Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. V., pareiškėjos atstovei advokatei I. Petkienei, neatvykus antstolei V. Š. ir išieškotojo atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę byla pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdymo procese, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Pakruojo ūkininkų kredito unijai (toliau PŪKU),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. V. savo skundą palaikė ir prašė, jį tenkinti.

A. V. Š. teismui pateikė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti R. V. skundą, kuriame nurodė, kad 2011-10-10 antstolės V. Š. kontoroje gauti Šiaulių miesto apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 05201001752L/2010, Nr. 05201001750L/2010, Nr. 05201001751 L/2010 dėl priverstinio A. V. priklausančių žemės sklypų, pardavimo iš varžytynių. 2011-10-11 priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Siekiant tinkamai nustatyti įkeisto turto rinkos vertę buvo kreiptasi į vertintojus su prašymu atlikti vertinimą turtui, priklausančiam A. V.. Apie kreipimąsi į vertintojus A. V. buvo informuotas 2011-11-09 raštu. Atlikus vertinimą, A. V. ir R. V. išsiųsta turto vertės nustatymo pažymos Nr. 9802-01 VAT_2011 AUL SIAU kopija, turtas vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio, 682 straipsnio nustatyta tvarka perkainotas. Patvarkymas dėl nekilnojamojo turto perkainojimo įteiktas A. V. žmonai R. V. ir išieškotojui 2012-01-19. Patvarkyme buvo išaiškinta teisė skųsti antstolio veiksmus bei Perkainojimą. Per nustatytą terminą nei skolininkas, nei išieškotojas antstolio veiksmų neapskundė, dėl įkainojimo prieštaravimo nepareiškė. Vykdomosiose bylose nustatyta, kad A. V. 2012-01-26 mirė, 2012-02-17 R. V. priėmė palikimą. 2012-04-24 buvo kreiptasi Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl įkeisto turto (davėjo) savininko pakeitimo vykdymo procese. Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimis Nr. 2-3434-901/2012, Nr. 2-3435-901/2012, Nr; 2-3436-901/2012 pakeitė skolininką ir įkeisto turto savininką vykdymo procese A. V. į M. V. Pakeitus skolininką ir įkeisto turto savininką vykdymo procese paskelbtos A. V. priklausiusio ir hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės, kurios turėjo vykti 2012-08-07. Antstolės veiksmai dėl varžytynių paskelbimo buvo apskųsti. Šiaulių apygardos teismas skundą galutinai išnagrinėjo 2014-05-08 priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-458-124/2014. Galutinai išnagrinėjus skundą ir teismui grąžinus antstolei visas bylas, 2014-05-22 paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (patvarkymas 2014-05-23 išsiųstas R. V. ir A. P.). Vadovaujantis LR CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. 2014-05-29 atlikta ekspertizė, ekspertizės kopija 2014-06-04 išsiųsta R. V. (vadovaujantis LR CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos). Vadovaujantis ekspertizės akte nustatytomis turto rinkos vertėmis 2014-06-16 priimti patvarkymai dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo (vykdomosios bylos Nr. 0071/11/02017 306 lape yra padėjėjo M. U. paaiškinimas dėl procesinių dokumentų įteikimo R. V.). 2014-08-13 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Dalis varžytynių neįvyko, dalis varžytynių įvyko. Neįvykus pirmosioms varžytynėms 2014-10-13 paskelbtos antrosios varžytynės. 2015-02-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-241-357/2015 buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartis ir pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tenkintas. Teismui priėmus šią nutartį, buvo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai (tų žemės sklypų, kurie buvo parduoti antrosiose varžytynėse: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 4.1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 14.3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypas, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 9.1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo plotas 2.8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Kadangi turto pardavimo iš varžytynių jau yra surašyti ir pasirašyti, tai skundas dėl antstolio veiksmų jau negali būti nagrinėjamas. Tokiu atveju klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių turi būti nagrinėjamas pagal bendras ieškininės teisenos taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje yra konstatavęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais. Kadangi skundas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo po jo surašymo jau negali būti teikiamas, todėl pareiškėjos skundą antstolė atmetė.

Pažymėtina, jog pareiškėja R. V. skundė antstolės V. Š. 2014-08-13 patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių vykdymo. Taip pat analogiškais skundais R. V. buvo apskundusi ir antstolės V. Š. 2014-10-13 patvarkymą dėl antrųjų varžytinių vykdymo. Visi šie skundai dėl varžytinių buvo teismų atmesti (Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo mėn. 08 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio mėn. 01 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1024-210/2014, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio mėn. 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9477-797/2014, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio mėn. 07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-376-357/2015. Todėl akivaizdu, jog R. V. teikia nepagrįstus skundus, taip siekdama išvengti išieškojimo iš turto jau nuo 2010 m. iki šios dienos. Nurodo, kad dabartinis skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų negali būti nagrinėjamas, kadangi turto pardavimo iš varžytinių aktai jau pasirašyti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais ir tik ieškinio teisenos tvarka. Pardavus skolininkui priklausantį turtą iš varžytynių ir atsiradus naujam šio turto savininkui, jo nuosavybės teisė negali būti paneigta CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs aktas - turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas galimų antstolio klaidų vykdymo procese faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008). Todėl šis pareiškėjos skundas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo po jo surašymo yra atmestinas.

Pareiškėjos R. V. pareikštą skundą Pakruojo ŪKU prašo teismo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjai R. V. maksimalią 5792.00 eurų baudą (CPK 95 str.), 50 proc. baudos priteisiant Pakruojo ŪKU. Pareiškėjos piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad ji, eilę metų manipuliavo ikiteisminiu tyrimu Nr. 40-1-158-10, reikšdama nepagrįstus kaltinimus, sistemingai rašydama skundus dėl antstolio veiksmų ir vykdymo sustabdymo, taip pat teismuose ne pirmą kartą nagrinėjami analogiški pareiškėjos skundai (Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio mėn. 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-443-212/2011), Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1030-205/2011), Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo mėn. 08 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-663-227/2011), Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės mėn. 08 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2Š-458-124/2014), Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo mėn. 08 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-7689-949/2014), Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio mėn. 01 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1024-210/2014), Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio mėn. 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-9477-797/2014), Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio mėn. 07 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-376-357/2015)). Todėl akivaizdu, jog pareiškėja R. V. pareiškė eilinį nepagrįstą skundą, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, taip siekdama išvengti išieškojimo iš turto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Dėl antstolės veiksmų vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali suvaržyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi LR CPK 638-645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. LR CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. LR CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų turinio matyti, jog ji nesutinka su 2015-03-05 antstolės priimtu sprendimu surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktus, dėl žemė sklypų pardavimo, kurį (sprendimą) prašo panaikinti. Turto iš varžytinių akto surašymą reglamentuoja, Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktas (redakcija, nuo 2015-01-01) kur numatyta, kad Turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo per tris darbo dienas po visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos. Minėtas punktas nustatė antstoliui terminą surašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto analogiją. Pareiškėja nurodė, kad turtui buvo taikytos ir kitos savarankiškos laikinosios apsaugos priemonės, ir pirmesnių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas negali būti pagrindu besąlygiškai tęsti vykdomuosius veiksmus. Pareiškėja pateikdama šį argumentą teismui, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos skunde nurodytas aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti. Antstolis nurodė, kad jis priėmė sprendimą surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktus, 2015-02-17 Šiaulių apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-241-357/2015 ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės taikytas 2014-11-10 nutartimi, kuria buvo sustabdytas antstolės V. Š. 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymas. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą laiko, kad išnykus pagrindams, kurias buvo sustabdyti vykdomieji veiksmai ir antstoliui savalaikiai juos vykdant, nurodytas sprendimas -turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas, buvo atliktas savalaikiai ir teisėtai, panaikinti jo skunde nurodytais pagrindai nėra pagrindo.

Pareiškėja teismui nepateikė prašymo ar reikalavimo pripažinti varžytynių aktus negaliojančiais. Tačiau pareiškėjai nurodytina, jog toks jos reikalavimas atitiktų LR CPK 602 straipsnyje nurodytus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir, kad toks reikalavimas turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka ir pareiškėja savo teises gali ginti pareikšdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pripažinti, kad R. V. nuolat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjai R. V. maksimalią 5792.00 eurų baudą (CPK 95 str.), 50 proc. baudos priteisiant Pakruojo ŪKU.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors pareiškėja ir anksčiau buvo pareiškusi skundus teisme, skundo pateikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti pareiškėjos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius pareiškėjos kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas suinteresuoto asmens prašymas skirti R. V. baudą (CPK 95 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144, 145, 151 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo R. V. atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.