Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 01.00 val. iki 2022 m. balandžio 3 d. 10.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 50 MGL, t. y. 2 500 Eur dydžio, ją sumokant per teismo nustatytą 24 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. B. E. Z. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš D. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 115,58 Eur turtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu elgėsi agresyviai, nuolat stangrino rankas, savo ranka griebė Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistui E. Z. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip nukentėjusiajam padarydamas kaklo raumenų ir sausgyslių patempimą, taip pat kairės alkūnės sumušimą, kas vertinama kaip nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo D. B. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą nuosprendį teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia.

16. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-10-628/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

19. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.45 val., du policijos pareigūnų ekipažai atvyko prie naktinio klubo, adresu (duomenys neskelbtini), gavus iškvietimą apie du agresyvius asmenis. Vienas tų asmenų – D. B., smogė apsaugos darbuotojui M. K.. Policijos tarnybiniai automobiliai su skiriamaisiais ženklais įvažiavo į naktinio klubo kiemą, iš pirmojo ekipažo pirmas iššoko uniformuotas pareigūnas E. Z. ir pradėjo sulaikyti ketinantį smurtauti prieš apsaugos darbuotoją D. B.. D. B. vidiniu rankos linkiu apkabino nukentėjusiajam E. Z. per kaklą, smaugė ir taip vykstant grumtynėms abu nugriuvo. Šio įvykio metu E. Z. padarytas kaklo raumenų ir sausgyslių patempimas, kairės alkūnės sumušimas, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis skundžiamame nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis tyčia pasipriešino policijos pareigūnui E. Z., panaudodamas fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Z. sveikatą, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai: iš dalies paties apelianto D. B. parodymai (jog jis neneigė, kad bandė smogti apsaugos darbuotojui M. K.), nukentėjusiojo E. Z. parodymai (jog atvykus iškvietimo adresu, jis pastebėjo prie klubo, lauke, vykstantį konfliktą. D. B. smūgiavo kairės rankos kumščiu apsaugos darbuotojui į galvos sritį, dėl to, nieko nelaukęs, išlipo iš tarnybinės transporto priemonės ir pasileido bėgti link D. B., o kolegos – vyriausieji patruliai G. P. ir M. G. – nubėgo link kito konflikto dalyvio. Bėgant prie D. B., nukentėjusysis garsiai ir aiškiai išreiškė komandą minėtam vyrui „policija“, „ant žemės“. Bandant D. B. sulaikyti nuo smurtinių veiksmų prieš apsaugos darbuotoją, D. B. kaire ranka griebė nukentėjusiajam už kaklo, apsikabino ir pradėjo smaugti, o nukentėjusysis, žinodamas, koks tai pavojingas veiksmas, padarė kelis žingsnius, klaupėsi, bandydamas išsilaisvinti, tačiau tuomet abu kartu nugriuvo. Nukentėjusysis pajuto nežymų fizinį skausmą kaklo srityje. D. B. ranką nukentėjusiajam nuo kaklo patraukė nukentėjusiajam padėti atbėgę policijos pareigūnai – vyriausieji patruliai Š. Ž. ir M. V.. Tuoj pat po įvykio nesikreipė į medicinos įstaigą, nes tuo metu jis nejuto jokio fizinio skausmo rankoje ar kakle. Tačiau 2022 m. balandžio 4 d., apie 16.00 val., nukentėjusysis nuvyko į (duomenys neskelbtini) dėl stipraus kaklo bei kairės rankos, alkūnės skausmo. Apžiūrėję gydytojai diagnozavo kairės alkūnės sumušimą, kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimą. Nedarbingumo atsisakė, nes tuo metu galėjo valdyti ranką bei kaklą. Skausmui malšinti vartojo skausmą malšinančius vaistus), liudytojų policijos pareigūnų Š. Ž. ir M. V. parodymai (jog atvažiavus į įvykio vietą, matė, kad D. B. puolė apsaugos darbuotoją, tuo pat metu iš pirmojo ekipažo iššoko jų kolega E. Z., kuris greitai pribėgo prie D. B.. Bandant sulaikyti minėtą vyrą, pastarasis kairės rankos vidinės alkūnės dalimi sugriebė E. Z. už kaklo ir taip laikė prispaudęs prie savęs. Tuo metu E. Z. buvo atimta galimybė pasipriešinti ar judėti, kadangi jis buvo smaugiamas. Tai pamatę, jie pribėgo padėti E. Z., sakė D. B. paleisti rankas. Pribėgdami jie rėkė, kad „policija“, kad „rankas duotų už nugaros“, bet D. B. jų neklausė, viską reikėjo daryti per jėgą. Rankas atlaisvinti bandė jie dviese. Rankas reikėjo praplėšti, nes E. Z. kaklas buvo D. B. alkūnės linkyje. Atlaisvinus rankas, E. Z. išsilaisvino. Po to jie užlaužė D. B. rankas ir uždėjo antrankius. D. B. elgėsi neadekvačiai, nuolat stangrino rankas, bandė ištrūkti, tokiais veiksmais bandė išvengti sulaikymo. Liudytojai pažymėjo, jog pareigūnų automobiliai buvo pilnai žymėti, su įjungtais švyturėliais, o patys pareigūnai buvo su uniformomis), liudytojo R. O. parodymai (jog įvykio dieną matė dviejų neblaivių asmenų konfliktą su apsaugos darbuotoju, kadangi jie norėjo patekti atgal į klubą „M.“. Buvo iškviesta policija. Kai atvyko pareigūnai, pastebėjo, jog vienas ar du pareigūnai grūmėsi su D. B., matė, kaip jam gulinčiam dėjo antrankius. Prieš tai D. B. stovėdamas bandė nuo savęs nustumti pareigūnus, priešinosi sulaikomas, nedavė rankų. D. B. buvo apsikabinęs policijos pareigūną per kaklą), Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (jog iš vaizdo įrašo matyti, kaip pareigūnų automobilis įvažiuoja į kiemą, matyti, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras kaire ranka smūgiuoja vyrui, galimai apsaugos darbuotojui. Po smūgio iš pirmojo važiuojančio policijos pareigūnų automobilio išlipa policijos pareigūnas, kuris pribėga prie stambaus vyro. Policijos pareigūnui pribėgus, vyras kairės rankos alkūne užspaudžia pareigūnui už kaklo, po to pareigūnas pargriūna ant kelių ir vėliau pargriūna jie abu), Objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (jog vaizdo įraše matomas tarnybinis policijos automobilis, kuris privažiuoja du gatvėje stovinčius vyrus. Vyras, vilkintis megztinį, kaire ranka vieną kartą smūgiuoja vyrui, vilkinčiam švarką, į galvos sritį. Šalia sustoja pareigūnų automobilis, iš jo išlipa du pareigūnai. Pareigūnas, išlipęs iš keleivio pusės, bėga link rodomo vyriškio, rankomis apkabina jo kaklą ir verčia ant grindinio. Vyriškis, vilkintis megztinį, apkabina pareigūno kaklą kaire ranka. Pareigūnas su vyriškiu, vilkinčiu megztinį, krenta ant grindinio. Pribėga dar du pareigūnai, grumiasi su vyriškiu, vilkinčiu megztinį. Pareigūnų grumtynės su vyriškiu, vilkinčiu megztinį, baigiasi, vyriškis sulaikytas, trijų pareigūnų pakeliamas nuo grindinio ir nuvedamas), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria, remiantis E. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, E. Z. nustatytas kaklo raumenų ir sausgyslių patempimas, kairės alkūnės sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie nėra būdingi sužalojimams padaromiems sau pačiam nukentėjusiajam griūnant, krentant ir pan., sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2022 m. balandžio 3 d., sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, patvirtinančią nuteistojo D. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. jog D. B., jo sulaikymo metu, elgėsi agresyviai, aktyviai priešinosi policijos pareigūno E. Z. pastangoms jį sulaikyti, stangrino rankas, ranka griebė policijos pareigūnui E. Z. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis E. Z. bei liudytojai Š. Ž., M. V., R. O. galėjo apkalbėti nuteistąjį D. B., apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusysis E. Z., tiek minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą, netikėti jų parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, jog D. B. nesuprato, kad vyksta jo sulaikymas, nebuvo įspėtas apie sulaikymą, nesipriešino, o griūdamas instinktyviai apkabino pareigūno kaklą, pažymi, jog tokią nuteistojo poziciją paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad jis, pribėgdamas prie D. B., šaukė „policija“, „gult ant žemės“, o D. B. neketinant paklusti, apkabino jį, bandydamas pargriauti, tuo metu D. B. kaire ranka griebė nukentėjusiajam už kaklo, apsikabino ir pradėjo smaugti. D. B. ranką nukentėjusiajam nuo kaklo jėga patraukė nukentėjusiajam padėti atbėgę policijos pareigūnai – vyriausieji patruliai Š. Ž. ir M. V., kurie apklausti liudytojais patvirtino šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog D. B. apsikabina E. Z. ne griūdamas, o prieš tai, E. Z. apkabinus jį, tuomet E. Z. traukiasi ir klaupiasi. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, E. Z., ne vienerius metus dirbantis pareigūnu, su pažeidėjais moka elgtis. Tačiau nagrinėjamu atveju jis nugriuvo, būdamas apkabintas per kaklą, kas rodo, jog vyko grumtynės, o D. B. rankas nuo nukentėjusiojo kaklo atkabino atbėgę kiti policijos pareigūnai – M. V., Š. Ž.. Iš kito vaizdo įrašo, esančio baudžiamojoje byloje, taip pat matyti, kad tarnybinis automobilis atvažiavo, sustojo už kelių metrų nuo D. B.. Nagrinėjamo įvykio metu buvo tamsus paros metas, todėl D. B. neabejotinai matė ir suprato, kad atvyko policija, be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad jie visi buvo su tarnybinėmis uniformomis, nukentėjusiojo E. Z. ir D. B. kontaktas vyko matant vienas kitą, o tai leidžia spręsti, kad pareigūno E. Z. atliekami veiksmai aiškiai leido D. B. identifikuoti E. Z., kaip policijos pareigūną. Byloje nustatytų duomenų visuma, nuteistojo D. B. padarytų veiksmų pobūdis prieš nukentėjusįjį leidžia spręsti, kad D. B. suvokė, jog panaudoja fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, taip priešinosi jam ir norėjo taip veikti.

27. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad E. Z. į (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2022 m. balandžio 4 d. 16.21 val. dėl kaklo, kairės alkūnės skausmo, tinimo. Gydymo įstaigoje atlikta alkūnių, stuburo kaklinės dalies rentgenografija, aiškių kaulų lūžių, listezių nenustatyta, tačiau pacientą tikrinant neurologiškai, nustatyta, kad kaklo judesiai yra riboti skausmo, taip pat gydytojo ortopedo traumotologo specialios apžiūros metu nustatytas kairės alkūnės skausmas, tinimas. E. Z. diagnozuotas kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimas bei kairės alkūnės sumušimas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas J. Plenta patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad, nors E. Z. apžiūros, vykusios 2022 m. balandžio 22 d., metu nukentėjusiajam jokių sužalojimų nenustatyta, tačiau, remiantis pateiktais (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymais (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), gydytojų surašytais 2022 m. balandžio 4 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį, jam padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto J. Plentos vertinimu, nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti taip, kaip buvo nurodyta užduotyje atlikti tyrimą, ir užduotyje nurodytu laiku. J. Plenta pažymėjo, kad alkūnės tinimą gydytojai matė vizualiai, dėl skausmo pajutimo turėjo atlikti mėginius, stebint judesius, o diagnozuojant kaklo raumenų sužalojimą, gydytojams nėra svarbu aprašyti, kurie judesiai riboti, jie tiesiog konstatuoja faktą. Specialistas taip pat pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas sulaikymas vyko kelias sekundes, tuo metu atsiranda pliūpsnis adrenalino, o, kai yra stresas, raumenys įšilę, žmogus skausmo nejaučia, tačiau vėliau, kai raumenys pailsi, atsipalaiduoja, adrenalino sumažėja, padaryti sužalojimai, patempimai pradedama „duoti“ skausmą, judesių sutrikdymą. Todėl, specialisto vertinimu, visiškai normalu, kad E. Z. skausmu pradėjo skųstis ne iš karto po įvykio, o praėjus kuriam laikui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad nuteistasis padarė baigtą nusikaltimą, nes, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiajam vykdyti jam pavestas tarnybines pareigas, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šią išvadą pateikusio specialisto J. Plentos paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu bei apeliacinės instancijos teisme, taip pat byloje surinkti duomenys apie E. Z. konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybės, patvirtina, kad D. B. padarė nukentėjusiajam kaklo raumenų ir sausgyslių patempimą, taip pat kairės alkūnės sumušimą, įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistojo D. B. gynėjo teisme iškelto argumento, jog tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2022 m. birželio 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) yra prieštaravimų, konstatuojant nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, pažymi, jog šie dokumentai yra priimti vadovaujantis skirtingais, skirtingus teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) priimta vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2022 m. birželio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) priimta vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, nuostatomis. Todėl nurodytuose dokumentuose esantis sąvokų neatitikimas nepaneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) E. Z. konstatuotų sužalojimų.

30. Apibendrinant išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. B. išteisinti, nėra pagrindo.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

31. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Janas Kučynskis prašė jo ginamajam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, kadangi nukentėjusiajam padaryta veika nėra tokia pavojinga, jog užtrauktų BK 286 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo gynėjo argumentu nesutinka.

32. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-90-788/2022, 2K-143-788/2022, 2K-113-489/2023). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis paprastai netaikomas, jei padarytas nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

33. Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių D. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad D. B. veiksmai buvo tyčiniai, įžūlūs, pasireiškė agresyviu, teisės ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu. D. B. sulaikymo metu elgėsi agresyviai, stangrino rankas, griebė policijos pareigūnui E. Z. už kaklo, pradėjo jį smaugti, kol nukentėjusiojo kolegos apelianto rankas jėga atitraukė nuo nukentėjusiojo. Dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis E. Z. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šioje byloje nuteistojo D. B. atliktus smurtinius veiksmus, jų pobūdį, nėra pagrindo pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme ir taikyti nuteistajam D. B. BK 37 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

Dėl D. B. paskirtos bausmės.

34. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

35. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ši D. B. padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat į apelianto padarytų veiksmų pobūdį prieš nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo D. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba (b. t. 2., b. l. 125), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. B. praeityje teistas vieną kartą (b. t. 2., b. l. 127-128), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Apeliantas administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas (b. t. 2, b. l. 126), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse per paskutinius vienerius metus ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė įstatymų sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 52 MGL (2600 Eur) dydžio baudą, nustatant ilgesnį – 24 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 47 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, D. B. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra.

Dėl civilinių ieškinių.

36. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas 1 000 Eur neturtinės žalos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu patyrė ir fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus. Teismas įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes – apeliantas priešinosi nukentėjusiajam, kaip policijos pareigūnui, panaudodamas prieš jį fizinį smurtą – sulaikymo metu elgėsi agresyviai, stangrino rankas, griebė nukentėjusiajam už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip nukentėjusiajam padarydamas kaklo raumenų ir sausgyslių patempimą, kairės alkūnės sumušimą. Teismas įvertino ir tai, jog nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas gyvybiškai svarbioje zonoje – kakle, kas tuo metu nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė streso būseną, tačiau nelėmė didesnių liekamųjų reiškinių, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti.

37. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog nukentėjusysis E. Z. įvykio metu vykdė savo pareigas, už tai gavo atlygį, be to, yra specialiosios parengties pareigūnas, turėjęs numatyti asmens sulaikymo būdą bei taktiškai ir teisingai jį atlikti tam, kad nesusižaloti pačiam ir nesužaloti kitų asmenų, pažymi, jog vien tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas nereiškia, kad jis netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš tokią žalą tyčiniais veiksmais padariusio asmens arba, kad dėl pareigūno statuso jam priteistina žala turėtų būti mažinama. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis agresyviais, tyčiniais smurtiniais veiksmais pasipriešino nukentėjusiajam, vykdžiusiam tarnybines pareigas, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai bei pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, apelianto nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo mažinti E. Z. priteistos neturtinės žalos dydį.

38. Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 84,26 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. t. 1., b. l. 26-27, 28-29). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl nukentėjusiojo E. Z. alkūnės sumušimo, kaklo ir raumenų ir sausgyslių sužalojimo jis buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo, ortopedo traumatologo bei atliktas radiologinis tyrimas, taip pat į tai, kad ši žala buvo patirta būtent dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išspręsdamas byloje pareikštus civilinius ieškinius, BPK 112-115 straipsnių nuostatų nepažeidė, priteistų civilinių ieškinių dydžius dėl turtinių ir neturtinių žalų atlyginimo patvirtina ir bylos duomenys.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

40. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 28 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 485,83 už D. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė – bauda, tenkinti civiliniai ieškiniai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 485,83 iš nuteistojo D. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.