- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-2675-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09516-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskien
- Skolininkas
- R. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės R. I. kuratoriaus S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės R. I. kuratoriaus S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., UAB „Conlex“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. K. 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. S175519664 dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo.
2. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas yra perteklinis, didinantis skolos naštą. Pareiškėjo nuomone, išieškojimas iš skolininkės R. I. negalimas, kadangi tai vienintelis nekilnojamas gyvenamasis turtas jai ir jos dukrai. Skolos išieškojimas, pareiškėjo teigimu, galėtų būti dengiamas iš nuomos.
3. Antstolis 2018-03-19 patvarkymu Nr. S-55-2640 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkės R. I. nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). 2017-12-31 patvarkymu vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė minėto turto vertei nustatyti. Antstolis nesutinka su skundo argumentu, kad turto ekspertizės skyrimas perteklinis veiksmas, kadangi išieškojimas iš šio turto negalimas. Atkreipė dėmesį, jog byloje nustatyta, kad skolininkė 2004-06-22 deklaravo savo išvykimą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Antstolio nuomone, skundo argumentas, jog skola gali būti dengiama iš nuomos, sudaro pagrindą teigti, kad skolininkės kuratorius ilgą laiko tarpą neteisėtai disponuoja skolininkės turtu, tuo pačiu nemoka už buto komunalines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. I. AB „Conlex“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutartimi S. V. paskirtas skolininkės kuratoriumi. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkė 2004-06-22 deklaravo išvykimą į Vokietiją.
7. Įvertinęs aplinkybę, kad remiantis gyventojų registro duomenimis, R. I. nepilnamečių vaikų neturi, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog išieškojimas iš areštuoto nekilnojamojo turto negalimas.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skunde reiškiami prieštaravimai dėl ekspertizės skyrimo neatitinka CPK 681 str., kadangi yra nemotyvuoti, nepagrįsti faktais, paremti tik skolininkės kuratoriaus subjektyvia nuomone. Taip pat nepagrįstu laikė skundo argumentas, jog skola gali būti dengiama iš nuomos mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi gyventojų registro duomenimis ir neturėjo faktinių įrodymų, jog skolininkė turi nepilnametę dukrą. Priimant nutartį teismui nebuvo žinoma, jog išieškoma suma yra susidariusi už komunalines paslaugas, o kreditorius AB „Conlex“ įsigijo pasipelnymo tikslais. Taip pat pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, jog skola kreditoriui yra dengiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo 4398,66 EUR skolos išieškojimą iš skolininkės R. I., išieškotojo UAB „Conlex“ naudai. Antstolis 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-55-19664 dėl areštuoto turto, esančio Telšių g. 1-7, Vilnius, ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas, skolininkės R. I. kuratorius, pateikė skundą dėl minėto antstolio patvarkymo nurodydamas, kad ekspertizės skyrimas yra perteklinis veiksmas didinantis išieškojimo išlaidas, kadangi tai vienintelis skolininkės ir jos dukros nekilnojamas turtas, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundas, kuriuo jis nesutinka su ekspertizės paskyrimu nemotyvuotas, nepateikti įrodymai pagrindžiantys skunde nurodytas aplinkybes, jog skolininkė turi dukterį.
14. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nebuvo žinomos aplinkybės, kad išieškotojas UAB „Conlex“ perėmė skolą siekdamas pasipelnyti, kad įsiskolinimas dengiamas per antstolį, pateikė įrodymus siekdamas pagrįsti, kad skolininkė turi dukterį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
15. Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, tiek nustatant išieškojimo iš skolininko turto eilę, tiek ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.
16. Dėl pareiškėjo argumentų susijusių su išieškojimo iš areštuoto turto galimumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas yra neatsiejama turto realizavimo dalis, tačiau ekspertizės skyrimas pats savaime nereiškia, kad šis skolininkui priklausantis turtas realizuojamas CPK XLIX skyriuje numatyta tvarka. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolio paskirto areštuoto turto vertinimo ekspertizė yra perteklinis veiksmas.
17. Kaip minėta vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, todėl CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
18. Taigi, minėtos įstatymo nuostatos pirmiausia įpareigoja skolininką antstoliui pateikti duomenis, patvirtinančius galimybę įvykdyti išieškojimą iš gaunamų pajamų nerealizavus nekilnojamojo turto. Tačiau nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas paduodamas skundą tokių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių faktą, kad areštuotas turtas yra turtas, kuriame skolininkė gyvena.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3000 EUR. Nors apeliantas ir pateikė įrodymus, jog skolininkės skola dengiama per antstolį, tačiau nagrinėjamos bylos atžvilgiu tai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, kadangi kaip minėta vien turto vertės ekspertizės paskyrimas savaime nereiškia, kad vykdymo procese bus realizuotas šis turtas.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė šioje proceso stadijoje pažeidė imperatyvias nuostatas, reglamentuojančias ekspertizės paskyrimą areštuoto turto vertei nustatyti (CPK 681-682 straipsniai) ar išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą (CPK 663-664 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.