Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3459-910/2018 atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys M. A. Š. ir D. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumo

12. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014 ). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 str.).

13. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 str. str. 3 d.). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų

14. Nagrinėjamu atveju aktualūs du su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję įstatyme įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.), ir penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 str. 2 d.).

15. Ieškovo A. K. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2010-11-16 sprendimu, kuris, Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-04-27 nutartimi palikus jį nepakeistą, įsiteisėjo 2012-04-27. Dėl proceso atnaujinimo šioje byloje apeliantas į teismą kreipėsi tik 2018-03-22, nurodydamas, kad naujai paaiškėjusios reikšmingos aplinkybės yra konstatuotos FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01040-14 metu, t. y. atlikus A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir 2016-12-30 pateikus specialisto išvadą.

16. Visų pirma pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas pripažįsta apie, jo manymu, naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuria jis grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, sužinojęs 2016-12-30, sužinojimo momentui nustatyti šiuo atveju pakanka ir paries apelianto paaiškinimų. Be to, tokius teiginius ar pripažinimą paneigiančių duomenų byloje nėra, kaip nėra ir ginčo dėl sužinojimo momento. Prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas padavė praėjus penkiolikai mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie 2016-12-30 specialisto išvadą, t. y. daugiau nei po trijų mėnesių.

17. Antra vertus, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą dėl jo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Todėl darytina išvada, kad nuo 2017-04-27 apeliantui galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 jau buvo išnykusi. Ir nors CPK 78 straipsnio 1 dalis numato galimybę atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, tačiau, pažymėtina, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas yra naikinamasis, kitaip tariant, jau nebeatnaujinamas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik 2018-03-22, t. y. praėjus beveik šešeriems metams po sprendimo įsiteisėjimo byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus ne tik CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų naikinamąjį terminą.

Dėl galimybės atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą naikinamąjį terminą

19. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

20. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi akivaizdžiai netoleruotina ir išskirtinė teisinė situacija, kadangi aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3151-553/2010, buvo nustatytos tik 2016-12-30 surašius ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01040-14 specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovas A. K. neturėjo 375 000 Lt teisėtų pajamų. Todėl ir civilinėje byloje turėtų būti pripažinta, kad piniginių lėšų ieškovas neturėjo ir jų perduoti apeliantui negalėjo. Naikinamojo termino praleidimą apeliantas siekia pateisinti jo pasirinktu kitu būdu apginti savo pažeistas teises – baudžiamojo proceso priemonėmis, visų pirma siekiant nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00249-09 atnaujinimo.

21. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino atnaujinimo galimybę apeliantas grindžia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013) bei Kauno apygardos teismo 2017-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1042-436/2017.

22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta praktika, kurioje atnaujinamas praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas, nėra gausi, o tose nutartyse analizuotos situacijos pasižymi unikalumu bei išskirtinumu, ką akcentuoja ir kasacinis teismas. Taigi kitose bylose nustatytiems faktams tos situacijos pačios savaime negali tapti precedentinėmis, nebent būtų nustatytas visiškai identiškas atvejis. To apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Priešingai, apelianto nurodytoje teismų praktikoje bylų dalyką sudarė juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, kai, pavyzdžiui, dėl to paties objekto buvo priimti du skirtingi teismo sprendimai skirtingų asmenų atžvilgiu ir šiems nedalyvavus atitinkamų bylų nagrinėjime, t. y. susidarius situacijai, kurios apskritai negalėjo ir neturėjo būti, nes buvo paneigtas ne tik teismo sprendimo privalomumo principas, tačiau ir asmenų teisės, dėl kurių gynybos jie kreipėsi į teismą, joms iš esmės likus neapgintoms. Cituotoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje procesą buvo siekiama atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau nebuvo žinomos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti nauji duomenys, patvirtinti kompetentingų ginčo klausimu institucijų, iš esmės (reikšmingai) skiriasi nuo anksčiau turėtų duomenų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų užbaigiant bylą, todėl gali turėti esminę reikšmę sprendžiant ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nors pastarojoje byloje ir buvo atnaujintas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms, minėtoje byloje ir šioje byloje nagrinėtos situacijos nėra esmingai panašios, be to, pagal vertikalaus precedento doktriną, išplėtotą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukštesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad CPK 368 straipsnyje numatyti terminai buvo praleisti dėl to, kad buvo bandoma ginti savo pažeistas teises baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktų nustatytais būdais bei priemonėmis, t. y. pirmiausiai siekiant proceso atnaujinimo nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje, o nepasiekus joje pageidauto rezultato, apeliantas ėmėsi procesinių veiksmų civilinei bylai atnaujinti. Tokie apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl galimybės atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą, juolab kad abejose bylose buvo galima veiksmus atlikti paraleliai (vienu metu) ir nepraleisti termino. Kitoks apelianto elgesys neatitinka civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų (CPK 7 str.), pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų įrodymai ir atsikirtimai. Šiuo atveju apelianto itin akcentuojama aplinkybė, kad jis neturėjo jokių procesinių galimybių kvestionuoti ar ginčyti įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje, ir todėl siekė baudžiamojo proceso tvarka įrodyti, kad jo atžvilgiu teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 yra neteisingas, akivaizdžiai prieštarauja paties apelianto vėlesniam elgesiui, nes šioje byloje visgi yra nagrinėjamas jo prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo.

24. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apelianto argumentai, kad aplinkybė, susijusi su ieškovo neturėtomis teisėtomis 375 000 Lt pajamomis, buvo nustatyta nesavalaikiai, todėl dėl termino praleidimo yra atsakinga ir valstybė. Pirma, naikinamasis penkerių metų terminas 2016-12-30 dar nebuvo pasibaigęs. Antra, apeliantui nebuvo jokių objektyvių kliūčių šią aplinkybę įrodinėti dar bylą nagrinėjant instancine tvarka, ginantis nuo jam pareikšto ieškinio. Trečia, nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pažeistos apelianto teisės, todėl toks argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi jokios teisinės reikšmės.

25. Vadinasi, apelianto nurodytos aplinkybės bei priežastys, kuriomis jis grindžia tiek būtinybę atnaujinti praleistą procesinį terminą, tiek ir pačios bylos nagrinėjimą, neteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjama situacija būtų tokia išskirtinė ar neįtikėtina, jog ji būtų netoleruotina, neatitiktų ne tik teisinio reglamentavimo, bet ir paneigtų teisės principus, asmenų ginamas teises ir / ar interesus. Aplinkybė, kad teismas, spręsdamas sandorio nuginčijimo klausimą, nevertino perduotų piniginių lėšų kilmės ar jų buvimo pas ieškovą teisėtumo, negali lemti visos civilinės bylos neteisingo išnagrinėjimo. Dėl to pirmenybė teiktina teisinio stabilumo principui ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą ir nėra jokių pagrindų jo atnaujinimui.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

26. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, neabejotinai atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškia, ir neginčytinam proceso atnaujinimo pagrindui.

27. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų neturėtų taikyti formaliai, būtina atsižvelgti į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Taigi bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

28. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (teisiškai reikšmingi faktai), kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant tą bylą ar peržiūrint ją instancine tvarka. Vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų pagrindų – naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe – apeliantas (pareiškėjas) ir remiasi, pateikdamas prašymą atnaujinti užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos nagrinėjimą.

29. Kasacinio teismo išskiriami tokie naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, požymiai: 1) jos jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu pareiškėjo įvardijama aplinkybė (ar aplinkybės) neatitinka bent vieno iš aptartų požymių, yra konstatuojama, kad toks proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas.

30. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas siekia atnaujinti procesą tvirtindamas, kad ieškovo ir apelianto 2006-01-15 preliminariosios žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo finansinės galimybės (teisėtų 375 000 Lt pajamų) sumokėti apeliantui už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo minėtos sutarties su ieškovu nesudaręs ir minėtų piniginių lėšų iš jo negavęs, tokia nauja aplinkybė, kaip ieškovo neturėjimas galimybės atsiskaityti su apeliantu, pastarojo įsitikinimu, yra reikšminga. Bylos nagrinėjimo metu nei apeliantui, nei teismui tokia aplinkybė nebuvo žinoma – toks faktas tapo žinomas tik pateikus 2016-12-30 specialisto išvadą ir ši aplinkybė, nagrinėjant bylą, nebuvo vertinta.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygos, kaip apelianto nežinojimas ir negalėjimas žinoti apie aplinkybę, kuria jie grindžia proceso atnaujinimo poreikį, taip pat šios aplinkybės esminė reikšmė, galėjusi nulemti kitokią ginčo išnagrinėjimo baigtį (kitokį rezultatą), šiuo konkrečiu atveju neįrodytos.

32. Kaip minėta, siekiant įvertinti, ar aplinkybė gali būt laikoma naujai paaiškėjusia, teismui būtina, be kita ko, nustatyti, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Teismas spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, turi vertinti ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Todėl siekiant įsitikinti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjams, svarbu nustatyti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

33. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas jau bylos nagrinėjimo metu turėjo ir teisę, ir pareigą teikti įrodymus bei atsikirtimus dėl ieškovo mokumo, jo (ne)galėjimo sumokėti už perkamą žemę 375 000 Lt sumą, prašyti teismo išreikalauti būtinus įrodymus šiems atsikirtimams pagrįsti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo objektyvios galimybės gauti duomenų apie ieškovo finansinę padėtį ir apie jo galimybę sumokėti apeliantui minėtą sumą. Kitokio šios situacijos vertinimo nelemia ir šių duomenų nurodymas 2016-12-30 specialisto išvadoje, kadangi grįsti savo atsikirtimus ieškovo finansine padėtimi, kliudžiusia jam vykdyti preliminarią sutartį, apeliantas neabejotinai galėjo ir neturėdamas tokių duomenų.

34. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str., 178 str.), kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

35. Darytina išvada, kad apeliantui buvo arba, tinkamai įgyvendinus jo pareigą įrodinėti, galėjo ir turėjo buvo žinoma jo prašyme atnaujinti procesą kaip nauja pateikiama aplinkybė, susijusi su preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovo finansines galimybes sumokėti apeliantui 375 000 Lt sumą. Šuo atveju neturi reikšmės, ar šios lėšos buvo teisėtai ar neteisėtai įgytos, kadangi ši aplinkybė, jos neįrodinėjus bylą nagrinėjant instancine tvarka, nebuvo ir negali būti prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Jokių objektyviai egzistavusių kliūčių tokia aplinkybe apeliantui remtis anksčiau apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

36. Taip pat aptariama aplinkybė negalėtų paneigti teismų byloje nustatytų faktų bei padarytų išvadų, kad pinigus apeliantas gavo ir turi juos grąžinti, t. y. ji neatitinka esmingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2017-04-04 nutarime atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00249-09 nurodė, kad duomenys, kuriuos kaip pagrindą atnaujinti tyrimui, šiuo atveju atnaujinti procesą byloje, nurodė apeliantas, nėra kategoriškai nurodantys, kad ieškovas iš tiesų neturėjo pakankamai pajamų (nutarimo 3 psl.). Be to, ir specialisto išvadoje buvo įvertinta, kad ginčo sutartyje, apie kurios suklastojimą tvirtina apeliantas, yra jo paties parašas, o tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad ginčo preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota. Vadinasi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu atnaujinus procesą, tokia aplinkybė, kaip teisėtų pajamų neturėjimas, nepaneigtų byloje nustatytų aplinkybių buvimo ir jų teisingumo.

37. Pažymėtina, kad apelianto skundo argumentai iš esmės tik parodo, kad jis arba nesupranta, arba ignoruoja tiek įstatyme aiškiai reglamentuotą, tiek teismų praktikoje išplėtotą aiškinimą apie rungtyniškumo principą ir proceso šalių įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą tos konkrečios bylos nagrinėjimo metu bei proceso atnaujinimo instituto išimtinumą. Aplinkybė, kad ginčo šalis nepakankamai naudojosi įstatymo jai suteikta įrodinėjimo teise, pati savaime negali būti interpretuojama kaip neribota galimybė ištaisyti šias klaidas vėliau, teikiant nepagrįstus prašymus dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių teisingumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, peržiūrėjimo arba siekiant dar kartą pasibylinėti dėl to paties, kas jau teismų yra nustatyta.

38. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės sprendžiamam procesiniam klausimui dėl proceso atnaujinimo galimybės ir nesudaro prielaidų kitaip išspręsti šį klausimą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.