Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-212-845/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-03
Bylos Nr.: e2-212-845/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04869-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lijana Le Huede
Ieškovas: I. B., E. B., R. J.
Atsakovas: R. J., E. B., I. B.
Trečiasis asmuo: S. J.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-212-845/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04869-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovams I. B. ir E. B. bei jų atstovei adv. E. V.,atsakovei R. J. ir jos atstovui adv. V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir I. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, tretysis asmuo S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai E. B. ir I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę R. J. per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sutvirtinti; 2) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį bus atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos, grąžinant gruntą į ieškovų sklypą pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, ir užtikrintas grąžinto grunto standumas, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype; 3) įpareigoti atsakovę, neįvykdžius teismo įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė yra ieškovų kaimynė, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir vienbutis gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovų ir atsakovės žemės sklypai su statiniais yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, kuri pasižymi specifišku kalvotu reljefu. Ieškovų dalis žemės sklypo ir statiniai yra apie 4-5 metrus aukščiau nei atsakovės žemės sklypas su statiniais. Ieškovų NTR išrašo 11 punkte, be kitų reikalavimų, nurodyta: sklypo naudotojas privalo išsaugoti pakopišką reljefą. Pažymėjo, jog atsakovė, 2016 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įgijusi nuosavybės teisę, pradėjo statybos darbus žemės sklype; vykdydama šiuos darbus, pastaroji nugriovė senus pastatus, stovėjusius prie ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos, performavo žemės sklypo reljefą, nukasė šlaitą, atliko kitus statybos darbus. Dėl nurodytų aplinkybių prasidėjo ieškovų žemės sklypo ir statinio (atraminės sienutės) deformacija: pasislinkimas, pasvirusi tvora. Pasak ieškovų, tai lėmė atsakovės priklausančiame žemės sklype atlikti darbai: pastato šalia ieškovų žemės sklypo nugriovimas, dėl ko ieškovų sklypo gruntas neteko atramos ir todėl tapo nestabilus; taip pat buvo nukastas šlaitas (tiek esantis atsakovės priklausančiame žemės sklype, tiek ir ieškovų žemės sklype). Nukasus šlaitą, buvo atkasta ieškovų atraminė sienutė, kuri neteko dalies atramos ir dėl to palaipsniui vyksta jos griūtis. Nurodė, kad šiuo metu egzistuojanti atraminė sienutė buvo pastatyta ieškovų lėšomis ir sprendė dalį šlaito sutvirtinimo problemos. Ieškovų teigimu, atsakovė padarė akivaizdų poveikį ieškovų žemės sklypui bei statiniams: dalis žemės sklypo jau slenka ir akivaizdu, jog nuslinks visiškai, kartu nugrius ir ieškovų gyvenamasis namas bei jų lėšomis įrengta atraminė siena. Be to, atsakovė tiek nuo savo, tiek nuo ieškovų žemės sklypų nukasė šlaito gruntą, kuris laikė ieškovų pastatytą atraminę sienutę.

Taip pat ieškovai nurodė, kad nuo 2016 metų, kai atsakovė įsigijo žemės sklypą su senais statiniais ir ėmė vykdyti statinių griovimo bei žemės kasimo darbus, ieškovai ją informavo, kad prie sklypų ribos atliekami darbai kelia grėsmę šlaito stabilumui. Pabrėžė, kad šlaito būklė ėmė blogėti jau 2017 metais, o 2018 metų pavasarį pasirodė pirmieji grunto slinkimo ženklai. Ieškovas apie tai informavo atsakovės sutuoktinį S. J., parodė jam įtrūkimus/slinktis viršutiniame grunto sluoksnyje, svirti nuo šlaito pradėjusią tvorą. Kiekvieną pavasarį ieškovai ragino atsakovę bendromis jėgomis spręsti saugumo problemą, rodė šlaito slinkimo ženklus. Jausdami didėjančią grėsmę savo mažamečių vaikų ir turto saugumui, tikėdamiesi paspartinti problemos sprendimą, ieškovai 2020 m. pavasarį pasiūlė atsakovei ekonomišką šlaitų tvirtinimo būdą gabionais, tačiau atsakovė nepaisė ieškovų prašymų, nei siūlymų. Priešingai, atsakovė, siekdama tenkinti tik savo interesus, t. y. kiek įmanoma labiau praplatinti savo žemės sklypo plokščiąją dalį (kiemo teritoriją), atliko statybos darbus, taip pažeisdama ne tik ieškovų teises, bet ir teisės aktus, reglamentuojančius statybos veiksmų atlikimą.

Šalies argumentai

Taip pat ieškovai nurodė, kad 2020 m. spalio 13 d. pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl neteisėtai atliekamų statybos darbų. Skundu ieškovai prašė: 1) patikrinti R. J. ir S. J. veiksmų (atliktų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams); 2) patikrinti statybos darbų atlikimo teisėtumą ir 3) įpareigoti pašalinti patikrinimų metu nustatytus (jei tokie būtų nustatyti) teisės aktų pažeidimus. 2020 m. lapkričio 13 d. Statybų inspekcija rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad esama medinė tvora/užtvara neatitinka atraminės sienutės paskirties, t. y. nesulaiko už jos esančio grunto bei, kad Departamentas raštu informavo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkus, jog pastatyta medinė tvora neatitinka atraminės sienutės paskirties, todėl norint sustiprinti šlaitą, įrengiant atraminę sienutę bei paviršinio vandens drenažinę sistemą, vadovaujantis teisės aktais - reikia parengti projektą. Pasak ieškovų, pažeidimai buvo nustatyti, tačiau atsakovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų. Taip pat nurodė, kad gavę Statybų inspekcijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai išsiuntė atsakovei pasiūlymą spręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovė nesutiko spręsti susidariusios situacijos ieškovų pasiūlytu būdu ir nurodė, jog su tokiu siūlymu nesutinka, nes jis nesprendžia problemos iš esmės. 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovai išsiuntė pretenziją atsakovei dėl atliktų statybos darbų ir žemės sklypo reljefo performavimo, neteisėtų statinių ir želdinių pašalinimo; pretenzija ieškovai prašė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.: 1) atstatyti nuo ieškovų žemės sklypo neteisėtai nukastą gruntą; 2) atlikti būtinuosius šlaito stabilizavimo ir sutvirtinimo darbus, laikantis tokiems darbams ir inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų; 3) pašalinti ieškovų žemės sklype neteisėtai pastatytą tvorą ir pasodintus želdinius. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakyme atsakovė nurodė, jog nesutinka su pretenzija. Ieškovų teigimu, atsakovė nesiekė taikaus susitarimo.

Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindė CK 4.98 straipsnio pagrindu ir nurodė, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). NTR išrašas patvirtina, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovai pažymėjo, kad Statybų inspekcija savo pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog esama medinė tvora/užtvara neatitinka atraminės sienutės paskirties, t. y. nesulaiko už jos esančio grunto; pastatyta medinė tvora neatitinka atraminės sienutės paskirties, todėl norint sustiprinti šlaitą, įrengiant atraminę sienutę bei paviršinio vandens drenažinę sistemą, vadovaujantis teisės aktais reikia parengti projektą. Pasak ieškovų, kitų aplinkybių Statybų inspekcija netyrė, tačiau be šių Statybos inspekcijos nustatytų aplinkybių, atsakovė savo veiksmais pakeitė žemės sklypų reljefą, dėl ko padaryta neigiama įtaka pakopiškam žemės sklypų reljefui; būtent dėl to ėmė vykti ieškovų žemės sklypo ir statinių (atraminės sienutės) deformacija: pasislinkimas, pasvirusi tvora, atkasta ieškovų atraminė sienutė neteko dalies atramos. Ieškovai negali jaustis saugūs ir naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, nes dėl atsakovės atliktų statybos darbų žemės sklypuose dalis žemės sklypo jau slenka ir akivaizdu, jog nuslinks visiškai, kartu nugrius ir ieškovų gyvenamasis namas, taip pat elektros stulpas, esantis prie pat ieškovų žemės sklypo ir krentant šlaitui, galintis užgriūti ant ieškovų gyvenamojo namo. Taigi, ieškovams yra nesaugu gyventi. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė tiek iš savo, tiek iš ieškovų žemės sklypo nukasė gruntą, kuris laikė ieškovų įrengtą atraminę sienutę. Pabrėžė, kad iki to laiko, kai nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini), įgijo atsakovė, jokių šlaito stabilumo problemų nebuvo.

Taip pat ieškovai teigė, kad atsakovė turėjo teisę statyti statinius ar atlikti kitus statybos darbus savo žemės sklype, tačiau, visus darbus ji privalėjo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Remiantis CK 1.137 str. 2-3 dalimis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovai teigė, kad atsakovė buvo prašyta geranoriškai ir vėliau įspėta tvarkytis savo žemės sklype laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau į tai nereagavo, jokių veiksmų nesiėmė ir toliau vykdo veiksmus – jau 2021 metais, vykstant deryboms, ardydama ieškovų žemės sklype pastatytą tvorą, nuardė ir medinius paramstus, prilaikiusius dar likusį gruntą po ieškovų atramine siena.

Taip pat ieškovai nurodė, kad atsakovė, projektuodama, turėjo suprojektuoti žemės sklypo sprendinius, kurie užtikrintų, jog nugriovus ūkinius pastatus ir atlikus reljefo performavimo darbus, šlaitas išliktų stabilus. 2022-12-02 teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad teisingai griaunant pastatą, jo vietoje turėjo būti „daroma atraminė sienutė arba kalamas metalinis špuntas, bet tai sprendžia projektuotojas”. Be to, ir grunto nukasimas ieškovų sklype, atkasant ieškovų betoninės sienos pamatus, padarė ir daro neigiamą įtaką atraminei sienai. Ekspertas 2022-12-02 posėdžio metu paaiškino, kad grunto nukasimas sienos būklei padarė neigiamą įtaką. Ieškovų teigimu, šlaite iš (duomenys neskelbtini) sklypo pusės įrengtos medinės užtvaros neatlieka atraminės sienutės, apsaugančios nuo šlaito deformacijų, funkcijos. Tai, kad atsakovė atliko reljefo performavimo ir pastatų griovimo darbus dar iki projekto rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo, neatleidžia jos nuo pareigos parengti žemės sklypo dalies, kurioje buvo atlikti minėti neprojektuoti darbai, projektą, ir jame numatyti (kokie būtų numatyti, jei projektas būtų buvęs ruošiamas laiku) būtinus šlaito stabilumui išsaugoti sprendinius. Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodyti sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turėjo būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų. Remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5. punktu: didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Ieškovų teigimu, nukasdama gruntą ties sklypų riba ir ieškovų sklype ties atramine siena (Ekspertizėje nustatyta, kad nuolydis buvo, o dabar liko aukščio perkritimas), atsakovė suformavo naują reljefą – stačią sieną, todėl privalėjo projektuoti atraminę sienelę. Tiek paaiškinimuose, tiek rašytiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovė išsididino plokščiąją žemės sklypo dalį ir buvusį natūralų šlaitą pavertė vertikalia grunto siena, kuriai paremti įrengė medinius paramstus. 2022-12-02 teismo posėdžio metu, atsakinėdama į ieškovų klausimus, atsakovė ne tik nepaneigė, jog, didindama plokščiąją kiemo dalį, suformavo 1,6-2 metrų aukščio vertikalią 90 laipsnių grunto sieną, bet dar ir nusistebėjo: „O ką, man reikėjo 45 laipsnius palikti?“ Pažymėjo, kad kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte. Šios užduoties atsakovė UAB „Kubinis metras“ nedavė. Žemės sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis. Jame nurodomi žemės sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Taip pat žemės sklypo plane numatomi sklypo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, esamų želdinių apsaugos projektiniai sprendiniai. Reljefo ir pastatų griovimo darbai turi būti numatyti statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 8 priedo 6 punkte nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei atsakovė atliko darbus iki statybos projekto rengimo/leidimo gavimo, visi atlikti darbai turėjo atsispindėti jos vėliau ruoštame namo projekto sklypo plane. Negali būti atliktų darbų, kurių nėra projekte. Tuo tarpu pietinėje atsakovės sklypo dalyje buvo atlikti žemės performavimo ir statinių griovimo darbai, tačiau projekto šiems darbams nėra ir nebuvo. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Todėl, atsakovė turėjo pareigą paruošti pietinės savo žemės sklypo dalies projektą, laikydamasi teisės aktuose numatytos tvarkos ir reikalavimų; projekte numatyti inžinierinius sprendinius, kaip ilgaamžėmis medžiagomis sutvirtinti šlaitą; projekte numatyti sprendinius, kaip bus atkuriamas reljefas kaimyniniame ieškovų žemės sklype ir projekte nurodytus sprendinius įgyvendinti. Ieškovų teigimu, gruntas turi būti grąžintas taip, kad jų sklype būtų atkurtas iki pažeidimo buvęs reljefas, o ieškovų atraminės sienos pamatas šiaurinėje pusėje vėl būtų užkastas. Grąžinto grunto standumui užtikrinti turi būti pastatyta atraminė siena ar kiti atitinkami sprendiniai iš ilgaamžių medžiagų. Grunto grąžinimas į buvusią padėtį, vėl užkasant ieškovų atraminės sienos pagrindą, yra būtina sąlyga, kad ieškovai galėtų atlikti savo sklype esančios atraminės sienos remonto ir sutvirtinimo darbus. Reljefo performavimo darbai atlikti iki statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draudžiami. Šie darbai taip pat pažeidė Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą (Ekspertizės akto p. 28). Grunto nukasimas, atkasant ieškovų betoninės sienos pamatus, padarė ir daro neigiamą įtaką atraminei sienai, tai patvirtino ir ekspertas teismo posėdyje. Tuo atveju, jei ieškinys bus tenkintas ir atsakovė nevykdys teismo sprendimo, prašė skirti jai baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (po 100 Eur už kiekvieną praleistą dieną).

Atsakovė R. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad besiribojantis su ieškovų sklypu yra vienintelis pastatas ir jis yra apgriautas, tačiau jo siena, laikanti šlaitą, nėra demontuota. Kitų besiribojančių pastatų nėra. Žemės sklypo dalis, besiribojanti su ieškovais, nėra performuota ir nėra keistas sklypo reljefas. Teigė, kad atsakovė nenukasė šlaito prie ieškovo žemės sklypo ribos, tai matyti iš nuotraukų ir žemės sklypo planų. Taip pat ieškovai nenurodė, kokie konkrečiai darbai, kokio pobūdžio poveikis ir kurioje konkrečiai vietoje buvo atlikti; be to, nenurodė, kokiais kriterijais, skaičiavimais ar analizės principais vadovavosi, teigdami, kad sklypas slenka. Ieškovas nepateikė duomenų/įrodymų, kad kažkokia sklypo dalis slenka dėl atsakovės veiklos. Nors ieškovai teigė, kad šlaito būklė ėmė blogėti jau 2017 m., 2018 m. pavasarį pasirodė pirmieji grunto slinkimo ženklai, jie nenurodė, kokie yra konkretūs grunto slinkimo ženklai. Nurodė, kad ieškovai elgiasi nesąžiningai, nes nutylėjo, kad vykdė statybos darbus, kasė šlaitą ir įsivedė vandentiekį. Tokie statybos darbai tikėtina galėjo paveikti šlaitą. Taip pat ieškovai atliko statybos darbus savo sklype, padidino terasos, t. y. atraminės sienos aukštį, performavo sklypo dalį, išlygino, tačiau neįrengė lietaus nuvedimo sistemos. Tokia sistema šioje vietovėje būtina, kad nesigertų vanduo į gruntą ir neslinktų. Ieškovų reikalavimas grąžinti gruntą, kurio atsakovė nenukasė, yra nepagrįstas. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad stengėsi bendrauti su ieškovais ir tartis dėl esančios situacijos, todėl vadovaudamasi Statybos inspekcijos rekomendacijomis, kreipėsi į architektą, kuris, apžiūrėjęs objektą, pateikė sąmatą, kiek kainuotų suprojektuoti atraminę sienutę. Šį pasiūlymą atsakovė pateikė ieškovams ir siūlė per pusę pastatyti atraminę sieną, tačiau ieškovai nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovė savo nuosavybės teise priklausančiame sklype elgėsi teisėtai, tai patvirtina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pranešime. Inspekcija 2020-11-04 atlikto patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė turi 2017-04-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta atsakovės teisė griauti įregistruotus pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatus) ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad minėti ūkio pastatai buvo avarinės būklės, todėl turint leidimą buvo nugriauti. 2019-10-01 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovės atlikta statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Statybų inspekcija, atlikusi patikrinimą, atsakovės veiksmuose savavališkos statybos nenustatė ir nesurašė nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo.

Pažymėtina, kad R. J. 2023-01-27 pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5554-1134/2023 atsakovams I. B. ir E. B., kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus I. B. ir E. B. per 6 mėnesius nugriauti atraminę sieną, kuri Situacijos vietovėje schemoje bendros ribos atžvilgiu M 1:500 pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 ir, kuri koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka reikšmes (duomenys neskelbtini), o taip pat pašalinti savavališkai supiltą gruntą ir sklypo landšaftą atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos atraminės sienos pastatymo bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams I. B. ir E. B. per 6 mėnesius nenugriovus nurodytos atraminės sienos,– priteisti ieškovės R. J. naudai 100 Eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

2023-02-17 nutartimi civilinė byla Nr. e2-5554-1134/2023 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-212-845/2023.

Taigi, byloje yra nagrinėjami du ieškiniai.

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. ieškiniu prašė nugriauti atsakovų savavališkai pastatytą atraminę sieną ir sutvarkyti statybvietę, o taip pat nukasti supiltinį šlaitą ir situaciją atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos statybos atlikimo, o būtent: 1) įpareigoti atsakovus I. B. ir E. B. per 6 mėnesius nugriauti atraminę sieną kuri Situacijos vietovėje schemoje bendros ribos atžvilgiu M 1:500 pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 ir kuri koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka reikšmes (duomenys neskelbtini), o taip pat pašalinti savavališkai supiltą gruntą ir sklypo landšaftą atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos atraminės sienos pastatymo bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams per 6 mėnesius nenugriovus atraminės sienos, kuri Situacijos vietovės schemoje bendros ribos atžvilgiu M 1:500 pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 ir, kuri koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka reikšmes (duomenys neskelbtini), o taip pat nepašalinus savavališkai supilto grunto ir sklypo landšafto neatstačius į padėtį, buvusią iki neteisėtos atraminės sienos pastatymo bei nesutvarkius statybvietės per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – priteisti ieškovės naudai 100 Eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jai nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovams E. ir I. B. - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovų sklypai yra gretimi, o ginčo esmė – atsakovai savavališkai įrengė atraminę sieną, kuri pastatyta nesuderinus su kaimyninio sklypo savininkais, neatlikus geologinių tyrimų, neparengus projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento. Atsakovams įrengus 2,95 m. aukščio atraminę sieną – atitinkamai iki jos viršaus buvo supiltas gruntas ir susiformavo neproporcingas aukščių perkritimas, užstojama saulės šviesa, nuo sienos bėga vanduo. Savavališkai pastatyta ir įrengta 2,95 m. aukščio atraminė siena bei be jokio projekto ir skaičiavimų sukurtas aukščio perkritimas kelia grėsmę tiek pačių atsakovų, tiek ir ieškovės saugumui, o taip pat pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Faktinė situacija ir ginčo atraminė siena atspindėta Matininko M. K. 2021-12-16 Situacijos vietovėje schemoje. Iš šios schemos matyti, kad atraminė sienutė pastatyta neišlaikant atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, o taip pat sąlygojanti itin didelį, beveik 4 metrų aukščių perkritimą. Ieškovės teigimu, atsakovai savavališkai įrenginėdami beveik 3 m aukščio atraminę sieną ir suformavę itin statų šlaitą – iš esmės pakeitė lyg tol buvusį reljefą, todėl tokia savavališka statyba šalintina, savavališkas statinys griautinas ir atitinkamai sutvarkytina statybvietė. Vertinant poveikį ir šlaito aukščių skirtumą, kurį akivaizdžiai dirbtinai suformavo atsakovai ir tai atspindi pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas vaizdas iš pietvakarinės atsakovų sklypo pusės. Būtent ši nuotrauka charakterizuoja supiltinio grunto kiekį ir pastatyto statinio – sienos dydį. Kitos nuotraukos atspindi savavališkai atsakovų pastatytą sieną, kuri matoma iš ieškovės sklypo. Pastebėjo, kad atsakovai, statydami atraminę sieną – statinį taip pat neišlaikė minimalių atstumų, todėl šiuo metu natūralu, kad ši siena tiek meta šešėlį ant ieškovų sklypo, o taip pat skilinėja, ir kelia grėsmę. Taigi, atsakovų elgesys laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi jie be jokių leidimų ir sutikimų pasistatė 3 metrų aukščio atraminę sieną, o supylus pylimą ir pagal atraminės sienos aukštį išlyginę savo sklypą – suformavo beveik 4 m. aukščio skirtumą tarp ieškovės ir atsakovų sklypo. Pažymėjo, kad atraminės sienutės paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad nenugriūtų ar nenušliaužtų. Dėl to sienutės konstrukcijos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad atlaikytų grunto spaudimą. Ypač svarbu numatyti tinkamą sienutės storį, jos armavimą, apskaičiuoti apkrovas, inkarų poreikį ir jų tvirtinimo vietas. Statant atraminę sienulę, būtina gauti rašytinius, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, atraminę sienelę statant ant sklypo ribos, taip pat ir savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos, bet kurio taško aukštis nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypo ribos. Pažymėjo, kad naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl atsakovams statant atraminę sienutę, turėjo būti parengtas projektas, suderintas ir su ieškove, taip pat gautas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 7 priedo 2 dalyje yra nurodyta, kad privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus „statant atraminę sienelę ant sklypo ribos; savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Taip pat ieškovė nurodė, kad 2020 metų spalio mėn. buvo atliktas statinio konstrukcijų vertinimas, MB „Statinių diagnostika“ ekspertas Ž. P. apžiūrėjo šlaitą iš ieškovės pusės ir nustatė, kad pagrindinė priežastis – paviršutinio vandens poveikis, šlaito plovimas-ardymas nuo aukštesnio sklypo. Tą patį konstatavo ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ statybų ekspertas S. M.. Taigi, atsakovai privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališką sieną, pašalinti supiltinį gruntą ir sutvarkyti statybvietę. Pabrėžė, kad ieškovė savo nuosavybės teise priklausančiame sklype elgėsi teisėtai, tai patvirtina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pranešime. Inspekcija 2020-11-04 atlikto patikrinimo metu nustatė, kad ieškovė turi 2017-04-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta ieškovės teisė griauti įregistruotus pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatus) ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad minėti ūkio pastatai buvo avarinės būklės, todėl turint leidimą buvo nugriauti. 2019-10-01 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės atlikta statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti savo sklypo projekto, nes negali baigti tvarkyti kiemo, kuriame stovi nebaigtas griauti pagalbinis pastatas. Su atsakovais dėl atraminės sienutės susitarti nepavyko, todėl vadovaudamasi CK 4.98 str., prašė pašalinti teisės pažeidimus. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis paviršinių nuotekų reglamentu STR 2.02.09 : 2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5. p., draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus, o žemės savininkas privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos, lietaus vanduo, nepatektų į gretimus sklypus. Tai šiuo metu atlikta nėra, o visas paviršinis vanduo neigiamai veikia ir ardo ginčo atraminę sieną, o taip pat daro neigiamą poveikį ieškovės sklypui. Statybos techniniame reglamente STR 1. 05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai...“, 7 priede nurodyta, kad atstumas nuo ieškovės sklypo ribos be jos sutikimo turi būti ne mažesnis kaip 1 metras. Pagal STR 1.005.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai...“ 7 priedo reglamentavimą yra nustatyta, kad jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype atstumu, reglamentuotu minėtame statybos techniniame reglamente. Norint statyti neypatingųjų statinių kategorijai priskirtinus statinius, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) pagal nustatytą tvarką parengtą statinio projektą. Kai atraminė sienutė atitinka nesudėtingojo statinio parametrus, SLD privalomumas priklauso nuo jos aukščio ir vietovės. SLD reikia gauti ir statant konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), taip pat mieste. Kartu su prašymu išduoti SLD savivaldybės administracijai turi būti pateikiamas statinio projektas. Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovai neteisėtai ir savavališkai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir pažeisdami ieškovės teises bei teisėtus interesus, performavo savo sklypą, pasistatė 3 m aukščio atraminę sieną, kuri griautina, pašalintinas supiltinis gruntas ir sutvarkytina statybvietė.

Atsakovai su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė yra atsakovų kaimynė, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir vienbutis gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalių žemės sklypai su statiniais yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, kuri pasižymi specifišku kalvotu reljefu. Ieškovų dalis žemės sklypo ir statiniai yra apie 3-5 metrus aukščiau nei ieškovės žemės sklypas su Statiniais. (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa, kurioje gyvena ieškovė ir atsakovai, pasižymi stačia įkalne, o sklypai išsidėstę ant stataus šlaito. Tarp kaimyninių namų būdingas didelis aukščių skirtumas, dauguma sklypų - su stačiais nuolydžiais. Sklypų savininkai nuo seno juos tvirtina atraminėmis sienomis, kad išvengtų nuošliaužų ir įsirengtų saugesnius kiemus. Nurodė, kad vos įsigijus žemės sklypą, buvo akivaizdu, kad atsakovų kiemas į Vakarų pusę yra nesaugus ir tinkamai nesutvirtintas: per kiemą ėjo nuolydis itin stataus šlaito link, ant stataus šlaito gruntas buvo nestabilus, matėsi šlaito slinkimo į Vakarų pusę požymiai. Buvę savininkai bandė tvarkyti šlaitą, paremdami byrantį gruntą šiferio lapais ir metaliniais stulpais, tvoros tinklu, dalis grunto rėmėsi į šlaito apačioje stovėjusių medinių ūkinių pastatų sieną. Šlaitu į vakarinę ir Šiaurės Vakarų puses (kaimyninio sklypo link buvo itin status nuolydis Šiaurės vakarų kryptimi) tekėjo lietaus vanduo, tuo dar labiau blogindamas jau ir taip pavojingą būklę. Pažymėjo, kad atsakovų šeimoje auga trys vaikai. Vienas vaikas su sunkia negalia ir juda tik palydovo valdomo vežimėlio pagalba; todėl, pasikalbėjus su kaimynais ir įvertinus situaciją, tapo aišku, kad vienas iš pirmų būtiniausių darbų tvarkant sklypą prieš atsikeliant gyventi – sutvirtinti šlaitą atramine siena ir įrengti saugų kiemą, kaip tai yra padarę ir kiti kaimynai. Tuo tikslu 2011 m. atsakovai pastatė atraminę sieną šlaitui sutvirtinti. Ieškovė teigia, kad atsakovai, negavę leidimo, pastatė 2,95 cm aukščio atraminę sieną, pripildė ją grunto ir taip dirbtinai suformavo naują reljefą, sukurdami 3-4 metrų aukščio skirtumą tarp sklypų. Taip pat pagal ieškovę, betoninę sieną yra įvertinę du skirtingi ekspertai ir konstatavę, kad siena kažkokiu būdu lemia vandens tekėjimą nuo atsakovų sklypo ir ardo šlaitą. Tai yra tikrovės neatitinkantys teiginiai. Svarbu, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijusi nuosavybės teisę, pradėjo statybos darbus žemės sklype. Ieškovė, vykdydama statybos darbus, nugriovė senus pastatus, stovėjusius prie pat jos ir atsakovų žemės sklypų ribos (kurie iki tol atliko ir atraminės sienos funkciją), ir, didindama savo kiemo plokščiąją dalį, performavo žemės sklypo reljefą: nukasė sklypą jungusį šlaitą ir, tinkamai jo nesutvirtinusi, paliko jį irti. Tokiu būdu ieškovė vietovės reljefą padarė dar pavojingesnį - statų šlaitą ant sklypų ribos pavertė vertikaliu skardžiu, kuris bet kada gali nuslinkti. Kaimyninis atsakovų sklypas liko kaboti 3-5 metrų aukštyje be tinkamos atramos. Viso to pasekoje ėmė vykti atsakovų žemės sklypo deformacija (pasislinkimas, pasvirusi tvora) ir padarytas poveikis statiniui (Betoninei sienai). To priežastis yra ieškovės priklausančiame žemės sklype atlikti darbai: - pastato šalia ieškovų žemės sklypo nugriovimas – atsakovų sklypo gruntas neteko atramos ir todėl tapo nestabilus; - nukastas šlaitas (tiek esantis ieškovei priklausančiame žemės sklype, tiek ir atsakovų žemės sklype; nukasus šlaitą, buvo atkasta atsakovų atraminė sienutė. Šiuo metu egzistuojanti atraminė sienutė (toliau – Betoninė siena) buvo pastatyta atsakovų lėšomis ir sprendžia dalį šlaito sutvirtinimo problemos. Nuo 2016 metų, kai ieškovė įsigijo žemės sklypą su senais statiniais ir ėmė vykdyti statinių griovimo ir žemės kasimo darbus. Atsakovai informavo ieškovę, kad prie sklypų ribos atliekami darbai yra vykdomi netinkamai ir kelia grėsmę šlaito stabilumui. Kaip jau minėta, iki 2016 metų, kai atsakovė įsigijo nuosavybės teisę, grėsmė šlaito stabilumui nebuvo iškilusi. Vykdydama darbus, ieškovė privalėjo gauti atsakovų sutikimą tokiems darbams vykdyti, tačiau niekada jo neprašė ir negavo. Priešingai – atsakovai nuo pat pradžių reiškė prieštaravimą jos vykdytiems darbams prie žemės sklypų ribos. Pažymėjo, kad visa Betoninė siena yra įrengta atsakovų sklype. Ji buvo įrengta 2011 m., t. y. penkeri metai iki žemės sklypą įsigyjant R. J.. Svarbu, kad tuo laikotarpiu dalies nekilnojamojo turto savininku buvo R. J. sutuoktinis S. J. (šiuo metu buvęs). Betoninė siena buvo pastatyta tikslu sutvirtinti atsakovų žemės sklypą iš vakarinės pusės, todėl pagrindinė Betoninės sienos konstrukcija yra atgręžta į atsakovų žemės sklypo Vakarus. Tuo tarpu į Šiaurinę pusę, t. y. į ieškovės žemės sklypo pusę, yra atgręžta tik šoninė Betoninės sienos konstrukcijos dalis, tačiau ir ši sienos pusė sutvirtina dalį sklypus jungiančio šlaito. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei Betoninė siena pažeidė ir pažeidžia ieškovės teises, pretenzijas ar ieškinį ji turėjo reikšti tik tapusi (duomenys neskelbtini), savininke. Šiuo atveju vertiname, kad toks ieškinio pateikimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir siekis daryti spaudimą atsakovams. Pabrėžė, kad ekspertas 2022-12-02 posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad tokia siena ant esamo reljefo galėjo būti pastatyta „tik kažkokiu stebuklingu būdu“, kitaip, tariant, tai padaryti būtų buvę neįmanoma. Ekspertas patvirtino, kad 2011 metais (tais metais buvo pastatyta Betoninė siena) toje vietoje reljefas buvo kitoks.

Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovės atlikti reljefo performavimo darbai padarė ir daro neigiamą įtaką Betoninės sienos būklei. 2022-12-02 posėdžio metu ekspertas nurodė, kad yra rizika, jog Betoninė atraminė siena gali pajudėti į Vakarų pusę, t. y. griūtis galėtų įvykti atsakovų žemės sklypo ribose. Pasak eksperto, griūties į šiaurinę (ieškovės sklypo) pusę rizika maža, „nebent viršuje būtų užvarytas ekskavatorius, ar kita sunkioji technika”.

Taip pat atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-459) 25 straipsnio 1 d. aiškiai reglamentuota, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų: dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; Skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Kaip jau minėta, Betoninė siena pastatyta 2011 m. Vadinasi, inspekcija pagrįstai nenagrinėjo ieškovės skundo, o ir šis ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

Taip pat atsikirtimus atsakovai grindė aplinkybe, kad nėra nei vieno dokumento byloje ar priimto inspekcijos sprendimo dėl Betoninės sienos pripažinimo savavališka statyba. 2020-10-08 ieškovė pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, prašydama pakonsultuoti, į ką ji turėtų kreiptis dėl skunde nurodytų problemų sprendimo ir dėl atraminės sienelės būklės nustatymo/vertinimo. 2020-11-12 ieškovė gavo inspekcijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad inspekcijai pagal kompetenciją nėra suteikti įgaliojimai spręsti turtinių ar žalos atlyginimo ginčų; todėl, Inspekcija vadovaudamasi Valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 9 punktu, bei Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymo Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės) 48.1 papunkčiu, ieškovės pranešimo nagrinėjimą nutraukė. Šio atsakymo ieškovė neskundė ir jokių veiksmų nuo 2020-11-12 nesiėmė. Pažymėjo, kad Betoninė siena pastatyta 2011 m., vadinasi praėjo daugiau nei 10 metų nuo jos pastatymo. Ieškovė savininke tapo 2016 m. sausio mėnesį. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-459) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Ieškovė nėra subjektas, galintis konstatuoti savavališkos statybos faktą.

Taip pat atsakovai nurodė, jog ieškovė teismui pateikė matininko M. K. “Situacijos vietovėje schemą”, kurioje atlikti atsakovų Betoninės sienos aukščio vertinimai. Matavimai yra atlikti 2021 m gruodžio 16 d., t. y. po to, kai ieškovė savavališkai nukasė šlaitą ir radikaliai pažemino savo sklypą. Taigi, matininko M. K. skaičiavimuose Betoninės sienos aukščio vertinimas atliktas atskaitos tašku ties žemės sklypų riba imant naujai suformuotą 2 m pažemintą reljefą. Taip pat ieškovė teigė, kad atsakovai dirbtinai suformavo 4 m skardį, nors faktinė situacija ir įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovė pati dirbtinai suformavo žemės sklypų reljefą, nukasdama nuožulnų šlaitą ir vietoj jo suformuodama lygią savo kiemo plokštumą ir 90 laipsnių kampą ties atsakovų Betonine siena.

Taip pat atsakovai pažymėjo, kad 2022 m. liepos 11 d. buvo atlikta tarp sklypų esančio šlaito teisminė ekspertizė. Ekspertizės metu buvo apžiūrėtas šlaitas iš abiejų sklypų, vertinant jo deformacijas. Jokių tekančio ar nuvesto nuo aukštesnio sklypo vandens požymių ekspertizės metu nustatyta nebuvo. Ž. P. savo išvadoje nurodė, kad matomas paviršutinio vandens poveikis, šlaito plovimas, nuo aukštesnio sklypo. Atkreipė dėmesį, kad Ž. P. vertino visą sklypus jungiantį šlaitą ir iš išvados neaišku, apie kurią šlaito vietą ekspertas pasisakė. Juolab, kad prie Betoninės sienos jokio šlaito nebėra, jį, didindama savo sklypo plokščiąją dalį, nukasė ieškovė. Be to, vertinimas buvo atliktas neįvertinus situacijos iš atsakovų sklypo pusės, nežinant, kur tiksliai yra sklypų riba, ir yra nepilnavertis. Pagal Ž. P. vertinimo akte pateiktas nuotraukas galima spręsti, kad buvo vertinami ieškovės įrengti mediniai paramstai, o ne atsakovų Betoninė siena. Ir vienintelė išvada apie Betoninę sieną - kad iš po jos pamato yra plaunamas gruntas ir būtina įgilinti pamatą. Pamatas ir buvo 70-100 cm po žeme, kol ieškovė nenukasė šlaito ir pamato neatkasė. Svarbu ir tai, kad Ž. P. aktą surašė remiantis turima vizualine medžiaga ir gautu prašymu; taigi Ž. P. vizualiai neapžiūrėjo šlaito, o įvertino tik ieškovės pateiktas fotonuotraukas.

Teismo posėdyje ieškovai E. ir I. B. ieškinį palaikė, tuo tarpu R. J. ieškinį prašė atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovė R. J. teismo posėdyje su ieškovų ieškiniu nesutiko, o jos ieškinį prašė tenkinti.

Tretysis asmuo S. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai; prašymų iš jo gauta nebuvo, tačiau jo pozicija jau buvo išklausyta ankstesniuose teismo posėdžiuose (jis palaikė R. J. poziciją), todėl šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų E. B. ir I. B. ieškinys tenkintinas.

Ieškovės R. J. ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovų E. B. ir I. B. ieškinio reikalavimų

Bylos duomenimis, o būtent - 2021-02-09 VĮ Registrų centro nekilnojamo turto išrašais, nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); tuo tarpu atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nustatyta, kad ieškovų ir atsakovės sklypai yra gretimi, atsakovė yra ieškovų kaimynė; taip pat konstatuota, kad ieškovams ir atsakovei priklausantys žemės sklypai su statiniais yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, kuri pasižymi specifišku kalvotu reljefu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovų dalis žemės sklypo ir statiniai yra apie 4-5 metrus aukščiau nei atsakovės žemės sklypas su statiniais. Iš ieškovų NTR išrašo 11 punkto, kuriame reglamentuoti registro pastabos ir nuorodos, matyti, kad vienas iš reikalavimų sklypo naudotojui - išsaugoti pakopišką reljefą.

Taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, įgijusi nuosavybės teisę, pradėjo statybos darbus žemės sklype. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai, o būtent - Inspekcija 2020-11-04 atlikto patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė turėjo 2017-04-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo numatyta atsakovės teisė griauti įregistruotus pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatus) ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat 2019-10-01 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovės atlikta statyba buvo užbaigta.

Ieškovai ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, vykdydama statybos darbus, nugriovė senus pastatus, stovėjusius prie ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos, performavo žemės sklypo reljefą, nukasė dalį grunto nuo šlaito, atliko kitus statybos darbus. Dėl nurodytų aplinkybių prasidėjo ieškovų žemės sklypo ir statinio (betoninės atraminės sienutės) deformacija; pasak ieškovų, atsakovė nugriovė pastatą šalia ieškovų žemės sklypo, dėl ko jų sklypo gruntas neteko atramos; taip pat buvo nukastas šlaito gruntas: tiek esantis atsakovei priklausančiame, tiek ir ieškovų žemės sklypuose, dėl ko buvo atkasta ieškovų atraminė sienutė (betoninė), kuri neteko dalies atramos ir dėl to palaipsniui vyksta jos griūtis. Ieškovai paaiškino, kad egzistuojanti atraminė sienutė buvo pastatyta jų lėšomis dar 2011 m., kuri išsprendė dalies šlaito sutvirtinimo problemos.

Tuo tarpu atsakovė teigė, kad siena, laikanti šlaitą, nėra demontuota, o žemės sklypo dalis, besiribojanti su ieškovais, nėra performuota, nėra keistas sklypo reljefas. Teigė, kad atsakovė nenukasė grunto prie ieškovų žemės sklypo ribos; ieškovai elgiasi nesąžiningai, nes nutylėjo, kad vykdė statybos darbus, kasė šlaitą ir įsivedė vandentiekį, padidino atraminės sienos aukštį, performavo sklypo dalį, tačiau neįrengė lietaus nuvedimo sistemos. Be to, kad atsakovė elgėsi teisėtai, patvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimas: 2020-11-04 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė turėjo 2017-04-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta atsakovės teisė griauti įregistruotus pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatus) ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, jog nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Taigi, ieškovų ieškinys visų pirma yra vertinamas pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (toliau – A1P1), reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, reikalavimus. Nurodyto protokolo pirmas straipsnis nustato tris taisykles, kurių pirmoji užtikrina kiekvienam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam) teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti šias sąlygas: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Pažymėtina, kad, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2014.). Pažymėtina, kad naudodamasis savo nuosavybe asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje ieškovų, kaip savininkų teisės, yra pažeistos, būtina išsiaiškinti, ar atsakovė R. J. atliko neteisėtus veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas – ieškovai neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas, nagrinėjamu atveju - nesaugus.

Pažymėtina, kad 2022-04-25 nutartimi teismas civilinėje byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę tikslu išsiaiškinti, ar atsakovės vykdyti statinių griovimo ir žemės sklypo kasimo, reljefo performavimo darbai buvo atlikti remiantis teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, reikalavimais bei, ar atsakovės vykdyti darbai galėjo padaryti neigiamą įtaką ieškovų žemės sklypo būklei.

2022-07-11 Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)teismo ekspertas savo išvadose nustatė, kad UAB „Kubinis metras“ parengtame Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Techninis darbo projektas (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniuose buvo numatyta nugriauti (duomenys neskelbtini)sklype esančius ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Statkadma“ parengtame statinių išdėstymo plane jie pažymėti indeksais 3I1/p ir 10I1/p (13 pav.). Griaunamų statinių charakteristikos pateiktos 14 pav. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2013-09-06 iki 2018-06-20) 15 p. numatyta: “15. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu”. Ekspertas nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d. įvykusios apžiūros metu jis užfiksavo numatyto griauti statinio vietoje likusių mūrinių konstrukcijų liekanų, taip pat suverstų plytų laužą. Užfiksuota situacija neleidžia teigti, kad ūkinių pastatų griovimo darbai atlikti taip kaip numatyta STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p. Ekspertas išvadoje nurodė, kad su vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentacija buvo pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-07 išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius (Ekspertizės akto priedas Nr. 11). Jame numatytas ir jau anksčiau minėtų ūkinių pastatų nugriovimas (15 pav.). Bylos medžiagoje yra pateiktas 2016-06 UAB „Geoforta“ parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografinis planas (7 pav., Ekspertizės akto priedas Nr. 6) bei 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo suvestinis skaitmenis žemėlapis su inžinerine - topografine informacija (7-1 pav. Ekspertizės akto priedas Nr. 6-1). Šiuose dokumentuose numatyti griautini ūkiniai pastatai neužfiksuoti. Darytina išvada, kad jų griovimo darbai buvo atlikti iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-07 išduoto Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat ekspertas savo išvadoje nurodė, kad Statybos įstatymo 2 str. 15 p. apibrėžta, jog Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį. Pagal UAB „Kubinis metras“ parengto Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Techninis darbo projekto (Projekto Nr(duomenys neskelbtini)) sprendinius buvo 2017-04-07 išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame numatyti statybos darbai apima naujų statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą (inžinerinių kiemo statinių) bei esamų pastatų nugriovimą (Ekspertizės akto priedas Nr. 11). Pagal UAB „Kubinis metras“ parengto Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Techninis darbo projekto (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius vertintina, kad naujų statinių statybos, rekonstrukcijos darbai neturėjo įtakos šlaito, esančio ties sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) riba, bei statinių (betoninės atraminės sienutės esančios (duomenys neskelbtini)), deformacijoms. Pateiktame projekte numatyti sklypo reljefo performavimo darbai yra labai minimalūs ir atliekami tik projektuojamų statinių zonose (prie projektuojamo vienbučio gyvenamojo namo bei projektuojamos stoginės, Ekspertizės akto priedas Nr.8 vertikalinio plano M brėžinys Nr. (duomenys neskelbtini)). Jie taip pat neturėjo įtakos šlaito, esančio ties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, bei statinių (betoninės atraminės sienutės esančios (duomenys neskelbtini)), deformacijoms. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini) esančių ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 3I1/p ir 10I1/p (13 pav.) griovimo darbai buvo atlikti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. 2011 ir 2016-06 parengti inžineriniai topografiniai planai rodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės su sklypo (duomenys neskelbtini) besiribojančios sklypo dalies reljefo pertvarkymo darbai atlikti iki 2016-06 (Ekspertizės akto 2.2.5 sk. „Inžinerinių topografinių planų apžvalga“). Ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Užfiksuoti (duomenys neskelbtini)sklype esančio statinio – betoninės atraminės sienutės defektai (žr. 9-3, 9- 4, 9-5 pav.) yra atsiradę dėl jo statybos ypatumų (betonavimo technologijos, pagrindų paruošimo, armavimo ir pan.). Darbai, vykdyti sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotiems betoninės atraminės sienutės defektams įtakos neturėjo. (duomenys neskelbtini) rajono detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 541 2000 m kovo 15 d. patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono detalusis planas (dokumentų registro Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS)) numato, kad yra saugoma reljefas, statieji šlaitai, draudžiami darbai galintys pakeisti reljefą ir mikroreljefą (žr. Ekspertizės akto 2.2.4 sk. „Teritorijų planavimo dokumentai“, (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano aiškinamasis raštas pateikiamas Ekspertizės akto Priede Nr. 4). Vadinasi reljefo performavimo darbai atlikti iki statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)gavimo buvo draudžiami. Šie darbai taip pat pažeidė Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą.

Taip pat ekspertas konstatavo, kad 2022 m. birželio 9 d. įvykusios apžiūros metu buvo užfiksuota, jog šlaite iš (duomenys neskelbtini)sklypo pusės yra įrengtos medinės užtvaros ( 9-1, 9-2 pav.). Eksperto teigimu, jos neatlieka atraminės sienutės, apsaugančios nuo šlaito deformacijų, funkcijos. Šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų. Esant didesniam aukščių perkryčiui, naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu.

Sprendžiant, ar atsakovė statybos ir griovimo darbus jai priklausančiame sklype vykdė, laikydamasi teisė aktų reikalavimų, svarbu pažymėti, jog ekspertas savo išvadoje nustatė, kad pagal UAB „Kubinis metras“ parengto Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Techninis darbo projekto sprendinius naujų statinių statybos, rekonstrukcijos darbai neturėjo turėti įtakos šlaito, esančio ties sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)riba, bei statinių (betoninės atraminės sienutės esančios (duomenys neskelbtini)) deformacijoms. Pateiktame projekte numatyti sklypo reljefo performavimo darbai buvo labai minimalūs ir atliekami tik projektuojamų statinių zonose. Taigi iš nurodytų duomenų spręstina, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi statybos, griovimo darbus pagal projektą - šlaito deformacijos būtų išvengta; tačiau ekspertas vienareikšmiškai ir kategoriška forma konstatavo, kad griovimo darbai buvo atlikti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo; be to, 2011 ir 2016-06 inžineriniai topografiniai planai liudija, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės su sklypo (duomenys neskelbtini)besiribojančios sklypo dalies reljefo pertvarkymo darbai atlikti iki 2016-06, dėl ko ekspertas padarė išvadą, kad ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Be to, šiame kontekste svarbu įvertinti ir aplinkybę, jog ieškovai kreipėsi į atsakovės sklypo projektuotojus UAB „Kubinis metras“ ir prašė atsakyti, kodėl pastarieji neprojektavo atraminių sienų ties sklypų riba; 2022-12-29 atsakyme UAB „Kubinis metras“ nurodė, kad Sutarties sudarymo data 2016 m. balandžio 19 d.; tiksliai pasakyti, kada buvo sklypo apžiūra negalėjo. Ūkinis pastatas pietrytiniame kampe nestovėjo; ar buvo siūlyta projektuoti, negalėjo pasakyti, tačiau galutinė užduotis – atraminių sienų palei sklypo ribas neprojektuoti.

Taip pat, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, svarbu pažymėti, kad ekspertas įvertino ir (duomenys neskelbtini) rajono detalaus plano reikalavimus, pagal kuriuos esant saugomam reljefui, statiems šlaitams, - darbai, galintys pakeisti reljefą ir mikroreljefą, yra draudžiami. Ekspertizės akte neginčytinai konstatuota, kad reljefo performavimo darbai atlikti iki statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo buvo draudžiami ir šie darbai pažeidė Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą.

Be to, sprendžiant dėl šlaito, esančio tarp sklypų, deformacijos, teismas negali ignoruoti eksperto atliktos topografinių planų apžvalgos, kurios metu jis nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes:

1) 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane matyti, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paviršiaus reljefas yra žemėjantis vakarine kryptimi. Iš pavaizduotų žemės paviršiaus horizontalių galima spręsti, kad pastatais neužimtose sklypų vietose aukščių perkryčio ties sklypų riba nėra (6 pav.). Sklype (duomenys neskelbtini)yra gyvenamasis pastatas (žymimas G). Sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra du mūriniai pastatai - gyvenamosios paskirties (žymėjimas MG) ir negyvenamosios paskirties (žymėjimas MN). Negyvenamosios paskirties pastato pietinė ir vakarinė dalys remiasi į šlaitą (6 pav.);

2) 2016-06 UAB „Geoforta“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane likęs tik gyvenamosios paskirties (žymėjimas MG), negyvenamosios paskirties pastato nebėra, dalį jo vietos užima žvyrduobė (žymėjimas Ž), taip pat pavaizduota atraminė sienutė. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) absoliučiosios žemės paviršiaus altitudės ties sklypų riba, lyginant su 2011 m Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis altitudėmis, mažesnės. Žemės paviršiaus nuolydis išlieka vakarų kryptimi, tačiau aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau plokštesnis (6, 7 pav.). Analogiška situacija su sklype (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais 2016 m lapkričio 17 d. užfiksuota ir Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniname žemėlapyje su inžinerine - topografine informacija (7-1 pav. Ekspertizės akto priedas Nr.6-1);

3) 2021-01-25 UAB „Geoksis“ parengtame tūrių skaičiavimo plane (8 pav., Ekspertizės akto priedas Nr. 7) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) užfiksuotos altitudės taip pat mažesnės jas lyginant su 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis., t. y atsiradęs staigus aukščių perkrytis ties sklypų riba.

Taigi, šios nustatytos eksperto faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog atsakovės vykdomų ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai turėjo įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms.

Sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini)sklype (ieškovams priklausančio) esančio statinio – betoninės atraminės sienutės defektų (akto 16-19 pusl.), ekspertas padarė išvadą, kad defektai atsirado dėl statybos ypatumų (betonavimo technologijos, pagrindų paruošimo, armavimo ir pan.). Pasak eksperto, darbai, vykdyti sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotiems betoninės atraminės sienutės defektams įtakos neturėjo. Teismo vertinimu, tie defektai yra susiję su sienos įskilimais, kurie ir matosi nuotraukose. Tuo tarpu analizuojant visą bylos medžiagą, tame tarpe ir ekspertizės akte esančią betoninės sienutės fotografiją (9-3 ir 9-4 pav.), teismas atkreipia dėmesį į eksperto nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad yra gruntu neužpildytos ertmės prie sienos pagrindo. Iš ieškovų pateiktų nuotraukų (priedas Nr. 5 prie ieškinio) matyti, kad atsakovė įrengė medinę atraminę sienutę; 4 ir 5 nuotraukos liudija, kad betoninė siena, o būtent - jos apačia yra atkasta, matyti gruntu neužpildytos ertmės, ką nustatė ir ekspertas. Tai suponuoja teismui išvadą, kad atsakovė, vykdydama darbus, nukasė dalį grunto ar kitu būdu jį pašalino, nors teismo posėdyje nuolat tvirtino, kad ten buvo šiukšlės, kurias šalino. Teismo atsakovės teiginiai neįtikino, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios konstatuotos dar iki atsakovei pradedant darbus: iki tol nebuvo sklypo deformacijų, staigaus aukščių perkryčio ties sklypų riba; iš 2016-06 UAB „Geoforta“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Inžinerinio topografinio plano matyti, kad aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau plokštesnis.

Byloje nustatyta, kad ieškovai 2020 m. spalio 13 d. pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl neteisėtai atsakovės atliekamų statybos darbų. Skundu ieškovai prašė: 1) patikrinti R. J. ir S. J. veiksmų (atliktų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams); 2) patikrinti statybos darbų atlikimo teisėtumą ir 3) įpareigoti pašalinti patikrinimų metu nustatytus (jei tokie būtų nustatyti) teisės aktų pažeidimus.

2020 m. lapkričio 13 d. Statybų inspekcija rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad ieškovai kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų, t. y. nugriauto pastato, performuoto žemės sklypo reljefo bei dėl atraminės sienelės /tvoros deformacijos. Departamentas pagal kompetenciją patikrino faktines aplinkybes vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vizualiai apžiūrėjus užfiksuota medinė tvora – aukštis nuo 1,36 iki 1,47 m, prie šlaito sudėtos plytų ir akmenų krūvos, nustatyti ar buvo nukastas kalno šlaitas nebuvo galimybės. Esama medinė tvora/užtvara neatitinka atraminės sienutės paskirties, t. y. nesulaiko už jos esančio grunto. Atraminės sienutės paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad šis nenugriūtų ar nenušliaužtų.

Taip pat Inspekcija nurodė, kad žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Nustatė, kad žemės sklypai patenka į vizualinės apsaugos pozonį, t. y. nepatenka į aukščiau nurodytas saugomas teritorijas. Pažymėjo, kad Departamentas raštu informavo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkus, kad pastatyta medinė tvora neatitinka atraminės sienutės paskirties, todėl norint sustiprinti šlaitą, įrengiant atraminę sienutę bei paviršinio vandens drenažinę sistemą, vadovaujantis teisės aktais reikia parengti projektą. Vadovaujantis teisės aktais bei atsižvelgiant į visus išvardintus faktus, kad medinė tvora priskirtina I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, žemės sklypas patenka į vizualinės apsaugos pozonį, statybai neprivalomas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, savavališkos statybos faktas nenustatytas.

Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Statybų inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytos aplinkybės yra vertinamos kartu su kitais rašytiniais įrodymais; Inspekcija rašte nurodė, kad nustatyti ar buvo nukastas kalno šlaitas, nebuvo galimybės, tačiau ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad atsakovės atlikti ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Taip pat svarbu pažymėti, jog 2020-11-13 rašte Inspekcija nurodė, jog nenustatė savavališkos statybos fakto, tačiau rašto turinys liudija, jog Inspekcija net neanalizavo ir netyrė aplinkybės, kada atsakovė faktiškai atliko pastatų griovimo darbus. Šioje byloje svarbu tai, kad atsakovė tvirtino, jog visus darbus atliko teisėtai, t. y. pagal UAB „Kubinis metras“ parengtą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Techninio darbo projekto (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius, pagal kuriuos 2017-04-07 buvo išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Formaliai šie duomenys patvirtina atsakovės atliktų darbų teisėtumą, tačiau ekspertizės metu, ištyrus šalių pateiktus dokumentus santykyje su normatyviniais dokumentais, ekspertas kategoriška forma padarė išvadą, kad sklype (duomenys neskelbtini)esančių ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 3I1/p ir 10I1/p (13 pav.) griovimo darbai buvo atlikti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, t. y. pažeidžiant Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą.

Vertinant 2020-11-13 Inspekcijos raštą, svarbu pažymėti, jog Inspekcija įvertino atsakovės pastatytą medinę tvorą – atraminę sienutę kaip statinį ir konstatavo, kad medinė tvora neatitinka atraminės sienutės paskirties, todėl norint sustiprinti šlaitą, įrengiant atraminę sienutę bei paviršinio vandens drenažinę sistemą, būtina parengti projektą.

Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas apklausė liudytojus.

Liudytoju apklaustas J. S. teismo posėdyje parodė, kad jo įmonė atliko gerbūvio, kanalizacijos darbus ieškovams, taip pat patvirtino, kad statė ginčo betoninę sieną prieš 10 metų; jis tuo metu buvo įmonės vadovas. Taip pat parodė, kad buvo šlaitas, projekto jo vykdomiems darbams nereikėjo. Teismas netikėti jo parodymais neturi pagrindo, kadangi nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, jo parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – SEB banko išrašas, liudijantis, kad ieškovai 2011-04-28 ir 2011-04-29 atliko mokėjimai už darbus J. S..

Liudytoju apklaustas Z. S., kuris yra šalių kaimynas, teismo posėdyje parodė, kad buvo status šlaitas, tuo tarpu, kada buvo pastatyta betoninė siena – nurodyti negalėjo. Patvirtino, kad matė tik šiukšles, o grunto nebuvo; teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip subjektyvius, nes jo santykiai su ieškovais yra konfliktiniai.

Liudytojas A. A., kuris yra trečiojo asmens giminaitis, teismo posėdyje parodė, kad jo vaikystė prabėgo tame name, kurį rekonstravo atsakovė; parodė, kad prie šlaito buvo pastatai, o kiemas atsakovės teritorijoje buvo plokščias, o šlaito, ten kur yra ginčo sienutė, nebuvo; betoninę sieną jis pastebėjo apie 2013 m. Šio asmens parodymai taipogi yra subjektyvūs, nes jį sieja artimi santykiai su atsakove ir trečiuoju asmeniu.

Liudytojas O. J. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. atsikraustė su šeima, tačiau į kitą namo pusę (šiuo metu priklausančio atsakovei), o į kitą namo pusę nelindo, nes ten buvo šiukšlynas, buvo pastatai, bet sugriuvę. Šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė.

Liudytojas A. B., ieškovės brolis, teismo posėdyje parodė, kad padėjo ieškovams įsirengti namą, patvirtino, kad sklypas buvo labai kalvotas, betoninė siena buvo ir ji turėjo tvirtą pagrindą, o šiukšlės atsirado nukasus gruntą. Teismas netikėti šio liudytojo parodymais neturi pagrindo, nes juos patvirtina bylos faktiniai duomenys.

Liudytojas K. Č., kuris yra šalių kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų, teismo posėdyje parodė, kad pagal profesiją yra geodezininkas ir važiuodamas kiekvieną dieną pro šalių sklypus, pastebėjo pokyčius: atsirado naujas atsakovės namas, pasikeitė reljefo forma žemės tūrio prasme; atsakovės sklype nebuvo taip lygu prieš tai, pokytis ženklus atsakovės sklype; tuo tarpu ieškovų sklypo forma nepakito. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi nenustatė šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, jo teiginius patvirtina bylos faktiniai duomenys.

Išanalizavus ir apibendrinus liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės sklype, pradėjus vykdyti statybos, griovimo darbus, reljefo forma pakito, o tai sąlygojo tarp sklypų esančio šlaito deformacijas.

Sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, svarbu pažymėti, kad teismo ekspertas doc. dr. S. S. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija – Statybos techninės veiklos ekspertizė. Ekspertizės tyrimo objektas - šlaito tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei jame esančių inžinerinių statinių būklės vertinimas. Akte nurodyta, kad tyrimo metu nustatytos ir bylos medžiagoje užfiksuotos faktinės aplinkybės, projektiniai sprendiniai ir kiti dokumentai buvo lyginami tarpusavyje (lyginamasis tyrimo metodas). Darant apibendrinimus, formuluojant tyrimo išvadas naudotas loginės analizės (indukcijos, dedukcijos, sintezės) metodas. Ekspertinio tyrimo metu natūroje - tiesiogiai nagrinėjamame objekte buvo apžiūrimi – žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), juose esantys inžineriniai statiniai (vizualinis tyrimo metodas). Taip pat ekspertas išanalizavo teritorijų planavimo dokumentus, o būtent – (duomenys neskelbtini) detaliojo plano aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)teritorijoje draudžiami darbai, galintys pakeisti reljefą; taip pat ekspertas atliko statybos normatyvinių dokumentų analizę santykyje su atsakovės pateikta dokumentacija; taip pat iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas atliko išsamią topografinių planų apžvalgą. Taigi, eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą. Esminis klausimas nagrinėjamojoje byloje – nustatyti ar atsakovės vykdyti statinių griovimo ir žemės sklypo kasimo, reljefo performavimo darbai buvo atlikti remiantis teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, reikalavimais ir ar atsakovės vykdyti darbai galėjo padaryti neigiamą įtaką ieškovų žemės sklypo būklei.

Svarbu pažymėti, jog vertinant eksperto išvados išsamumą yra atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius − ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju ekspertas į esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus, t. y. nurodė kategoriška forma, kad atsakovės griovimo darbai buvo atlikti iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-07 išduoto Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Taip pat ekspertas tikėtina forma pateikė atsakymą apie tai, kad ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms; taip pat kategoriška forma nustatė, kad reljefo performavimo darbai atlikti iki statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)gavimo buvo draudžiami; šie darbai pažeidė Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą. Taip pat ekspertas vienareikšmiškai patvirtino, kad šlaite iš (duomenys neskelbtini) sklypo pusės įrengtos medinės užtvaros (9-1, 9-2 pav.) neatlieka atraminės sienutės, apsaugančios nuo šlaito deformacijų, funkcijos. Šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų. Esant didesniam aukščių perkryčiui, naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus ekspertizės akto turinį, tyrimo eigą, rašytinus įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, jog eksperto išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Ekspertas padarė išvadas, remiantis šios bylos medžiaga, apibendrindamas visus šalių pateiktus įrodymus ekspertizės akte. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas eksperto išvadas vertina kaip išsamias, patikimas ir pakankamas, todėl vadovaujasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 85 punktas). Atsižvelgiant į kasacinio teismo poziciją dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, taip pat į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismui yra labiau tikėtina, kad atsakovė, vykdydama statybos, griovimo darbus, - deformavo tarp sklypų esantį šlaitą, kuriame yra įrengta ieškovų atraminė siena (betoninė), taip pat atsakovė, įrenginėdama medinę atraminę sienelę, nukasė dalį grunto nuo šlaito, ko pasekoje atsirado gruntu neužpildytos ertmės prie betoninės sienos pagrindo (9-4 pav., akto 17 pusl.) bei (duomenys neskelbtini)sklypo ribose žemės paviršiaus deformacijos (9-6 pav.). Šias aplinkybes nustatė ekspertas (sienutės pusėje, kuri atsukta į sklypo (duomenys neskelbtini)sklypo pusę, prie pagrindo yra susiformavę gruntu neužpildytos ertmės ir apžiūrint tarp besiribojančių sklypų esantį šlaitą, (duomenys neskelbtini)sklypo ribose pastebėta keletas nežymių žemės paviršiaus deformacijų). Nors atsakovė nuolat tvirtino, kad ji šalino šiukšles, o grunto nekasė, teismas jos teiginius atmeta kaip prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms ir logikos dėsniams, nes byloje konstatuota, kad betoninė siena buvo pastatyta 2011 m.; tuo atveju, jei ten būtų šiukšlės, jos objektyviai nebūtų įmanoma įrengti; tik esant gruntui, ši siena buvo pastatyta (įmontuota). Juolab, kad topografinės nuotraukos taipogi patvirtina, kad šlaitas buvo ir reljefas 2011 m. nekito, tik 2016 m. atsakovei pradėjus darbus, atsirado reljefo formos pokyčiai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šlaitas, kur įrengta betoninė siena, būtų dirbtinai suformuotas. Ekspertas nenustatė, jog ieškovai keitė reljefą (pvz. būtų vežę papildomai gruntą sienai įrengti). Pabrėžtina, kad atliekami statybos darbai negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių, jų gyvenimo ir veiklos sąlygų, daryti žalos jų turtui. Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. nustato, kad žemės savininkai savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Iš šių nuostatų seka, kad asmenys, vykdydami statybos darbus, neturi daryti žalos kitiems asmenims.

Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste, sprendžiant ar yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą - įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sutvirtinti, - teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažįsta šiuos konstatuotus faktus: 1) 2020 m. lapkričio 13 d. Statybų inspekcija rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, vizualiai apžiūrėjus buvo užfiksuota medinė tvora, kuri neatitinka atraminės sienutės paskirties, t. y. nesulaiko už jos esančio grunto; todėl Inspekcija savo rašte nurodė, jog norint sustiprinti šlaitą, įrengiant atraminę sienutę bei paviršinio vandens drenažinę sistemą, būtina yra parengti projektą; 2) ekspertas savo išvadoje konstatavo, kad 2022 m. birželio 9 d. įvykusios apžiūros metu užfiksuota, jog šlaite iš (duomenys neskelbtini)sklypo pusės yra įrengtos medinės užtvaros ( 9-1, 9-2 pav.), kurios neatlieka atraminės sienutės, apsaugančios nuo šlaito deformacijų, funkcijos. Šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų.

Kadangi ekspertizės akte nustatyta, kad Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos projekto Techniniame darbo projekte (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo spręstas atraminių sienučių įrengimo klausimas, nors 2016 m. lapkričio 22 d. išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta, kad atskiriant sklypą nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute turi būti vadovaujamasi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedo nuostatomis (ekspertizės akto 23 pusl.), - teismas įpareigoja atsakovę R. J. per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui. Tenkinant šį reikalavimą, teismas įvertina eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdyje 2022-12-02 apie tai, kad ekspertas akcentavo, jog projektuotojas turėjo pareigą išspręsti atraminės sienutės klausimą atsakovės atveju, nes iš nuotraukų matosi plytos buvusio statinio, tačiau atsakovės atveju tai išspręsta nebuvo; taip pat paaiškino, kad griaunant pastatą, jo vietoje turėjo būti daroma atraminė sienutė arba kalamas metalinis špuntas, bet tai sprendžia projektuotojas. Taip pat ekspertas paaiškino, kad grunto sugrąžinimas nepadėtų; turėtų būti gręžtiniai poliai, o vėliau - sienutė (betoninė). Be to, šio reikalavimo kontekste teismas negali ignoruoti ir 2020-10-28 Ž. P. pateikto statinio konstrukcijų vertinimo akto, kuriame nurodyta, jog būtina medinę sienelę keisti į gelžbetoninę, naujai suprojektuotą, atraminę sienelę, kad stabdytų šlaito galimą slinkimą; išvada – būtina šlaitą stiprinti atraminės sienelės pagalba.

Sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos, grąžinant gruntą į ieškovų sklypą pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, užtikrinant grąžinto grunto standumą ir įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype, - teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta aplinkybes, kurias teismo ekspertas nustatė ekspertizės metu, vertindamas UAB „Kubinis metras“ parengtą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninį darbo projektą, o būtent, kad projektinėje dokumentacijoje buvo pateiktas 2016-06 UAB „Geoforta“ parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžinerinis topografinis planas (7 pav., Ekspertizės akto priedas Nr. 6). Ekspertas nurodė, kad rengiant Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninį darbo projektą (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo parengtas sklypo vertikalinis planas su nurodytomis esamomis ir projektuojamomis žemės paviršiaus altitudėmis (Brėžinys (duomenys neskelbtini), Ekspertizės akto priedas Nr. 8). Minėtame vertikaliniame plane numatyta šiek tiek koreguoti žemės paviršiaus altitudes tik projektuojamų statinių zonose (prie projektuojamo vienbučio gyvenamojo namo bei projektuojamos stoginės). Žemės paviršiaus altitudės pietinėje sklypo dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini)sklypu, nekeičiamos ir atitinka 2016-06 UAB „Geoforta“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotas (pav. Nr.7, Ekspertizės akto priedas Nr. 6). Vadinasi projekto rengimo metu žemės paviršiaus altitudės (aukščiai) pietinėje (duomenys neskelbtini)sklypo dalyje besiribojančioje su sklypu (duomenys neskelbtini)buvo tokios, kaip užfiksuota 2016-06 UAB „Geoforta“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane. Tuo tarpu bylos faktiniai duomenys liudija, jog Žemės sklype (duomenys neskelbtini) absoliučiosios žemės paviršiaus altitudės ties sklypų riba, lyginant su 2011 m Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis altitudėmis, mažesnės. Žemės paviršiaus nuolydis išlieka vakarų kryptimi, tačiau aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau plokštesnis; analogiška situacija su sklype (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais 2016 m. lapkričio 17 d. užfiksuota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniname žemėlapyje su inžinerine - topografine informacija (7-1 pav. Ekspertizės akto priedas Nr.6-1); be to, 2021-01-25 UAB „Geoksis“ parengtame tūrių skaičiavimo plane (8 pav., Ekspertizės akto priedas Nr. 7) žemės sklype (duomenys neskelbtini) užfiksuotos altitudės taip pat mažesnės jas lyginant su 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis., t. y atsiradęs staigus aukščių perkrytis ties sklypų riba.

Taigi, eksperto nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad atsakovė nesilaikė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninio darbo projekto (Projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį buvo parengtas sklypo vertikalinis planas su nurodytomis esamomis ir projektuojamomis žemės paviršiaus altitudėmis (Brėžinys (duomenys neskelbtini), Ekspertizės akto priedas Nr. 8). Pabrėžtina, kad minėtame vertikaliniame plane buvo numatyta šiek tiek koreguoti žemės paviršiaus altitudes tik projektuojamų statinių zonose (prie projektuojamo vienbučio gyvenamojo namo bei projektuojamos stoginės), tačiau ekspertizės metu nustatytos aplinkybės liudija, jog atsakovė pažeidė techninį darbo projektą, nes jos atlikti ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai turėjo įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms.

Taip pat teismas įvertina ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ statybų eksperto S. M. nustatytas aplinkybes, jog 2020-07-26 apžiūrėjęs objektą nustatė, kad matosi sklypo deformacija: pasislinkimas, pasvirusi tvora; pagrindinė priežastis – gretimame sklype atlikti darbai: pastato šalia sklypo nugriovimas (sklypo gruntas neteko atramos ir todėl tapo nestabilus) ir nukastas šlaitas (tiek ieškovų, tiek atsakovės sklypuose); nukasus šlaitą, buvo atkasta ieškovų atraminė sienutė, kuri neteko dalies atramos, todėl galima jos griūtis. Todėl dalis sklypo gali nuslinkti, tokia tikimybė egzistuoja.

Taip pat įvertintina ir 2020-10-28 Ž. P. statinio konstrukcijų vertinimo akte nustatytas defektas – matosi iš po atraminės sienelės apačios plaunamos žemės, todėl būtina pamatą įgilinti, kad išvengti žemių plovimo.

Taigi, aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą tenkinti ieškovų reikalavimą, įpareigojant atsakovę parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos, grąžinant gruntą į ieškovų sklypą pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, užtikrinant grąžinto grunto standumą ir įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype; tačiau dėl šio reikalavimo įgyvendinimo, svarbu pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašo atkurti padėtį, buvusią 2011 m., teismo vertinimu būtina atsižvelgti į natūralius gamtinius reiškinius, todėl teisinga ir logiška yra įpareigoti atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma, ir būtina šioje konkrečioje specifinėje situacijoje.

Sprendžiant dėl ieškovų reikalavimų įpareigoti atsakovę suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui sutvirtinti, taip pat atkurti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefą nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, - svarbu pažymėti, kad ekspertas konstatavo, jog esant didesniam aukščių perkryčiui, naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu; analogišką išvadą pateikė ir S. M.. Taip pat teismo ekspertas akte konstatavo, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono detalaus plano reikalavimus esant saugomam reljefui, statiems šlaitams, - darbai, galintys pakeisti reljefą ir mikroreljefą, yra draudžiami. Tuo tarpu atsakovės atlikti statybos darbai pažeidė Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą. Be to, įvertintinas ir ieškovų NTR išrašo 11 punkte nustatytas reikalavimas sklypo naudotojui - išsaugoti pakopišką reljefą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio nustatytas faktines aplinkybes, o būtent, kad atsakovė atliko darbus saugomos teritorijos pozonyje, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, taip pat, kad ieškovams nėra saugu naudotis jiems prikalsiančiu sklypu, juolab, kad jie turi mažamečių vaikų ir vienas iš jų yra neįgalus (naudojasi neįgaliojo vežimėliu), - teismas, priimdamas sprendimą valstybės vardu (CPK 259 str. 2 d.), turi vykdyti valstybės pozityviąją pareigą, kuri tiesiogiai yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje (toliau – Konvencijos). Pažymėtina, kad Konvencijos 1 str. yra aiškinamas santykyje su Konvencijos 2 straipsniu (teisė į gyvybę), taip pat valstybės pozityvi pareiga yra įtvirtinta nuosekliai išplėtotoje EŽTT praktikoje. EŽTT pabrėžė, jog Konvencijos 2 str. nuostatos, įtvirtinančios asmens teisę į gyvybę, nustato valstybės pozityvią pareigą imtis tinkamų priemonių jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybėms apsaugoti (ÖNERYILDIZ v. TURKEY, no. 48939/99, 30 November 2004, §71, (GC)). Be to, pagal Konvencijos 8 str. asmuo turi teisę gyventi saugioje aplinkoje. Tuo tarpu ekspertas padarė išvadą, kad esant didesniam aukščių perkryčiui, naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekiant apginti ir viešąjį interesą (draudžiami darbai atlikti teritorijoje, kuri patenka į vizualinės apsaugos pozonį), teismas daro išvadą, kad atsakovė vykdė statybos, griovimo darbus iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurie sąlygojo žemės sklypo reljefo pakitimus, deformacijas, taip pažeisdama Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą. Taigi, teismas pripažįsta, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovų kaip savininkų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (turto naudojimas ir valdymas tapo nesaugus) (CK 4.37 str.). Tokiu būdu teismas įpareigoja atsakovę R. J. per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip kaip nurodė ekspertas savo išvadoje (šlaito sutvirtinimui, įvertinus jo aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų) bei per šešis mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma, ir būtina pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype iš ilgaamžių medžiagų šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį) ir grunto struktūrą (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į susiklosčiusių santykių pobūdį, taip pat ieškovų poziciją, teismas sprendžia, kad nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovė, todėl jai neįvykdžius teismo sprendimo per šešis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, jai bus skiriama 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Teismas sprendžia, kad šešių mėnesių terminas nurodytiems darbams atlikti yra protingas ir pakankamas, įvertinant aplinkybes, kad ieškovai dar iki ieškinio pareiškimo ne kartą kreipėsi į atsakovę geruoju pašalinti pažeidimus.

Dėl ieškovės R. J. ieškinio reikalavimų - dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo

Ieškovė R. J. ieškiniu prašė nugriauti atsakovų savavališkai pastatytą atraminę betoninę sieną ir sutvarkyti statybvietę, o taip pat nukasti supiltinį šlaitą ir situaciją atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos statybos atlikimo. Pasak, ieškovės, atsakovai savavališkai įrengė atraminę sieną, kuri pastatyta nesuderinus su kaimyninio sklypo savininkais, neatlikus geologinių tyrimų, neparengus projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento. Atsakovams įrengus 2,95 m. aukščio atraminę sieną, buvo supiltas gruntas ir susiformavo neproporcingas aukščių perkritimas; savavališkai pastatyta atraminė siena kelia grėsmę šalių saugumui ir pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Tuo tarpu atsakovai teigė, kad tik įsigiję sklypą, jie ėmėsi būtiniausių darbų – šlaito sutvirtinimo, kad kiemas būtų saugus. Tuo tikslu 2011 m. jie pastatė atraminę sieną šlaitui sutvirtinti. Nuo 2016 metų, kai ieškovė įsigijo žemės sklypą su senais statiniais ir ėmė vykdyti statinių griovimo ir žemės kasimo darbus, atsakovai ją informavo, kad prie sklypų ribos atliekami darbai yra vykdomi netinkamai ir kelia grėsmę šlaito stabilumui. Pažymėjo, kad ginčo Betoninė siena buvo įrengta 2011 m., t. y. penkeri metai iki žemės sklypą įsigyjant R. J.; pastaroji, būdama savininke nuo 2016 m. nereiškė jokių pretenzijų, o tik 2023 m. tai padarė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai savavališkai įrengdami beveik 3 m aukščio atraminę sieną ir suformavę itin statų šlaitą – iš esmės pakeitė lyg tol buvusį reljefą; todėl ieškovė prašė pripažinti atraminę sienutę savavališku statiniu ir įpareigoti atsakovus ją nugriauti.

Sprendžiant dėl šių ieškovės teiginių, svarbu pažymėti, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei, įsigijus žemės sklypą 2016 m., ginčo Betoninė siena atsakovų žemės sklype jau buvo įrengta (2011 m.). Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų žemės sklypus per visą ilgį jungia šlaitas, o tarp žemės sklypų buvo 3-5 metrų aukščių skirtumas; atsakovai Betoninę sieną pastatė, kad sutvirtintų dalį šlaito; atraminė siena buvo ne dirbtinai iškelta, kaip teigė ieškovė, o pastatyta aplink toje vietoje buvusį statų kalno gūbrį, kad sutvirtintų nestabilų šlaito gruntą.

Byloje esantis ekspertizės aktas (13 pusl.) liudija, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)pradėjus darbus, aukščių perkrytis jau buvo žymiai mažesnis, t. y. sklypo reljefas jau plokštesnis lyginant su 2011m. Tuo tarpu ekspertas atsakovų žemės sklype reljefo pokyčių nenustatė. Svarbu pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tame tarpe ir Inspekcijos sprendimo dėl Betoninės sienos pripažinimo savavališka statyba ar Inspekcijos privalomojo nurodymo dėl ginčo objekto, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai savo veiksmais pakeitė reljefą (CPK 178 str.). Ieškovės reikalavimų - pripažinti atraminę sienutę savavališku statiniu kontekste teismas negali ignoruoti byloje konstatuoto fakto, kad 2020-10-08 ieškovė pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo prašė inspekcijos pakonsultuoti, į ką ji turėtų kreiptis dėl skunde nurodytų problemų sprendimo ir dėl atraminės sienelės būklės nustatymo/vertinimo. 2020-11-12 atsakyme Inspekcija pažymėjo, jog ginčo betoninė siena buvo pastatyta daugiau kaip prieš 10 metų, o ieškovės problema turi būti sprendžiama parengiant projektą dėl atraminės sienutės.

Byloje esanti įrodymu visuma - Ekspertizės aktas, eksperto paaiškinimai, S. M. raštas, UAB „Geoksis” atlikta reljefo lyginamoji analizė – tūrių skaičiavimas, 2011 ir 2016 m. topografinės nuotraukos, - sudaro teismui pagrindą manyti, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – ieškinys dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo, šlaito nukasimo ir statybvietės sutvarkymo – pareikštas tikslu pateisinti jos netinkamai atliktų darbų faktą, o būtent - griovimo darbų atlikimą iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, projekto atraminei sienutei neparengimo, ką akcentavo ir ekspertas, apklaustas 2022-12-02 teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad ekspertas savo išvadoje nurodė, jog ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad atsakovai atliko kokius nors draudžiamus darbus: dirbtinai supylė šlaitą, performavo reljefą, atliko neteisėtas statybas ir pan. Priešingai – byloje konstatuotos aplinkybės liudija, jog atsakovai laikėsi (duomenys neskelbtini) detaliojo plano reikalavimų, kai tuo tarpu ieškovės atliktų darbų pažeidimo faktas byloje konstatuotas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p.). Taigi, darytina išvada, kad Betoninė siena buvo įrengta ant kalvoto, natūraliai susiformavusio reljefo (kalnagūbrio), o ne ant dirbtinai sukasto, kaip teigia ieškovė. Juolab, kad ir 2011 metų toponuotrauka liudija, kad Betoninės sienos vietoje buvo gūbrys su stačiais šlaitais į Šiaurę ir Vakarus; teismą įtikino atsakovų paaiškinimai, kad atraminė sienutė buvo įrengta siekiant stabilizuoti šlaitus.

Nors ieškovė savo reikalavimus grindė ir matininko M. K. “Situacijos vietovėje schema”, tvirtindama, kad faktinė situacija ir ginčo atraminė siena yra atspindėta 2021-12-16 Situacijos vietovėje schemoje, iš kurios matyti, kad atraminė sienutė pastatyta neišlaikant atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos ir sąlygoja itin didelį beveik 4 metrų aukščių perkritimą, - teismas dėl šio įrodymo vertinimo pasisako sekančiai. Pirma, šioje schemoje yra atlikti atsakovų Betoninės sienos aukščio vertinimai (matavimai atlikti 2021 m gruodžio 16 d.), t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų nuo ginčijamo objekto pastatymo; taigi akivaizdu, kad ši schema neatspindi faktinės, realios situacijos, kuri buvo įrengiant ginčo objektą; antra, išanalizavus ir įvertinus schemos turinį, teismas sprendžia, kad ši schema savaime nepatvirtina, jog atsakovai neteisėtai pastatė ginčo atraminę betoninę sieną; matininkas M. K. atliko tik Betoninės sienos aukščio vertinimą, o ne savavališkos statybos fakto konstatavimą. Atitinkamai teismas vertina ir Ž. P. išvadą, kurioje fiksuotas paviršutinio vandens poveikis, šlaito plovimas nuo aukštesnio sklypo, tačiau nedirbtinis šlaito sukūrimas, ar neteisėta statyba. Pabrėžtina, kad Ž. P. padarė išvadą, kad iš po Betoninės sienos pamato yra plaunamas gruntas ir būtina įgilinti pamatą. Taigi, teismas, tenkindamas E. ir I. B. ieškinį, pasisakė dėl neužpildytų ertmių prie betoninės sienos pagrindo ir, kokios aplinkybės tai sąlygojo; taigi, Ž. P. išvada tik patvirtina aplinkybę, jog gruntas nuo šlaito dalies buvo nukastas, atliekant darbus ieškovės sklype.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs nurodytus rašytinius įrodymus santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad šie įrodymai per se nepatvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų fakto.

Ieškovė tvirtino, jog atsakovams statant atraminę sienutę, turėjo būti parengtas projektas, suderintas ir su ieškove, taip pat gautas statybą leidžiantis dokumentas, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 7 priedo 2 dalis, kurioje nurodyta, kad privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus statant atraminę sienelę ant sklypo ribos; savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Sprendžiant dėl šių ieškovės teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad ieškovės nurodytas teisės aktas įsigaliojo tik 2017 m. Tuo tarpu byloje teismas konstatavo, kad atsakovai ginčo betoninę sieną pastatė dar 2011 m.; tai patvirtina ir SEB banko išrašai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovai atliko mokėjimus už statybos darbus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktranslita“, J. S., pervesdami jam 2011-04-28 ir 2011-04-29 po 2500 Lt. Juolab, kad liudytoju apklaustas J. S. teismo posėdyje parodė, kad jis atliko gerbūvio, kanalizacijos darbus atsakovams, taip pat patvirtino, kad statė ginčo betoninę sieną prieš 10 metų; jis tuo metu buvo įmonės vadovas. Taip pat parodė, kad buvo šlaitas, projekto jo vykdomiems darbams nereikėjo. Teismas netikėti šio liudytojo parodymais neturi pagrindo, kadangi nenustatė jo suinteresuotumo bylos baigtimi; juolab, kad jo parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – SEB banko išrašas, liudijantis, kad 2011-04-28 ir 2011-04-29 buvo atlikti mokėjimai už darbus J. S.. Taigi, už paslaugas buvo apmokėta. Ta aplinkybė, kad liudytojas įvardijo, jog atliko gerbūvio darbus, savaime nepaneigia betoninės sienos statybos fakto; juolab, kad darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš dešimt metų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos faktui konstatuoti, kad ginčo betoninė siena buvo pastatyta 2011 m., įvertinant ir faktą, kad ieškovė betoninės sienos statybą kaip savavališką pradėjo ginčyti tik 2023 m.

Kadangi ginčo objektas buvo pastatytas 2011 m., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 7 priedo 2 dalį. Be to, ieškovė sklypą įsigijo tik 2016 m., t. y. tuo metu, kai ginčo objektas jau egzistavo, o reglamentas įsigaliojo tik 2017-01-01. Įvertintina tai, kad atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad buvę savininkai neprieštaravo atraminės sienos statybai; netikėti atsakovų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, paneigiančių jų paaiškinimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad objektyviai atsakovės sutikimas ir negalėjo būti gautas, nes ginčo siena pastatyta 2011 m., o atsakovė įsigijo sklypą – 2016 m. Tuo tarpu ankstesnių savininkų pretenzijų byloje nėra, taip pat nėra savavališkos statybos akto ar nurodymo jį nugriauti (CPK 178 str., 185 str.).

Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai ir teiginiai nėra pakankami paneigti byloje konstatuotą esminę aplinkybę, jog ginčo siena buvo pastatyta 2011 m. ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi, ieškovė neįrodė neteisėtos (savavališkos) statybos fakto (CPK 178 str.); juolab, kad ir Statybų Inspekcija, kuri atlieka jai pavestas valstybės funkcijas, nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų fakto.

Taip pat atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nes pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-459) 25 straipsnio 1 d., skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šių nurodytų pagrindų: dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo; Skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Byloje konstatuota, kad Betoninė siena pastatyta 2011 m., taigi, net ir gavusi ieškovės skundą 2020-10-08, Inspekcija nenustatė nelegalių statybų fakto; priešingai – pripažino, kad ginčo statinys jau egzistavo 2011 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.125 str. 1 d. nustato bendrą 10 metų senaties terminą; ieškovė tapo sklypo savininke 2016 m., taigi ji nuo tada objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo galimą teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje esančios faktinės aplinkybės liudija, jog ieškovė betoninės sienos, kaip statinio, neteisėtumą pradėjo ginčyti tik 2023 m., t. y. nepraleidus senaties termino, tačiau po ieškovų ieškinio pareiškimo praėjus dvejiems metams, t. y jau nagrinėjant bylą iš esmės teisme. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės pasirinktas modus operandi – ginčyti atsakovams priklausančios betoninės sienos teisėtumą, teigiant, kad tai savavališka statyba, vertintinas kaip ieškovės siekis pateisinti jos netinkamą veikimą, o būtent – projekto nebuvimą atraminei sienutei įrengti, ką konstatavo ir ekspertas ekspertizės akte; tai, kad atsakovė ginčija betoninės sienos teisėtumą, per se nepaneigia jos atliktų reljefo performavimo ir pastatų griovimo darbų atlikimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, juolab, neatleidžia jos nuo pareigos parengti atraminės sienutės projektą šlaito stabilumui išsaugoti. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkta gynybinė versija yra visiškai paneigta byloje esančiais rašytiniai įrodymais (eksperto išvada, Inspekcijos raštai), liudytojų parodymais ir atsakovų paaiškinimais. Be to, šio ieškovės ieškinio reikalavimo – pripažinti betoninę atraminę sieną savavališka statyba, kontekste, teismas negali ignoruoti fakto, kad šio statinio teisėtumą ieškovė pradėjo ginčyti tik 2023 m. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas modus operandi neatitinka sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto. CK 1.137 str. 2 d. nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis). Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (LAT 2019-04-15 nutartis Nr. e3K-3-83-695/2019; LAT 2020-06-17 nutartis Nr.e3K-3-200-248/2020). Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė ieškovės kaip savininkės teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ar atliko kitus, teisę pažeidžiančius veiksmus (CK 4.37 str.).

Kiti ieškinio argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Nagrinėjamoje byloje E. ir I. B. prašė skirti R. J. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė būtinų sąlygų, numatytų CPK 95 str. Tai, kad R. J. pareiškė savarankišką ieškinį atsakovams, savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad pastaroji veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, kreiptis į teismą. CPK 5 str. 1 d. taip pat įtvirtina kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nenustatė R. J. nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2022-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovų ieškinį, remiantis CPK 93 ir 98 straipsniais, jiems priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai prašė priteisti 11.131,34 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas, įvertinęs, jog nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga, joje buvo reikalingos specialios žinios, nes buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, ekspertas buvo apklaustas teismo posėdyje, buvo paskirti 5 teismo posėdžiai, ieškovai intensyviai rinko ir teikė teismui įrodymus, nagrinėjamojoje byloje buvo keliama sudėtinga faktinė problema. Be to, sprendžiant ar patirtos išlaidos pagrįstos, teismas įvertina ir aplinkybę, kad atsakovė reiškė teismui nušalinimą, pareiškė naują ieškinį nagrinėjamoje byloje, todėl jos elgesys taipogi lėmė ieškovų patirtų išlaidų dydį; tuo tarpu, kad ieškovai būtų prisidėję savo elgesiu prie proceso vilkinimo ar pan., byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių elgesį, ieškovų advokatės darbo ir laiko sąnaudas, byloje keliamų klausimų sudėtingumą, atsakovės procesinį elgesį, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįsta ir buvo būtina nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei E. B. priteistina iš atsakovės 8933,18 Eur, o ieškovui I. B. – 2198,16 Eur, proporcingai ieškovų sumokėtai daliai banko pavedimais. Taip pat ieškovui I. B. iš atsakovės priteistinos jo patirtos 123 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą).

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. Kadangi ieškovė E. B. sumokėjo 2700 Eur už ekspertizę, taip pat 300 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį, jai priteistina 3000 Eur iš atsakovės; taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos kitos būtinos patirtos išlaidos: 260,63 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir UAB „Geoksis“ atliktą tyrimą, iš viso – 526,83 Eur; ieškovui I. B. iš atsakovės priteistina jo būtinos patirtos išlaidos – 200 Eur už UAB „Statybos tyrimų instituto“ išvadą (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės R. J. į valstybės biudžetą priteistinos 110,72 Eur pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų E. B. ir I. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretysis asmuo S. J., patenkinti visiškai.

Ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo atmesti.

Įpareigoti atsakovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktranslita“), sutvirtinti.

Įpareigoti atsakovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma, ir būtina pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype iš ilgaamžių medžiagų šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį) ir grunto struktūrą.

Išaiškinti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jog neįvykdžius teismo įpareigojimų per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jai bus skiriam 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 12.460,01 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 01 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2521,16 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 110,72 Eur (šimtą dešimt eurų ir 72 euro centus) pašto išlaidų.

Palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2022-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi iki bus įvykdytas teismo sprendimas (CPK 150 str. 3 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede