- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2-3575-1024/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E. v.“, akcinės bendrovės „E. v.“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B.“, uždarajai akcinei bendrovei „B.“
- Advokatai
- Sigitas Čepas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. v.“ atstovui direktoriui V. A., advokatui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „E. v.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „E. v.“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ 69 066,58 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Statybos darbų ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) atlikti darbus (detalizuojamus atliktų darbų aktuose) ir perduoti darbų rezultatą ieškovei. Pagal priedus prie sutarties atsakovė įsipareigojo atlikti šiuos stogo darbus: a) sumontuoti putplastį 1 495,30 m2 plote; b) sumontuoti putplasčio nuolydžius; c) sumontuoti vatą 1 495,30 m2 plote; d) sumontuoti vieną sluoksnį bituminės dangos 1 495,30 m2 plote. 2019 m birželio 3 d. atsakovė darbų perdavimo-priėmimo perdavė stogo remonto darbus 1 495,30 m2 plote. Už nurodytus stogo remonto darbus atsakovė išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas-faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 7 457,04 Eur ir 6 000,66 Eur (be PVM) sumoms, viso 13 457,70 Eur. Pagal sąskaitas ir aktą stogo remonto darbai įvertinti 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą. Kaina nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo ne tik padengti vieną sluoksnį bituminės dangos, tačiau ir sumontuoti putplastį, putplasčio nuolydžius, vatą. Atsakovės išrašytas už stogo remonto darbus sąskaitas ieškovė apmokėjo atitinkamai 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. birželio 4 d. 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodomi stogo remonto darbai 7 339,70 m2 plote, (10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą (bendra kaina 79 929,33 Eur) ir langinių uždengimo PK danga 970 m2 plote už 19,00 Eur už vieną kvadratinį metrą (bendra kaina 18 430,00 Eur). Ieškovė nesutiko mokėti atsakovei pagal vienašališką aktą ir sąskaitą, kadangi (duomenys neskelbtini) akte nurodytų darbų atsakovė nevykdė. Nepaisant to, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei iš ieškovės skolą pagal minėtą aktą ir sąskaitą. Iš ieškovės atsakovei šiuo metu išieškota beveik visa priteista skola. Atsakovės vienašaliame darbų priėmimo-perdavimo akte nedetalizuota, kokie stogo remonto darbai atlikti už 79 929,33 Eur. Tačiau civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) atlikta eksperto apžiūra, rodo, kad atsakovės nurodytoje 7 339,70 m2 stogo dalyje, ji atliko tik vieno sluoksnio bituminės dangos klojimą. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Taigi, atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti ir gauti iš ieškovės 10,89 Eur kainos už kiekvieną kvadratinį metrą (viso už 7 339,70 m²). Gavusi viso savo reikalavimo 79 929,33 Eur patenkinimą, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 69 066,58 Eur nepagrįsto praturtėjimo suma (79 929,33 Eur – 10 862,75 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi Klaipėdos apygardos teismas jau išnagrinėjo tarp UAB „B.“ ir UAB „E.v.“ kilusį ginčą ir 2021-02-17 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo (sprendimo 43 punktas) „(duomenys neskelbtini) šalių sudarytoje statybos darbų rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų kaina nenustatyta. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovei buvo perduota 1 495,30 kv. m stogo remonto darbų, už kuriuos ji sumokėjo 16 283,80 Eur kainą. Byloje nustatyta, kad dėl šiame atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo kainos išankstinio rašytinio šalių susitarimo nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) akte nurodytos kainos dydžio neginčijo, neteikė įrodymų apie kitokią darbų atlikimo kainą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti.“ Taigi skola iš ieškovo buvo išieškota esant teisiniam pagrindui – teismo sprendimui, todėl yra teisinis pagrindas išieškoti būtent tokią skolą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-17 sprendimo, šalių ginčo dalykas vyko dėl darbų kainos ir teismas sprendimu kainą nustatė, todėl iš esmės ieškinys pareikštas siekiant nuginčyti vykdomą teismo sprendimą. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad kainos faktas buvo nagrinėtas ir yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jis ginčijamas šioje byloje negali būti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. A. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad jis liko apgautas, kadangi jis sumokėjo už viso stogo remonto darbus, kur buvo susitarta, kad stogas bus pilnai suremontuotas, tačiau jau atlikus pusę darbų paaiškėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai, danga leido vandenį. Atliktų darbų jis netikrino, pasitikėjo, tačiau atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tik dalyje stogo yra sumontuota vata, putplastis, padaryti nuolydžiai, o didesnėje dalyje yra tik sumontuota bituminė vieno sluoksnio danga, o buvo sumokėta kaip už tinkamai atliktus darbus.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R. M. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos ir darbų sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus. Už atliktus darbus buvo išrašytos sąskaitos, kurias ieškovė apmokėjo, tačiau atsakovė pateikė sąskaitą faktūrą už faktiškai neatlikus darbus, todėl ieškovė atsisakė apmokėti. Skolą teismo sprendimu buvo nutarta išieškoti iš ieškovės atsakovės naudai, kuri antstolio yra visa išieškota. Taigi atsakovas šiuo atveju gavo daugiau pinigų negu atliko darbų, kadangi tarp šalių buvo sutarta visame stoge sumontuoti putplastį, vatą, bituminę dangą, tačiau šie darbai buvo atlikti tik 1495,30 m² plote, o kitame plote buvo sumontuota tik bituminė danga, kurių darbai negali būti vertinami 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą. Šios naujos aplinkybės išaiškėjo tik užvedus teisme naują bylą ir atlikus ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad iš suplanuotų keturių stogo remonto darbų atliktas tik vienas, t. y. tik sumontuota bituminė danga, o ne kartu sumontuotas ir putplastis, putplasčio nuolydžiai, vata. Ieškovė atsakovui sumokėjo kaip už visą atliktą stogo remonto darbą, tačiau faktiškai tie dabar nebuvo atlikti, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas advokatas Sigitas Čepas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad nepagrįsto praturtėjimo šiuo atveju nebuvo, nes šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, skola buvo priteista teismo sprendimu, kuriame pasisakyta, kad darbai buvo atlikti bei darbai buvo tęsiami už tą pačią šalių sutartą kainą, t. y. 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą. Dabar ieškovas siekia šią kainą pakeisti, tačiau kaina jau buvo ankstesnio teismo nustatyta. Šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl atliktų darbų kokybės, tam turbūt ieškovas ir užsivedė naują bylą Klaipėdos apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.).
8. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
9. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 69266,58 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą, nurodydama, kad ieškovė sumokėjo atsakovui už faktiškai neatliktus stogo remontus darbus, t. y. šalys nesutaria dėl atliktų darbų kainos ir apimties, t. y. kad buvo sutarta dėl vienokio kiekio ir kainos gaminių, o buvo atliktas kitoks kiekis ir už kitokią kainą.
12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Statybos darbų ir rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „B.“ įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti numatytuosius statybos darbus, kurie detalizuojami atliktų darbų aktuose, ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o atsakovė UAB „E. v.“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Tarp šalių kilo ginčas dėl pateiktų, tačiau neapmokėtų dviejų PVM sąskaitų – faktūrų, dėl kurių buvo sprendžiamas šalių ginčas Klaipėdos apygardos teisme.
13. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E. v.“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 82 422,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 517,5 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Iš byloje ieškovės pateikto antstolio Z. Z. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad antstolis išieškojo iš ieškovės atsakovei teismo sprendimu priteistą skolą, vykdomasis dokumentas grąžintas kaip pilnai įvykdytas.
16. Ieškovė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas sprendimu priteisė atsakovei skolą už faktiškai neatliktus darbus, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir turi sugrąžinti ieškovei 69066,58 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą.
17. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Šiuo atveju atsakovė teigia, kad ji pinigus iš ieškovės gavo pagal įsiteisėjusių teismo sprendimą ir teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Kaip minėta aukščiau, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl neapmokėtų sąskaitų, tačiau šis ginčas yra teismo išspręstas ir procesinis sprendimas byloje yra įsiteisėjęs. Būtent įsiteisėjusio sprendimo pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis raštas, užvesta vykdomoji byla ir atsakovei iš ieškovės pervesta teismo sprendimu priteista suma.
18. Šioje byloje ieškovė teigia, kad atsakovė iš vis neatliko darbų už kuriuos jai buvo priteista skola teismo sprendimu, kitu atveju teigia, kad darbai iš esmės buvo atlikti netinkamai. Taip pat teigia, kad atliktų darbų 7339,70 m² plote kaina negali būti 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą, t. y. tokia pati kaip ir 1495,30 m² plote, kadangi tame plote nebuvo sumontuotas putplastis, putplasčio nuolydžiai, vata.
19. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė, dėstydama savo argumentus dėl atliktų darbų kainos, apimties, siekia, kad byla būtų pernagrinėta iš naujo, nors šios aplinkybės yra ištirtos ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
20. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudarytoje statybos darbų rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų kaina nenustatyta. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovei buvo perduota 1 495,30 kv. m stogo remonto darbų, už kuriuos ji sumokėjo 16 283,80 Eur kainą. Byloje nustatyta, kad dėl šiame atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo kainos išankstinio rašytinio šalių susitarimo nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) akte nurodytos kainos dydžio neginčijo, neteikė įrodymų apie kitokią darbų atlikimo kainą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti (43 punktas). Visuma ištirtų įrodymų, nors atsakovė ir neigia, sudaro pagrindą išvadai, kad dėl viso stogo remonto darbų šalys buvo susitarusios ir ieškovė tuos darbus atliko, todėl atsakovei tenka pareiga už juos sumokėti (44 punktas).
21. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vertindamas atsakovės UAB „E. v.“ nurodomus darbų trūkumus, teismas pažymi, kad atsakovė į bylą neteikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių trūkumų ištaisymo kainą. Sutiktina ir su ieškove, kad atsakovei neteikiant statybos darbų projekto, o tik užsakius remonto darbus, pastatui esant senos konstrukcijos, nesant užsakytų stogo pagrindų išlyginimo darbų, stogo nelygumai nelaikytini broku. Pastabos dėl smeigiavimo nepasitvirtino, nes smeigiavimas faktiškai atliktas kas 30 cm, kaip reikalavo atsakovė. Iš Sutarties 1 priedo matyti, kad ieškovė montavo vieną sluoksnį bituminės dangos, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė visą stogą dengti vienu bituminės dangos sluoksniu, todėl tai nelaikytina broku (41 punktas).
22. Ieškovė šioje byloje teigia, kad mėgindama vengti atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovė nurodo, atlikusi kuo mažesnės apimties darbus (pavyzdžiui nurodo nerengusi parapetų, klojusi tik vieną sluoksnį bituminės dangos), tačiau 7 339,70 m² plote tariamai atliktų darbų kaina yra 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą, taip pat, kaip ir darbų, į kuriuos įėjo putplasčio montavimas, putplasčio nuolydžių montavimas, vatos montavimas. Bet kuriuo atveju, atsakovė šiuo metu yra gavusi iš esmės visą darbų kainą už darbus 7 339,70 m² stogo plote. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Su šiais ieškovės argumentais negalima sutikti. Kaip nurodyta aukščiau, Klaipėdos apygardos teismas jau konstatavo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl visos stogo dangos dengimo, šalių kaina dėl viso stogo dangos buvo sutarta 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą, nes ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti ir šalys susitarė visą stogą dengti vienu bituminės dangos sluoksniu, todėl tai nelaikytina broku (Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 41, 43 punktai).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė į bylą teikė M. L. lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad papildomo sluoksnio prilydomosios bituminės ritininės stogo dangos MIDA įrengimo kaina 2018.03 yra 1,07 Eur 100 m², kaina 2019.03 – 1,48 Eur 100 m2,. Teismo nuomone šis dokumentas turėjo būti teikiamas Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, nes būtent toje byloje ir kilo ginčas dėl darbų kainos. Beje, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad atsakovė (UAB „E. v.“) bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) akte nurodytos kainos dydžio neginčijo, neteikė įrodymų apie kitokią darbų atlikimo kainą (43 punktas). Esant nustatytoms aplinkybės dėl darbų kainos, teismas daro išvadą, kad pateikta lokalinė sąmata nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nepagrįsto praturtėjimo, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad šalių kaina dėl viso stogo dangos buvo sutarta 10,89 Eur už vieną kvadratinį metrą ir ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti.
24. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-62-407/2022 konstatuota, kad aplinkybės, kokius stogo remonto darbus ir kokia apimtimi atliko UAB „B.“ objekte (duomenys neskelbtini), sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką (47 punktas) bei konstatavo, kad nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad šalims sudarius (duomenys neskelbtini) statybos darbų rangos sutartį ir jos prieduose Nr. 1 bei Nr. 2 aptarus tam tikrus stogo remonto ir kitus darbus, vėliau žodine forma buvo sutarta, jog ieškovė atliks ir likusius stogo remonto darbus (59 punktas). Dėl atliktų darbų kainos Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės vienašališkai perduotų darbų akte nustatytos kainos vertinti kaip neprotingai didelės ar neatitinkančios įprastos tokių darbų kainos rinkoje, nes byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis) (69 punktas). Taigi nors ieškovė šioje byloje teigia, kad atliktų darbų kaina negali būti vienoda 1495,30 m² stogo dangos plote ir likusiame 7339,70 m² plote, tačiau jau įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatyta, kad šalys kainą sutarė dėl viso stogo dangos, be to, šalys susitarė visą stogą dengti vienu bituminės dangos sluoksniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturėjo gaudama atlygį už faktiškai šalių sutartą ir atliktą darbą. Be to, ieškovės į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2- ojo skyriaus pranešimas apie įtarimą J. J., kuriam pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.; 182 str. 3 d.; 222 str. 1 d. nesudaro pagrindo šioje byloje konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir šis įrodymas nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas gali būti proceso atnaujinimo pagrindas jau užbaigtoje byloje, kurioje procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 366 straipsnis).
25. Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1781-464/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą praktiką). Atitinkamai šioje byloje negali ir neturi būti persvarstomas klausimas dėl sutarties kainos, atliktų darbų apimties, kadangi visos šios aplinkybės buvo aptartos ir nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Taip pat, teismas pažymi, kad šios bylos dalykas nėra ir atliktų darbų broko, defektų nustatymas, todėl pateiktas ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu įrodinėjant nepagrįstą praturtėjimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei, taip pat UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ yra pareiškusi ieškinį dėl skolos ir nuostolių už nekokybiškai atliktus rangos darbus priteisimo Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla (duomenys neskelbtini)). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-62-407/2022 yra nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su išaiškėjusiais darbų trūkumais ar defektais, yra kitų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas (70 punktą), todėl teismas ir šioje byloje pateikto ekspertizės akto kaip įrodymo dėl pastato stogo remonto darbų trūkumų ar defektų nevertina ir šiuo klausimu nepasisako. Nors ieškovė nurodo, kad pateiktame ekspertizės akte nustatyta, kad iš šalių sutartų keturių darbų atliktas tik vienas darbas – bituminės dangos paklojimas, tačiau kaip minėta aukščiau teismas jau yra nustatęs aplinkybes dėl darbų apimties ir konstatavo, kad šalys susitarė visą stogą dengti vienu bituminės dangos sluoksniu, todėl tai nelaikytina broku (Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 43 punktas).
26. Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovės atsakovei priteista 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 82 422,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 517,5 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. šioje byloje nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šiuo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir skola iš ieškovės atsakovei yra išieškota ne be teisinio pagrindo, o būtent įsiteisėjusio teismo spendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu.
28. Be to, minėta, jog nepagrįsto praturtėjimo ir/ar turto gavimo be pagrindo institutas gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais arba jos apginamos ne visiškai.
29. Statybos ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos bendrųjų nuostatų normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangoms rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų CK skirsnių normos. Statybos ranga reglamentuojama CK 6.681– 6.699 straipsniuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog užsakovo ir rangovo tarpusavio atsiskaitymų, darbų kainos, kokybės, defektų klausimai visų pirma turi būti sprendžiami pagal sutarties nuostatas, taip pat vadovaujamasi rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Tokį šių institutų tarpusavio santykį nulemia nepagrįsto praturtėjimo instituto prigimtis, todėl šiam institutui negali būti teikiamas prioritetas prieš kitus teisės gynybos būdus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas. Be to, ieškovė kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-10-11 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „B.“ 97 566,40 Eur darbų kainą ir 204 267 Eur darbų perdarymo kainą, taigi dėl darbų kainos grąžinimo vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė pateikė į bylą Klaipėdos apygardos teismui teiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad ieškovė nebereikalauja priteisti iš atsakovių sumokėtos už atsakovių atliktus darbus kainos ir už medžiagas, kurios buvo sugadintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant stogo remonto darbus ir ieškovė pasilieka prie reikalavimų: priteisti solidariai iš atsakovių ekspertizės akte nurodytą sumą už nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą – 204 267,32 Eur; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, patirtas taisant nekokybiškai atliktus darbus (26 197,37 ir 30 580,59 Eur), iš viso 56 777,96 Eur, tačiau iš atsakovės į bylą pateikto Klaipėdos apygardos teismo pranešimo matyti, kad prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas ekspertui grąžinus bylą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekia ir gali kitais teisių gynybos būdais apginti savo pažeistas teises.
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 69 066,58 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovei jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
32. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Sigito Čepo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2420 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. v.“ 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.