Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

6) Padalyti turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė:

L. R. priteisti: 1) 2/3 dalis nuo 30213,99 Eur pinigų sumos, t. y. 20142,66 Eur, laikomus antstolio A. B. sąskaitoje, 2) krištolinį šviestuvą (iš prieškambario) - 40 Eur, 3) stalą ir 4 kėdes (Ashley firmos, iš svetainės) - 500 Eur, 4) šviestuvą „Tiffany“ (iš svetainės) - 80 Eur, 5) indaplovę „Electrolux“ (integruojama) - 200 Eur, 6) konvekcinę orkaitę „Electrolux“- 200 Eur, 7) baldų komplektas „Matteo“ (trivietė ir dvivietė sofos, pufas) - 200 Eur, 8) sekciją (juoda, ąžuolo masyvo) ir staliuką - 800 Eur bendros vertės, 9) „Bohemijos“ krištolo sietyną (iš svetainės) - 200 Eur, 10) skalbimo mašiną ,,AEG“ - 80 Eur, 11) dvigulę lovą – 30 Eur, 12) lauko baldus (staliukas ir 2 kėdės) - 50 Eur, 13) paveikslą „Balerina“ - 20 Eur, 14) paveikslą „Moteris ant kamuolio“ - 30 Eur, 15) paveikslą „Paryžiaus gatvė“ - 50 Eur, 16) moterišką dviratį „Panther“ - 150 Eur, 17) televizorių „LG“ ir stiklinį televizoriaus stalelį - 650 Eur dabartinės rinkos vertės; iš viso 23422,66 Eur bendros vertės Turtą (t. y. 20142,66 Eur pinigų sumą ir 3280 Eur bendros vertės kilnojamuosius daiktus);

7) T. R. priteisti: 1) 1/3 dalį nuo 30213,99 Eur pinigų sumos, t. y. 10071,33Eur, laikomus antstolio A. B. sąskaitoje, 2) 100 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijų - 2896,20 Eur bendros nominalios vertės, 3) sniego motociklą „ArcticCat“ (atsakovo pasiimtas) - 3500 Eur dabartinės rinkos vertės, 4) šaldytuvą „AEG Electrolux“ (atsakovo pasiimtas) - 80 Eur rinkos vertės, 5) aparatūrą (kolonėlės, stiprintuvas, diskas, atsakovo pasiimti) - 400 Eur, 6) šašlykinę (atsakovo pasiimta) - 150 Eur, 7) paveikslą „Šokanti moteris“ – 180 Eur, Vyrišką dviratį (atsakovo pasiimtas) – 300 Eur, vyrišką sportinį dviratį (atsakovo pasiimtas) – 700 Eur; iš viso atsakovui priteisti turtą 18277,53 Eur bendros vertės;7) Perduoti ieškovei L. R., su kuria lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, turtą, skirtą šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: sūnaus L. R. kambario šviestuvai (šviestuvai pakabinami (lubiniai) - 2 vnt., ir šviestuvai sieniniai - 2 vnt.) - bendros 220 Eur vertės; sūnaus R. R. baldų komplektas (sujungtas, sudarytas iš spintos, komodos, rašomojo stalo ir pastatomos spintelės) - 300 Eur vertės, sūnaus R. R. kėdė - 30 Eur vertės, televizorius „Samsung“ (iš sūnaus R. R. kambario) - 120 Eur vertės, dėžė „Popart“ - 25 Eur vertės, vaikiški paveikslai „Simpsonai“ ir „Donaldas“ - bendros 20 Eur vertės, sūnaus R. R. vaikiškas dviratis - 150 Eur vertės; iš viso - vaikų turtas bendros 865 Eur vertės;

8) Priteisti iš atsakovo 950,85 Eur, t. y. pusę mokesčių už dujas ir elektros energiją gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki gyvenamojo namo perdavimo pirkėjui 2017 m. rugpjūčio 12 d. (606,11 Eur už dujas ir 344,74 Eur už elektros energiją, iš viso - 950,85 Eur);

9) Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo lieka asmeninė kredito gavėjo T. R. atsakomybė kreditoriams AB SEB bankui dėl 2017 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu iš T. R. priteistų 1977,40 Eur, 28,54 Eur palūkanų grąžinimo; dėl T. R. skolų M. M., I. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. G. grąžinimo; 10) Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. I. L. R. teismo posėdžių metu nurodė, kad su T. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Mano, kad jų santuoka iširo 2015 m. gruodžio 20 d., kai atsakovas gavo žinutę, kuri įrodo nedalykišką bendravimą su kita moterimi. Jų bendras gyvenimas nutruko nuo 2016 m. sausio mėnesio. Tais pačiais metais T. R. dažnai vykdavo į komandiruotes, šventes šventė atskirai. Jai teko vienai viską pirkti, rūpintis vaikais. 2016 m. vasario 17 d. iš vaiko gavo žinutę, kad atsakovas išveža vaiką į treniruotę, nors tuo metu vaikas sirgo. Grįžusi namo užstojo vaiką, todėl atsakovas panaudojo fizinį smurtą. Iki to laiko tokių dalykų nebuvo. Po to atsakovas grįždavo namo bet kokiu laiku, paleisdavo vandenį, už nieką nemokėdavo, išeidavo kada nori. S. T. R. išsikraustė iš namų 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Kol vyksta skyrybų procesas, jis nenutraukė santykių su kita moterimi. Vaikai tą moterį pažįsta, buvo su ja kavinėje. Atsakovas Vokietijoje statosi namą, vaikai vasarą važiuos pas jį atostogauti. 3000 Eur vertina neturtinę žalą, patirtus išgyvenimus. Reikėjo labai stipriai dirbti su savimi. Pas psichologus nesikreipė, nebuvo laiko nueiti, nes užgriuvo daug problemų. Tėvas vaikus mato tik vieną kartą į mėnesį. Dėl santuokos iširimo savo kaltės neįžvelgia. Ji dirbo, nereikalavo jokių finansinių resursų, nevartojo psichologinio smurto prieš vyrą. Atsakovas žadėjo ją morališkai ir finansiškai sunaikinti. Tai taip ir įvyko, nes ji neteko namų, viena išlaiko du vaikus. Kai išsikraustė iš namų, atsakovas niekuo nepadėjo. 2016 m. rugsėjį jis buvo prie ežero su kita moterimi, nors sakė, kad yra darbe. 2015 m. gruodžio 27 d. jis sakė, kad važiuoja su įmone slidinėti, tačiau ji (ieškovė) matė bilietus į Dortmundą, šalia kurio gyvena kita moteris. Į T. R. planšetinį kompiuterį atėjo laiškas iš tos moters sesers, kad užsakytas viešbutis dviem žmonėms per Valentino dieną. T. R. lankė tenisą, dalyvaudavo teniso piramidėje, džipų klubo veikloje, mokėjo startinius mokesčius. Atsakovas atėmė iš jos naudojamą automobilį. Be to, buvo konfliktas su sutuoktiniu dėl į baseiną leidžiamo vandens. Buvo kviesta policija. Ji gavo alkūne į smakrą, apie tai policijai žinoma. 2016 m. atsakovas nemokėjo jokių mokesčių, paskolos. Abiejų vaikų išlaikymui reikia 1200 Eur per mėnesį. Jos pajamos yra 830 Eur, dirba buhaltere. Transporto priemonių, turto neturi. Prievolė A. G. nėra solidari. Sutuoktinio neprašė, kad paskolintų pinigus namo statybai, nes šių pinigų nereikėjo. Nežinojo, kad atsakovas skolinasi pinigus. Iš SEB banko 2014 m. gavo 215000 Lt, įsirengimui – 185000 Lt. 2013 m. spalio mėn. pasirašė projekto sutartį, avansą sumokėjo, vyko namo statybos. 2014 m. balandžio 29 d. parduotas butas Klaipėdos g. už 88000 Lt, 2015 m. parduotas butas Ateities g. už 39000 Eur. Šie butai parduoti, nes reikėjo pinigų namo įrengimui. Už namo statybą ir įrengimą sumokėta 254000 Lt. 2015 m. balandžio mėn. įsikėlė į namą, o paskui T. R. užmezgė santykius su kita moterimi, pinigai buvo skiriami tik jai. Apie A. G. paskolą sužinojo tik iš priešieškinio. Namo įrengimo darbai vyko etapais. Ji buvo išsirinkti tik plytelių ir grindų dangos. Kiek viskas tiksliai kainavo – nežino. Tačiau T. R. nenustojo gyventi prabangiai, jis keliavo. Už A. G. pinigus jis taip pat keliavo, tuo metu jiems netrūko lėšų. T. R. nesiskundė, kad trūksta lėšų, nieko neaptarinėjo ar reikia pinigų. Kai buvo pasiskolinę iš banko, nebuvo kalbos apie tai, kad trūksta pinigų. Mano, kad atsakovas pinigus, gautus iš A. G., išleido savo pramogoms. Kelionės neturėjo vykti jei jie turėjo bėdų. Nebuvo būtina skolintis iš A. G., nes buvo pasiėmę paskolą ir pardavę du butus. Pinigus valdė T. R.. Apie pinigų pasiskolinimą reikia kalbėtis su šeima. T. R. neinformavo, kad skolinasi pinigus. Apie skolą I. P. sužinojo tik teismo posėdžio metu. Kur atsakovas išleido gautus pinigus – nežino. Įsikėlus gyventi į namą 2015 m. balandžio mėnesį nebevyko jokie įrengimo darbai. Prievolė AB „Aukštaitijos vandenys“ yra solidari. Kreditinė kortelė AB SEB banke yra T. R., todėl skola pagal šią kortelę yra jo asmeninė prievolė. Už komunalinius mokesčius ji mokėjo savo lėšomis, sumokėjo už elektrą, dujas, už vandenį. Patikslintame ieškinyje nurodytą daiktų vertę nustatė pagal rinkos kainą ir nusidėvėjimą. Akcijų vertė – nominali. T. R. yra vienintelis akcininkas ir direktorius. Prašė patenkinti patikslintą ieškinį.

1) Priimti šį priešieškinį ir jį nagrinėti kartu su ieškiniu, nes tarp ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio yra neatsiejamas tarpusavio ryšys ir, patenkinus priešieškinį, šioje dalyje nebebus galima patenkinti ieškinio;

2) (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės L. R. ir atsakovo T. R. sudarytą santuoką Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, nurodant, jog santuoka iširo dėl ieškovės L. R. kaltės;

3) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „R“, atsakovui - „R“;

4) Po santuokos nutraukimo sūnų R. R. ir L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. R.;

5) Priteisti iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams Rokui ir L. R. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. R..

6) Nustatyti atsakovo T. R. ir sūnų R. bei L. R. bendravimo tvarką:

Su sūnumis Roku ir L. R. atsakovas T. R. gali matytis: kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant juos iš gyvenamosios vietos arba iš vaikų ugdymo įstaigos penktadienį 16.30 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį iki 19.00 val.; kas antrą pirmadienį ir trečiadienį paimant vaikus iš gyvenamosios vietos arba iš vaikų ugdymo įstaigos 16.30 val. ir parvežant į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną iki 19.00 val., tomis savaitėmis, kai vaikas su tėvu praleidžia savaitgalį; kas antrą savaitės antradienį ir ketvirtadienį (tomis savaitėmis, kai nebendrauja savaitgaliais) paimant vaikus iš gyvenamosios vietos arba iš vaikų ugdymo įstaigos 16.30 val., parvežant į gyvenamąją vietą pas motiną iki 19.00 val. Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų savaitgaliais arba vaikas dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu savaitgaliais, atsakovas ir ieškovė vienas kitą informuoja ne mažiau kaip prieš dvi dienas SMS žinute arba elektroniniu laišku. Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaikų arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu darbo dienomis, atsakovas ir ieškovė vienas kitą informuoja ne mažiau kaip prieš vieną dieną SMS žinute arba elektroniniu laišku.Kūčias ir šv. Kalėdas su motina vaikai praleidžia neporiniais metais, o su tėvu poriniais metais. Atitinkamai šv. Velykas vaikai praleidžia su motina poriniais metais, o su tėvu neporiniais metais.Valstybines šventes - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. vaikai poriniais metais leidžia su motina, o neporiniais su tėvu, kitas valstybines šventes: sausio 1 d.; kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d poriniais metais praleidžia su tėvu, o neporiniais - su motina.Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo savaitgaliais grafikas, priklausys tam Tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama.Tėvas T. R. gali pasiimti vaikus per Šeimos šventes iš anksto - ne mažiau kaip prieš tris dienas apie tai SMS žinute arba elektroniniu laišku informavęs motiną L. R.: per tėvo T. R. gimtadienį - kovo 5 d.Vaikai savo gimtadienius - liepos 23 d. ir gegužės 7 d. - švenčia pas tėvą T. R. poriniais metais, o neporiniais metais pas mamą L. R..Kasmet tėvas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 2 savaites atostogų vasaros metu ir savaitę atostogų kitu laiku, apie tai informuojant motiną SMS žinute ar el. laišku prieš 10 kalendorinių dienų. Tėvas palieka kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų pasiekti sūnus ir ją informuoti apie vaiku buvimo vietą.L. R. užtikrina tėvui galimybę bendrauti su sūnumis Roku ir L. R. visomis informacinėmis priemonėmis (telefonu, kompiuteriu Skype programa ir kt.), kai vaikai yra namuose ir nemiega. Taip pat tėvas užtikrina, jog motina gali komunikuoti su sūnumis visomis informacinėmis priemonėmis, kai sūnūs leidžia laiką su tėvu.Ieškovė bei atsakovas gali išvykti su sūnumis iš Lietuvos Respublikos teritorijos ne ilgesniam kaip 14 kalendorių dienų laikotarpiui be kitos puses sutikimo, tačiau apie išvykimo ir grįžimo datą bei vietą kur bus vaikas - privalo informuoti raštu (elektroniniu paštu) kitą iš tėvų prieš 10 kalendorinių dienų. Norėdami išvykti ilgesniam laikotarpiui, tėvai privalo suderinti abipusį sutikimą raštu, ieškovė privalo perduoti visus vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti atsakovui laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos su vaikais.L. R. ir T. R. privalo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti (ei paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono Nr., ei. pašto adresą ir pan.).L. R. T. R. ei. paštu privalo informuoti apie sūnų Roko ir Luko lankomas ugdymo įstaigas (pavadinimą, adresą, atsakingo už priežiūrą ir ugdymą asmens duomenis, telefono numerį, užimtumo ir atostogų tvarkaraštį, organizuojamas bei vyksiančias šventes), laisvalaikiu lankomus papildomus užsiėmimus, šių užsiėmimo adresą, tvarkaraštį, už juos atsakingo asmens vardą pavardę, telefono numerį, vaikui susirgus - apie vaiko sveikatos būklę.

7) Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: I. L. Račkauskienei priteisti turto, kurio bendra vertė 24 269,99 Eur:1/2 dalį nuo 30 213,99 Eur. pinigų sumos, tai yra 15 106,99 Eur., laikomus antstolio A. B. sąskaitoje; 50 vnt. vardinių paprastųjų bendrovės „(duomenys neskelbtini) ", UAB, j. A. k. (duomenys neskelbtini), akcijų - bendros 1448 Eur. (5 000 Lt.) nominalios vertės, vienos akcijos vertė - 28,962 Eur. (100 Lt.); veidrodis su rėmu, 100 Eur. vertės; šviestuvas krištolinis prieškambario 2 aukšto, 40 Eur. vertės; indaplovė Electrolux, 200 Eur. vertės; baldų komplektas Matteo, 250 Eur. vertės, sekcija ąžuolo masyvo ir staliukas, 3000 Eur. vertės; bohemijos krištolo sietynas, 600 Eur. vertes; skalbimo mašina, 80 Eur. vertės; lauko baldai, 100 Eur. vertės; paveikslas „Balerina“, 100 Eur. vertės; paveikslas „Moteris ant kamuolio“, 100 Eur. vertės; paveikslas „Paryžiaus gatvė“, 100 Eur. vertės; moteriškas dviratis, 200 Eur., vertės; Luko kambario šviestuvai, 220 Eur. vertes; Roko baldų komplektas, 300 Eur. vertės; Roko kėdė, 30 Eur.; televizorius „Samsung“, 120 Eur. vertės; dėžė Popart, 25 Eur. vertės; romanetės Luko kambario, 500 Eur vertės; romanetės Roko kambario, 300 Eur. vertės; romanetės miegamojo kambario, 300 Eur. vertės; užuolaidos svetainės, 800 Eur. vertės; pirmo aukšto karnizai, 250 Eur. vertės. Atsakovui T. R. privačion asmeninėn nuosavybėn priteisti turto, kurio bendra vertė 18 794,99 Eur: 1/2 dalį nuo 30 213,99 Eur. pinigų sumos, tai yra 15 106,99 Eur., laikomus antstolio A. B. sąskaitoje; 50 vnt. vardinių paprastųjų bendrovės „LITĄ Inturtrading", UAB, j. A. k. 301732401, akcijų - bendros 1448 Eur. (5 000 Lt.) nominalios vertes, vienos akcijos vertė - 28,962 Eur. (100 Lt.); šaldytuvas AEG Electrolux, 80 Eur. vertės; Sniego motociklas Arctic cat (neveikiantis), 500 Eur. vertės; Televizorius LG ir stiklinis stalelis, 200 Eur. vertės; Namų kino sistema, 150 Eur. vertės; Šašlykinė, 100 Eur. vertės; Vyriškas dviratis, 50 Eur. vertės; Kalnų dviratis, 200 Eur. vertės; Stalas "Ashley" ir 4 kėdės, 300 Eur. vertės; konvekcinė orkaitė, 150 Eur. vertės; šviestuvas su kabančiais krištoliukais laiptinės, 100 Eur.; lova dvigulė, 50 Eur. vertės; miegamojo šviestuvas, 100 Eur. vertės; pirmo aukšto vonios šviestuvas, 50 Eur. vertės; tambūro šviestuvas, 50 Eur. vertės, šviestuvas "Tiffanny". 80 Eur. vertės; miegamojo komoda, 20 Eur. vertes; drabužių spinta, 30 Eur. vertės; vonios veidrodis, 30 Eur. vertės. Atsakovui T. R. dėl ieškovei L. R. tenkančios didesnės santuokoje įgyto turto dalies priteisti 2737,50 Eur piniginę kompensaciją.

8) Prievolę trečiajam asmeniui M. M. pagal 2014 m. balandžio 17 d. Paskolos sutartį Nr. 2014/04/17-2 po santuokos nutraukimo palikti asmenine T. R. prievole.

9) Prievolę trečiajam asmeniui A. G. pagal 2014 m. balandžio 17 d. Paskolos sutartį Nr. 2014/04/17-1 po santuokos nutraukimo palikti solidaria L. R. ir T. R. prievole.

10) Prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl 1977,40 Eur skolos ir 28,54 Eur. palūkanų po santuokos nutraukimo palikti solidaria L. R. ir T. R. prievole.

11) Prievolę trečiajam asmeniui I. P. dėl 33 000 Eur. skolos po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria L. R. ir T. R. prievole.

12) Prievolę Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažinti asmenine T. R. prievole.

13) Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.

7. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. G. bei jo atstovas advokatas Ž. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. T. R. paprašė paskolinti pinigų namo statybai. Paskola buvo duota litais. Jis skolinosi, nes trūko pinigų namo statybai. Su ieškove ir atsakovu buvo draugai, draugavo šeimomis. Neatsimena, ar jie statėsi, ar įrenginėjo namą tuo metu, kai skolinosi pinigus. Nebuvo kalbos ar L. R. žino apie šią paskolą. Iniciatyva skolintis pinigus buvo T. R.. Jis pats neinformavo L. R., nes nemanė, jog bus problemų. Paskolos sutartį pasirašė 2014 m. balandžio 17 d., pinigus perdavė 2014 m. balandžio 18 d. Nekontroliavo kaip išleidžiami pinigai. Pinigus skolino kaip šeimai. Skola turėjo būti grąžinta 2016 m. Paskolos sutartį pasirašė kontoroje. T. R. atvežė sutartį į kontorą. Dėl paskolos ir palūkanų skambino T. R..

11. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimas turi būti aiškus. Keli mėnesiai turi 5 savaitgalius. Todėl rekomenduoja bendravimo tvarką poriniais ir neporiniais savaitgaliais. Savaitgalis prasideda šeštadieniu. Tėvai privalo vieni kitus informuoti apie vaikų išsivežimą, raštiško sutikimo nebūtina. Apibrėžti tvarką ir reikalavimus, valandas reikia aiškiai. Ieškovė įrodymais pagrindė vaikų išlaikymo paskaičiavimą. Atsakovas neskiria tiek išlaikymo vaikams, mažiau laiko būna su jais, ieškovė geriau žino kiek išleidžia vaikams. Pritaria ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui. Po santuokos nutraukimo vaikai negali patekti į blogesnę finansinę padėtį. Mano, kad atsakovo priešieškinyje nurodyta suma vaikų išlaikymui 100 Eur yra per maža. Tačiau mano, kad priešieškiniu T. R. prašoma nustatyti bendravimo tvarka geriau atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

13. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. M. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jo klausimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje.

15. Atsižvelgiant į tinkamą informavimą apie procesą bei į gautus prašymus, byla išnagrinėta nedalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui, M. M., I. P., UAB „Aukštaitijos vandenys“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

16. Šalys 2005 m. gruodžio 31 d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. 643 (byloje esantis santuokos liudijimo originalas). Šalims gyvenant santuokoje gimė nepilnamečiai vaikai R. R. 2006 m. liepos 23 d., ir L. R. 2012 m. gegužės 7 d. (I t. b.l. 25,26).

17. CK 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

19. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad ieškovė. Todėl šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko nuo 2015-12-20 d., o atsakovas nurodo, jog nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kada jis pradėjo gyventi atskirai nuo šeimos. Ieškovė kaltina sutuoktinį, kad jis paliko šeimą ir daugiau ja nesirūpino, jog gyvendamas su šeima atsakovas taip pat šeimos nariams mažai skyrė dėmesio, daugiau rūpinosi savo gerove, buvo neištikimas. Tačiau teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, tam tikras apklaustų liudytojų A. R., V. G., L. K., D. M. nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių bendro ūkio vedimas ir bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios. Ieškovė patvirtina, kad iki to laiko jiems su sutuoktiniu nekilo jokių klausimų kas turi pirkti maistą ar rūpintis kitais bendrais šeimos ūkio vedimo klausimais, nes tai darė abu kartu, mokesčius už būstą ir kitus finansinius klausimus tvarkė sutuoktinis T. R.. Teismas laiko įrodytu sutuoktinių bendro gyvenimo iširimo faktą nuo 2016 m sausio mėnesio. Į bylą išreikalautas atsakovo T. R. sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki to laiko 2015 metais T. R. daryti pavedimai AB LESTO, UAB „Aukštaitijos vandenys“, kuriuo jis prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių, o vienas iš paskutiniųjų padarytų pavedimų buvo 2016-01-15 d. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (VII t. b.l. 138-178) bei vėliau padaryti tik pavieniais tokie pavedimai. Nuo šio paminėto laiko, įvykus konfliktui tarp sutuoktinių, jų gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Liudytojos patvirtino konfliktiškus santykius, bendrų reikalų tvarkymo nutrūkimą. Abu sutuoktiniai vienodai nurodo, kad T. R. išėjo iš šeimos 2016 m. rugpjūčio mėnesį, pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos, kai tuo tarpu santuokos nutraukimo byla teisme jau buvo pradėta 2016-05-03 d. (I t. b.l. 3-15). Ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe ir nelojalumu, nepagarba jai, šeimyninėms vertybėms. Atsakovas kaltina sutuoktinę konfliktų provokavimu, negebėjimu spręsti iškilusius klausimus, priekaištavimais, pažeminimais dėl mažo uždarbio. Nurodo, kad dėl šios priežasties, dėl nuolatinių priekaištų, policijos kvietimo, konfliktų provokavimo, jis išsikėlė gyventi atskirai nuo šeimos. Ieškovė nurodė, kad konfliktai prasidėjo nuo gautos koketiško pobūdžio žinutės iš moters vardu Margarita ir nuo tada, pasak ieškovės, atsakovas pripažino turintis kitą moterį, siūlė kitokias jų šeimos gyvenimo sąlygas, kurios nebuvo priimtinos ieškovei. Mano, kad tai nebuvo dalykinis bendravimas.

20. Taigi, abu sutuoktiniai dėl santuokos iširimo kaltina vienas kitą. Sutuoktinio kaltę L. R. įrodinėjo antstolio A. B. 2016 m. sausio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0025/16/0002, kuriame nurodyta, jog išmaniojo telefono pagalba nustatė, kad T. R. yra Trakų rajone, prie Gilušio ežero, antstolis tai fiksavo pridėtomis fotonuotraukomis (I t. b.l. 137,138). Taip pat ieškovė pateikė į bylą pačios sudarytą sutuoktinio komandiruočių grafiką, 2015-12-31 – 2016-01-03 elektroninių laiškų iš T. R. elektroninio pašto išrašus, 2015-12-31 d. rezervacijos patvirtinimą viešbutyje „Spa Vilnius Anykščiai“, socialinio tinklo „Facebook“ T. R. paskyros nuotraukomis, teniso piramidės išrašu (II t. b.l.15, 16-30). Be to, ieškovė L. R. tvirtino, kad 2016 m. vasario mėnesį sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo smurtą, dėl to ji kreipėsi į policiją, į bylą pateikė specialisto išvadą, kurioje užfiksuotos poodinės kraujosrūvos dešiniame žaste, nežymus sveikatos sutrikdymas, bei fotonuotraukas (I t.b.l. 94,II t. b.l. 53-55). Ieškovė liudytojos savo mamos V. G. parodymais įrodinėjo sutuoktinio kaltę, liudytojų savo draugių D. M. ir L. K. parodymais įrodinėjo tą aplinkybę, jog sutuoktinis T. R. 2016 m. sausio mėnesį atėmė iš jos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi iki tol ir kuris formaliai buvo registruotas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat, ieškovė mano, kad atsakovo neištikimybės faktą patvirtina 2017-12-07 d. mokėjimo nurodymas, kuriame mokėtojas M. M. atliko pavedimą 23,80 Eur sumai Viešajai įstaigai Aukštaitijos krepšinio mokyklai už L. R. treniruotes (VI t. b.l. 25).

21. Atsakovas T. R. visas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, nurodydamas, kad ieškovė be priežasties ir dėl pavydo išgalvojo įvairias istorijas, o jo santykiai su minima moterimi M. M. yra dalykiški, kadangi jis ieško rinkos Vokietijoje, turi įvairių verslo partnerių ir kitose užsienio valstybėse, todėl vyksta į komandiruotes. Visa tai nepatiko ieškovei, todėl jų santykių konfliktiškumas tik gylėjo. Atsakovas sutuoktinės L. R. kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo liudytojos savo motinos A. R. parodymais. Taip pat paaiškino, kad jų santykiai pašlijo jau 2013 metais, o jis stengėsi juos taisyti. Mano, kad gimus antram vaikui, ieškovė pamiršo jį kaip sutuoktinį, rodė mažiau dėmesio, o kėlė tik turtinius reikalavimus. Jis organizavo susitaikymo išvyką 2015 metais per Jonines, tačiau tas nepadėjo. Mano, kad jis vykdė visas sutuoktinio pareigas, stengėsi, dirbo, įrenginėjo namą, tačiau ieškovei vistiek buvo negerai.

23. Ieškovės pateikta specialisto išvada, kurioje užfiksuotos poodinės kraujosrūvos dešiniame žaste, nežymus sveikatos sutrikdymas, bei fotonuotraukos taip pat nepatvirtina sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi šiuo atveju T. R. atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija baudžiamosios teisės prasme (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Ieškovė nesikreipė į policijos komisariatą su pareiškimu dėl jos atžvilgiu padaryto sveikatos sutrikdymo, teismas nepriėmė nuosprendžio dėl šių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vartojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Tokių įrodymų įrodomoji vertė kelia teismui abejonės ir dėl to, kad šalių santykiai buvo pašliję, šalys konfliktavo, specialisto tyrimas atliktas 2016-02-19 d., o šiek tiek daugiau nei po dviejų mėnesių, t.y. 2016-04-29 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Kitokių įrodymų, jog atsakovas vartojo smurtą prieš atsakovę santuokos metu, nėra pateikta. Priešingai, liudytojomis apklaustos ieškovės ir atsakovo motinos, atitinkamai V. G. bei A. R. patvirtino, kad iki aptarto laikotarpio pradžios, kai sutuoktiniai pradėjo konfliktuoti, jokių smurto apraiškų šalių šeimoje nebuvo. Sutuoktiniai gyveno darnų gyvenimą. Šios liudytojos teismui pasakojo daug sutuoktinių gyvenimo aplinkybių iki jo iširimo ir po to. Ieškovės motina pabrėžė ieškovės pranašumus, teigiamas charakterio savybes ir kaltino atsakovą dėl santuokos iširimo, o atsakovo motina nurodė, kad konfliktų iniciatorė buvo ieškovė, vardijo teigiamas sūnaus savybes. Abu sutuoktiniai įrodinėjo vienas kito kaltumą ir šių liudytojų parodymais. Tačiau teismas sprendžia, kad tiek viena liudytoja tiek kita siekia apginti savo artimų asmenų interesus, yra artimais ryšiais susiję su šalimis bei turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip šališkus vienos iš šalių naudai.

24. Liudytojos L. K. bei D. M. ieškovės draugės patvirtino, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl automobilio naudojimo. Jos skolino automobilį, kadangi sutuoktinis jį atėmė iš L. R.. Tačiau iš visų apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad konfliktai vyko iš esmės dėl visų klausimų. Todėl iš apklaustų liudytojų turinio teismas sprendžia ir tai, kad jog tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis negebėjo kalbėtis, nusileisti, ieškoti kompromisų, spręsti iškilusių problemų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymi, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą.

26. Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė Račkauskienė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Klaipėdos g. 108-3, Panevėžyje, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai V. G.. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos (VI t. b.l. 71-72). Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nepilnametis R. R. raštu išreiškė pageidavimą gyventi su motina (VI t. b. l.73). Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl R. R., gimusio 2006 m. liepos 23 d., ir L. R., gimusio 2012 m. gegužės 7 d. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. R. (CK 3.59 straipsnis).

31. Kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiški, kurių neigiamus padarinius jaučia šalių nepilnamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaiką į konfliktą, skirti jam individualaus dėmesio, atskirti tėvų skyrybų faktą nuo jų pareigos rūpintis ir mylėti vaiką bei griežtai laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, išeina už ieškinio ir priešieškinio ribų, viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnis) ir nustato sekančią vaikų su tėvu bendravimo tvarką:

33. Nustačius nepilnamečių vaikų L. R. ir R. R. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jų išlaikymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur, o atsakovas po 100 Eur. Ieškovė nurodo, kad abiejų vaikų išlaikymui, jų būtinosioms reikmėms per mėnesį reikia maždaug 1200 Eur: abiejų vaikų maistui namuose - 630 Eur per mėnesį; R. R. mokyklinėms reikmėms (pratyboms, kuprinėms ir kt.) ir maitinimuisi mokykloje (iš viso 80 Eur), mokesčiams už L. R. lankomą darželį (50 Eur) - iš viso 130 Eur per mėnesį; abiejų vaikų vidaus ir lauko rūbams, avalynei (kiekvieno sezono) - 150 Eur per mėnesį, abiejų vaikų sveikatos priežiūrai (R. R. lankė logopedo konsultacijas - 30 Eur, abiejų vaikų vitaminams, maisto papildams, mokamiems skiepams, prireikus - vaistams, gydymo procedūroms, odontologų ir kt. specialistų konsultacijoms; transporto išlaidoms, vežiojant vaikus pas gydytojus, specialistus - 60 Eur per mėnesį; abiejų vaikų papildomam lavinimui, ugdymui (mažojo sūnaus lavinamiesiems žaislams, knygutėms ir kt.; už abiejų vaikų lankomas krepšinio treniruotes VšĮ Aukštaitijos krepšinio mokykloje (nuo 2017 m. spalio mėn. krepšinio mokyklą pradėjo lankyti ir jaunesnysis sūnus L. R.) - apie 30 Eur per mėnesį; abiejų vaikų lankomiems filmams, spektakliams, knygoms ir pan. – 40 Eur per mėnesį; abiejų vaikų poilsio reikmėms (vaikų atostogoms, išvykoms, vaikų draugų gimtadieniams ir pan.) - 50 Eur per mėnesį; abiejų vaikų higienos reikmėms (kirpyklų paslaugos, patalynė, rankšluosčiai, skalbimo, prausimosi priemonės, šampūnai, dantų šepetukai, pastos ir kt.), vaiko mobilaus ryšio paslaugos - iš viso 60 Eur per mėnesį; vaikų dalis komunaliniuose mokesčiuose - 80 Eur per mėnesį. Iš viso abiems vaikams jų būtiniems poreikiams, taupiai skaičiuojant, reikia 1200 Eur per mėnesį.

34. Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, neturi sveikatos problemų, kaip patys nurodė turi aukštuosius universitetinius išsilavinimus. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-01 sudarė 1014 Eur, ieškovo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį neatskaičius mokesčių 2017-09-01 sudarė 380 Eur (VI t. b.l.52-63). Ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Šalių turimas turtas – piniginės lėšos antstolio sąskaitoje, minėtos bendrovės akcijos, įvairūs daiktai yra dalintinas šiuo teismo sprendimu (V t. b.l.100). Abu turi du išlaikytinius.

35. Nepilnamečiai šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, tik R. R. nustatytas nervinis tikas, dėl kurio ieškovė perka vitaminus, papildus, vaistus. Ieškovė pateikė duomenis bei įrodymus apie turimas išlaidas vaikų išlaikymui (V t. b.l.103-138, VI t. b.l.100-109, VII t. b.l.14-54), tačiau teismas sprendžia, kad pagal šalių gaunamas pajamas, teismo vertinimu, ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas pažymi, jog kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Dėl to teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikius realiai atitinka mažesnę, nei ieškovės nurodyta 400 Eur vienam vaikui sumą, kurią privalo apmokėti abu vaikų tėvai.

36. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis šiuo metu yra 400 EUR. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečių būtinuosius ir specialiųjų poreikių nebuvimą bei į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, turi ir privalo vykdyti pareigą išlaikyti vaikus, todėl iš atsakovo priteistina nepilnamečių sūnų L. R. ir R. R. išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-04-29, iki jų pilnametystės, išskaičiuojant atsakovo T. R. pervestas lėšas į L. R. sąskaitą už sūnų išlaikymą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Teismas sprendžia, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaikų amžių, jų poreikius ir kt., ir nepažeistų atsakovo teisių ir interesų. Ši išlaikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija (CK 3.208 straipsnis). Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Atsakovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnų R. R. ir L. R. interesams (CK 3.203 straipsnis).

37. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

41. I. L. R. prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis iš pinigų sumos, esančios antstolio sąskaitoje, padalinti daiktus jos siūlomu būdu. Ieškovė mano, kad nukrypimas nuo lygių dalių būtinas, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Atsakovas prašė padalinti visą išvardintą turtą lygiomis dalimis, o jam priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Be to, atsakovas T. R. prašė paalinti tarp sutuoktinių po 50 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, o L. R. su tuo kategoriškai nesutiko.

42. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-491/2011; kt.).Taigi taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

45. Šiuo konkrečiu atveju šalys neginčijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų vertės (2 896,20 Eur). Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad jos priteistinos atsakovui T. R.. Ieškovė teigė, jog bendrovės valdyme nedalyvavo, T. R. yra vadovas, jis vienas priiminėjo sprendimus. Ieškovė 2009-2012 metais yra dirbusi bendrovėje buhaltere, vėliau išėjo į dekretines atostogas ir nebegrįžo. Kitokių duomenų, jog ieškovė dalyvavo bendrovės valdyme ar turėjo įtakos priimant sprendimus, teismui nėra pateikta. Iš tiesų 2018-03-01 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur, akcijų skaičius 100 vnt., įstatinio kapitalo dydis 2896 Eur (VIII t. b.l.2-4). Nors bendrovė įregistruota šalių santuokos metu 2008-05-21, jos vadovas T. R.. Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad bendrovės padėtis sunki, bendrovė turi įsiskolinimų, galimai atitinka nemokumo būseną. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018-03-30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2018-03-30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteista 10 630,60 Eur skola kreditorės UAB „Šiaulių teikimo bazė“ naudai. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į ieškovės poziciją, jog ji neturėtų prisiimti atsakomybės už atsakovo tam tikrų pareigų nevykdymą bendrovės atžvilgiu ir į tai, kad su ieškove nustatytina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į bendrovės turto pobūdį (turtinis kompleksas, visuma turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų (CK 1.110 straipsnis), siekiant užtikrinti netrukdomą bendrovės veiklą, bei garantuojant civilinių teisinių santykių stabilumą, ši bendrovė turėtų būti priteisiama vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant piniginę kompensaciją. Kadangi bendrovę įsteigė, jos akcininkas yra atsakovas, tik jis nuo 2008 m. gegužės mėn. dalyvauja bendrovės veikloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių 100 vnt. akcijų 2 896,20 Eur vertės priteistina atsakovui T. R..

46. Toliau spręstina dėl šalių įgytų daiktų – 7950 Eur vertės padalijimo. Siūlydami savo variantus tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė šiuos daiktus priteisti jų nurodyta tvarka. Tačiau sutapo, jog norimi daiktai priklausytų atitinkamai abiems vienu kartu, t.y.: stalas ir 4 kėdes (Ashley firmos, iš svetainės) – 400 Eur vertės, šviestuvas „Tiffany“ (iš svetainės) – 80 Eur, konvekcinė orkaitė „Electrolux“- 175 Eur, dvigulė lova 40 Eur, televizorius „LG“ ir stiklinis televizoriaus stalelis – 425 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka bendrovės akcijos, ieškovei priteistina daugiau šalių turimų daiktų natūra ir paminėti daiktai priteistini ieškovei pagal teismo aptartas vertes: krištolinis šviestuvas – 40 Eur, indaplovė „Electrolux“ (integruojama) – 200 Eur, baldų komplektas „Matteo“ (trivietė ir dvivietė sofos, pufas) – 225 Eur, sekcija (juoda, ąžuolo masyvo) ir staliukas - 1900, „Bohemijos“ krištolo sietynas (iš svetainės)- 400 Eur, skalbimo mašina ,,AEG“ – 80 Eur, lauko baldai (staliukas ir 2 kėdės) – 75 Eur, paveikslas „Balerina“ – 60 Eur, paveikslas „Moteris ant kamuolio“- 65 Eur, paveikslas „Paryžiaus gatvė“ – 75 Eur, moteriškas dviratis „Panther“ – 175 Eur, stalas ir 4 kėdes (Ashley firmos) – 400 Eur vertės, šviestuvas „Tiffany“– 80 Eur, konvekcinė orkaitė „Electrolux“- 175 Eur, dvigulė lova 40 Eur, televizorius „LG“ ir stiklinis televizoriaus stalelis – 425 Eur vertės, paveikslas „Šokanti moteris“ – 180 Eur, t.y. viso daiktų už 4595 Eur. Atsakovui priteistina: sniego motociklas „ArcticCat“ – 2000 Eur, šaldytuvas „AEG Electrolux“ – 80 Eur, aparatūra (kolonėlės, stiprintuvas, diskas) – 275 Eur, šašlykinė – 125 Eur, vyriškas dviratis – 175 Eur, vyriškas sportininis dviratis – 450 Eur, miegamojo šviestuvas – 100 Eur, vonios šviestuvas 50 Eur, tambūro šviestuvas – 50 Eur, miegamojo komoda 20 eur, spinta 30 Eur, t.y. viso už 3355 Eur. Į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, kurie pagal šalių paaiškinimus liko gyvenamajame name ir šiuo metu šalims nepriklauso. Padalinus aptartu būdu bendrą sutuoktinių turtą, matyti kad ieškovei priteistina viso turto už 19 701,99 Eur (15 106,99 Eur piniginių lėšų+4595 Eur sumai daiktų), o atsakovui už 21 358,19 Eur (15 106,99 Eur piniginių lėšų+3355 Eur sumai daiktų+2896,20 Eur vertės akcijos), todėl už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį ieškovei iš atsakovo priteistina 828,10 Eur kompensacija tenkančią didesnės vertės turtą. Teismo vertinimu toks santuokoje įgyto turto padalijimas, įvertinus ir tas aplinkybes, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiūra, atitinka šalių objektyvius poreikius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą, bei maksimaliai eliminuoja galimybę buvusių sutuoktinių poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

50. I. L. R. su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutiko. Apie paskolos sudarymą ji nieko nežinojo, sutuoktinis jos apie tai neinformavo, sužinojo tik tuomet, kai T. R. pateikė pradinį priešieškinį. Mano, kad paskolos sumą T. R. panaudojo ne šeimos poreikiams, šeimos gyvenamojo namo statybai, o asmeninėms reikmėms - teniso klubo veikloje, kelionėms į užsienį su kita moterimi. Nurodė, kad ji nebuvo paskolos šalis, nebuvo informuota apie T. R. skolinimąsi. Mano, kad šią sutartį T. R. sukūrė ir surašė tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kai T. R. ruošėsi sužlugdyti ją finansiškai, o ne 2014 m. balandžio mėnesį. Mano, kad jokių įrodymų byloje nėra, kad pirktos statybinės medžiagos iš šių paskolintų pinigų, o joms pirkti nepakako už parduotus butus ir gautas lėšas iš SEB banko. Tuo tarpu T. R. pritarė kreditoriaus reikalavimui, kadangi jis skolinosi lėšas namo įrengimui bei šeimos biudžetui atstatyti.

51. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-04-10 sudarė kredito sutartį su AB „SEB“ bankas dėl 62 268 Eur (215 000 Lt) kredito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 53 580 Eur (185 000 Lt) gyvenamojo namo statybos užbaigimui (It., b.l. 88, sutarties 2 p.). 8.1. p. sutarties šalys sutarė, kad paskolos dalis gyvenamojo namo pirkimui bus išmokėta iki 2014-07-10, o kredito sumos dalis skirta gyvenamojo namo statybų užbaigimui bus išmokėta iki 2015-06-01 (t. 1, b.l. 89). Paskolos sutarties 8.2.5 punkte šalys sutarė, kad paskolos dalis skirta nekilnojamojo turto statybai, gali būti išmokama dalimis, kurių negali būti daugiau kaip 10, iki 2015-06-01, o paskolos sutarties 8.2.3.3 punkte numatyta, jog kredito suma, nurodyta specialiosios dalies 2.2 punkte, išmokama tada, kai kredito gavėjas pateikia įrodymus, kad ne mažiau 46 417 Litų (13 443 Eur) nuosavų lėšų panaudojo statyboms. Atsakovas T. R. paaiškino, kad prieš kiekvieną lėšų pervedimą vykdavo vertinimai, kurių buvo 7-8, o po to bankas pervesdavo lėšas. Atsakovo pateiktas 2014-01-01 – 2014-12-31 d. sąskaitos išrašas patvirtina, jog 185 000 Lt kreditas buvo išmokėtas per tris kartus, pirmąjį kartą 2014-06-10 (VIII t. b.l.19).

52. Šalys 2014-04-14 pirkimo - pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 73 563 Eur (254 000 Lt) sumą (II t., b.l. 31-40). 4.1 sutarties punktas patvirtina, kad atsakovai pardavėjui sumokėjo 11 295 Eur (390000 Lt), o likusią sumą – 62 268 Eur (215 000 Lt), įsipareigojo sumokėti iš banko suteikiamo kredito (sutarties 4.1 ir 4.2 punktai). Gyvenamasis namas buvo parduotas už 148 000 Eur ir nuo 2017-07-31 nuosavybės teise atsakovams nebepriklauso (V t., b.l. 139-147-179). 2014-04-29 buvo sudaryta sutartis dėl atsakovams, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklausiusio buto, esančio Klaipėdos g. 128-31, Panevėžys, pardavimo už 25631 Eur (88500 Lt) sumą (II t. b.l.41-45). Sutarties 4.1.1.- 4.1.3. p. patvirtina, kad buto pirkėjas 12598,47 Eur (43500 Lt) sumokėjo prieš pasirašant sutartį, tai yra iki 2014-04-29, o likusią dalį 13033 Eur (45000 Lt) įsipareigojo pervesti ne vėliau kaip per 30 dienų. 2015-04-03 buvo sudaryta buto, esančio Ateities g. 32-39, Panevėžys, pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią T. R., jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą pardavė už 39 000 Eur (II t. b.l.46-52).

53. Atsakovas įrodinėdamas pasiskolintų lėšų panaudojimo šeimos poreikiams teigė, kad už parduotą butą, Klaipėdos g., dalį gautų lėšų – 10 738 Eur, skyrė ne namo statybai, o kredito įsipareigojimų padengimui, tačiau toks pavedimas į bylą buvo pateiktas tik vienas, atitinkantis 18592,67 litų sumą (5388 Eur) (VII t. b.l.64,69) ir kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovo skaičiavimais sudubliuotas. Taigi padengus kito buto paskolą sutuoktiniams liko 20 131 Eur, o pardavus butą Ateities gatvėje, iš viso šalys turėjo apie 59 131 Eur bei skolintų lėšų iš AB SEB banko atitinkamai 115 848 Eur sumai, t.y. viso apie 174 979 Eur. Sprendime jau buvo aptarta ir tai, kad pradinio ieškinio pateikimo dieną nekilnojamasis šalių turtas įvertinas 165 000 Eur sumai, o įvertintas ir parduotas 2017-07-31 už 148 000 Eur sumą (IV t. b.l. 2-46). Šalys neabejotinai pirko ir baldus, buitinę techniką, kurių vertė sprendžiant iš visos bylos medžiagos buvo apie 10000 Eur. Tačiau visos šios aplinkybės, skolintų bei gautų lėšų pardavus turtą suma, nepagrindžia išvados, jog šeimai lėšų trūko ir jas buvo būtina skolintis iš kitų šaltinių. Atsakovas taip pat teikė PVM sąskaitas faktūras, sutartis, kvitus, kasos pajamų orderio kvitus, važtaraščius bei tvirtino, jog išleido 21 733,13 Eur už namo įrengimą meistrams, statybininkams (V t. b.l.5-27). Taip pat nurodė, kad daliai išlaidų pagrįsti atsakovas neturi rašytinių įrodymų, kadangi mokėjo grynais pinigais. Tačiau ir šios išlaidos visas kartu sudėjus nepatvirtina fakto, kad šalys turėjo poreikį skolintis, nes jos neviršija jau aptartos sumos, gautos už parduotus šalių butus, pasiskolintas iš banko. Todėl byloje nepaneigti L. R. teiginiai, kad skolintis gyvenamojo namo statybai ir vidaus įrengimui iš trečiojo asmens nereikėjo, nes buvo sudaryta paskolos sutartis su AB „SEB“ banku bei parduotas šeimai priklausęs nekilnojamas turtas - du butai, už kuriuos gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai ir įrengimui.

54. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija jog sutuoktinis sandorius sudaro kai yra kito sutuoktinio sutikimas netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

57. Byloje atsakovui pateikus jo sudarytas paskolos sutartis nesant ieškovės sutikimo, aplinkybę, kad šios sutartys sudarytos šeimos interesais, t. y. kad paskolos gautos siekiant bendrų šeimos poreikių tenkinimo, privalėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Įvertinus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė žinojo apie sutuoktinio paskolos sutartį sudarytą su A. G. ir jai pritarė. Be to, iš visų aptartų įrodymų, ieškovė neturėjo ir pagrindo manyti, jog yra poreikis skolintis. Nors ji posėdžio metu pati patvirtino, kad visus finansinius reikalus tvarkė sutuoktinis, tačiau ir iš liudytojų parodymų nebuvo gauta duomenų, kad šeima turėjo finansinių sunkumų. Atsakovo darbo užmokestis 2013,2014,2015 metais neatskaičius mokesčių siekė apie 1738 Eur (6000 Lt) (II t. b.l.56), atskirais laikotarpiais, kai nebuvo vaikų auginimo atostogose, dirbo ir ieškovė, o tai paneigia aplinkybes, kad šeimos finansinė padėtis tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryta paskolos sutartis su kreditoriumi, buvo sunki. Atsakovas taip pat neneigė, jog jis turėjo poreikių komandiruotėms, kelionėms, dalyvavo dviejų klubų (teniso, džipų) veikloje, su klubais keliavo. Taigi byloje teismo nustatyta, kad ieškovė pagal šias paskolos sutartis nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų ir nežinojo apie jų sudarymą. Atsakovui prisiimant prievoles savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, ir neinformuojant apie tai sutuoktinės, nėra teisinio pagrindo priskirti tokių prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 20 d. Nr. 3K-3-128/2008).