- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-241-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08297-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- Pakruojo ūkininkų
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės V. Š. ir suinteresuoto asmens Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. V. skundą antstolei V. Š. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2014-10-13 antstolės V. Š. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymą. Nurodė, kad paskelbtos varžytynės, bet antstolė V. Š. priimtuose patvarkymuose dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 nenurodė kreditorių bei kiek ir kam pareiškėja yra skolinga, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytą parduodamo turto eiliškumą, be to, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos R. V. prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolės V. Š. 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymą.
Teismas vertino, kad iš varžytynių skelbimo matyti, jog jų būsena nurodyta vykstančios varžytynės. Skundo padavimo faktas rodo, jog kilo ginčas dėl antstolės atliktų veiksmų, skundas nėra išnagrinėtas ir įvertintas antstolės atliktų veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas, o, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas, neišsiaiškinus visų skunde nurodytų aplinkybių, todėl teismas prašymą tenkino ir sustabdė 2014-10-13 antstolės V. Š. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir skolininkės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tiek 2014-08-13, tiek 2014-10-13 paskelbus varžytynes pareiškėja pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės patvarkymų vykdymą. Iš esmės šie prašymai grindžiami tokiais pačiais argumentais. Tačiau esant analogiškoms aplinkybėms, tik pirmuoju atveju buvo pirmosios varžytynės, o šiuo atveju antrosios, teismas priėmė absoliučiai skirtingus sprendimus, t.y. pirmuoju atveju atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o antruoju - jas taikė. Be to, pirmuoju atveju teismas ne tik išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau klausimą dėl antstolės veiksmų išsprendė iš esmės atmesdamas pareiškėjos skundą.
2. Sklypų, kuriuos siekiant parduoti buvo priimti skundžiami patvarkymai, pardavimas tęsiasi jau nuo 2011 metų. Skolininkė piktnaudžiaudama savo teisėmis nuolat teikia skundus, taip vilkinant vykdomųjų bylų vykdymą bei pažeidžiant kreditoriaus interesus. Pažymi, kad antstolis yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, todėl net ir įvykus sklypų pardavimui ir galimai atsiradus žalai, ji būtų atlyginta. Pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus pažeisti pareiškėjos interesai.
3. Atkreipia dėmesį, kad teismai dažnai laikosi praktikos, kad sprendžiant klausimą, dėl kurio kyla abejonių, prašoma antstolio pateikti nuomonę. Tik tada, įvertinus visų proceso dalyvių pozicijas, argumentus ir įrodymus, teismas priima pagrįstą sprendimą, t.y. nesivadovauja vienašališku pareiškimu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas antstolės V. Š. 2014-10-13 patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/11/02014, Nr. J071/11/02015 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 ir Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi R. V. skundą atmetė.
2. Pakruojo ŪKU pažymi, jog išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos, kas numatyta KUĮ 39 str. 3 d. Šiuo atveju R. V. vis dar yra kredito unijos narys, todėl jos pajiniai įnašai negali būti išieškoti.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos R. V. skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateiktas atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo tenkinti atskiruosius skundus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir skolininkės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais antstolės atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Pareiškėja R. V. pateiktais atsiliepimais prašo atmesti atskiruosius skundus. Nurodė, kad teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu nurodė, kad sutinka su antstolės atskiruoju skundu ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdytas antstolės V. Š. 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje gauti Šiaulių miesto apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 05201001752L/2010, Nr. 05201001750L/2010, Nr. 05201001751L/2010 dėl priverstinio A. V. priklausančių žemės sklypų, pardavimo iš varžytynių. 2011-10-11 priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2014-08-13, 2014-10-13 paskelbus varžytynes pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės patvarkymų vykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo neįsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti antstolės V. Š. 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 vykdymą – netenkintas. Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, taip pat konstatuota, kad antstolės patvarkymas dėl varžytinių yra teisėtas ir priimtas laikantis civilinio proceso reikalavimų. Sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad teismų praktika turi būti nuosekli, todėl vertintina, kad teismas, pakartotinai spręsdamas analogišką klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi atsižvelgti į ankstesnio teismo procesinio sprendimo motyvus ir kitokį sprendimą gali priimti tik esant naujoms faktinės aplinkybėms bei papildomiems įrodymams, kurie nebuvo žinomi priimant ankstesnį teismo procesinį sprendimą. Vien aplinkybė, kad pakartotinai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsta dėl antrųjų varžytinių, o ne dėl pirmųjų varžytinių, esant analogiškoms aplinkybėms negali lemti skirtingų analogiškoje situacijoje teismo procesinių sprendimų priėmimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.
CPK 145 str.1 d. 10 p. kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė argumentu, kad antstolė V. Š. priimtuose patvarkymuose dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02017 nenurodė kreditorių bei kiek ir kam pareiškėja yra skolinga, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytą parduodamo turto eiliškumą, be to, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.
Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl patvarkymų dėl varžytinių paskelbimo vykdymo sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Netgi įvykus varžytynėms, teismas turi teisę, remiantis CPK 602 str. nuostatomis, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui aktus suinteresuoto asmens reikalavimu pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.), bei taikyti restituciją CK nustatyta tvarka (CPK 602 str. 2 d.). Tai, jog antstolė galimai nesilaikė vykdymo proceso normų reikalavimų, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjai nesiejant jų su konkrečia dėl tolimesnių vykdymo veiksmų galinčia kilti žala, kurios mastai viršytų naudą, sukuriamą įvykdant vykdomąjį dokumentą ir taip įgyvendinant jo privalomumo principą, nelaikytina savaiminiu pagrindu konstatuoti, jog tolesnės vykdymo procedūros privalo būti sustabdytos.
Teismas sutinka su antstolės atskirojo skundo argumentu, kad antstolis yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, todėl net ir įvykus sklypų pardavimui ir galimai atsiradus žalai, ji būtų atlyginta. Taip pat pažymėtina, kad vien formalus procedūros pažeidimas pats savaime nelemia žalos atsiradimo fakto pareiškėjai, kadangi ši aplinkybė turi būti įrodinėjama. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas vertina, kad pareiškėja nurodė analogiškus argumentus, kurie buvo išspręsti Šiaulių apylinkės teismo neįsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 12 d. bei įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinąsias apsaugos priemones taikė vien tuo pagrindu, kad kilo ginčas dėl antstolės atliktų veiksmų, skundas nėra išnagrinėtas ir įvertintas antstolės atliktų veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas, o, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas, neišsiaiškinus visų skunde nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodoma galima žala pareiškėjai netaikant laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese, kas iš esmės pažeidžia pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirųjų skundų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas panaikina Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – netenkina pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.