- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-582-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03317-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-582-544/2018
Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03317-2016-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-1026/2018 pagal patikslintą ieškovės L. R. ieškinį atsakovui T. R. bei atsakovo patikslintą priešieškinį, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (kreditoriui), A. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, M. M., I. P., UAB „Aukštaitijos vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucija, byloje teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų turto priteisimo sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, skolos už komunalinius mokesčius priteisimo, prievolių vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu ieškovė L. R. prašė nutraukti jos ir atsakovo T. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl atsakovo kaltės, palikti pavardes „R.“ ir „R.“; 2) nutraukiant santuoką priteisti iš atsakovo T. R. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nepilnamečių vaikų R. R. ir L. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo T. R. vaikams R. R. ir L. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (t. y. 600 Eur per mėnesį abiem vaikams) nuo ieškinio patiekimo teismui dienos (2016 m. balandžio 29 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 6) padalyti turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė ir ieškovei priteisti 20142,66 Eur bei 3280 Eur bendros vertės kilnojamuosius daiktus; atsakovui T. R. priteisti iš viso 18277,53 Eur bendros vertės turtą; 7) perduoti ieškovei L. R. 865 Eur vertės turtą, skirtą šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti; 8) priteisti iš atsakovo 950,85 Eur, t. y. pusę mokesčių už dujas ir elektros energiją gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki gyvenamojo namo perdavimo pirkėjui 2017 m. rugpjūčio 12 d. (606,11 Eur už dujas ir 344,74 Eur už elektros energiją, iš viso – 950,85 Eur); 9) nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo lieka asmeninė kredito gavėjo T. R. atsakomybė kreditoriams AB SEB bankui dėl 2017 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu iš T. R. priteistų 1977,40 Eur, 28,54 Eur palūkanų grąžinimo; dėl T. R. skolų M. M., I. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. G. grąžinimo; 10) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidasIeškovė nurodė, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka faktiškai iširo 2016 m. sausio mėnesį dėl atsakovo T. R. kaltės, nes jis nedalykiškai bendravo su kita moterimi, nesirūpino namais, vaikais, nemokėjo mokesčių, paskolos, išeidavo, kur norėdavo ir pareidavo kada norėdavo, vienas švęsdavo šventes, yra vartojęs prieš ją fizinį smurtą. Atsakovas išsikraustė iš namų 2016 m. rugpjūčio mėnesį, statosi namą Vokietijoje. Dėl santuokos iširimo savo kaltės neįžvelgia. 3000 Eur vertina neturtinę žalą, patirtus išgyvenimus, nes atsakovas įvykdė savo pažadą ją morališkai ir finansiškai sunaikinti, nes ji neteko namų, viena išlaiko du vaikus, atsakovas niekuo nepadeda, atėmė naudojamą automobilį. Abiejų vaikų išlaikymui reikia 1200 Eur per mėnesį. Jos pajamos yra 830 Eur, dirba buhaltere. Transporto priemonių, turto neturi.Nurodė, kad prievolė A. G. nėra solidari. Sutuoktinio neprašė, kad paskolintų pinigus namo statybai, nes šių pinigų nereikėjo. Nežinojo, kad atsakovas skolinasi pinigus. Iš SEB banko 2014 m. namo pirkimui gavo 215000 Lt, įsirengimui – 185000 Lt. 2013 m. spalio mėn. pasirašė projekto sutartį, avansą sumokėjo, vyko namo statybos. 2014 m. balandžio 29 d. parduotas butas (duomenys neskelbtini) už 88000 Lt, 2015 m. parduotas butas (duomenys neskelbtini) už 39000 Eur. Šie butai parduoti, nes reikėjo pinigų namo įrengimui. Už namo statybą ir įrengimą sumokėta 254000 Lt ir nebuvo poreikio skolintis iš A. G.. 2015 m. balandžio mėn. įsikėlė į namą, o paskui T. R. užmezgė santykius su kita moterimi, pinigai buvo skiriami tik jai, jo tolesniam prabangiam gyvenimui ir kelionėms. Tuo metu jiems netrūko lėšų ir atsakovas niekada nesiskundė, kad trūksta lėšų, neaptarinėjo, kad reikia skolintis pinigų, neinformavo, kad skolinasi pinigus. Mano, kad atsakovas pinigus, gautus iš A. G., išleido savo pramogoms. Apie skolą I. P. sužinojo tik teismo posėdžio metu. Prievolė AB „Aukštaitijos vandenys“ yra solidari. Kreditinė kortelė AB SEB banke yra T. R., todėl skola pagal šią kortelę yra jo asmeninė prievolė. Už komunalinius mokesčius ji mokėjo savo lėšomis, sumokėjo už elektrą, dujas, už vandenį. Nurodytą daiktų vertę nustatė pagal rinkos kainą ir nusidėvėjimą. Dėl įmonės akcijų nurodė, kad akcijų vertė – nominali, o T. R. yra vienintelis akcininkas ir direktorius. Patikslintu priešieškiniu T. R. prašė: 1) (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir jo sudarytą santuoką nutraukti, nurodant, jog santuoka iširo dėl ieškovės L. R. kaltės; 3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 4) po santuokos nutraukimo sūnų R. R. ir L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. R.; 5) priteisti iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. R.; 6) nustatyti atsakovo T. R. ir sūnų bendravimo tvarką; 7) santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovei priteisti turto, kurio bendra vertė 24 269,99 Eur; atsakovui T. R. dėl ieškovei L. R. tenkančios didesnės santuokoje įgyto turto dalies priteisti 2737,50 Eur piniginę kompensaciją; 8) prievolę trečiajam asmeniui M. M. pagal 2014 m. balandžio 17 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti asmenine T. R. prievole; 9) prievolę trečiajam asmeniui A. G. pagal 2014 m. balandžio 17 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti solidaria L. R. ir T. R. prievole; 10) prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl 1977,40 Eur skolos ir 28,54 Eur. palūkanų po santuokos nutraukimo palikti solidaria L. R. ir T. R. prievole; 11) prievolę trečiajam asmeniui I. P. dėl 33 000 Eur. skolos po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria L. R. ir T. R. prievole; 12) prievolę Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažinti asmenine T. R. prievole; 13) priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.Atsakovas nurodė, kad šeimos santykiai pašlijo jau 2012 – 2013 m. kuomet gimė antras vaikas. Iš sutuoktinės dingo dėmesys, ji spaudė statytis namą, nes gyvena blogiau, nei jų draugai, pradėjus statybas, ėmė trūkti pinigų, iš atsakovės susilaukdavo įvairių kaltinimų, pavyduliavimo. Pas juos atsikraustė jo motina, kuri rūpinosi vaikais, o atsakovei rūpėjo praleisti vakarą su vyno taure. 2015 m. bandė taikytis, tačiau įmonė patyrė nuostolių, reikėjo permainų, pradėjo mažiau laiko praleisti namuose, prasidėjo nepagrįsti įtarinėjimai ir kaltinimai neištikimybe. Bendro ūkio neveda nuo 2016 m. vasaros, namo Vokietijoje nesistato. M. M. yra jo klientė, kuriai jo įmonė skolinga ir kuriai pardavė malkas, kurias ji platina Vokietijoje. Todėl mano, kad didesnė kaltė dėl šeimos iširimo yra ieškovės. Dėl bendrų prievolių atsakovas nurodė, kad, kai vedė bendrą ūkį su ieškove, tai buvo susitarimas, kad ieškovė moka už vandenį ir dujas, o jis perka maistą, moka kreditą. Po kreipimosi į teismą jo sąskaitos buvo areštuotos, todėl internetu negalėjo sumokėti mokesčių. Pinigus palikdavo ieškovei, kad ši atsiskaitytų per savo sąskaitas. Skolinosi grynuosius pinigus iš A. G., kad galėtų sumokėti už namo išorės ir vidaus apdailos darbus. Pinigus išleido maždaug per 2 mėnesius. 2015 m. pardavinėjo butą, kuris buvo įkeistas bankui, todėl reikėjo jį išpirkti. Iš M. M. ir A. G. skolinosi tuo pačiu metu. Mano, kad prievolė AB SEB bankui yra solidari. Dėl mokesčių – kiek išnaudojo vandens ir elektros yra ieškovės reikalas. Turtas ir įmonės akcijos turėtų būti dalijami per pusę.Ieškovės prašoma 600 Eur suma vaikų išlaikymui ir maistui yra per didelė, tačiau jis nuperka vaikams drabužių. Turi daug skolų, susikaupusių nuo statybų. Vaikų išlaikymui gali skirti po 100 Eur. Po ieškovės nurodytomis išlaidomis slepiasi sumos, kurias ji nori panaudoti savo reikmėms. Įmonė šiuo metu ekonominės naudos neatneša. Patikslintame pareiškime trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (kreditorius), A. G. prašė pripažinti, jog prievolė jam pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8564-452/2016 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari skolininkų L. R. ir T. R. prievolė; pinigines lėšas, likusias už parduotą sutuoktinių namą ir esančias pas antstolį, padalinti lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo, priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėta 2014 m. balandžio 17 d. sutartimi T. R. prašymu ir iniciatyva 2014 m. balandžio 18 d. litais suteikta paskola buvo tikslinė ir skirta šeimos gyvenamojo namo statybai, todėl prievolė yra solidari ir negali būti pripažinta asmenine T. R. prievole. Mano, jog ieškovės reikalavimas nukrypti nuo turto padalinimo dalių, nustatant jai ženkliai didesnę dalį, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės prieš kreditorius ir pažeidžiantis kreditorių interesus. Su ieškove ir atsakovu buvo draugai, draugavo šeimomis. Neatsimena, ar jie statėsi, ar įrenginėjo namą tuo metu, kai skolinosi pinigus. Su atsakovu T. R. nebuvo kalbos, ar ieškovė žino apie šią paskolą. Jis pats ieškovės neinformavo, nes nemanė, jog bus problemų, kadangi pinigus skolino šeimai. Sutartį pasirašyti T. R. atvežė į kontorą, prieš tai dėl paskolos ir palūkanų jam skambino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, o trečiojo asmens A. G. savarankiško reikalavimo netenkino.Teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos šalims paliko santuokines pavardes; šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o taip pat šias lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei; į priteisto išlaikymo sumą įskaitė iš T. R. išieškotas ir jo pagal 2016 m. gegužės 3 d. nutartį sumokėtas lėšas; nustatė atsakovo T. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pinigus, esančius antstolio A. B. sąskaitoje, bei kilnojamojo turto iš viso už 19 701,99 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise pinigines lėšas, esančias antstolio A. B. sąskaitoje, bei turto už 21 358,19 Eur; priteisė iš atsakovo ieškovei 828,10 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį; perdavė L. R. nepilnamečių vaikų R. R. ir L. R. poreikiams tenkinti skirtą turtą bendros 865 Eur vertės; pripažino prievolę pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. M. ir T. R., asmenine T. R. prievole; pripažino prievolę pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. G. ir T. R., asmenine T. R. prievole; pripažino prievolę pagal 2015 m. rugsėjo 8 d. „M. S.“ kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB SEB banko ir T. R., asmenine T. R. prievole; pripažino prievolę pagal 2016 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp I. P. ir T. R., asmenine T. R. prievole; pripažino prievolę pagal 2014 m. spalio 15 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp T. R. ir UAB „Aukštaitijos vandenys“, solidaria T. R. ir L. R. prievole; pripažino prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo, asmenine T. R. prievole; priteisė iš atsakovo T. R. ieškovei L. R. 1222,46 Eur sumokėtų mokesčių. Taip pat išsprendė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimus. Teismas, be kito bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nusprendė priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. G. ieškovei L. R. 570 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, tam tikras apklaustų liudytojų A. R., V. G., L. K., D. M. nurodytas aplinkybes, sprendė, jog šalių bendro ūkio vedimas ir bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios. Nors šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė, ir neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, jog abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Todėl teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, lojalumo pareigą ir kad jų abiejų pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Teismo nuomone, santuokos išsaugoti nebegalima, nes santuoka yra faktiškai pasibaigusi, susitaikymo pasiekti nepavyko.Skundžiamame sprendime teismas nurodė ir tai, kad, pripažinus šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo reikalavimas nėra sprendžiamas ir kad nenustatyta, jog šalims reikalingas išlaikymas. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai, kad tai nepažeidžia jų interesų, teismas nustatė kartu su ieškove. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, ir nustatė konkrečią nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančią bendravimo tvarką su atsakovu. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas vertino, kad iš viso abiem vaikams jų būtiniems poreikiams, taupiai skaičiuojant, reikia 1200 Eur per mėnesį, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, kad abu tėvai yra darbingi, neturi sveikatos problemų, gauna darbo užmokestį, neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau abu turi išlaikytinius, dėl ko šalių nepilnamečių vaikų poreikius realiai atitinka mažesnė, nei ieškovės nurodyta, 400 Eur vienam vaikui suma, kurią privalo apmokėti abu vaikų tėvai. Todėl teismas iš atsakovo priteisė po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų.Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nėra nustatyta būtino ir aiškaus kriterijaus, dėl kurio teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat nenustatyta, kad vieno buvusio sutuoktinio turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei kito. Teismas sprendė, kad piniginės lėšos buvo gautos pardavus bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu), kuris buvo įgytas iš gauto kredito pagal AB SEB banko sutartį su šalimis. Šalys 2014 m. balandžio 10 d. sutarties sudarymo metu vedė bendrą ūkį, kartu mokėjo mokesčius, dengė kreditą nustatytomis įmokomis bei kartu sprendė kitus šeimos ūkio klausimus. Suteikta kredito suma 115 848 Eur, grąžinta kreditoriui 110 806 Eur. Taigi buvo padengta maždaug 5042 Eur kredito bei 1760 Eur palūkanų ir kitų kredito grąžinimo išlaidų. Pati L. R. pripažino, jog padengė 1700 Eur kredito, vadinasi, likusi didesnė dalis kredito buvo padengta sutuoktinio T. R.. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas prioritetą suteikė šalių turtinių interesų pusiausvyrai ir pinigines lėšas padalijo po ½ dalį arba po 15106,99 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų 2 896,20 Eur vertės teismas priteisė atsakovui T. R., nes įvertino ieškovės poziciją, atsižvelgė į bendrovės turto pobūdį (turtinis kompleksas), galimybę užtikrinti netrukdomą bendrovės veiklą, į tai, kad bendrovę įsteigė, jos akcininku buvo ir nuo 2008 metų veikloje dalyvavo tik atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tenka bendrovės akcijos, ieškovei teismas priteisė daugiau kito turto, o už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį ieškovei iš atsakovo priteisė 828,10 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu toks santuokoje įgyto turto padalijimas, įvertinus ir tas aplinkybes, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiūra, atitinka šalių objektyvius poreikius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą, bei maksimaliai eliminuoja galimybę buvusių sutuoktinių poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Vaikų turtą, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, teismas nutarė perduoti ieškovei.Spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens A. G. savarankiško reikalavimo pripažinti prievolę šalių solidariąja, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog T. R. paimta paskola panaudota šeimos reikmėms – gyvenamojo namo statybai ir vidaus įrengimui. Vien ta aplinkybė, kuria trečiasis asmuo grindžia savo reikalavimą tuo, jog tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryta paskolos sutartis, buvo statomas ir įrenginėjamas atsakovų gyvenamasis namas, kad paskolos sudarymo data (2014 m. balandžio 17 d.) sutampa su ta aplinkybe, jog sutuoktiniai dar nebuvo gavę kredito dalies iš SEB banko ir nebuvo pardavę buto, neįrodo T. R. gautos paskolos panaudojimo šeimos interesams fakto. Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad būtent paskolos suteikimo dieną sutuoktiniai pradėjo namo įrengimo darbus. Įvertinus visas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad atsakovas, sudarydamas šią sutartį, nesielgė apdairiai, rūpestingai ir atsakingai, pasiskolinta pinigų suma buvo aiškiai per didelė. Todėl prievolė, kildinama iš 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta asmenine T. R. prievole, o trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas netenkintas.Pasisakydamas dėl kitų prievolių kreditoriams, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad šeimos gyvenamojo namo statybos vyko 2013-2014 metais, 2015 metais sausio bei vasario mėnesiais vyko vidaus įrengimo darbai, o 2015 balandžio mėnesį šeima įsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą ir jokie darbai nebevyko. Atsakovas T. R. teigė, jog jis už iš I. P. paskolintas lėšas dengė 20 000 Eur statybų įsiskolinimą, o 20 000 Eur sumą įnešė į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ir šiuo atveju teismas nepripažino, kad buvo būtina skolintis tokio dydžio pinigines lėšas šeimos poreikiams. Juo labiau, kad teismas konstatavo šeimos santykius nutrūkus 2016 sausio mėnesį, o konfliktus prasidėjus 2015 metų gruodžio mėnesį. Statybos lėšų skolinimosi laikotarpiu (2015 m. gruodžio 2 bei 2016 m. balandžio 6 d.) nebevyko, antrojo vekselio pasirašymo metu šalių santykiai buvo ypatingai konfliktiški, nes 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje ieškovė pateikė teismui ieškinį. Todėl ir šiuo atveju teismas konstatavo, kad atsakovas neatskiria lėšų, būtinų šeimos poreikiams, ir lėšų, būtinų galimai bendrovės veiklai, todėl pripažino prievolę I. P. asmenine T. R. prievole. Kartu teismas sprendė, jog prievolės AB SEB bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, M. M. yra asmeninės T. R. prievolės. Tačiau prievolė UAB „Aukštaitijos vandenys“ pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. G. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolininkų L. R. ir T. R. prievolės jam ir pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2–8564–452/2016 ir jo pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari skolininkų L. R. ir T. R. prievolė. Taip pat iš ieškovės ir atsakovo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei reikalavimas pripažinti prievolę solidaria nebūtų tenkintas, prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jam priteisti 1515 Eur bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas už šį apeliacinį procesą.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas dėl prievolių pripažinimo solidariomis ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šio pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Apeliantas pabrėžia, kad byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina gautos paskolos panaudojimą išimtinai tik šeimos gyvenamojo namo statybai bei pačios paskolos poreikį. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybės, jog, augindami du vaikus ir gaudami tik 1330 Eur, sutuoktiniai daug keliavo, nors turėjo išlaikyti šeimą, įrengti naują namą. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir patys sutuoktiniai patvirtino, kad iki paskolos iš SEB banko suteikimo santaupų namo statybai neturėjo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie sutuoktinių gautas pajamas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., todėl yra visiškai nesuprantamas ir pripažintinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovo darbo užmokestis 2013, 2014, 2015 metais, neatskaičius mokesčių, siekė apie 1738,00 Eur. Paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos buvo skirtos tik nekilnojamajam turtui įsigyti bei užbaigti namo statybą, be to, sutuoktiniai turėjo turėti lėšų perkamo namo pradinei įmokai. Apelianto vertinimu, paskolos sutarties sudarymo dienai (2014 m. balandžio 17 d.) ieškovė ir atsakovas ne tik kad neturėjo nuosavų lėšų, tačiau turėjo ne mažesnį kaip 4 055 Eur trūkumą dėl pradinės namo pirkimo įmokos sumokėjimo. Buto pardavimo faktas nieko nekeičia, nes nebuvo pateikta įrodymų, jog už parduotą butą gautos piniginės lėšos buvo sumokėtos laiku. Taigi laikotarpiu nuo namo pirkimo – pardavimo sutarties iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sutuoktiniai ne tik kad neturėjo pinigų namo įrengimui, bet ir neturėjo pagrįstų lūkesčių apie galimas papildomas pajamas iš kito nekilnojamojo turto pardavimo. Kartu apeliantas nurodo, jog šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad paskolos sutartimi gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamojo namo statybai. Tą patvirtina ir paties atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys, kur išdėstytos aplinkybės, jog iš A. G. skolinosi pinigus šeimos namo statybai, o apie paskolos pasiėmimą žinojo ir ieškovė L. R.. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantas nurodo, kad jis buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus: a) padalinti lygiomis dalimis tarp L. R. ir T. R. pinigines lėšas, likusias už parduotą sutuoktinių namą ir esančias pas antstolį A. B. ir b) pripažinti sutuoktinių prievolę solidaria. Skundžiamu sprendimu yra visiškai tenkintas pirmasis reikalavimas, tačiau apeliantui iš ieškovės nėra priteistos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš apelianto yra priteistos visos jos turėtos išlaidos, neatsižvelgiant į tai, kad dalis jo reikalavimų yra tenkinta. Be to, byloje vyko ypatingosios teisenos procesas, kurio metu buvo pateikęs apeliacinį skundą bei savarankišką reikalavimą, patyrė atstovavimo išlaidų. Procesas pasibaigė teismui priėmus ieškovės atsisakymą nuo ypatingosios teisenos proceso. Todėl mano, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės, juo labiau, kad visos ieškovei iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ypatingosios teisenos proceso metu. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. R. prašo trečiojo asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apelianto tvirtinimas, jog prievolė jam yra solidari, yra nepagrįstas, kadangi paskola nebuvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir tam ji nebuvo panaudota. Pabrėžia, jog nebuvo poreikio skolintis pinigus, kadangi lėšos naujo namo įsigijimui ir įsirengimui buvo suplanuotos ir apskaičiuotos – gauta paskola iš banko, parduoti du butai, atsakovas tuo metu uždirbo apie 1738 – 1300 Eur. Išskyrus vaiko priežiūros atostogas, dirbo ir darbo užmokestį gaudavo ir ji pati. Namo įsigijimo ir įsirengimo laikotarpiu ji kartu su sutuoktiniu niekur nekeliavo ir kelionėms piniginių lėšų neleido. Įgyjant namą, jo pardavėjui buvo sumokėję 39000 Lt dydžio avansinę įmoką. Bendra šeimos finansinė padėtis tuo laikotarpiu buvo gera, bendra pinigų suma siekė 175000 Eur, kurių visiškai pakako įrengti namą (75 proc. baigtumas). Tai paneigia apelianto argumentus bei patvirtina, kad šeimos poreikių tenkinimui įsigyjant namą piniginių lėšų skolintis nereikėjo.Paaiškino, kad apie tai, jog sutuoktinis skolinasi pinigus iš A. G., nebuvo informuota ir apie tai nežinojo, juo labiau, kad šeimai tuo metu piniginių lėšų netrūko. Pinigų pasiskolinimo aplinkybes (pvz., pinigų paskolinimo, sutarties pasirašymo vieta) A. G. ir T. R. nurodo skirtingai (A. G. nurodė, kad jo ofise, T. R. – kad A. G. namuose). Liko neaišku, kas ir kada sukūrė ir surašė paskolos sutarties tekstą, kur jį šalys pasirašė ir pan. Svarbu ir tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį, atskirajame skunde, atsiliepimuose į atskiruosius skundus net nenurodė, kad yra kreditorius A. G.. Apie minėtą sutartį sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 7 d. atsakovui pateikus priešieškinį ir pridėjus prie jo paskolos sutartį, kurios suma yra neįprasta (34 528 Lt). Ieškovės vertinimu, reikšminga ir tai, kad A. G. pats pasirinko skolinti pinigus būtent T. R., o ne abiem sutuoktiniams, neinformavo ir nesiteiravo apie tokios paskolos būtinumą, sąlygas ir vykdymą, skolino grynuosius pinigus, nereikalavo pateikti duomenų apie jų panaudojimą. Mano, jog apelianto keliamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat yra nepagrįstas, kadangi jis nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo ieškovei ir atsakovui po lygiai padalinti už namo pardavimą gautas pinigines lėšas, ką patvirtina ir sumokėto žyminio mokesčio suma. Todėl atmetus jo reikalavimą dėl skolos pripažinimo solidaria, visiškai pagrįstai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir nepriteistos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, be kita ko, dar yra ir neprotingai didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria prievolė kreditoriui A. G. pripažinta asmenine atsakovo T. R. prievole bei kreditoriui A. G. nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į CPK 320 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir nagrinėja bylą pateikto apeliacinio skundo ribose.Iš byloje esančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimui reikšmingų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. G. ir atsakovas T. R. 2014 m. balandžio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10000 Eur dydžio paskolos suteikimo. Tarp šalių sudarytoje sutartyje išties įrašyta, jog paskola suteikiama šeimos priekių tenkinimui – gyvenamojo namo statymui ir įrengimui, o ši paskolos sutartis, nesant tą paneigiančių įrodymų, sudaryta ieškovei ir atsakovui būnant santuokoje, vedant bendrą gyvenimą, o taip pat statant namą (1 t., 167 b. l.). Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovas T. R., pateikdamas atsiliepimą į ieškovės pareikštą pradinį ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje, jokių duomenų ir aplinkybių apie šią paskolą ir apie kreditorių A. G. nenurodė, bet pateiktame priešieškinyje jau įtraukė minėtą kreditorių į bylos nagrinėjimą bei prašė pripažinti aptariamą paskolą solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (1 t., 122 – 129, 154 – 166 b. l.).Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8564-452/2016 ieškovo A. G. ieškinys dėl 10000 Eur skolos pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo buvo tenkintas visiškai ir skola priteista vien tik iš T. R.. Šis preliminarus sprendimas įsiteisėjo ir jo pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Į pastarosios civilinės bylos nagrinėjimą ieškovė L. R. įtraukta nebuvo, nors pats A. G. pateiktame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-8564-452/2016 pripažino žinantis apie tarp ieškovės L. R. ir T. R. vykstantį santuokos nutraukimo civilinį procesą bei apie tai, kad atsakovas T. R. priešieškiniu reikalauja paskolą A. G. pripažinti solidaria sutuoktinių prievole (civilinės bylos Nr. e2-8564-452/2016 2 – 6 b. l.). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė ir atsakovas su AB SEB bankas sudarė kredito sutartį dėl 62268 Eur (215000 Lt) kredito gyvenamojo namo pirkimui ir 53580 Eur (185000 Lt) gyvenamojo namo statybos užbaigimui (1 t., 79 – 93 b. l.), dėl ko į atsakovo T. R. banko sąskaitą atitinkamais laikotarpiais dalimis buvo pervestas 53579,70 Eur (185 000 Lt) kreditas (8 t., 19 b. l.). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamąjį namą už 73563 Eur (254000 Lt) (2 t., 31 – 40 b. l.), pardavėjui sumokėdami 11295 Eur (390000 Lt), o likusią sumą (62268 Eur (215000 Lt)) įsipareigodami sumokėti iš banko suteikiamo kredito (sutarties 4.1 ir 4.2 punktai). 2014 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta sutartis dėl ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimo už 25631 Eur (88500 Lt) (2 t., 41 – 45 b. l.). Buto pirkėjas 12598,47 Eur (43500 Lt) sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusią dalį (13033 Eur (45000 Lt)) įsipareigojo pervesti ne vėliau kaip per 30 dienų. 2015 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta kito buto, priklausiusio T. R., pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią butas parduotas už 39000 Eur (2 t., 46 – 52 b. l.). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo T. R. darbo užmokestis 2013, 2014, 2015 metais, neatskaičius mokesčių, siekė kelis tūkstančius litų ar daugiau nei vieną tūkstantį eurų (1 t., 131 b. l., 2 t., 56 b. l.). Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti, kad sutuoktinių finansinė padėtis, jiems įsigyjant gyvenamąjį namą, buvo sunki, kad jie neturėjo turto, santaupų ar negaudavo pakankamai pajamų. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. G. argumentus, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad atsakovo T. R. paimta paskola panaudota šeimos reikmėms – gyvenamojo namo statybai ir vidaus įrengimui, dėl ko ji negali būti pripažinta ieškovės ir atsakovo solidaria prievole. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai aptarė ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. G. argumentus ir nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde A. G. iš esmės nurodo analogiškus argumentus dėl aptariamos paskolos pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų papildomai nekartoja ir sutinka su išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis pagrįstomis bei teisėtomis išvadomis. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie galimai vykusias ieškovės ir atsakovo keliones tuo laikotarpiu, kuomet jie įsigijo žemės sklypą su namu ir jį įrenginėjo, nepatvirtina fakto, kad tuo metu šeimai, net ir auginant du vaikus, trūko piniginių lėšų. Gyvenamojo namo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad tuo pačiu metu jis visiškai įrengiamas, juo labiau, kad iš su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties matyti, jog dalis kredito buvo skirta būtent įsigyto gyvenamojo namo statybos užbaigimui (1 t., 88 b. l.). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su šeimos pajamomis bei santaupomis, yra tik subjektyvus apelianto aplinkybių vertinimas, kadangi konkrečių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai, sudarydami kredito sutartį dėl gyvenamojo namo įsigijimo, neturėjo jokių santaupų, byloje nėra, o ir A. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo paskolintų lėšų panaudojimo yra prieštaraujančios tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas T. R. apie prievoles kitiems kreditoriams nebuvo nurodęs atsiliepime į ieškovės pareikštą pirminį ieškinį, o pasirašydamas 2016 m. lapkričio 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prievolę A. G., kaip ir M. M., pripažino asmenine, o ne solidaria sutuoktinių prievole (2 t., 79 b. l.).Kartu pabrėžtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2007; Nr. 3K-3-37/2008; Nr. 3K-3-306/2010; Nr. 3K-3-282/2012; Nr. 3K-3-294-916/2015 ir kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-8564-452/2016 yra priimtas ir įsiteisėjęs preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovo T. R. yra priteista 10000 Eur paskola ieškovui A. G. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje neįrodyta, kad, priimant šį preliminarų sprendimą, apeliantas, žinodamas apie tarp L. R. ir T. R. vykstantį skyrybų procesą ir tai, kad T. R. priešieškiniu prašo pripažinti šią paskolą solidaria sutuoktinių prievole, būtų reikalavęs priteisti skolą pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariai iš L. R. ir T. R. ar prašęs įtraukti L. R. į bylos nagrinėjimą, kaip trečiąjį asmenį, dėl kurio teisių ir pareigų gali būti pasisakoma priimant procesinį sprendimą. Taigi L. R. nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu į nagrinėtą civilinę bylą įtraukta nebuvo, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog priimtu preliminariu sprendimu iš atsakovo T. R. priteista skola A. G. gali būti vertinama, kaip solidari L. R. ir T. R. prievolė. Priešingai, tokia susiklosčiusi situacija, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų, patvirtina, kad A. G. ir T. R. priimtas preliminarus sprendimas buvo palankus, jie su šio teismo sprendimo turiniu sutiko bei neprieštaravo skolos priteisimui tik iš T. R.. Tokiu būdu visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. G. ir T. R. civilinėje byloje Nr. e2-8564-452/2016 priimtas preliminarus sprendimas turi res judicata galią, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliacinio skundo reikalavimą dėl 10000 Eur kredito pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo solidaria L. R. ir T. R. prievole. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su apelianto reikalavimu iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Išties, trečiasis asmuo A. G. nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateikęs atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo prašymą dėl perėjimo iš ieškininės teisenos į ypatingąją, teikęs apeliacinį skundą, pareiškimą (savarankišką reikalavimą) dėl prievolės pripažinimo solidaria, o taip pat patikslintą pareiškimą. Pateiktame apeliaciniame skunde A. G. tvirtina, kad jis byloje buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus: dėl sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis ir dėl prievolės pripažinimo solidaria, dėl ko, sutuoktinių turtą padalinus po lygiai, jam iš ieškovės turėjo būti priteista bent 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra atmetami, nes yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas pareiškime dėl savarankiško reikalavimo prašė pripažinti prievolę pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria L. R. ir T. R. prievole, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., 133 – 134 b. l.), o žyminį mokestį sumokėjo už vieną neturtinį reikalavimą (3 t., 135 b. l.). Pateikdamas patikslintą pareiškimą, A. G., nors ir išdėstė naują prašymą dėl sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau net ir pats tokio reikalavimo nevertino kaip savarankiško, nes neprimokėjo žyminio mokesčio (6 t., 26 – 30 b. l.). Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pats A. G., priešingai nei šiuo metu nurodo pateiktame apeliaciniame skunde, būtų vertinęs, jog patikslintu savarankišku reikalavimu praplečia reiškiamų savarankiškų reikalavimų apimtį. Nepaisant apelianto pozicijos viso civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kreditoriaus reikalavimas (prašymas) atitinkamai padalinti sutuoktinių turtą yra nepagrįstas. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnyje įtvirtintos kreditorių teisių garantijos nustatant, kad šie asmenys turi teisę įstoti į bylą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tačiau šios teisės normos nesuteikia kreditoriui teisės reikšti savarankiškų reikalavimų dėl konkrečių turto dalių nustatymo ir turto padalijimo tarp sutuoktinių, juo labiau, kad buvo reikalaujama solidarios sutuoktinių atsakomybės. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. G. nebuvo nė vienos iš šalių atstovas ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo įgaliotas veikti kurios nors iš šalių interesais. Galimybė kelti savarankišką reikalavimą nagrinėjamo pobūdžio bylose yra tiesiogiai susijusi su kreditoriaus teise ginti savo interesus, susijusius su turima prievole bei jos pobūdžiu, tačiau ne dalintino tarp sutuoktinių turto dalių nustatymu ar padalijimo būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog dalis A. G. patikslinto savarankiško reikalavimo buvo tenkinta ir dėl to iš ieškovės jam turi būti priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apelianto reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo netenkintas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis visiškai pagrįstai laikytas pralaimėjusiu bylą, o jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos. Atmetus trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. G. apeliacinį skundą, ieškovei L. R. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 250 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 8 t., 126 – 128 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei L. R. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą nepakeistą.
Iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.