Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti R. K. priklausančią transporto priemonę – F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą policijos saugomų automobilių aikštelėje, Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. 2025 m. rugsėjo 18 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Ford „Kuga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 2,12 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo.

2.2. Teigia, kad R. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti automobilį 2 metus, todėl manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nekonfiskavus automobilio, pritaikius tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo aspektu svarbu, kad R. K. papildomai tenka 8000 Eur prievolė dėl trečiajam asmeniui apgadintos transporto priemonės, taigi jam jau taikyta atsakomybė civilinės atsakomybės pagrindu, be to, bylos duomenys rodo, kad R. K. uždirba tik minimalią mėnesinę algą.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daiva Armalienė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinis skundas netenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau skunde prašoma pakeisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl turto – transporto priemonės konfiskavimo, papildomu prašymu taip pat prašoma patikslinti apeliacinį skundą ir taikyti minimalų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Dėl turto konfiskavimo

8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti R. K.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato priėmė atsižvelgdamas į tai, kad R. K. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kad viso proceso metu R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

9. Įvertinęs tai, kad R. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių girtumas ir taip padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę mieste, dienos metu, ir kliudė kitą automobilį, taip kėlė pavojų transporto eismo saugumui, pirmosios instancijos teismas nutarė R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonė Ford „Kuga“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K., todėl transporto priemonę nutarė konfiskuoti (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė avarinę situaciją, kliudė kitą automobilį, taigi, sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas R. K. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudarė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės individualią ir pernelyg didelę naštą ar pan. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas.

12. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

13. Pagal bylos aplinkybes R. K. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio dalies vertės atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dvejiems metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

15. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

16. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad R. K.BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį Ford „Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K.nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio, atsitrenkęs į kito asmens automobilį jį apgadino, apie įvykį policijai pranešė ne pats, tai padarė jo sūnus. Pabrėžtina, kad R. K.automobiliu važiavo miesto teritorijoje, kaip pats parodė, jautėsi apsvaigęs, dėl girtumo nelabai prisimena visas įvykio aplinkybes. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta ir tai, kad R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėda negali. Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0076 19.15 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, 19.35 val. – 2,20 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 38).

17. Skundo prašymas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą sumažinti iki minimalaus dydžio grindžiamas specialiosios teisės turėjimo būtinumu darbo funkcijoms atlikti, taip pat rūpinantis senyvo amžiaus tėvu Z. K., nuvežant jį pas gydytojus, pateiktas ir Z. K. raštas, kuriame nurodoma, kad dėl savo silpnos sveikatos, jis juda labai mažus atstumus, iš namų vienas beveik neišeina, viešuoju transportu sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti, sūnus remia tėvą finansiškai, nuveža pas gydytojus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. K., rašte nurodoma, kad R. K. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, taip pat akcentuojama, kad asmens darbas yra susijęs su nuolatiniu būtinumu lankytis skirtingose Lietuvos vietovėse esančiuose objektuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, juo labiau, apkritai šią poveikio priemonę panaikinti. R. K. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. birželio 20 d., jam buvo gerai žinomas darbo pobūdis, pastarasis neabejotinai suprato, kad, neturėdamas teisės vairuoti, negalės tinkamai atlikti jam pavestų funkcijų. Vis dėlto iš anksto žinoma aplinkybė, kad negalėdamas vairuoti automobilio, atitinkamai negalės ir dirbti esamoje darbo pozicijoje, nesustabdė apelianto nuo nusikalstamos veikos darymo. Pabrėžtina, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelią grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims, jų turtui, dėl to toks elgesys turi sukelti ir atitinkamas neigiamas pasekmes pažeidėjui. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsižvelgiant į darbdavio pateiktoje charakteristikoje akcentuojamas R. K., kaip darbuotojo, savybes, tai, kad pastarasis darbdavio yra vertinamas itin teigiamai, darbovietė, būdama suinteresuota išlaikyti tokį patikimą darbuotoją, galimai galėtų svarstyti apie kitos darbo pozicijos, kurią atlikti nėra būtinas vairuotojo pažymėjimas, pasiūlymą R. K.. Neginčytina, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvu, turėdamas teisę vairuoti veždavo jį pas gydytojus, kita vertus, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti Z. K. pristatymu pas medikus. Be to, tėvo sveikatos būklė ir poreikis lankytis pas medikus taip pat buvo žinoma R. K., tačiau šis ignoruodamas tokias aplinkybes, nepaisydamas draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, elgėsi pavojingai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir kėlė realią grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams.

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo R. K. teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Apeliantui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas dvejiems metams, t. y. mažesnis negu įstatyme nustatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir R. K.asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per griežtas. Siekdamas užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą draudimą naudotis nurodyta specialia teise, nustatė tinkamą jos terminą, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą 2026 m. sausio 21 d. pažymą Nr. APD-2026-00803, kuria prašoma iš R. K. valstybei priteisti 237,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Gintaro Keliausko atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra protinga ar proporcinga. Prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo nurodyta, kad gynėjas advokatas apeliacinio skundo parengimui skyrė 5 val., tačiau pastebėtina, kad apeliacinį skundą sudaro tik du lapai. Pažymėtina, kad byla nėra didelės apimties, tas pats gynėjas advokatas gynė atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir pirmosios instancijos teisme, todėl nereikėjo skirti papildomo laiko susipažinimui su byla, posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 19 minučių. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra pagrįsta ar adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl neišieškotina iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.