- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1286-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00550-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Arminas Naujokaitis, S. M. (skolininkas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apollona“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2022 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-22-157-33558; 2) pripažinti, kad antstolis Arminas Naujokaitis neteisėtai nesiima pareiškėjai įkeisto skolininko S. M. turto realizavimo veiksmų; 3) įpareigoti antstolį skolininkui S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsniu; 4) įpareigoti antstolį ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti priverstinį skolininko S. M. turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimą; 5) priteisti iš antstolio UAB „Apollona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Antstolio A. Naujokaičio kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01117 ir Nr. 0157/18/01115 pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-2836 ir Nr. JŠ-2838. Nors vykdymo procesas vyksta jau beveik 5 metus, iki šiol pareiškėjai iš antstolio gautais duomenimis yra išieškota tik 11 008,31 Eur suma. Vien neišieškota fiksuota skolos suma, neskaičiuojant kasdien kintančių palūkanų ir delspinigių, skundo parengimo dieną sudaro 46 972,82 Eur. Be to, kiekvieną dieną, kurią yra delsiama vykdyti įsipareigojimus (išieškoti skolą), išieškoma suma, vertinant netesybas ir palūkanas, padidėja 189,99 Eur suma. Antstoliui ir toliau nesiimant jokių aktyvių vykdymo veiksmų, vykdomųjų dokumentų įvykdymas ir skolos išieškojimas tokiais tempais yra neįmanomas.
Šalies argumentai
2.2. Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėja antstoliui pateikė prašymą dėl skolininko turto įkainojimo ir pardavimo iš varžytynių. 2022 m. gruodžio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-157-33558, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenys apie skolininko turtą neatitinka faktinių duomenų. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nepagrįstas, vykdymo procesas vykdomosiose bylose Nr. 0157/18/01115 ir 0157/18/01117 yra vilkinamas.
2.3. Pareiškėja paprašė žemės sklypą su statiniais įvertinti VĮ „Registrų centras“ nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis (bendra suma - 61 230 Eur), o žemės sklypą, kuriame nėra statinių ir kuris atitinkamai yra likvidesnis - pagal turto vertintojų nustatytą kainą (8 300 Eur). Skolininkas dėl turto vertinimo apskritai nėra pateikęs jokios pozicijos. Taigi, antstoliui nurodžius, kad dėl klaidų VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje turto vertintojai tariamai atsisako atlikti žemės sklypo su statiniais vertės nustatymo ekspertizę, jis turtą turėjo įvertinti pagal kitus objektyvius duomenis - VĮ „Registrų centras“ nustatytą rinkos vertę.
2.4. Pareiškėja, būdama atsakinga ir aktyvi vykdymo proceso dalyvė, dėl klaidų ištaisymo kreipėsi į matininkus, kurie ištaisė kadastrinės bylos duomenis, parengė klaidų taisymo aktą, tačiau VĮ „Registrų centras“ pareiškėja ištaisyti klaidingų duomenų negali, VĮ „Registrų centras“ pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidas viešame registre atsisakė.
3. Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Apollona“ skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas (3 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 2 dalį), sprendė, jog dėl netinkamai įregistruotų nekilnojamųjų objektų kadastrinių duomenų pakeitimo turi kreiptis būtent skolininkas S. M., įstatymas nenumato galimybės kreiptis antstoliui dėl kadastrinių duomenų pakeitimo. Todėl byloje nesant duomenų, jog skolininkas imtųsi veiksmų siekiant pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, teismas sutiko su antstolio nurodytu siūlymu pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo atlikti veiksmus.
6. Teismas nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga. Netinkamai įregistruoto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys laikytini kliūtimi antstoliui pradėti areštuoto turto įkainojimo procedūrą, numatytą CPK 681 straipsnyje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju antstolis dėl objektyvių kliūčių negali pradėti turto realizavimo veiksmų, todėl antstolis teisėtai bei pagrįstai priėmė 2022 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-22-157-33558.
7. Atmetęs reikalavimą panaikinti antstolio 2022 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-22-157-33558, teismas atmetė ir išvestinius pareiškėjos reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) UAB „Apollona“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 3 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjos skundą; priteisti iš antstolio A. Naujokaičio apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėja prašė antstolio įkainoti statinius VĮ „Registrų centras“ skelbiama naujausia jų verte ir realizuoti kartu su žemės sklypu, kuriame šie statiniai faktiškai stovi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai pasisakė, jog netinkamai įregistruoto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys laikytini kliūtimi antstoliui pradėti areštuoto turto įkainojimo procedūrą. Tačiau teismas nepasisakė, kodėl pareiškėjos pasiūlytas turto įkainojimas antstoliui yra netinkamas, kodėl antstolis negali remtis objektyviais duomenimis – VĮ „Registrų centras“ skelbiamomis atnaujintomis turto vertėmis, tuo labiau, jog suinteresuotas asmuo (skolininkas) dėl tokio turto įkainojimo prieštaravimų nepateikė. Taipogi įstatymas nenumato antstoliui pareigos visais atvejais turto vertės nustatymui skirti ekspertizę, antstolis turtą įkainoti gali remdamasis bet kokiais objektyviais duomenimis.
8.2. Vykdymo proceso ypatumas lemia tai, jog varžytinėse yra galimybė parduoti turtą su trūkumais, kadangi to reikalauja vykdymo proceso paskirtis – įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 2 dalį, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos, arba užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis. Šia norma pirmiausia siekiama užtikrinti nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą. Ši teisės norma turėtų ūti taikoma ir parduodant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių. Jei ši teisės norma būtų aiškinama kitaip, tai lemtų draudimą nukreipti išieškojimą į statinį be žemės sklypo. Tokiu išieškojimo ribojimu nebūtų užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesai, pirmiausiai – kreditorių (išieškotojų) interesai, nes sumažėtų kreditoriaus galimybės nukreipti reikalavimą į atitinkamą skolininko turtą, taip pat skolininko interesai ir siekis, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Be to, priverstinai parduodant skolininko turtą, nėra įtvirtinto ribojimo parduoti nekilnojamąjį turtą – statinius, atskirai nuo žemės sklypo, ant kuriuo pastatyti statiniai, taip pat toks turtas nėra priskirtas turtui, į kurį nebus galima nukreipti išieškojimo.
8.3. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Tačiau teismas, siūlydamas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo atlikti veiksmus dėl kadastrinių duomenų pakeitimo, užkerta kelią pareiškėjui į kiek įmanoma greitesnį skolų išieškojimą, o tai prieštarauja vykdymo procesui, t. y. operatyvumo ir antstolio aktyvumo vykdymo procese principams, įstatyminiu pareigų vykdymo procese paskirstymu, nes tokiu būdu pareiškėjui perkeliamos antstolio pareigos išieškojimo procese. Tiek antstolio, tiek teismo pozicija, kad pareiškėjas turi inicijuoti naują procesą, yra nepagrįsta, neteisinga ir nesuderinama su vykdymo proceso operatyvumo principu.
Atsiliepimas
9. Antstolis Arminas Naujokaitis pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį; priteisti antstolio naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atskirajame skunde iš esmės nėra paneigiami pirmosios instancijos teismo nutarties esminiai motyvai dėl įstatymų leidėjo aiškiai apibrėžto subjekto, kuriam suteikiama teisė kreiptis Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl kadastrinių duomenų pakeitimo.
9.2. Pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir jos prašymas buvo atmestas. Nurodytas teritorinio registratoriaus sprendimas pareiškėjos nebuvo skundžiamas administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, todėl yra privalomas pareiškėjai.
9.3. Neteisingų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre patvirtina ir išieškotojo UAB „Apollona“ veiksmai t. y. patikslintus kadastrinius matavimus išieškotoja atliko, tačiau dokumentai nėra registruoti VĮ „Registrų centras“, dėl ko pagrįstai negalima pradėti turto pardavimo proceso. Išieškotojui ne kartą išaiškintos priežastys, kodėl turto vertintoja negali atlikti turto vertinimo, kokie galimi tolimesni veiksmai, kokius veiksmus turėtų atlikti kreditorius, kad antstolis galėtų pradėti realizavimo veiksmus. Antstoliui nebuvo pateikta duomenų, jog išieškotojas būtų kreipęsis su ieškiniu įpareigojant skolininką atlikti veiksmus t. y. pateikiant VĮ „Registrų centras“ sutvarkytus kadastrinius duomenis. Teismų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai išieškotojas įpareigoja skolininką atlikti veiksmus, susijusius su duomenų registravimu VĮ „Registrų centras“, o tų veiksmų skolininkui nevykdant, teismo sprendimu leidžiama tokius duomenis registruoti išieškotojui. Pareiškėja aiškiai vengia pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą bei nepagrįstai siekia, kad antstolis veiktų ultra vires, ką imperatyviai draudžia tiek aktualus teisinis reglamentavimas, tiek ir aktuali kasacinės instancijos teismo praktika.
9.4. Kartu su skundu pateikta Turto vertinimo ekspertizė antstoliui kelia pagrįstų abejonių, kadangi turto vertinime yra esminių trūkumų, dėl kurių ji negali būti pripažinta tinkama: vertinimas atliktas išieškotojos užsakymu; proceso šalys neinformuotos apie atliekamą vertinimą; vertinamo turto apžiūra atlikta nedalyvaujant turto savininkui ar jo įgaliotam asmeniui; turto vertintojas neinformuotas apie neatitikimus Nekilnojamojo turto registre (apie tai, jog pastatai, Registre registruoti adresu Gandrinių g. 50, yra ne nugriauti, kaip nurodoma vertinimo akto 17 psl., o stovi gretimame sklype Gandrinių g. 48 ir priklauso tam pačiam asmeniui); turto vertintojo nepasisakyta plačiau apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus priklausinius ir jų nebuvimo įtaką rinkos kainai t. y. žemės sklypas įvertintas ir lyginamuoju būdu vertintas su tuščiais sklypais, nėra išskirta kokią įtaką kainai turi registruose atlikti įrašai apie turto priklausinius.
10. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Dėl areštuoto turto vertės antstoliui kilo abejonių, todėl jis priėmė 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą turto vertei nustatyti. Tokiu būdu, pačiam antstoliui pripažinus, jog jis negali pats nustatyti turto vertės ir tam reikalingos specialios žinios, atsiradus kliūtims dėl ekspertizės atlikimo, antstolis negali imtis nustatinėti turto vertę, nes toks veiksmas įrodytų jo nepagrįstumą. Dėl šių priežasčių laikytini nepagrįstais visi pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su tuo, jog nepavykus atlikti turto vertės ekspertizės, turto vertinimą turi atlikti pats antstolis.
10.2. Antstolis vykdo jam pavestas funkcijas ir atlieka vykdymo veiksmus, kuriuos jam numatyta atlikti. Antstoliui nėra pavesta šalinti nekilnojamojo turto registracijos, kadastrinių matavimų ir kitokių trūkumų. Dėl šių priežasčių, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus ir nustatęs turtą, kuris turi teisinių kliūčių dalyvauti civilinėje apyvartoje, antstolis nėra įpareigotas atlikinėti jokių veiksmų, susijusių su šio turto teisiniu registravimu ir atsiradusių kliūčių šalinimu. Šiuos veiksmus turi ir gali atlikti pati išieškotoja. Antstolis informavo išieškotoją, kokių veiksmų ji turi imtis, užtikrindama išieškojimo vykdymą, bet išieškotoja dėl nežinomų priežasčių neketina šių veiksmų atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Apollona“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14.1. Antstolis A. Naujokaitis vykdo dvi vykdomąsias bylas - Nr. 0157/18/01115 ir Nr. 0157/18/01117 dėl piniginio išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo UAB „Apollona“ naudai;
14.2. 2018 m. liepos 4 d. turto arešto aktu Nr. B-154835 antstolis areštavo skolininkui S. M. priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14.3. 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. B-154824 antstolis skyrė skolininkui S. M. nuosavybės teise priklausančių areštuotų daiktų (turto) vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas turto vertintojai A. D..
14.4. 2018 m. liepos 5 d. antstolis kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pateikti areštuoto turto kadastrinius duomenis.
14.5. Atliekant turto vertinimą paaiškėjo, jog statinių registracija registre ir jų faktinis išdėstymas skiriasi, t. y. faktiškai žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra tuščias, tačiau registre šiam sklypui registruoti 2 priklausiniai – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14.6. 2018 m. spalio 8 d. VĮ „Registrų centras“ rašte dėl informacijos suteikimo buvo nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta yra sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
14.7. 2022 m. gruodžio 8 d. išieškotoja UAB „Apollona“ kreipėsi į antstolį su prašymu dėl operatyvesnio vykdymo veiksmų atlikimo vykdomosiose bylose, turto įkainojimo ir pardavimo iš varžytinių.
14.8. 2022 m. gruodžio 19 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-157-33558 atsisakė tenkinti išieškotojos UAB „Apollona“ prašymą tęsti išieškojimo veiksmus ir įkainoti skolininkui priklausantį turtą ir pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Toks antstolio sprendimas buvo motyvuojamas tuo, jog antstolis negali pradėti turto realizavimo veiksmų vykdomosiose bylose, nes nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka realiai esančių sklypų ir juose esančių pastatų išsidėstymo.
14.9. Nesutikdama su 2022 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-22-157-33558, pareiškėja pateikė skundą, kurio prašė panaikinti antstolio Patvarkymą, pripažinti, kad antstolis neteisėtai nesiima turto realizavimo veiksmų, įpareigoti antstolį įkainoti turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka bei pradėti turto realizavimo veiksmus.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio A. Naujokaičio 2022 m. gruodžio 19 d. patvarkymo Nr. S-22-157-33558 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti išieškotojos prašymą dėl skolininko turto įkainojimo ir turto pardavimo iš varžytinių.
16. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė (išieškotoja) nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavo, jog netinkamai įregistruoto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys laikytini kliūtimi antstoliui pradėti areštuoto turto įkainojimo procedūrą. Apeliantė laikosi pozicijos, jog teismas nepasisakė, kodėl pareiškėjos pasiūlytas turto įkainojimas ir realizavimas - įkainoti statinius VĮ „Registrų centras“ skelbiama naujausia jų verte ir realizuoti kartu su žemės sklypu, kuriame šie statiniai faktiškai stovi - antstoliui yra netinkamas, tuo labiau, jog skolininkas dėl tokio turto įkainojimo prieštaravimų nepateikė, o antstoliui įstatymas nenumato pareigos visais atvejais turto vertės nustatymui skirti ekspertizę.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
20. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstoliui dėl areštuoto turto vertės kilo abejonių, todėl jis 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. B-154824 skyrė skolininkui S. M. nuosavybės teise priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertintojai.
22. Nors apeliantė nurodo, jog antstolis neturi pareigos visais atvejais turto vertės nustatymui skirti ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato veiksmų eiliškumą, kuriuos turi atlikti antstolis, įkainodamas turtą arba darydamas išvadą, kad turto vertė kelia abejonių ir būtina skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas alternatyvus areštuoto turto rinkos vertės nustatymo būdas: (i) esant pakankamai duomenų areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ji gali būti nustatoma antstolio patvarkymu, tačiau antstoliui, kuriam suteikta diskrecijos teisė įvertinti areštuotą turtą, (ii) kilus abejonių dėl turto vertės, ekspertizė gali būti skiriama ir antstoliui nepateikus savo turto vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisinį šio klausimo reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, t. y. antstoliui kilus abejonėms dėl areštuoto turto rinkos vertės ir kad turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nesiėmė pats nustatinėti turto vertės, kadangi toks antstolio veikimas galėtų būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pažymėtina, jog tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius.
23. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, jog antstolis, vertindamas skolininko turtą, galėtų remtis VĮ „Registrų centras“ skelbiamomis atnaujintomis turto vertėmis. Visų pirma pažymėtina, jog viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją, o antra, kaip matyti iš bylos medžiagos ir tarp šalių dėl to ginčo iš esmės nėra, nagrinėjamu atveju duomenys Nekilnojamojo turto registre neatitinka realios situacijos, t. y. duomenys VĮ „Registrų centras“ neatitinka realios ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastatų padėties žemės sklypuose, todėl antstoliui nustačius turto vertę apeliantės nurodomu būdu – remiantis tikrovės neatitinkančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, toks antstolio veiksmas būtų vertinamas neteisėtu ir iš esmės užprogramuojančiu naujus teisinius ginčus.
24. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai, susiję su tuo, jog turto vertinimą turėjo atlikti pats antstolis, remiantis esamais duomenimis, o ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra nereikalingas ir iš esmės perteklinis, laikytini nepagrįstais.
25. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog tiek antstolio, tiek pirmosios instancijos teismo siūlymas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo atlikti veiksmus dėl kadastrinių duomenų pakeitimo, t. y. inicijuoti naują procesą, prieštarauja vykdymo procesui, tokiu būdu pareiškėjai perkeliamos antstolio pareigos išieškojimo procese. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.
26. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti gali pateikti tik daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl netinkamai įregistruotų nekilnojamųjų objektų kadastrinių duomenų pakeitimo nagrinėjamu atveju turi kreiptis skolininkas S. M..
27. Pažymėtina, jog antstoliui nėra pavesta šalinti nekilnojamojo turto registracijos / kadastrinių matavimų trūkumų, todėl atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus ir nustatęs kliūtis turtui dalyvauti civilinėje apyvartoje, antstolis neturi pareigos atlikinėti kokius nors veiksmus, susijusius su turto teisiniu registravimu ir atsiradusių kliūčių šalinimu ar kitokius veiksmus, viršijančius jo kompetencijos ribas.
28. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, antstolis, įgyvendindamas bendrą bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, ne vieną kartą yra nurodęs išieškotojai, kad turto vertė negali būti nustatyta tol, kol registro duomenys neatitinka faktinės situacijos, dėl ko turto vertintojai negali atlikti realaus viso turto vertinimo, todėl tuo atveju, jei skolininkas neatlieka kadastrinių matavimų ir jų neįregistruoja VĮ „Registrų centras“, išieškotoja – šiuo atveju apeliantė, turi kreiptis į teismą CK 6.68 straipsnio tvarka. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Tai, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkas vengia viešame registre tinkamai įregistruoti realią padėtį atitinkančius duomenis apie turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.
29. Apibendrinant pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantės (išieškotojos) atskirojo skundo patenkinimas ir apeliantės skundžiamo antstolio patvarkymo panaikinimas ir antstolio privertimas nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, esant akivaizdžiai nustatytai faktinės situacijos neatitikčiai teisiniams duomenims, t. y. netinkamai įregistruoti nekilnojamųjų objektų: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, su kuo iš esmės visi vykdymo proceso dalyviai sutinka ir ko nekvestionuoja, reikštų imperatyvių teisės normų pažeidimą, vadovavimąsi neteisingais registro duomenimis, tuo pačiu užprogramuotų neteisingos teisine prasme situacijos sukūrimą bei teisinių ginčų kilimą ateityje.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei antstolio veiksmus jame, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Netenkinus pareiškėjos (išieškotojos) atskirojo skundo, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 430 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos atskarąjį skundą parengimą, ir prašo priteisti iš apeliantės šių išlaidų atlyginimą.
34. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais, antstolis ir pareiškėja skirtingai aiškino CPK nuostatas ir byloje siekė skirtingo rezultato. Kadangi išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų skundas atmestas, taip pat atmestas ir pareiškėjos atskirasis skundas, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos ir antstolio interesai yra priešingi, ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
35. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą ir tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punkto ir 8.16 papunkčio nuostatų, suinteresuotam asmeniui antstoliui Arminui Naujokaičiui iš apeliantės UAB „Apollona“ priteistinas 430 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui Arminui Naujokaičiui (Vilnius, Ulonų g. 5, 1 korpusas, 4 aukštas) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apollona“ (į. k. 304198874, buv. adresas Laisvės pr. 60, Vilnius) 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.