Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1718-560/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2A-1718-560/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04869-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Renata Volodko
Atsakovas: R. J., E. B., I. B.
Ieškovas: E. B., I. B., R. J.
Trečiasis asmuo: S. J.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1718-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04869-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.12.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir I. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, trečiasis asmuo S. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę R. J. per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sutvirtinti; 2) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį bus atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos, grąžinant gruntą į ieškovų sklypą pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, ir užtikrintas grąžinto grunto standumas, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype; 3) įpareigoti atsakovę, neįvykdžius teismo įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė R. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3. Prie šios civilinės bylos buvo prijungta civilinė byla e2-5554-1134/2023, kurioje ieškovė R. J. pareiškė ieškinį atsakovams I. B. ir E. B., kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus I. B. ir E. B. per 6 mėnesius nugriauti atraminę sieną, kuri Situacijos vietovėje schemoje bendros ribos atžvilgiu M 1:500 pažymėta taškais 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 ir, kuri koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka reikšmes (duomenys neskelbtini), o taip pat pašalinti savavališkai supiltą gruntą ir sklypo landšaftą atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos atraminės sienos pastatymo bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams I. B. ir E. B. per 6 mėnesius nenugriovus nurodytos atraminės sienos – priteisti ieškovės R. J. naudai 100 Eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Šalies argumentai

4. Atsakovai su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovų E. B. ir I. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių gynimo patenkino, ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo atmetė ir:

5.1. įpareigojo atsakovę R. J. per šešis mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sutvirtinti;

5.2. įpareigojo atsakovę R. J. per šešis mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma ir būtina pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype iš ilgaamžių medžiagų šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį) ir grunto struktūrą;

5.3. išaiškino atsakovei R. J., jog neįvykdžius teismo įpareigojimų per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jai bus skiriam 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną;

5.4. priteisė iš atsakovės R. J. ieškovės E. B. naudai 12 460,01 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5.5. priteisė iš atsakovės R. J. ieškovo I. B. naudai 2 521,16 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5.6. priteisė iš atsakovės R. J. į valstybės biudžetą 110,72 Eur pašto išlaidų.

2. Teismas nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo 2016 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovų ir atsakovės sklypai yra gretimi, atsakovė yra ieškovų kaimynė, ieškovams ir atsakovei priklausantys žemės sklypai su statiniais yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, kuri pasižymi specifišku kalvotu reljefu. Ieškovų dalis žemės sklypo ir statiniai yra apie 4-5 metrus aukščiau nei atsakovės žemės sklypas su statiniais. Iš ieškovų NTR išrašo matyti, kad vienas iš reikalavimų sklypo naudotojui - išsaugoti pakopišką reljefą. Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijusi nuosavybės teisę pradėjo statybos darbus žemės sklype.

3. Ieškovai ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, vykdydama statybos darbus, nugriovė senus pastatus, stovėjusius prie ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos, performavo žemės sklypo reljefą, nukasė dalį grunto nuo šlaito, atliko kitus statybos darbus, dėl nurodytų aplinkybių prasidėjo ieškovų žemės sklypo ir statinio (betoninės atraminės sienutės) deformacija. Teismas civilinėje byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę tikslu išsiaiškinti, ar atsakovės vykdyti statinių griovimo ir žemės sklypo kasimo, reljefo performavimo darbai buvo atlikti remiantis teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais, bei ar atsakovės vykdyti darbai galėjo padaryti neigiamą įtaką ieškovų žemės sklypo būklei. Eksperto nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog atsakovės vykdomų ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai turėjo įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Teismas atkreipė dėmesį į eksperto nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad yra gruntu neužpildytos ertmės prie sienos pagrindo, iš ieškovų pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė įrengė medinę atraminę sienutę; 4 ir 5 nuotraukos liudija, kad betoninė siena, o būtent - jos apačia yra atkasta, matyti gruntu neužpildytos ertmės, ką nustatė ir ekspertas. Tai suponavo teismui išvadą, kad atsakovė, vykdydama darbus, nukasė dalį grunto ar kitu būdu jį pašalino, nors teismo posėdyje nuolat tvirtino, kad ten buvo šiukšlės, kurias šalino. Teismo atsakovės teiginiai neįtikino, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms: iki tol nebuvo sklypo deformacijų, staigaus aukščių perkryčio ties sklypų riba, o iš 2016-06 UAB „Geoforta“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Inžinerinio topografinio plano matyti, kad aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau yra plokštesnis.

4. 2020 m. lapkričio 13 d. Statybų inspekcijos rašte Nr. 2D-16561 nurodyta, kad nustatyti, ar buvo nukastas kalno šlaitas nebuvo galimybės, tačiau ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad atsakovės atlikti ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Minėtame rašte Inspekcija nurodė, jog nenustatė savavališkos statybos fakto, tačiau rašto turinys liudija, jog Inspekcija net neanalizavo ir netyrė aplinkybės, kada atsakovė faktiškai atliko pastatų griovimo darbus. Ekspertizės metu ištyrus šalių pateiktus dokumentus santykyje su normatyviniais dokumentais ekspertas kategoriška forma padarė išvadą, kad sklype (duomenys neskelbtini)esančių ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 3I1/p ir 10I1/p (13 pav.) griovimo darbai buvo atlikti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Liudytojas K. Č., kuris yra šalių kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų, teismo posėdyje parodė, kad pagal profesiją yra geodezininkas ir važiuodamas kiekvieną dieną pro šalių sklypus pastebėjo pokyčius: atsirado naujas atsakovės namas, pasikeitė reljefo forma žemės tūrio prasme, atsakovės sklype nebuvo taip lygu prieš tai, pokytis ženklus atsakovės sklype, tuo tarpu ieškovų sklypo forma nepakito. Teismas sprendė, kad atsakovės sklype, pradėjus vykdyti statybos, griovimo darbus, reljefo forma pakito, o tai sąlygojo tarp sklypų esančio šlaito deformacijas. Teismo vertinimu eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą, ja suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, todėl tai pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Teismas nenustatė, jog eksperto išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė, vykdydama statybos, griovimo darbus deformavo tarp sklypų esantį šlaitą, kuriame yra įrengta ieškovų atraminė siena (betoninė), taip pat atsakovė, įrenginėdama medinę atraminę sienelę, nukasė dalį grunto nuo šlaito, ko pasėkoje atsirado gruntu neužpildytos ertmės prie betoninės sienos pagrindo (9-4 pav., akto 17 psl.) bei (duomenys neskelbtini)sklypo ribose žemės paviršiaus deformacijos (9-6 pav.). Šias aplinkybes nustatė ekspertas (sienutės pusėje, kuri atsukta į sklypo (duomenys neskelbtini)sklypo pusę, prie pagrindo yra susiformavę gruntu neužpildytos ertmės ir apžiūrint tarp besiribojančių sklypų esantį šlaitą, (duomenys neskelbtini)sklypo ribose pastebėta keletas nežymių žemės paviršiaus deformacijų). Nors atsakovė nuolat tvirtino, kad ji šalino šiukšles, o grunto nekasė, teismas jos teiginius atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms ir logikos dėsniams, nes byloje konstatuota, kad betoninė siena buvo pastatyta 2011 m. ir tuo atveju, jei ten būtų šiukšlės, jos objektyviai nebūtų įmanoma įrengti, ir tik esant gruntui ši siena buvo pastatyta (įmontuota). Juolab, kad topografinės nuotraukos taipogi patvirtina, kad šlaitas buvo ir reljefas 2011 m. nekito, tik 2016 m. atsakovei pradėjus darbus atsirado reljefo formos pokyčiai. Byloje nėra duomenų, kad šlaitas, kur įrengta betoninė siena, būtų dirbtinai suformuotas. Atliekami statybos darbai negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių, jų gyvenimo ir veiklos sąlygų, daryti žalos jų turtui.

6. Teismas įvertino eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdyje 2022-12-02 apie tai, kad projektuotojas turėjo pareigą išspręsti atraminės sienutės klausimą atsakovės atveju, nes iš nuotraukų matosi buvusio statinio plytos, tačiau atsakovės atveju tai išspręsta nebuvo; griaunant pastatą, jo vietoje turėjo būti daroma atraminė sienutė arba kalamas metalinis špuntas. Bylos faktiniai duomenys liudija, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) absoliučiosios žemės paviršiaus altitudės ties sklypų riba, lyginant su 2011 m Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis altitudėmis, mažesnės. Žemės paviršiaus nuolydis išlieka vakarų kryptimi, tačiau aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau plokštesnis, analogiška situacija su sklype (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais. Taigi, eksperto nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesilaikė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninio darbo projekto, pagal kurį buvo parengtas sklypo vertikalinis planas su nurodytomis esamomis ir projektuojamomis žemės paviršiaus altitudėmis. UAB „Statybos tyrimų institutas“ statybų ekspertas S. M. nustatė aplinkybes, jog matosi sklypo deformacija - pasislinkimas, pasvirusi tvora, pagrindinė priežastis – gretimame sklype atlikti darbai: pastato šalia sklypo nugriovimas (sklypo gruntas neteko atramos ir todėl tapo nestabilus) ir nukastas šlaitas (tiek ieškovų, tiek atsakovės sklypuose); nukasus šlaitą, buvo atkasta ieškovų atraminė sienutė, kuri neteko dalies atramos, todėl galima jos griūtis, dėl ko dalis sklypo gali nuslinkti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašo atkurti padėtį, buvusią 2011 m., teismo vertinimu būtina atsižvelgti į natūralius gamtinius reiškinius, todėl teisinga ir logiška yra įpareigoti atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį kiek tai objektyviai bei techniškai įmanoma ir būtina šioje konkrečioje specifinėje situacijoje.

7. Ekspertas konstatavo, jog esant didesniam aukščių perkryčiui, naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu, analogišką išvadą pateikė ir S. M.. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono detalaus plano reikalavimus esant saugomam reljefui, statiems šlaitams darbai, galintys pakeisti reljefą ir mikroreljefą, yra draudžiami. Kadangi atsakovė atliko darbus saugomos teritorijos pozonyje, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ieškovams nėra saugu naudotis jiems priklausančiu sklypu, juolab, kad jie turi mažamečių vaikų ir vienas iš jų yra neįgalus (naudojasi neįgaliojo vežimėliu). Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovė vykdė statybos, griovimo darbus iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurie sąlygojo žemės sklypo reljefo pakitimus, deformacijas, taip pažeisdama Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 7 p. numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą. Teismas pripažino, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovų kaip savininkų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (turto naudojimas ir valdymas tapo nesaugus) (CK 4.37 str.). Teismas įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią atraminę sienutę šlaitui, esančiam tarp besiribojančių žemės sklypų, taip kaip nurodė ekspertas savo išvadoje (šlaito sutvirtinimui, įvertinus jo aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų) bei per šešis mėnesius parengti ir įgyvendinti projektą, pagal kurį būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis – atkurtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos kiek tai objektyviai ir techniškai įmanoma ir būtina pagal 2011 m. toponuotraukos, atliktos UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ altitudes, įrengiant atraminę sienutę atsakovės žemės sklype iš ilgaamžių medžiagų šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį) ir grunto struktūrą. Teismas sprendė, kad šešių mėnesių terminas nurodytiems darbams atlikti yra protingas ir pakankamas, įvertinant aplinkybes, kad ieškovai dar iki ieškinio pareiškimo ne kartą kreipėsi į atsakovę geruoju pašalinti pažeidimus.

Šalies argumentai

8. Ieškovė R. J. ieškiniu prašė nugriauti atsakovų savavališkai pastatytą atraminę betoninę sieną ir sutvarkyti statybvietę, o taip pat nukasti supiltinį šlaitą ir situaciją atstatyti į padėtį, buvusią iki neteisėtos statybos atlikimo. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei įsigijus žemės sklypą 2016 m., ginčo betoninė siena atsakovų žemės sklype jau buvo įrengta (2011 m.). Ieškovės ir atsakovų žemės sklypus per visą ilgį jungia šlaitas, o tarp žemės sklypų buvo 3-5 metrų aukščių skirtumas. Atsakovai betoninę sieną pastatė, kad sutvirtintų dalį šlaito. Atraminė siena buvo ne dirbtinai iškelta, kaip teigė ieškovė, o pastatyta aplink toje vietoje buvusį statų kalno gūbrį, kad sutvirtintų nestabilų šlaito gruntą. Byloje esantis ekspertizės aktas liudija, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjus darbus, aukščių perkrytis jau buvo žymiai mažesnis, t. y. sklypo reljefas jau plokštesnis lyginant su 2011m., tuo tarpu ekspertas atsakovų žemės sklype reljefo pokyčių nenustatė. Svarbu pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tame tarpe ir Inspekcijos sprendimo dėl betoninės sienos pripažinimo savavališka statyba ar Inspekcijos privalomojo nurodymo dėl ginčo objekto, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai savo veiksmais pakeitė reljefą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažymėjo, jog ginčo betoninė siena buvo pastatyta daugiau kaip prieš 10 metų, o ieškovės problema turi būti sprendžiama parengiant projektą dėl atraminės sienutės. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – ieškinys dėl atraminės sienutės (savavališko statinio) nugriovimo, šlaito nukasimo ir statybvietės sutvarkymo pareikštas tikslu pateisinti jos netinkamai atliktų darbų faktą, o būtent - griovimo darbų atlikimą iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, projekto atraminei sienutei neparengimo, ką akcentavo ir ekspertas, apklaustas 2022-12-02 teismo posėdyje. Ekspertas savo išvadoje nurodė, jog ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovai atliko kokius nors draudžiamus darbus: dirbtinai supylė šlaitą, performavo reljefą, atliko neteisėtas statybas ir pan. Atsakovai ginčo betoninę sieną pastatė dar 2011 m., tai patvirtina ir SEB banko išrašai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovai atliko mokėjimus už statybos darbus (duomenys neskelbtini), J. S., pervesdami jam 2011-04-28 ir 2011-04-29 po 2 500 Lt. Atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad buvę savininkai neprieštaravo atraminės sienos statybai.

9. Taip pat atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje konstatuota, kad Betoninė siena pastatyta 2011 m., taigi net ir gavusi ieškovės skundą 2020-10-08 Inspekcija nenustatė nelegalių statybų fakto, o priešingai – pripažino, kad ginčo statinys jau egzistavo 2011 m. Ieškovė tapo sklypo savininke 2016 m., taigi ji nuo tada objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo galimą teisių pažeidimą, byloje esančios faktinės aplinkybės liudija, jog ieškovė betoninės sienos, kaip statinio neteisėtumą, pradėjo ginčyti tik 2023 m., t. y. nepraleidus senaties termino, tačiau po ieškovų ieškinio pareiškimo praėjus dvejiems metams, t. y jau nagrinėjant bylą iš esmės teisme. Ieškovės elgesys vertintinas kaip ieškovės siekis pateisinti jos netinkamą veikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė Rita Jarkovienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų I. B. ir E. B. ieškinį atmesti, R. J. priešieškinį tenkinti.

11. Nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, priėmė sprendimą kurio pažodžiui ir techniškai neįmanoma įvykdyti, nebent reiktų nukasti dalį šlaito, kas būtų ir neprotinga. Teismas neaptarė ir nepasisakė dėl visų atsiliepimo ir priešieškinio argumentų, nevertino liudytojų parodymų, skundžiamu sprendimu patenkino daugiau reikalavimų nei kad prašė patys ieškovai. Teismas tikėtina, kad kerštaudamas dėl teisėjai pareikšto nušalinimo ypatingai vienpusiškai sprendimą byloje parėmė iš esmės vien tik eksperto išvada. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių planų, topografinių žemėlapių ir kitos dokumentacijos, nei vienu žodžiu nepasisakė apie atsakovės pateiktas fotografijas, kurios liudija apie šiuo metu esančius bei išlikusias statinių liekanas. Ekspertas nurodė, kad naujų statinių statybos, rekonstrukcijos darbai neturėjo įtakos šlaito, esančio ties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba bei statinių deformacijoms. Vienintelė diskutuotina pozicija, kurią galimai nesavalaikiai atliko atsakovė – iki statybą leidžiančio dokumento nugriauti ūkiniai pastatai. Ūkinius pastatus (išskyrus tą dalį kuri remiasi į šlaitą) atsakovė nenugriovė, bet demontavo ir sutvarkė pavojų keliančias atliekas. Net ir nustačius, kad ūkiniai statiniai buvo demontuoti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, tai savaime nereiškia, kad tai darė poveikį šlaitui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas skundžiamą sprendimą iš esmės grindžia ir atramos tašku laiko 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliktą topografinį planą, tačiau visiškai nevertinama, kad šis planas skirtas ir matuotas buvo kaimyninis ieškovų sklypas, kad šis planas nesuderintas su atsakove arba buvusiais sklypo savininkais. Teismas nevertino to, kad iki šios dienos išlikę buvusių ūkinių pastatų grindys ir sienos besiribojančios su šlaitu, kas neabejotinai leidžia teigti, kad sklypo reljefas prie buvusių ūkinių pastatų yra nepakitęs. Atsakovės sklypo reljefas tapo lygus po to, kai buvo sumažintas gyvenamasis namas ir buvo nugriauti ūkiniai pastatai. Tiek įstatymas, tiek ir teisme parodymas davęs ekspertas S. S. sutiko, kad statiniui esant nesaugiam ir savaime griūnančiam bei avarinės būklės jis privalo būti pašalintas, kadangi toks statinys yra nesaugus ir kelią grėsmę. Visi ūkiniai pastatai buvo nesaugūs, o vieno iš jų buvo net įlūžęs stogas. Reikalavimas išsaugoti pakopišką reljefą nustatytas būtent ieškovams. Teismas ignoravo akivaizdų faktą, kad sklype esantys pastatai 2011 m. toponuotraukoje buvo pavaizduoti tik schematiškai, tačiau nėra jų koordinačių ir išsidėstymo plano. Teismas ignoruoja faktą, kad toponuotraukoje, pagal kurią jis įpareigoja atstatyti aukščius, yra pažymėtas aiškiai pakopiškai žemėjantis būtent ieškovų, bet ne atsakovų sklypas, o šiame plane nėra jokio stataus šlaito ar skardžio, kurį ieškovas neva tai apjuosė betonine siena ir kuri šiuo metu yra nesaugi. Įvykdyti skundžiamą sprendimą ir suformuoti sklypą pagal situaciją, nurodytą 2011 m. toponuotraukoje neįmanoma, kadangi reiktų užkasti senas išlikusias sienas, atraminę sienutę ir grindinius, o taip pat nukasti dalį šlaito, kuris pasak ieškovų turi deformacijų, ir šio skardžio apačioje atstatyti ūkinį pastatą. Atsakovės sklypas jau mažiausiai 70 paskutinių metų buvo plokščias, ieškovų sklypas – tikėtina kaip tik ir buvo laiptuotas. Labiausiai tikėtina ir konstatuotina, kad arba sklypo riba, vertinant 2011 m. planą, nustatyta neteisingai arba ši planas (toponuotrauka) atsakovės sklype darytas ,,iš akies“. Ieškovai, savavališkai įrenginėdami beveik 3 m. aukščio atraminę sieną ir suformavę itin statų šlaitą, iš esmės pakeitė lig tol buvusį reljefą, todėl tokia savavališka statyba šalintina. Visas ieškovų sklypas ((duomenys neskelbtini)) natūraliai ir stačiai, bet tolygiai žemėja vakarų kryptimi. Liudytojas K. Č. parodė, kad sieną pastebėjo maždaug 2015 m., todėl tikėtina ir visiškai realu, kad priešieškiniu reikalaujama nugriauti siena pastatyta 2015 m.

13. Teismas pamiršo, kad turėjo būti vertinama ar ieškovai savavališkai, be projekto ir suderinimo pastatydami atraminę sieną, atliko neteisėtus veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas – atsakovė neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Net ir įvykdžius absurdišką teismo sprendimą situacija nepagerėtų, kadangi net atsakovei hipotetiškai jį įvykdžius žemiau esantys kaimynai liktų neapsaugoti. Atsakovės sklypo dalyje reljefas nebuvo keičiamas ir jis išliko toks koks buvo, o plokščias paviršius susidarė nugriovus statinius ir sumažinus buvusį gyvenamąjį namą. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kokie liudytojai laikytini patikimais, o kurie ne, tačiau sprendime jų parodymais nei kiek nesirėmė ir jų nelygino su bylos medžiaga. Atraminė sienutė pastatyta neišlaikant atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, o taip pat sąlygojanti itin didelį (beveik 4 metrų aukščio) perkritimą. Ko gero komiškiausią situaciją teismas skundžiamu sprendimu sudarė, kas jau priskirtina arba klaidai arba visiškam proceso neišmanymui, nusprendžiant palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus įvykdytas teismo sprendimas. Neišardžius senų sienų, nepašalinus suverstų plytų, ieškovų atraminės sienos ir neiškasus skardžio yra neįmanoma įrengti naują sieną.

Atsiliepimas

14. Ieškovai E. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė visiškai suprato ir tikslingai veikė taip, kad būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, sukurta pavojinga situacija tarp žemės sklypų, suniokotas (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio reljefas, siekiant išsididinti plokščiąją sklypo dalį. Aplinkybės, jog apeliantei nepatinka kaip buvo vertinama visa byloje esanti medžiaga nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą. Analizuojant sprendimą akivaizdu, kad išsamiai buvo išnagrinėta eilė rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir t.t. Apeliantė nepasinaudojo savo teise užduoti klausimus ekspertui, atliekant ekspertizę. Atsakovė apeliaciniame skunde nenuosekli, nėra aišku apie ieškinį ar priešieškinį ji šneka ir kokias aplinkybes tiksliai (ieškinio ar priešieškinio) ginčija. Aplinkybes, kad atsakovės žemės sklypo reljefas pietinėje pusėje iki 2016 metų buvo kitoks, t. y. ten buvo šlaitas, o ne plokštuma, taip pat, kad betoninė siena buvo ne dirbtinai iškelta, kaip bando teismui pateikti atsakovė, o pastatyta aplink toje vietoje buvusį itin statų kalno gūbrį, kad sutvirtintų nestabilų šlaito gruntą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes, kad statiniai sugriuvo patys, nieko neveikiami. Projekte numatyta, kad statiniai griaunami, tačiau jokių sprendinių, kaip bus sutvarkyta dėl nugriauto pastato šlaite atsiradusi tuščia ertmė, numatyta nebuvo. Pastatų griovimo darbai buvo atlikti per pirmą pusmetį po to, kai atsakovė įsigijo žemės sklypą ir dar nebuvo parengusi žemės sklypo projekto. Pastatas stovėjo ir nebuvo sugriuvęs iki 2016 metų, o jo remiamas šlaitas buvo stabilus, kadangi žemės paviršiaus deformacijos atsirado tik 2017 m. vasario 24 d., praėjus metams po pastato nugriovimo, taigi priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir šlaito destabilizavimo yra vienareikšmiškas ir aiškus. Nuardžius ūkinio pastato stogą, be apsaugos nuo vandens paliktų ūkinio pastato sienų plytas rišęs skiedinys pašlijo, siena prarado standumą ir pietinė sienos dalis, neatlaikiusi (šylančio/šąlančio) grunto slėgio, įgriuvo į vidų, todėl aukščiau esanti ieškovų sklypo dalis pasmuko žemyn, šalia buvusi tvora pasviro į atsakovės žemės sklypo pusę.

15. Deformacijos atsirado ties ieškovų laiptų viduriu, tiesiai virš nugriauto pastato. Atsakovė byloje tiesiog nurodo niekuo nepagrįstus argumentus, teikia nesusijusius įrodymus arba nepateikia jokių įrodymų. Apeliantės kritikuojamame topografiniame plane sklypų ribos yra pažymėtos mėlyna punktyrine linija. Toponuotraukos nei pagal šiandien, nei pagal 2011 m. galiojusį teisinį reglamentavimą neprivalėjo ir neprivalo būti derinamos su kaimyninių žemės sklypų savininkais. Šiuo metu tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypų ribos dabartiniame jos kiemo lygyje nėra nei vieno brandaus augalo ar jo likučių, ten, kur šlaito fragmentai išliko, išliko ir medžių likučiai, o kur šlaitas buvo nukastas - nėra ir medžių. Apeliantė tiesiog pasamprotauja ir reikalauja, kad šalys ir teismas patys įrodinėtų jos teiginius, duomenų, kad ūkinis pastatas buvo nesaugus ir tai aiškiai patvirtinta dokumentuose, atsakovė teismui nėra pateikusi. Kad (duomenys neskelbtini) landšaftas yra pakitęs neabejotinai įrodo 2011 m. toponuotrauka, kurioje ties sklypų riba atsakovės sklypo pietinėje pusėje užfiksuotas šlaitas ir nematyti jokių betoninių konstrukcijų ir plokštumų. Atsakovės vykdomų ūkinio pastato nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai turėjo įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Pastačius Betoninę sieną kiemo reljefas nepakito ir liko tam pačiame aukštyje, atraminė siena buvo statoma aplink statų kalno gūbrį ir iš kiemo pusės (taip pat ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) jos nesimato. Sprendime aiškiai ir tiksliai įvardinta, kad turi būti atkurtas „reljefas nuo ieškovų atraminės sienos šiaurinės pusės iki sklypų ribos“, t. y. kalba eina apie ieškovų sklypo dalį, kurią atsakovė, savavališkai didindama savo kiemo plokščiąją dalį nukasė, o čia buvusį gruntą pasisavino ir paskirstė savo sklype. Vienintelė byloje esanti nuotrauka, kurioje užfiksuotas tarp sklypų buvęs reljefas, yra 2011 metų toponuotrauka. Atsakovė skundė ieškovus teismui, kad jie įsivedė miesto vandenį, kad rekonstravo laiptus, kad savo žemės sklype pasistatė visus reikalavimus atitinkančią tvorą, ir netgi dėl to, kad jie prieš žiemą šiltino savo namo pamatus.

16. Ūkinis pastatas, prieš atsakovei jį nugriaunant, stovėjo ne ant šlaito, o buvo įkastas į šlaitą. Kažkada praeityje (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojai šioje vietoje iškasė šlaite ertmę ir pastatė ūkinį pastatą taip, kad dvi ar trys jo sienos rėmėsi į šlaitą, taip pastatas atliko atraminės sienos funkciją, o vienašlaičio stogo kryptis ir aukštis buvo sutapdinti su supančiu šlaitu, iš aukščiau esančio ieškovų sklypo pastatas nebuvo matomas, jis buvo integrali šlaito dalis: stogas buvo apžėlęs žole, jį dengė sluoksniai sutręšusių lapų, virš jo augo medžiai. Atsakovė siekia klaidinti ir sunkinti bylos nagrinėjimą kaip darė viso proceso metu. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir tyčia painioja du skirtingus objektus (ūkinį pastatą ir atkastus „archeologinius radinius“) ir jiems priskirtas aplinkybes, tuo siekdama diskredituoti ieškovų pateiktos toponuotraukos patikimumą ir teisėjos nešališkumą. Ekspertas gyvai dalyvavo teismo posėdyje, taigi tiek apeliantė, tiek jos atstovas buvo laisvi užduoti visus rūpimus klausimus ir išdėstyti kritiką, tačiau atstovas apsiribojo ieškovų kritika ir neigiamais komentarais, tačiau klausimų ekspertui praktiškai visai neuždavė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos faktui konstatuoti, kad ginčo betoninė siena buvo pastatyta 2011 m. Atsakovė, neturėdama jokių įrodymų tvirtina, kad betoninė siena buvo pastatyta 2014 ar 2015 metais, šią versiją apeliantė iškėlė tik apeliaciniame skunde, baigiamojoje kalboje teigė, kad ieškovai sieną pastatė 2016-2017 metais. Šalių kaimynas K. Č. paliudijo, kad iki atsakovės intervencijos į šlaitą ieškovų betoninė siena buvo pastatyta taip, kad nepakeitė reljefo formos, o natūraliai įsiliejo į kalvotą kraštovaizdį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, tame tarpe ir inspekcijos sprendimo dėl betoninės sienos pripažinimo savavališka statyba ar inspekcijos privalomojo nurodymo dėl ginčo objekto, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ieškovai savo veiksmais pakeitė reljefą. Akivaizdu, kad apeliantei nepatinka, kaip buvo vertinami įrodymai ir kokios išvados padarytos ir dėl tos priežasties pateikiami argumentai, neva teismas apskritai priėmė sprendimą nevertinęs bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo ekspertas S. S. teismo posėdyje nurodė, jog tam, kad gruntas toje ieškovų sklypo dalyje toliau nesmuktų, palei šiaurinės sienos kraštinės pamatą reikėtų įrengti nuogrindą, deja, dabar to padaryti neįmanoma dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė yra atkasusi betoninės sienos pagrindą ir toje vietoje, kur reikėtų įrengti nuogrindą, palikusi tuštumą. Kad sienos pamatą reikia įgilinti, konstatavo ir pačios atsakovės samdytas ekspertas - Ž. P. statinio konstrukcijų vertinimo akte nustatytas defektas - matosi iš po atraminės sienelės apačios plaunamos žemės, todėl būtina pamatą įgilinti, kad išvengti žemių plovimo. Atsakovė savo darbais pati sau sukėlė pavojaus tikimybę, o dabar reikalauja ieškovų atsakomybės ir reikalauja griauti svetimą turtą, kuriam pati padarė žalą. Nėra pagrindo naikinti teisėto ir motyvuoto sprendimo dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė turi teisę teikti prašymą naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau naikinti viso sprendimo dėl šio argumento nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įgijo 2016 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties DJ-37 pagrindu. Ieškovų ir atsakovės sklypai yra gretimi, atsakovė yra ieškovų kaimynė; ieškovams ir atsakovei priklausantys žemės sklypai su statiniais yra (duomenys neskelbtini)vietovėje, kuri pasižymi specifišku kalvotu reljefu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovų dalis žemės sklypo ir statiniai yra apie 4-5 metrus aukščiau nei atsakovės žemės sklypas su statiniais. Iš ieškovų NTR išrašo 11 punkto, kuriame reglamentuoti registro pastabos ir nuorodos, matyti, kad vienas iš reikalavimų sklypo naudotojui - išsaugoti pakopišką reljefą. Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DJ-37 pagrindu įgijusi nuosavybės teisę, pradėjo statybos darbus žemės sklype. Inspekcija 2020 m. lapkričio 4 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė turėjo 2017 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-01-170407-00679, kuriame buvo numatyta atsakovės teisė griauti įregistruotus pagalbinio ūkio paskirties (negyvenamosios paskirties pastatus) ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat 2019 m. spalio 1 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00-191001-00495 patvirtina, kad atsakovės atlikta statyba buvo užbaigta.

8. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė vykdydama statybos darbus, nugriovė senus pastatus, stovėjusius prie ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos, performavo žemės sklypo reljefą, nukasė dalį grunto nuo šlaito, atliko kitus statybos darbus, kas lėmė, jog prasidėjo ieškovų žemės sklypo ir statinio (betoninės atraminės sienutės) deformacija. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti šias sąlygas: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2014.). Naudodamasis savo nuosavybe asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog teismui yra labiau tikėtina, kad atsakovė, vykdydama statybos, griovimo darbus, deformavo tarp sklypų esantį šlaitą, kuriame yra įrengta ieškovų atraminė siena (betoninė), taip pat atsakovė, įrenginėdama medinę atraminę sienelę, nukasė dalį grunto nuo šlaito, ko pasekoje atsirado gruntu neužpildytos ertmės prie betoninės sienos pagrindo bei (duomenys neskelbtini) sklypo ribose žemės paviršiaus deformacijos. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės sklypo dalyje reljefas nebuvo keičiamas ir jis išliko toks koks buvo, o plokščias paviršius susidarė nugriovus statinius ir sumažinus buvusį gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi jis nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. 2022 m. liepos 11 d. Ekspertizės akte Nr. 22-07/04 teismo ekspertas savo išvadose nustatė, kad ūkinių pastatų griovimo darbai buvo atlikti iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m, balandžio 7 d. išduoto Leidimo Nr. LSNS-01-170407-00679. Ekspertas darė išvadą, kad ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms. Ekspertas sprendė, kad reljefo performavimo darbai atlikti iki statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-170407-00679 gavimo buvo draudžiami, šie darbai taip pat pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatytą gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo sąlygą. Ekspertas nurodė, kad šlaito sutvirtinimui, įvertinus šlaito aukštį (grunto slėgį), grunto struktūrą, turėtų būti suprojektuota ir įrengta atraminė sienutė iš ilgaamžių medžiagų; esant didesniam aukščių perkryčiui naudotis sklypo dalimi, esančia aukščiau, nėra saugu. Byloje atlikta ekspertizė nėra nuginčyta ir nėra paneigta bylos įrodymais. Remdamasis eksperto išvada, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi statybos, griovimo darbus pagal projektą - šlaito deformacijos būtų išvengta, tačiau ekspertas vienareikšmiškai ir kategoriška forma konstatavo, kad griovimo darbai buvo atlikti iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje su sklypo (duomenys neskelbtini) besiribojančioje sklypo dalyje ūkinių pastatų griovimo darbus atliko savavališkai, neturėdama tam statybą leidžiančio dokumento. Šias išvadas taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovės sklypo projektuotoja UAB „Kubinis metras“ nurodė, kad ūkinis pastatas pietrytiniame kampe nestovėjo, galutinė užduotis buvo atraminių sienų palei sklypo ribas neprojektuoti. Taigi kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės savavališki ūkinių pastatų, kurie tarnavo kaip atrama aukščiau esančiam ieškovų sklypui, griovimo darbai buvo neteisėti.

10. Aplinkybę, kad atsakovė savavališkai nugriovė ūkinius pastatus ir taip pakeitė žemės sklypo reljefą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismo ekspertas atliktoje topografinių planų apžvalgoje nurodė, kad 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane matyti, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)paviršiaus reljefas yra žemėjantis vakarine kryptimi, negyvenamosios paskirties pastato pietinė ir vakarinė dalys remiasi į šlaitą. 2016 m. birželio mėnesį UAB „Geoforta“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Inžineriniame topografiniame plane likęs tik gyvenamosios paskirties (žymėjimas MG), negyvenamosios paskirties pastato nebėra, žemės paviršiaus nuolydis išlieka vakarų kryptimi, tačiau aukščių perkrytis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) jau žymiai mažesnis, t. y sklypo reljefas jau plokštesnis. 2021 m. sausio 25 d. UAB „Geoksis“ parengtame tūrių skaičiavimo plane žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) užfiksuotos altitudės taip pat mažesnės jas lyginant su 2011 m. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ Inžineriniame topografiniame plane užfiksuotomis, t. y. atsiradęs staigus aukščių perkrytis ties sklypų riba. Šie duomenys iš topografinių žemės sklypų planų neginčijamai patvirtina, kad 2016 m. birželio mėnesį ūkiniai pastatai, laikę ieškovų žemės sklypą, buvo nugriauti ir žemės sklypo reljefas buvo pakeistas. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis išvadomis, tačiau į bylą nepateikia tokias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais sprendė, kad atsakovės atlikti pastatų griovimo ir reljefo performavimo darbai buvo neteisėti ir tai pažeidė ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų teises.

11. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018). Šiuo atveju byloje yra atlikta ekspertizė, kurios išvadomis yra neginčijamai nustatyta, kad ūkinių pastatų nugriovimo bei sklypo reljefo pertvarkymo darbai galėjo turėti įtakos tarp sklypų esančio šlaito deformacijoms, kad ieškovė šiuos darbus atliko neteisėtai, neturėdama Statybą leidžiančio leidimo, todėl pirmosios instancijos teismas šia eksperto išvada rėmėsi pagrįstai, o atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių eksperto išvadas.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, o tik deklaratyviai nurodė, kokie liudytojai laikytini patikimais, o kurie ne, tačiau sprendime jų parodymais nei kiek nesirėmė ir jų nelygino su bylos medžiaga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas liudytojų paaiškinimų nesuabsoliutino, o vertino juos kitų įrodymų visumoje. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai vertino liudytojų paaiškinimus, kuriuos analizavo, vertino kiekvieno liudytojo patikimumą, ir apibendrinęs darė išvadą, kad atsakovės sklype, pradėjus vykdyti statybos, griovimo darbus, reljefo forma pakito, o tai sąlygojo tarp sklypų esančio šlaito deformacijas. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kurie paneigtų tokias teismo padarytas išvadas. Apeliantė teigia, kad sklypo reljefas prie buvusių ūkinių pastatų yra nepakitęs, tačiau šiuos deklratayvius apeliantės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė ir nepasisakė dėl visų atsiliepimo ir priešieškinio argumentų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo jos pateiktų įrodymų, byloje esančių planų, topografinių žemėlapių ir kitos dokumentacijos, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

20. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

12. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovų I. B. ir E. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovams iš atsakovės priteisiant 2 299 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 2 299 Eur, tai yra kiekvienam po 1 149,50 Eur.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusRenata Volodko