- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-131-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09516-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo dukters naudai išlaikymą po 200 eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki ieškovė mokysis (studijuos) dieniniame mokymosi įstaigos skyriuje, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1400 eurų išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei G. R. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė, prie ieškinio pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (t. y. paskutinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą). Tačiau ieškinio reikalavimų dalyje, be kita ko, prašo priteisti išlaikymą, kol ji mokysis (studijuos) dieniniame mokymosi įstaigos skyriuje, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai. Įrodymų, kad ieškovė yra sudariusi studijų sutartį su aukštąja mokykla, su ieškiniu nepateikta. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nebus įmanoma nustatyti, ar ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje, kokios bus jos gyvenimo sąlygos, gaunamos pajamos, galimybės gauti paskolą studijoms ir (ar) pragyvenimui ir kitos reikšmingos aplinkybės. Ieškovė tokių aplinkybių nenurodo ir ieškinyje bei nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą kol ji mokys ar studijuos, be kita ko, vertintinas kaip pažeidžiantis draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis).
4. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas spendė, jog ieškovės reikalavimas tikslintinas, formuluojant jį taip, jog faktinis pagrindas atitiktų CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir būsimas teismo procesinis sprendimas byloje galėtų būti priimamas, nepažeidžiant CPK 267 straipsnyje nustatyto imperatyvo. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma mokslo metų pabaiga, t. y. iki kada prašoma priteisti išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė G. R. prašė panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti nagrinėti pateiktą ieškovės G. R. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui, pareikštą atsakovui D. R..
6. Apeliantės nuomone, teismas priimdamas nutartį, bylą nagrinėjantis teismas nukrypo nuo ieškiniui keliamų reikalavimų sąlygų, t.y. teismas ieškinio priimtinumo stadijoje sprendė klausimus, kurie jau patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Skundžiamoje nutartyje yra akivaizdžiai matoma, kad teismas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje sprendė materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, bet ir nurodė ieškovei, kokius reikalavimus ji turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, t.y. patikslinti ieškinio reikalavimą, formuluojant jį taip, jog faktinis pagrindas atitiktų CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju taikytas nepagrįstai, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio priimtinumo stadijoje sprendė klausimus, kurie jau patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su šiais argumentais.
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
11. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne taikant trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-302/2013).
12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo dukters naudai išlaikymą po 200 eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki ieškovė mokysis (studijuos) dieniniame mokymosi įstaigos skyriuje, bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai; priteisti iš atsakovo ieškovei 1400 eurų išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje apeliantė nurodė, jog į teismą kreipiasi į teismą CK 3.192¹ str. pagrindu. Yra pilnametė, jai nėra suėję 24 m., šiuo metu mokosi paskutinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, todėl jai reikalingas tėvo išlaikymas. Ieškovė taip pat pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškinio turinio yra aišku ko pareikštu ieškiniu ir kokiu pagrindu siekia ieškovė, reikalavimai yra suprantami, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismo procesas pagal ieškinio reikalavimus, kurie šiuo metu yra suformuluoti negalėtų būti pradedamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų ar ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje ir kokios bus jos gyvenimo sąlygos galėtų būti vertinami kaip pagrindas ieškiniui atmesti išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau tai nėra pagrindas ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymui.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.