų, M. Č. naudai – 968 eurų, J. P. naudai – 707 eurai, R. B. naudai – 1 440,09 eurų, S. K. naudai – 749,96 eurai, E. B. naudai – 375,34 eurai, S. L. naudai – 1 000,04 eurų, V. B. naudai – 600,04 eurų, M. K. naudai – 1 100 eurų, UAB „M.“ naudai – 2 831,98 eurų, S. M. naudai – 1 440,05 eurų, A. Š. naudai – 480 eurų turtinės žalos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

127. Baudžiamojo proceso metu E. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 8, b. l. 29-37), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

128. Trys kompaktinės plokštelės su telekomunikacijų įvykių bei pokalbių išklotinėmis, prisegtos prie baudžiamosios bylos 4 tomo viršelio, viena kompaktinė plokštelė su pokalbio išklotinėmis, prisegta prie baudžiamosios bylos 5 tomo viršelio, bei viena kompaktinė plokštelė su teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašu (T. 10, b. l. 197) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 69, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šią bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. K. paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos šiuo nuosprendžiu, ir D. K. skirti subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į D. K. skirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, įskaitytą bei atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį.

D. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti E. B. (E. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

E. B. (E. B.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant E. B. (E. B.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant E. B. (E. B.) per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą.

E. B. (E. B.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. (E. B.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai L. M. naudai priteisti 1 452 eurus.

M. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai M. Č. naudai priteisti 968 eurus.

J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai J. P. naudai priteisti 707 eurus.

R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai R. B. naudai priteisti 1 440,09 eurų.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. K. naudai priteisti 749,96 eurus.

E. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai E. B. naudai priteisti 375,34 eurus.

S. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. L. naudai priteisti 1 000,04 eurų.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai V. B. naudai priteisti 600,04 eurų.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai M. K. naudai priteisti 1 100 eurų.

UAB „M.“ įgalioto atstovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai UAB „M.“ naudai priteisti 2 831,98 eurą.

S. M. (S. M.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai S. M. (S. M.) naudai priteisti 1 440,05 eurų.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. ir E. B. solidariai A. Š. naudai priteisti 480 eurų.

Penkias kompaktines plokšteles su telekomunikacijų įvykių ir pokalbių išklotinėmis bei su teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.