- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-707-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03317-2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-707-755/2016
Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr.2-08-3-03317-2016 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 30 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4332-837/2016 pagal ieškovės L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui T. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu, padalinti santuokos metu įgytą turtą.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo vardu registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei įmonės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė priteisti iš T. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R. ir L. R., kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-29) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje. Kitos dalies prašymo teismas netenkino.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, abiejų šalių gaunamus darbo užmokesčio dydžius, į tai, kad šalys turi kreditorių, kuriems mokamas kreditas, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo vardu registruotos įmonės akcijoms, įmonės kilnojamajam ir nekilnojamam turtui yra nepagrįstas įrodymais. Nurodė, kad asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 148 str. 2d.). Teismo nuomone, ieškovės baimė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo vardu registruotos įmonės akcijoms, šios įmonės kilnojamajam ir nekilnojamas turtui, kad atsakovas savo prievolės neįvykdys, nėra pagrįsta, nes atsakovo vardu registruota įmonė yra vykdantis veiklą juridinis asmuo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ir atsakovo vardu registruotos įmonės sunkią finansinę padėtį, bendra ieškinio suma (125476,49 Eur) yra žymiai didesnė nei nominali akcijų vertė – 2896,20 Eur, kuri nelaikytina didele. Teismas nurodė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo vardu registruotos įmonės akcijoms, šios įmonės kilnojamajam ir nekilnojamas turtui tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, o įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo (CPK 7 str.). Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 137 str. 6 d., teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcijoms, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą – taikyti areštą T. R. vardu registruotoms bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms, uždraudžiant atsakovui bet kokiu būdu perleisti akcijas, jas įkeisti, atlikti su jomis bet kokius sandorius.
Ieškovė nurodo, kad teismas, atsisakydamas areštuoti akcijas, neužtikrino, kad sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar netaptų nebeįmanomas. Pranešimas viešo registro tvarkytojui vadovaujantis CPK 137 str. 6 d. nėra laikinoji apsaugos priemonė, tai neužkerta kelio akcijų perleidimui. Atsakovas be jos žinios gali siekti pašalinti akcijas iš dalytino turto – jas perleisti, įkeisti, atlikti įvairius sandorius. Nurodo, kad į dalytino turto sąrašą ieškinyje yra įtrauktos akcijos – 100 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, ši bendrovė įsteigta gyvenant santuokoje, akcijos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas yra bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Akcijų turto areštas yra būtinas, nes atsakovas gali tyčia, fiktyviai jas perleisti ir neliks dalytino turto, gali akcijas įkeisti, sumažinant jų vertę. Atsakovas grasino, kad bendrovę padarys nuostolingą, taip nori atgrasyti nuo reikalavimo padalyti įmonės akcijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės 2016-05-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis neturėjo ir neturi planų parduoti ar kitaip kaip nors apsunkinti disponavimą turimomis akcijomis. Nesant realių motyvų ir pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliantei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis bei kenkti bendrovės prestižui bei įvaizdžiui. Apeliantės reikalavimas nepagrįstas įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovo vardu registruotas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Teismo nutarties dalis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą bei netaikė arešto bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtui nėra skundžiama.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir, nesiėmus šių priemonių teismo įvykdymas, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovei, prašančiai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.
Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ji, be kita ko, kaip bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą prašo padalyti ir 100 vnt. santuokos metu įkurtos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2896,20 Eur vertės (b.l. 2-14). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teisme bus sprendžiamas turto, tame tarpe ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, padalijimo klausimas,daro išvadą, kad ginčo dalykui yra tikslinga taikyti areštą, nes priešingu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į ginčo dalyką, taip pat į tai, kad ieškovės turto padalijimo reikalavimo suma yra didelė – ieškovė prašo priteisti jai turtą 115411,49 Eur vertės, o bendra ieškinio suma yra 125476,49 Eur, UAB akcijų perleidimas ar sandorių dėl jų sudarymas gali apsunkinti akcijų dalijimo procesą, įtakoti trečiųjų asmenų teises. Siekiant to išvengti, tikslingas akcijų areštas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovo vardu registruota įmonė yra vykdantis veiklą juridinis asmuo, nėra duomenų apie įmonės sunkią padėtį, o bendra ieškinio suma yra žymiai didesnė nei nominali akcijų vertė, nepateisina aptariamos laikinosios apsaugos priemonės netaikymo nagrinėjamu atveju. Kaip nepagrįstas vertintinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog vadovaujantis CPK 137 str. 6 d., teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, kas apylinkės teismo nuomone ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama. Pažymėtina, kad ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą. Kodėl pranešimas registro tvarkytojui CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka yra pakankamas ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių įgytas ir dalytinas turtas išliktų tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, t. y. kad įmonė nebūtų parduota ar kitaip perleista, suvaržytos nuosavybės teisės į ją, sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės arešto taikymas atsakovo vardu registruotoms bendrovės akcijos yra būtinas ir atitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus tikslus – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Antraip iš esmės pasikeitus bendrovės teisiniam statusui, akcijų savininkui, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas galėtų prarasti aktualumą, jei dalytinas turtas – bendrovių akcijos – neišliktų ar jų vertė dėl apsunkinimų ženkliai sumažėtų.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei aptariama laikinoji apsaugos priemonė nebūtų taikoma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo taikyti dalintino turto – akcijų arešto, netinkamai vadovavosi šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo principais, netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes, neatsižvelgė į grėsmę ieškovės interesams, todėl nepagrįstai prašymo dalies dėl arešto taikymo akcijoms netenkino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas yra keistina, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendrovės akcijų arešto patenkinant (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės L. R. ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti T. R. vardu registruotas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas uždraudžiant atsakovui, kurio vardu registruotos akcijos, šiomis akcijomis disponuoti - jas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.