Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą suinteresuotiems asmenims Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir antstolei V. Š. dėl antstolės V. Š. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos R. V. skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų, persiųstas Šiaulių apylinkės teismui, kuriuo pareiškėja prašo atšaukti 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme nurodytų dvylikos žemės sklypų varžytynes. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. antstolė paskelbė žemės sklypų varžytynes. Pareiškėja mano, kad šis antstolės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes antstolės V. Š. nušalinimo klausimas nėra išspręstas. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis yra apskųsta Šiaulių apygardos teismui. Be to, nurodė, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija nepateikia A. V. įsiskolinimo. Pareiškėja mano, kad A. V. nėra skolingas kredito unijai. 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme antstolė neteisėtai įtraukė išieškotojais Šiaulių apylinkės prokuratūrą, antstolę I. E., antstolį R. K., V. K., AB banką „Swedbank“, antstolį A. B. ir A. P.. A. V. išvardintiems asmenims niekada nebuvo skolingas ir pas minėtus antstolius, nurodytus patvarkyme nebuvo nei vienos vykdomosios bylos. Pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad V. Š. yra kalta dėl to, kad UAB „Žvalguva“ neteisėtai praturtėjo pareiškėjos sąskaita, nurodydama koks turtas buvo perduotas UAB „Žvalguva“. Mano, kad teismas turi išsamiai ištirti V. L. ir antstolės V. Š. veiksmus galimai nepagrįstai užvaldant pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą. Taip pat pareiškėja prašė sustabdyti visus antstolės V. Š. veiksmus, vykdomus R. V. atžvilgiu, nes teismui patenkinus skundą nagrinėjamoje byloje, būtų galimas regresas, pareiškėjai reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, tai gali užtrukti, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimas būtų įmanomas ir nepasunkėtų.

Antstolė V. Š. 2014-08-25 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos R. V. skundą, nurodydama, kad 2011-10-10 antstolės kontoroje gauti Šiaulių miesto apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 05201001752L/2010, Nr. 05201001750L/2010, Nr. 05201001751L/2010 dėl priverstinio A. V. priklausančių žemės sklypų pardavimo iš varžytynių. 2011-10-11 priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Buvo atliekamas įkeisto turto vertinimas, įkeistas turtas perkainotas, patvarkymas dėl turto perkainojimo įteiktas 2012-01-19 R. V. ir išieškotojui. Dėl turto perkainojimo skundų negauta. Nustatyta, kad 2012-01-26 A. V. mirė, (duomenys neskelbtini) R. V. priėmė palikimą, vykdymo procese skolininkas ir įkeisto turto savininkas A. V. pakeistas į R. V.. Po skolininko pakeitimo buvo paskelbtos A. V. priklausiusio ir hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės, kurios turėjo vykti 2012-08-07. Antstolės veiksmai dėl varžytynių paskelbimo buvo apskųsti, Šiaulių apygardos teismas 2014-05-08 priėmė galutinę nutartį byloje Nr. 2S-458-124/2014. 2014-05-22 paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, 2014-05-29 atlikta ekspertizė, ekspertizės kopija išsiųsta R. V. 2014-06-04. 2014-06-16 priimti patvarkymai dėl turto perkainojimo pagal ekspertizės akte nustatytas turto rinkos vertes. 2014-08-13 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Antstolė, nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, pažymėjo, kad antstolės nušalinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Vykdomosiose bylose yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos pranešimai, kuriuose nurodyti A. V. ir A. P. įsiskolinimai, informacija apie kitus antstolius ir antstolės V. Š. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas skolininkų atžvilgiu. Vykdomieji dokumentai nėra panaikinti, išieškotojas nėra informavęs antstolės, kad skolininkai yra padengę skolas išieškotojui. Be to, be hipotekos išieškotojo yra kitų trečios eilės išieškotojų. Antstolė, paskelbusi varžytynes, apie jas informavo R. V., A. P., kuris yra skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02014 ir visus antstolius, vykdančius skolų išieškojimą iš skolininkų bei visus trečios eilės išieškotojus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pagal išduotus vykdomuosius dokumentus visų pirmą turi būti pardavinėjimas įkeistas turtas, o nelikus įkeisto turto, tolimesnis išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turimą turtą ir gaunamas pajamas. Šiuo atveju antstolės V. Š. veiksmai vykdomose bylose yra teisėti ir nėra įstatyminio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš įkeisto turto.

Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Šiuo atveju R. V. vis dar yra kredito unijos narys, todėl jos pajiniai įnašai negali būti išieškoti.

Apeliantės nurodomas aplinkybės, jog antstolė V. Š. yra kaltininkė dėl UAB „Žvalguva“ neteisėto praturtėjimo jos sąskaita, neturi jokios įtakos vertinant antstolės veiksmų teisėtumą vykdant vykdomąsias bylas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Antstolė V. Š. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 8 d. nutartį, o R. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismui pateiktuose dokumentuose esanti informacija buvo pakankama sprendimui priimti. Nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad jai nėra teikiama informacija dėl skolų likučių. Vykdomieji dokumentai nėra panaikinti, išieškotojas nėra atsiuntęs raštų, kad skolininkai yra padengę skolas, todėl laikoma, kad skolininkai yra skolingi išieškotojui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nurodyta, kad paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties antstolio. Todėl apie varžytynes buvo informuoti visi trečios eilės išieškotojai, kurių naudai yra išieškomos skolos iš skolininkų antstolės V. Š. kontoroje. Vykdomuosiuose dokumentuose Nr. 05201001750L/2010, Nr. 05201001751L/2010, Nr. 05201001752L/2010 teismas jau yra nurodęs, koks įkeistas turtas turi būti realizuojamas iš varžytynių, t. y. pirmiausia turi būti parduodamas įkeistas turtas. Įstatymas nereglamentuoja skolininko teisės nustatyti įkeisto ir iš varžytynių parduodamo turto pardavimo eiliškumo, be to, šiuo atveju yra išieškoma iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus naudai. Iš CPK 715 pašalintas straipsnis leidęs skolininkui nurodyti, kokį turtą pirmiausiai parduoti varžytynės. Skundo teiginiai dėl UAB „Žvalguva“, antstolės įsitikinimu, nėra niekaip susiję su Pakruojo ūkininkų kredito naudai įkeistų 12 žemės sklypų pardavimu iš varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė žodinio proceso, nes tik šio proceso metu būtų paaiškėjusios aplinkybės nepalankios antstolei. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Visų pirma, teismas įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pateikė jau paskyrus bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Antra, deklaratyvus apeliantės nurodymas, kad žodinio proceso metu būtų paaiškėjusios aplinkybės nepalankios antstolei, jų neargumentuojant, niekaip nepagrindžia žodinio proceso būtinumo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikta medžiaga yra pakankama objektyviam pareiškėjos skundo išnagrinėjimui.

Dėl dokumentų klastojimo ir skolos likučio

Apeliantės įsitikinimu, antstolė V. Š., kartu su Pakruojo ūkininkų kredito unijos buvusiu administracijos vadovu A. A. priklastojo dokumentų ir neišduoda pažymos apie skolos likutį A. P., A. V. ir R. V. išieškotojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai.

Atskirojo skundo argumentui, kad antstolė V. Š. kartu su Pakruojo ūkininkų kredito unijos buvusiu administracijos vadovu A. A. priklastojo dokumentų, pagrįsti, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė, kokie tiksliai dokumentai buvo klastojami. Vien subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir pozicija šiuo klausimu, negali objektyviai patvirtinti jos teiginių dėl dokumentų klastojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad kredito unija klastoja dokumentus, pagrįstai laikė abstrakčiais, nekonkrečiais ir nesudarančiais pagrindo stabdyti paskelbtas turto varžytynes.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad jai nėra teikiama informacija dėl skolų likučių. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02015 yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-05-26 pranešimas Nr. 1/2-274, kuriame yra nurodytas A. V. įsiskolinimas pagal 2011-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 05201001750L/2010, o turtinių teisių ir pareigų perėmėja yra R. V.. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02017 yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-05-26 pranešimas Nr. 1/2-273, kuriame yra nurodytas R. V. įsiskolinimas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 05201001752L/2010. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02014 yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-05-26 pranešimas Nr. 1/2-272, kuriame yra nurodytas A. P. įsiskolinimas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-08-09 nutartį Nr. 05201001751L/2010. Todėl iš įkeisto A. V. priklausiusio turto yra vykdomas išieškojimas ne tik dėl A. V., bet ir dėl A. P. įsiskolinimų. Pareiškėja R. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad A. V. nėra skolingas Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Tokia apeliantės pozicija iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai. Vykdomosiose bylose yra informacija iš Antstolių informacinės sistemos apie pas kitus antstolius ir antstolės V. Š. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas skolininkų atžvilgiu. Visi aukščiau minimi vykdomieji dokumentai nėra panaikinti, išieškotojas nėra nurodęs, kad skolininkai yra padengę skolas. Vykdomosiose bylose esanti medžiaga patvirtina, kad yra ne tik hipotekos išieškotojas, bet ir kiti trečios eilės išieškotojai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepaneigė antstolės nurodomos aplinkybės, jog ji telefonu buvo informuota apie galimybę atvykti atsiimti pažymos apie skolas Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad informacija dėl skolų likučių nėra teikiama.

Dėl išieškotojų įtraukimo

Apeliantė teigia, kad 2014m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme antstolė įrašė asmenis, kuriems A. V. niekada nebuvo skolingas ir pas minėtus antstolius, nurodytus patvarkyme, nebuvo nei vienos vykdomosios bylos.

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02014, užvestoje pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-08-09 nutartį Nr. 0520100175IL/2010, skolininkas yra A. P., o įkeisto turto savininkas A. V., jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja R. V.. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02017, užvestoje pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 05201001752L/2010 skolininkė yra R. V., o įkeisto turto savininkas A. V., jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja R. V.. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02015, užvestoje pagal 2011-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 05201001750L/2010 skolininkas ir įkeisto turto savininkas A. V., o turtinių teisių ir pareigų perėmėja R. V.. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktu buvo informuoti visi antstoliai, vykdantys skolų išieškojimą iš šių skolininkų. Todėl apie varžytynes buvo informuoti visi trečios eilės išieškotojai, kurių naudai yra išieškomos skolos iš skolininkų antstolės V. Š. kontoroje.

Dėl skolininkės nurodyto parduoti turto eiliškumo

Apeliantės įsitikinimu, antstolė nesilaiko jos nurodyto parduodamo turto eiliškumo ir nukreipia išieškojimą į turtą, kurio ji nėra nurodžiusi.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-09-05 R. V. antstolei V. Š. yra nurodžiusi, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia. Visų pirma akcentuotina tai, kad vykdomuosiuose dokumentuose Nr. 05201001750L/2010, Nr. 05201001751L/2010, Nr. 05201001752L/2010 teismas jau yra nurodęs, kad pirmiausia turi būti parduodamas įkeistas turtas. Antra, įstatymas nereglamentuoja skolininko teisės nustatyti įkeisto ir iš varžytynių parduodamo turto pardavimo eiliškumo. Trečia, šiuo atveju yra išieškoma iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus naudai. Ketvirta, CPK 662 straipsnyje yra įtvirtinta išieškotojo, o ne skolininko teisė nurodyti, iš kokio skolininko turto ir pajamų išieškoma pirmiausiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypai, kuriuos vykdomuosiuose dokumentuose nurodo realizuoti teismas yra įkeisti Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir areštuoti, varžytynės paskelbtos siekiant vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nėra pateikusi prašymo, kuriame butų nurodoma, kokia eile turi būti realizuojamas įkeistas turtas. Be to, iš CPK 715 pašalintas straipsnis leidęs skolininkui nurodyti, kokį turtą pirmiausiai parduoti varžytynės.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, antstolė nevykdo išieškojimo išieško iš pajaus, tai yra R. V. turimų pinigų kredito unijoje, be to apeliantė yra padėjusi 20 000 LT terminuotą indėlį, turi transporto priemonę VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolė V. Š. yra uždėjusi areštą 2013 m. aušintuvui.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai, neabejotinai patvirtina pareiškėjai R. V. žinomą faktą, jog ji iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos yra atsiėmusi terminuotą indėlį 2007-03-02 ŽŪK „Pakruojo linai“ paimtai paskolai Nr. 07-00087 padengti. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja R. V. nebėra kredito unijos narė, todėl atsižvelgiant į LR Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, iš jos pajinių įnašų išieškojimas negalimas.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog antstolė V. Š. yra kaltininkė dėl UAB „Žvalguva“ neteisėto praturtėjimo jos sąskaita, visiškai neturi įtakos vertinant antstolės veiksmų teisėtumą vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02017, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad antstolės V. Š. veiksmai vykdomose bylose yra teisėti ir nėra įstatyminio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš įkeisto turto.

Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.