Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų; suinteresuoti asmenys – išieškotojai E. B. ir I. B., antstolis Saulius Mulevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis 2024 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-24-170-1660 pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir perdavė jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/00013 nagrinėti teismui.

4. Patvarkyme nurodyta, kad antstolio kontorai pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. išduoti vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. e2-212-845/2023. Nurodytų vykdomųjų dokumentų pagrindu buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/00013. Atlikus išskaitas iš pareiškėjos pajamų, buvo išieškota 717,04 euro. Antstolio teigimu, darant išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio bei pensijos, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šešių mėnesių terminą nebus išieškotos. Patvarkyme pažymima, kad pareiškėja savo vardu turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir areštuotas turtas nėra paskutinis būstas, kuriame ji gyvena.

5. Antstolio teigimu, ginčo turtą įvertinus tik pagal VI Registrų centro pateikiamas vidutines rinkos vertes (19 300 eurai), parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose varžytynėse sudarytų tik 15 440 eurus, todėl taip būtų pažeista vykdymo proceso dalyvių interesų (pareiškėjos – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, išieškotojų – užtikrinti jų reikalavimų patenkinimą) pusiausvyra.

7. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai) ir išsiunčiant teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

8. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomąjį raštą (CPK 587 straipsnio 1 punktas), antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

10. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad antstolis vykdo tris vykdomąsias bylas – Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/00013.

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0170/23/01905 nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-212-845/2023 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2023 m. spalio 24 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 8), kurį antstolis priėmė vykdyti 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-170-16450: išieškoma 13 609,51 euro, skolininkė – pareiškėja, išieškotoja – E. B. (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 10).

12. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0170/23/01906 duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-212-845/2023 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2023 m. spalio 24 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo (v. b. Nr. 0170/23/01906 l. 6), kurį antstolis priėmė vykdyti 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-170-16449: išieškoma 3670,66 euro, skolininkė – pareiškėja, išieškotojas – I. B. (v. b. Nr. 0170/23/01906 l. 8).

13. Vykdomosios bylos Nr. 0170/24/00013 duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-212-845/2023 išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, įsiteisėjusios 2023 m. gruodžio 20 d., vykdymo (v. b. Nr. 0170/24/00013 l. 6), kurią antstolis priėmė vykdyti 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-170-111: išieškoma 1089 eurų, skolininkė – pareiškėja, išieškotoja – E. B. (v. b. Nr. 0170/24/00013 l. 8).

14. Vykdomosiose bylose antstolis pareiškėjai pateikė raginimus įvykdyti sprendimą: 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. S-23-170-16657 (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 26), 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. S-23-170-16658 (v. b. Nr. 0170/23/01906 l. 11) ir 2024 m. sausio 5 d. Nr. S-24-170-212 (v. b. Nr. 0170/24/00013 l. 15). Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėja įvykdė teismo procesinius sprendimus, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai ir pradėtos vykdomosios bylos.

15. Antstolis 2023 m. lapkričio 10 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0170/23/01905, l. 32-33; 36).

16. Antstolis 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-170-1289 nutarė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/0001 nukreipti į pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį 2023 m. lapkričio 10 d. areštuotą ginčo žemės sklypą bei skirti ekspertizę ginčo žemės sklypo vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti nekilnojamojo turto vertintojui (teismo ekspertui) Darijui Grigui (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 81).

17. Pareiškėja, prašydama panaikinti antstolio 2024 m. sausio 25 d. patvarkymą Nr. S-24-170-1289, nurodo, kad nėra pagrindo skirti ekspertizės ginčo žemės sklypo vertei nustatyti, nes pareiškėja sutinka su VĮ Registrų centro nustatyta šio turto vidutine rinkos verte (19 300 eurų), be to, dar nesuėjęs šešių mėnesių terminas, per kurį ji gali sumokėti visą skolą; pavedimas atlikti ekspertizę nekilnojamojo turto vertintojui ar teismo ekspertui padidins susidariusią skolą ir dar labiau apsunkins pareiškėjos padėtį.

18. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama, ar pagrįstai antstolis 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-170-1289 nukreipė skolos išieškojimą į ginčo žemės sklypą ir skyrė atlikti šio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę.

19. Teismas pažymi, kad, siekiant įvertinti, ar antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į ginčo žemės sklypą, visų pirma būtina nustatyti, ar antstolis laikėsi išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Taigi, minėtos įstatymo nuostatos pirmiausia įpareigoja skolininką antstoliui pateikti duomenis, patvirtinančius galimybę įvykdyti išieškojimą iš gaunamų pajamų, nerealizavus nekilnojamojo turto (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2675-619/2018).

20. Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/00013 buvo priimti antstolio nurodymai priverstinai nurašyti lėšas iš pareiškėjos banko sąskaitų (pvz., vykdomosios bylos 0170/23/01905 l. 69, 70, 55, 56), išieškoma suma – 18 517,95 euro. Iš vykdomosios bylos Nr. 0170/23/01905 duomenų matyti, kad pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, atskaičius mokesčius, suma nesiekia 2000 eurų per mėnesį (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 21-24, 38-39, 50-55, 89, 95-96). Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, atliekant išskaitas iš pareiškėjos gaunamų pajamų, per šešių mėnesių terminą visa skola negalėtų būti išieškota.

21. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas yra taikytinas tik nurodytoje teisės normoje nustatytai konkrečiai situacijai, t. y. išieškojimui, atliekant išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų. Dėl to pareiškėjos argumentai, kad dar nėra praėję šeši mėnesiai nuo išieškojimo pradžios ir ji ieško galimybių, kaip galėtų atsiskaityti su išieškotojais, su šios normos taikymu nesusiję, nes nurodytas terminas nėra skirtas geranoriškam teismo sprendimo įvykdymui, o užtikrinti, kad nebūtų realizuotas skolininko nekilnojamasis turtas, jeigu skola gali būti grąžinama, atliekant išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjos skola galėtų būti išieškota, atliekant išskaitas iš jos gaunamų pajamų per šešių mėnesių terminą. Minėta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius galimybę įvykdyti išieškojimą iš gaunamų pajamų per įstatyme nustatytą terminą, nerealizavus nekilnojamojo turto, tenka skolininkui.

22. Taigi, teismo vertinimu, antstolis, nustatęs, kad darant išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir pensijos, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nebus išieškotos, pagrįstai ėmėsi priemonių išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ginčo žemės sklypas nėra vienintelis atsakovės turimas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai, be kitų nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu pareiškėja gyvena (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 13, 14, 92), todėl darytina išvada, kad išieškojimas nėra vykdomas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto.

23. Pareiškėja ginčo žemės sklypo vertės nustatymui paskirtos ekspertizės nepagrįstumą, be kitų argumentų, grindžia tuo, kad ji sutinka su VĮ Registrų centro nustatyta ginčo žemės sklypo vidutine rinkos verte, jos neginčija, todėl nėra būtinybės skirti ekspertizę ginčo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, be to, taip dar labiau išaugs jos skola.

24. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Areštuodamas turtą, antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas išieškotojo ir skolininko nuomonės dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota turto vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005).

25. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

26. Sistemiškai aiškindamas CPK 677 straipsnio 2 dalies ir 690 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas padarė išvadą, kad, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas, tiek vėliau vykdymo procese pasikeitus rinkos situacijai ar įvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms, turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

28. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01905 pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. lapkričio 10 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ginčo sklypas VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės 2022 m. kovo 17 d. masinio vertinimo metu buvo įvertintas 18 420 eurų (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 16). Šią informaciją patvirtina vykdomojoje byloje pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. sausio 10 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kuriame esančių duomenų konstatuotina, kad ginčo sklypo vertė, nustatyta VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės 2022 m. kovo 17 d. masinio vertinimo metu, išliko nepakitusi (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 64). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. sausio 25 d. išrašas (v. b. Nr. 0170/23/01905 l. 79). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01905 pateiktų paieškos Nekilnojamojo turto registre duomenų (l. 17) matyti, kad ginčo žemės sklypo vertė – 19 300 eurų.

29. Teismas, spręsdamas dėl poreikio skirti ekspertizę ginčo sklypo rinkos vertei nustatyti buvimo, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo paskutinio ginčo sklypo vertės nustatymo iki skundžiamo antstolio patvarkymo praėjo daugiau nei vieneri metai. Teismo vertinimu, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje nuolat besikeičiančias sąlygas, ginčo sklypo rinkos vertė galėjo pasikeisti. Dėl to antstolis, siekdamas išlaikyti pareiškėjos ir išieškotojų interesų pusiausvyrą bei užtikrinti, kad ginčo sklypas būtų realizuotas už maksimaliai įmanomą didžiausią kainą, taip užtikrinant ekonomiškiausią teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus (išieškotojams gauti kuo didesnį jų reikalavimų patenkinimą, pareiškėjai – grąžinti skolą ir nepatirti nuostolių), turi dėti maksimalias pastangas ginčo sklypo tikrajai rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, antstolis, vykdydamas savo pareigą nustatyti ginčo sklypo rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis turi išsiaiškinti, ar VĮ Registrų centro 2022 m. kovo 17 d. užfiksuota ginčo sklypo vertė atitinka šio turto rinkos vertę, t. y. nustatyti, kokia yra tikroji ginčo sklypo vertė. Viena iš priemonių nustatyti tikrąją ginčo sklypo vertę – ekspertizės šio turto vertei nustatyti skyrimas. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią, funkciją (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1286-855/2023).

30. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pateikiama žemės sklypo vertė (didžiausia – 19 300 eurų) yra iš esmės tokio paties dydžio, kaip ir pareiškėjos skola. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame patvarkyme, parduodant ginčo žemės sklypą iš pirmųjų varžytynių, jo pradinė kaina būtų tik 15 440 eurų (CPK 718 straipsnis), tai, reiškia, kad, nupirkus varžytynių dalyviui ginčo turtą už nedaug didesnę, nei pradinė, kainą, nebūtų grąžinta visa pareiškėjos skola. Tokia situacija, teismo vertinimu, neatitiktų nei išieškotojų, nei pareiškėjos interesų.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyta būtinybė skirti ginčo sklypo vertės nustatymo ekspertizę tam, kad šis turtas būtų objektyviai įkainotas, taip užtikrinant, jog, jį realizuojant varžytynėse, būtų gauta didžiausia galima kaina.

32. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad, paskyrus ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, išaugs pareiškėjos skola, teismas pažymi, jog, įvertinus ginčo žemės sklypą rinkos kaina, tikėtina, kad jo kaina bus didesnė, nei nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše (paieškoje) (nes bus atliekamas ne masinis, o individualus turto vertinimas). Tai reiškia, kad išauga tikimybė, jog ir ginčo turto pardavimo kaina bus didesnė, atitinkamai bus padengta didesnė (ar visa) pareiškėjos skolos dalis (skola). Taigi nors dėl ekspertizės ginčo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti skyrimo pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dydis gali išaugti, tačiau, teismo vertinimu, šio vykdymo veiksmo atlikimas geriau užtikrins pareiškėjos ir išieškotojų interesų pusiausvyrą, nei turto realizavimas, remiantis tik VĮ Registrų centro nustatyta masinio vertinimo verte.

33. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad antstolis, nustatęs, kad iš pareiškėjos gaunamų pajamų atlikus išskaitas, nepavyktų išieškoti visos išieškomos sumos per šešis mėnesius, kad VĮ Registrų centro duomenys dėl ginčo sklypo vertės buvo nustatyti prieš beveik dvejus metus, taip pat į formuojamą teismų praktiką, be kita ko, kurioje išaiškinta, jog viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią, funkciją, skundžiamu patvarkymu turto vertės nustatymo ekspertizę ginčo sklypui skyrė pagrįstai.

34. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0170/23/01905, Nr. 0170/23/01906 ir Nr. 0170/24/00013 veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, ir ekspertizės ginčo sklypo rinkos vertei nustatyti paskyrimas nepažeidžia vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų.

35. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, 593 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.