Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 218 MGL (8209 Eur) dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. B. apklaustas teisiamojo posėdžio kaltės nepripažino ir parodė, jog 2022 m. balandžio 3 d. su draugais, R. G. ir R. G., nuvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjus pakalbėti į lauką telefonu, jo į klubą neįleido, atėjo draugas R. G. jo ieškoti, jo taip pat atgal nebeįleido, prasidėjo žodinis konfliktas su apsauginiu. Nesuprato, kodėl apsauginis agresyviai ėjo link jo, todėl tai vertino kaip grėsmę, užsimojo suduoti smūgį, bet nepataikė. Kuomet buvo kontaktas su apsauginiu, iš nugaros pravažiavo policija. Pareigūnas iššoko iš policijos automobilio, norėjo jį sulaikyti, bet bėgdamas už kažko užkliuvo, taip pat užkliuvo už jo (kaltinamojo) ir griūdamas, kad apsaugotų save, jis pareigūną apsikabino už kaklo. Pareigūnas irgi jį apsikabino už kaklo. Iš pareigūno nebuvo jokių žodinių perspėjimų jo atžvilgiu. Jautė, kad pareigūnas buvo užsikabinęs jam už kaklo su vidiniu alkūnės linkiu, kartu nukrito. Tai daugiau savisaugos veiksmas buvo, kad griūnant nesusižeisti. Tuomet pribėgo dar du pareigūnai, kurie padėjo jį sulaikyti, tai darė agresyviai. Jis gulėjo ant krūtinės, rankų nestangrino, stengėsi jas ištiesti kuo greičiau, kad neišsuktų. Nebuvo priešiškai nusistatęs nei prieš apsauginius, nei pareigūnus, tiesiog kilo konfliktas su apsauginiu, kad jo su draugu neįleido į klubą net striukių pasiimti. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu pasakė, kad iš dalies pripažįsta kaltę, nes suprato, kad pažeidė viešąją tvarką, bet pasipriešinimo nebuvo. Susipažinęs su video medžiaga byloje, prisiminė daugiau aplinkybių, o būtent, kad nematė, jog atvyko policija, nes stovėjo nugara į policijos automobilį, švyturėlių įjungtų nebuvo, pribėgo pareigūnas iš šono, nes negalėjo suprasti, kad tai pareigūnas, jis nepasakė jokių perspėjimų, o apkabino per kaklą ir vertė ant grindinio, o jis taip pat pareigūną apkabino, jokių tyčinių veiksmų šiuo atveju nėra, net nesuprato, kad vyko sulaikymas. Iš video medžiagos nesimato, kad būtų atėmęs pareigūnui galimybę kvėpuoti. Iš esmės jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė. Kai kurių aplinkybių neprisiminė. Prieš kelis metus yra dirbęs (duomenys neskelbtini), įgijo išsilavinimą Mykolo Romerio universitete, darbe taip pat vyko taktikos, kovinės savisaugos užsiėmimai. Yra sportuojantis, lankė boksą, kikboksą. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. balandžio 3 d.), įteikus 2022 m. balandžio 3 d. įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 ir 286 straipsniuose, parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 00.00 val., būdamas neblaivus, kartu su draugu R. G. ir jo žmona R. G. atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Naktiniame klube įtariamasis linksminosi su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad pabudo policijos komisariate. Kad būtų kojomis daužęs naktinio klubo duris bei apgadinęs jiems priklausantį turtą, neprisimena. Taip pat neprisimena, kad pasipriešino policijos pareigūnui. Išgėręs jis nėra agresyvus, savo vakarykščio elgesio jis niekaip negali pateisinti bei pasakyti, kodėl taip elgėsi. Policijos pareigūnus gerbia bei tikrai viską suvokdamas taip nesielgtų. Su jam pareikštais įtarimais jis visiškai sutinka, yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą. Dėl minėto įvykio labai gailisi (t. 2., b. l. 71– 73).

Kaltinamasis D. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugsėjo 5 d.), parodė, kad nelieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas, tačiau dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo neprisipažįsta visiškai, nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto neapgadino ir policijos pareigūnui nesipriešino. Kaip nurodė savo pirminėje apklausoje, prisimena tik tiek, kad su draugais R. G. ir jo žmona R. G. 2022 m. balandžio 3 d. atvyko į naktinį klubą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl suvartoto alkoholio kiekio visų įvykio aplinkybių neprisimena, tik žino, kad tikrai negalėjo būti agresyvus ir juo labiau pasipriešinti policijos pareigūnams. Apie jam pareikštą įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, nori paaiškinti, jog jam stovint lauke, priėjo vyras vilkintis kostiumą ir jis užsimojęs atliko mostą į to vyro pusę, bet į vyrą nepataikė. Kodėl jis taip elgėsi, atsakyti negali. Nuo šio veiksmo asmuo sužalotas nebuvo ir pretenzijų neturi. Atvykus pareigūnams jo (kaltinamojo) elgesys buvo ramus, neturėjo nei minties pulti, ką nors sužaloti ar priešintis. Jis jaučia pagarbą pareigūnams. Pareigūnams priėjus prie jų, nebuvo duota jokia komanda atsitraukti ar koks įspėjimas. Jam net nepastebėjus, kad policijos pareigūnas prie jo priėjo, pradėjo jį griauti ant žemės ir jis, norėdamas išvengti kritimo ant žemės, rankomis užsilaikė už policijos pareigūno kaklo. Po to pribėgo dar keli pareigūnai. Kaip matyti iš tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašo, pareigūnas, išlipęs iš tarnybinio automobilio, pribėgo prie jo ir net nespėjus suvokti kas vyksta, pareigūnas panaudojo kovinius veiksmus, nors jis (kaltinamasis) nesipriešino. Pareigūnas, būdamas priešais jį, dešine ranka griebė jį (kaltinamąjį) už nugaros, apkabindamas ir klaupdamasis savo kūno svoriu, griovė jį ant žemės. Tuo metu, kadangi jis buvo neblaivus, suveikė žmogiškasis instinktas ir savisauga, t. y. nenorėdamas atsitrenkti galva į asfaltą ar nugriūti, savo dešine ranka jis apkabino pareigūną per kaklo sritį nugarinėje kaklo srityje, sprande ir kita, kaire ranka, laikėsi policijos pareigūnui už juosmens. Pareigūno nesmaugė ir nesipriešino. Iš tyrimo metu gauto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pareigūnas jį griaudamas nepasirinko tinkamo ir saugaus būdo atlikti sulaikymą ir pats savo kairės rankos alkūne atsitrenkė į asfaltą. Kadangi jis policijos pareigūno nesmaugė ir jo rankos net nebuvo prilietusios pareigūno kaklo, tik apkabinęs per alkūnę sprando srityje, nespaudė, pareigūnui nebuvo atimta galimybė kvėpuoti ir judėti, tad su pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka ir jo neatlygins, kadangi ne dėl jo tiesioginių veiksmų pareigūnas buvo sužalotas. Po to jį (kaltinamąjį) pargriovę pareigūnai pradėjo laužyti jam rankas, jis nesipriešino, netrukdė atlikti tiesioginių ir teisėtų pareigų, bet sulaikymo metu jam skausmingai suko rankas, todėl norėdamas išvengti traumų, bandė kuo greičiau ir atsargiau sulenkti per alkūnes rankas už nugaros. Rankų nestangrino. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jį vienu metu sulaikinėjo trys pareigūnai, iš kurių vienas dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Tuo metu jis tikrai nesipriešino ir juo labiau nekėlė pavojaus nei visuomenei, nei pareigūnams, tad pareigūno veiksmai viršijo įgaliojimus. (2 t., b. l. 95–98, 102–103).

Nukentėjusysis E. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, įvykio dieną dirbo su G. P. ir M. G., gavus pranešimą iš operatyvinio valdymo skyriaus, kad prie klubo vyksta muštynės. Važiuojant į įvykio vietą, jis sėdėjo gale, privažiuojant prie klubo, pamatė asmenį, smūgiuojantį kitam asmeniui, iššoko, įvyko grumtynes, ar jam padėjo išsilaisvinti, ar jis pats išsilaisvino iš kaltinamojo neprisimena. Visada sulaikant asmenį būna žodinė komanda. Nors kaltinamasis sako, kad nebuvo išreikšta žodinė komanda, tačiau taip nebūna, visada įspėja. Sulaikant kaltinamąjį buvo išsakyta komanda „ant žemės“ „policija“, ir bandyta jį sulaikyti. Pargriovus asmenį ant žemės, galima lengviau jį kontroliuoti. Kaltinamasis apkabino jo kaklą, o kuomet taip laiko, yra sunku išsilaisvinti. Galima bandyti išsilaisvinti keliant smakrą, tačiau ir tai padaryti yra sunku, jeigu būtų buvę lengva, tą būtų padaręs. Kai jį apkabino per kaklą, automatiškai bandė atsistumti, žengdamas kelis žingsnius, klaupėsi, tuomet prasidėjo rankų veiksmai, griuvimas ant žemės. Kaltinamajam įvykio metu smūgių nesudavė. Buvo dar vienas ekipažas atvažiavęs, jame buvo M. V., Š. Ž., D. V.. Jam (nukentėjusiaja) padėti pribėgo Š. Ž., M. V. ir galbūt D. V.. Įvykio metu prieš kaltinamąjį specialiųjų priemonių jis nenaudojo.

Liudytojas R. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. balandžio 3 d.) parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nuo 2022 m. balandžio 2 d., 23.00 val., dirbo jam priklausomame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, klubo darbo laikas turi pasibaigti 2022 m. balandžio 3 d., 05.00 val. 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.10 val., po naktinio klubo salę šlaistėsi akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris kabinėjosi prie klientų bei personalo. Apsaugos darbuotojas vardu E. ir paprašė, jog šis paliktų klubo patalpas, nes jis yra nepageidaujamas dėl savo elgesio ir neblaivumo. Asmuo tai padaryti sutiko. Po kiek laiko paskui jį kartu išėjo ir jo draugas, maždaug 170 cm ūgio, apie 35 m. amžiaus, apsivilkęs pilkos spalvos megztinį. Po kiek laiko, jau išėjus į kiemą, baltu megztuku apsivilkęs asmuo pradėjo spardyti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ duris, būdamas viešoje vietoje, girdint kitiems naktinio klubo lankytojams vartojo necenzūrinius žodžius, bespardydamas duris kvietė klubo darbuotojus muštis. Apspardęs naktinio klubo duris asmuo ėmė kumščiu daužyti virš durų esančią naktiniui klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, ko pasėkoje kamera buvo sulaužyta. Visam tam vykstant, liudytojas kvietė policijos pareigūnus ir kartu su apsaugos darbuotoju E. išėjo į kiemą. Vyriškis su baltu megztiniu ir vyriškis su pilku megztiniu, pamatę, jog atvyko policijos pareigūnai bandė juos (liudytoją ir apsaugos darbuotoją) nustumti į šalį ir pasišalinti. Vienas iš vyriškių, apsivilkęs pilkos spalvos megztinį, grūmėsi su pareigūnu, buvo apsikabinęs jį (policijos pareigūną) per kaklą, o kitas, apsivilkęs baltą megztinį, taip pat akivaizdžiai priešinosi sulaikomas, grūmėsi su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 42–43).

Liudytojas E. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, mokėsi toje pačioje mokykloje, tačiau nebendrauja. Po įvykio su kaltinamuoju nekalbėjo. Nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo dviese su M. K.. Kaltinamąjį teismo salėje atpažįsta, jis buvo atėjęs su draugu ir moterimi, neblaivūs, vartojo alkoholį. Klube esantys žmonės pasakė, kad minėti asmenys įkyriai elgiasi. D. B. išėjo į lauką, po kažkiek laiko ir jo draugas išėjo į lauką. Atgal į klubą asmenų neįleido, nes jie buvo agresyvūs. Asmenims pradėjus daužyti duris, buvo iškviesta policija. Į lauką su kolega išėjo tada, kai asmenys sudaužė stebėjimo kamerą. Tuo metu atvažiavo policija. Jis buvo prie įėjimo į klubą durų, nematė, kaip buvo sulaikomas D. B..

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (1 t., b. l. 65–68).

Liudytojas M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis, įvykio naktį dirbo dviese su E. K.. Pamena, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis išėjo iš klubo į lauką, buvo neblaivus, neadekvatus, todėl jo atgal neįleido. Po to atėjo kaltinamojo draugas, jie kartu bandė patekti atgal į klubą, pradėjo grasinti, stumdyti, buvo sugadinta kamera, todėl iškviesta policija. Jis policijos nekvietė, ją greičiausiai iškvietė administratorius arba pats darbdavys. Kaltinamojo ir jo draugo paleisti nenorėjo, nes jie sulaužė klubo inventorių. Su E. K. buvo dviese, gal buvo R. O.. Kaltinamasis bandė jam smogti, tačiau suduoti smūgio jam nepavyko. Kaltinamasis pamatęs policiją bandė pasitraukti. Atvažiavus policijai, pasitraukė apie 5–6 m, tam, kad netrukdytų. Sulaikymo nematė. Matė, kad asmuo buvo ant žemės, bet pačio griuvimo nematė. Įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai.

Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. liepos 8 d.) parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį jis dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugininku. Dirbo su savo kolega E. K.. Kiek prisimena, kolega vieną vyrą išprašė išeiti iš klubo, kadangi elgėsi agresyviai, po to kitą vyrą irgi išlydėjo iš klubo. Vyrai bandė sugrįžti į klubą, tačiau jie (apsaugos darbuotojai) jų neįleido, vyrai elgėsi agresyviai. Davė nurodymą administratorei iškviesti policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė vyrus (1 t., b. l. 71–74).

Liudytoja R. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ su sutuoktiniu R. G. ir jo draugu D. B.. Jie (vyras ir D. B.) vartojo alkoholį, o ji ne. Praėjus kažkiek laiko, vyrai išėjo į lauką, ji liko klube. Pirmas į lauką išėjo D. B., tuomet išėjo ir jos vyras, pasakė, kad eina ieškoti draugo, o jai sakė likti klube. Ji paprašė apsauginio, kad išleistų ją iš klubo, kadangi norėjo susirasti vyrą su jo draugu ir važiuoti. Matė, kaip lauke apsauginiai mušė jos vyrą ir kaltinamąjį. Atvyko policijos pareigūnai, iššoko iš savo automobilių ir pradėjo sulaikymą. D. B. nematė į jį bėgančių pareigūnų. Vienas iš pareigūnų apglėbė jį už kaklo, paguldė ant žemės. Prie D. B. buvo priėję gal keturi pareigūnai. Prisimena, kad D. B. stovėjo, prie jo priėjo vienas iš pareigūnų, pargriovė jį ant žemės. Pareigūnas kartu su D. B. nugriuvo, kiti pareigūnai liko stovėti. Toliau vyko sulaikymas, D. B. nesipriešino, jam uždėjo antrankius. Negali pasakyti ar ant nugaros, ar ant pilvo nukrito D. B., nes jį buvo apsupęs pareigūnų būrys. Teismui pagarsinus liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja parodė, kad tuo metu, kai ją apklausė dėl jos vyro, sakė, jog nematė, ką darė apsauginiai su D. B.. Sakydama, kad nematė, omenyje turėjo klubo apsaugą. Ji matė, kad D. B. policijos pareigūnams nesipriešino. Jos niekas ikiteisminio tyrimo metu neklausė ar D. B. priešinosi policijos pareigūnams. Teisme duoti parodymai yra teisingi

Liudytoja R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. liepos 11 d.) parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje ji ir jos vyras R. G. buvo svečiuose, vyras buvo vartojęs alkoholio, tačiau jis buvo adekvatus. Išėjus iš svečių vyras su savo draugu D. B. nutarė važiuoti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo blaivi, todėl savo vyrą ir jo draugą nuvežė į klubą bei pati kartu ėjo su jais. Jos vyras ir draugas klube vartojo alkoholį „Jack Daniels“, tačiau išgėrė nedaug. D. B. kažkas pradėjo skambinti į mobilųjį telefoną, jis išėjo iš klubo patalpų į lauką. Klube yra tokia taisyklė, kad jeigu išeini iš klubo vidaus, atgal sugrįžti negali. Ji su vyru dar buvo klube, po to nusprendė, kad reikia pasiimti daiktus ir važiuoti namo, vyras sutiko, pasakė jai, kad reikia sulaukti D. B. ir galės važiuoti. D. B. lauke buvo apie 10 min. Vyras jai pasakė, kad eina ieškoti draugo ir nuėjo į tą pusę, kur nuėjo D. B., ji pasiliko klube ir laukė vyro. ji nesulaukusi vyro, maždaug po 20 min., nusprendė eiti paimti striukes ir jų ieškoti, tada nuėjusi prie rūbinės sutiko apsauginį ir jo paklausė, ar jis nematė vyrų su kuriais ji atėjo. Apsauginis jai paaiškino, kad vyrai lauke, „prisidirbo“ ir dabar ji iš klubo išeiti negali. Kai išėjo apsauga iš klubo, jos vyras ir jo draugas pradėjo trauktis, viena dalis apsauginių nuėjo link D. B., o kita dalis žmonių ėjo link jos vyro. Kas vyko su draugu D. B., ji nematė, nes buvo susikoncentravusi tik į savo vyrą. Nematė, ar D. B. priešinosi pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą ir dragą. (1 t., b. l. 77–80).

Liudytojas M. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. balandžio 3 d. dirbo vyriausiojo patrulio pareigose su Š. Ž. ir D. V.. Gavo pranešimą, kad prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Prieš juos važiavo dar vienas ekipažas. Atvažiavus matė, kad prie pirmo ekipažo kaltinamasis puolė apsaugos darbuotoją, tuo pat metu iš pirmojo ekipažo iššoko kolega E. Z., greitai pribėgo prie kaltinamojo. Jo ekipažas buvo 5 m atstumu. Sulaikymą matė nuo pradžios iki pabaigos. E. Z. pribėgo prie kaltinamojo, tarp jų įvyko grumtynės, kaltinamasis sugriebė kolegą už kaklo su ranka per alkūnę, jie nukrito. E. Z. gulėjo pusiau šonu, kaltinamasis labiau ant pilvo – ant nukentėjusiojo. Pilnai vienas ant kito nebuvo užgriuvę. Jam ir kolegai Š. Ž. pasirodė, kad E. Z. pradėjo smaugti, todėl pribėgo padėti. Jie suprato, kad kolegą smaugė, todėl tai vertino kaip atimtą galimybę kvėpuoti. Kaltinamajam sakė paleisti rankas. Pribėgdami jie rėkė, kad policija, kad rankas duotų už nugaros, bet kaltinamasis neklausė, viską reikėjo daryti per jėgą. Rankas atlaisvinti bandė dviese su Š. Ž.. Rankas reikėjo praplėšti, nes nukentėjusiojo kaklas buvo kaltinamojo alkūnės linkyje. Atlaisvinus rankas, E. Z. išsilaisvino ir nuėjo. Jis su kolega užlaužė kaltinamojo rankas ir uždėjo antrankius. Žmogus elgėsi neadekvačiai, labai stangrino rankas, bet antrankius pavyko uždėti. E. Z. įspėjimo kaltinamajam jis negalėjo girdėti, nes buvo automobilyje. Automobiliai buvo pilnai žymėti su įjungtais švyturėliais, be garsinių signalų. Garso nejungė, kad negirdėtų asmenys atvažiuojant ir nepabėgtų. Pareigūnai buvo visi su uniformomis.

Liudytojas M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.45 val., dirbo kartu vyriausiaisias patruliais Š. Ž. ir D. V., kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu kartu su kitu ekipažu V1935 pastebėjo prie klubo lauke vykstantį konfliktą ir kaip stambaus kūno sudėjimo vyras smūgiavo rankos kumščiu apsaugos darbuotojui į galvos sritį. Bandant sulaikyti minėtą vyrą, pastarasis kairės rankos vidinės alkūnės dalimi sugriebė už kaklo liudytojo kolegai E. Z. ir taip laikė prispaudęs prie savęs. Tuo metu liudytojo kolegai buvo atimta galimybė pasipriešinti ar judėti, taip pat negalėjo kvėpuoti. Asmuo į žodinius įspėjimus apsiraminti bei atsitraukti nereagavo, todėl liudytojas kartu su Š. Ž. priėję prie jų rankomis bandė atitraukti vyrą nuo kolegos E. Z., tačiau vyras stangrino rankas ir nepaleido E. Z.. Tik po kelių bandymų pavyko asmenį atitraukti nuo E. Z. kaklo. Po to asmuo buvo paguldytas ant žemės ir jam už nugaros buvo uždėti antrankiai. Sulaikant tą vyrą, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos megztinį ir mėlynos spalvos džinsus, pastarasis elgėsi agresyviai, nuolat stangrino rankas, bandė ištrūkti, tokiais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, prisistatyti atsisakė, nustatyti asmenybę nepavyko. Tai pat tuo pačiu metu buvo sulaikytas kitas įvykio dalyvis (1 t., b. l. 82–84).

Liudytojas Š. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo vyriausiasis patrulis ir gavo iškvietimą, jog klube „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Dirbo viename ekipaže su M. V. ir D. V.. Į gautą iškvietimą važiavo du ekipažai, jie atvažiavo antri. Pastebėjo, kaip apsaugos darbuotojas kovinėje stovėsenoje stovėjo su kaltinamuoju. Iš pirmo ekipažo išbėgo kolega sulaikinėti asmenį. Kolegą, bandžiusį sulaikyti asmenį, pažįsta – tai E. Z.. Jų ekipažas tik „sustovinėjo“, kai E. Z. iššoko iš automobilio, bėgo link kaltinamojo, bandė versti asmenį ant žemės, suprato, kad bando jį sulaikyti, pargriauti ant žemės. Kaltinamasis E. Z. paėmė už kaklo, tai yra su alkūnės linkiu per sprandą. Kai sustojo jų tarnybinis automobilis, jis bėgo padėti E. Z.. Kai pribėgo, E. Z. buvo jau ant žemės, girdėjosi jo inkštimas. Pribėgęs bandė atitraukti kaltinamojo ranką, kuri laikė kolegos kaklą, tačiau jo ranka nuslydo, atbėgo kolega iš kitos pusės ir tuomet jie atlaisvino ranką, uždėjo antrankius. Jie sakė kaltinamajam atleisti ranką. E. Z. kvėpavimas nebuvo prarastas, nes atlaisvinus kaklą, šis atsistojo ir nubėgo padėti savo kolegoms. Kai E. Z. pribėginėjo prie kaltinamojo, jis buvo dar savo tarnybiniame automobilyje, tad negali pasakyti, ar E. Z. kaltinamajam išsakė žodinius perspėjimus.

Liudytojas Š. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugsėjo 23 d.) parodė, kad jis 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.45 val., jis dirbo kartu vyriausiaisiais patruliais M. V. ir D. V., kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu kartu su kitu ekipažu V1935, pastebėjo prie klubo lauke vykstantį konfliktą ir kaip stambaus kūno sudėjimo vyras smūgiavo rankos kumščiu apsaugos darbuotojui į galvos sritį (apsaugos darbuotojas pretenzijų tuo metu neturėjo, bei jo duomenų neprisimena). Bandant sulaikyti minėtą vyrą, pastarasis kairės rankos vidinės alkūnės dalimi sugriebė už kaklo jo kolegai E. Z. ir taip laikė prispaudęs prie savęs. Tuo metu jo kolegai buvo atimta galimybė pasipriešinti ar judėti, taip pat negalėjo kvėpuoti, asmuo į žodinius įspėjimus apsiraminti bei atsitraukti nereagavo, todėl liudytojas priėjęs prie jų abiem rankomis bandė atitraukti vyrą nuo kolegos, tačiau vyras stangrino rankas ir nepaleido E. Z.. Tik po kelių bandymų pavyko asmenį atitraukti nuo E. Z. kaklo. Po to asmuo buvo paguldytas ant žemės ir jam už nugaros buvo uždėti antrankiai. Sulaikant minėtą vyrą, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos megztuką ir mėlynos spalvos džinsais, pastarasis elgėsi agresyviai, nuolat stangrino rankas, bandė ištrūkti, tokiais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, prisistatyti atsisakė, nustatyti asmenybės nepavyko. Tai pat tuo pačiu metu buvo sulaikytas kitas įvykio dalyvis (kadangi praėjo daug laiko, jo duomenų neprisimena), kuris elgėsi taip pat agresyviai, kėlė pavojų visuomenės saugumui, puldinėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus, kuris taip pat elgėsi agresyviai, nuolat stangrino rankas, bandė ištrūkti, todėl taip pat buvo sulaikytas, kas asmenį sulaikė, liudytojas neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko. Po įvykio bendravo su naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. O., kuris paaiškino, kad apie 00.20 val., prie klubo durų lauke išgirdo didelį triukšmą, pažiūrėjus per vaizdo kameras pamatė, kad du vyrai laužo klubo duris, vaizdo stebėjimo kameras, apšvietimo instaliaciją. Apsaugai sureagavus, minėti vyrai sukėlė muštynes, užpuolė apsaugos darbuotojus. Turi vaizdo įrašo medžiagą, kurioje matyti, kaip asmuo smaugia E. Z., ją pateiks. (1 t., b. l. 86–88).

Liudytojas Š. Ž. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. sausio 5 d.) parodė, kad neprieštaraująs, jog jo apklausoje dalyvaus įtariamasis D. B., bei sutinka atsakyti į jo užduodamas klausimus. Parodė, jog į įvykio vietą pirmi atvyko jo kolegos, todėl negali atsakyti, ar asmenys buvo įspėti dėl jėgos panaudojimo. D. B. paklausė, kiek pareigūnų dalyvavo jo sulaikyme. Liudytojas atsakė, kad iškart buvo E. Z. vienas, tada pribėgo jis (liudytojas), ir išlaisvino (kolegą E. Z.), E. Z. nubėgo kažkur, ir prie vyro liko dviese, kiek prisimena. Kiek laiko truko D. B. sulaikymas, nepamena, kaip ir to, kiek laiko D. B. laikė prispaudęs už kaklo prie savęs E. Z.. Iš E. Z. sklido keisti garsai, tokie lyg stengtųsi ištrūkti ir negalėtų to padaryti, taip pat matėsi, jog jis bandė ištrūkti, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi buvo prispaustas D. B. rankos. Kai reikalavo paleisti E. Z., D. B. neklausė jų reikalavimo, todėl reikėjo panaudoti jėgą ir vyro ranką užlaužti už nugaros. D. B. paklausė, kokiu būdu vyras stangrino rankas. Liudytojas atsakė, kad vyras kišo rankas po krūtine, jas stangrindamas ir tokiu būdu neleido jų ištraukti. (1 t., b. l. 89–93).

2022 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. O. pareiškime Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato viršininkui, pareikšta, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.10 val., į klubą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo klientas, kuris buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Pradėjo kabinėtis prie klientų ir administracijos. Jį išprašius iš klubo, jo draugas pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jie iš kubo išprašė jo draugą. Antrą pilietį, kuris reiškė pretenzijas, jie taip pat išprašė iš klubo. Po kurio laiko jie pamatė ir išgirdo didelį triukšmą. Pažiūrėjus per vaizdo kameras pamatė, kad minėti piliečiai daužo klubo duris kojomis ir laužo klubui priklausančias kameras, apšvietimo instaliaciją. Apsaugai sureagavus, minėti piliečiai sukėlė muštynes, kurių metu dalyvavo du apsaugos darbuotojai, kurie norėjo sulaikyti teisėtvarkos pažeidėjus. Minėti asmenys sulaužė dvi radijo stotis, vaizdo stebėjimo kamerą, apšvietimo instaliaciją. Įmonei yra padaryta 950 Eur žala. Bus pateiktos sąskaitos faktūros už įgytas prekes. Taip pat bus pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 13–14).

2022 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ prieigos, adresu (duomenys neskelbtini). Kairiau nuo naktinio klubo įėjimo durų matoma įrengta dirbtinio apšvietimo instaliacija, kuri yra apgadinta – pilkos spalvos plastikinis korpusas yra sudaužtas, matomi išsikišę dirbtinio apšvietimo šviesos įrangos laidai. Virš nurodytos dirbtinio apšvietimo instaliacijos įrangos, ant lubų matomi trys baltos spalvos plastikiniai vaizdo stebėjimo kameros laikikliai ir juodos spalvos vaizdo stebėjimo kameros laikiklis (1 t., b. l. 36–39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvadoje Nr. G1260/2022(01) nurodyta, kad remiantis E. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, E. Z. nustatomas kaklo raumenų ir sausgyslių patempimas, kairės alkūnės sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie nėra būdingi sužalojimams padaromiems sau pačiam nukentėjusiajam griūnant, krentant ir pan. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2022 m. balandžio 3 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nėra duomenų, kad minėti sužalojimai gali turėti pasekmių tiriamojo sveikatai (1 t., b. l. 56–57).

2023 m. sausio 10 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos patalpose, dalyvaujant ekspertui J. Plentai ir įtariamajam D. B., policijos pareigūnė apžiūrėjo vaizdo įrašą „V1911 KR 490<...>“. Vaizdo įrašą pateikė liudytojas Š. Ž. „IMG_158493408.MOV“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 1) E. Z. nustatytas kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimas galėjo būti padarytas vaizdo įrašuose matomu momentu, kai nukentėjusiajam spaudžiamas kaklas tarp žasto ir dilbio, bei tolimesnių grumtynių metu laužiant kaklą, tolimesnių veiksmų metu nukentėjusysis kartu su sulaikomuoju krenta ir kaire alkūne kontaktuoja su kelio danga, tuomet galėjo būti padarytas kairės alkūnės sumušimas; 2) pateiktuose vaizdo įrašuose negalima įžiūrėti, ar grumtynių metu buvo uždengtos E. Z. kvėpavimo angos, ar buvo suspaustas kaklas taip, kad jis galėjo prarasti galimybę kvėpuoti, todėl atsakyti į šį klausimą nėra galimybės; 3) paprastai, įvykio metu, kaip ir šiuo atveju, dėl streso išsiskiria hormoninės medžiagos, kurios slopina skausmo jutimą, dėl tos pačios priežasties sužalojimų padarymo momentu tiriamasis galėjo ir nejusti skausmo ar justi nedidelį skausmą į kurį nekreipė dėmesio, praėjus kuriam tai laikui, atslūgus hormoninių medžiagų poveikiui ir atsipalaidavus skausmas sustiprėja, taip galėjo įvykti ir tiriamajam. Skausmo trukmę apsprendžia individualios asmens biologinės savybės, vieniems tai užtrunka ilgiau, kitiems trumpiau, kiek šiuo atveju užtruko skausmas nukentėjusiajam pasisakyti negalima, tačiau nukentėjusiajam kreipiantis į gydymo įstaiga jautė skausmą praėjus parai; 4) duomenų, kad E. Z. galėjo susižaloti kitur ne vaizdo medžiagoje pateiktomis aplinkybėmis nepateikta, o vaizdo medžiagoje matomomis aplinkybėmis, kaip nurodyta šio apžiūros užduotame 1-o klausimo atsakyme, jam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti (1 t., b. l. 58–60).

2022 m. balandžio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. O. pateikė vaizdo įrašą (perfilmuotą vaizdo stebėjimo kameros, buvusios įrengtos virš įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini),), su jame užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis (1 t., b. l. 104–105).

2022 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_158493408“, 00:00:20 sekundžių trukmės, vaizdas nespalvotas. Matyti, kaip pareigūnų automobilis įvažiuoja į kiemą, galimai į įvykio vietą. Vaizdas filmuojamas iš priekinės policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kameros. Taip pat matyti dar vienas policijos pareigūnų automobilis, kuris važiuoja priekyje. Matyti, kaip vyras stambaus kūno sudėjimo (daugiau požymių nesimato), iš kairės rankos suduoda vieną smūgį vyrui, kuris apsivilkęs švarką, galimai tai apsaugos darbuotojas. Po smūgio iš pirmojo važiuojančio policijos pareigūnų automobilio išlipa policijos pareigūnas, kuris pribėga prie stambaus vyro. Policijos pareigūnui pribėgus, vyras kairės rankos alkūne užspaudžia pareigūnui už kaklo, po to pareigūnas pargriūna ant kelių ir vėliau pargriūna abu (1 t., b. l. 94–95).

2022 m. gegužės 9 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „V1911 KUR 490_ch1_20220403004500_20220403011003“, 25:02 min. trukmės. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje užrašas „V1911 priekis“, kairės pusės viršuje užrašas „KUR 490“, dešinės pusės viršuje užrašas „2022-04-03 00:49:30“. Vaizdo įraše matomas tarnybinis policijos automobilis važiuojantis gatve. Vaizdo įrašo 04.49 min. tarnybinis policijos automobilis privažiuoja du gatvėje stovinčius vyrus. Vyras vilkintis megztinį, kaire ranka vieną kartą užsimoja smogti vyrui vilkinčiam švarką į galvos sritį, tačiau vyriškis vilkintis švarką smūgio išvengia atsitraukdamas. Šalia sustoja pareigūnų automobilis, iš jo išlipa du pareigūnai. Vyriškis vilkintis švarką kaire ranka parodo į vyriškį vilkintį megztinį. Pareigūnas, išlipęs iš keleivio pusės, bėga link rodomo vyriškio, rankomis apkabina jo kaklą ir verčia ant grindinio. Vyriškis vilkintis megztinį apkabina pareigūno kaklą kaire ranka. Pareigūnas su vyriškiu vilkinčiu megztinį krenta ant grindinio. Pribėga dar du pareigūnai, grumiasi su vyriškiu vilkinčiu megztinį. Aplink vaikšto vyriškis vilkintis švarką ir dar keturi asmenys. Vaizdo įrašo 05.52 min. pareigūnų grumtynės su vyriškiu vilkinčiu megztinį baigiasi, vyriškis sulaikytas, trijų pareigūnų pakeliamas nuo grindinio ir nuvedamas (1 t., b. l. 99–100).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims netrukdomai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2012).

Būtinieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas, taip pat veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K‑229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015).

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 00.45 val., du policijos pareigūnų ekipažai atvyko prie naktinio klubo adresu (duomenys neskelbtini), gavus iškvietimą apie du agresyvius asmenis. Vienas tų asmenų - D. B. tuo metu užsimojo smogti apsauginiam darbuotojui M. K.. Policijos tarnybiniai automobiliai su skiriamaisiais ženklais įvažiavo į naktinio klubo kiemą su įjungtais švyturėliais, iš pirmojo ekipažo pirmas iššoko uniformuotas pareigūnas E. Z. ir pradėjo sulaikyti ketinantį smurtauti prieš apsaugos darbuotoją asmenį (kaltinamąjį). D. B. siekdamas nebūti pargriautas, vidiniu savo rankos linkiu apkabino nukentėjusiajam E. Z. per kaklą, smaugė, ir taip vykstant grumtynėms abu nugriuvo.

Kaltinamasis neneigė, kad bandė smogti apsaugos darbuotojui M. K., ką parodė ir liudytoju apklaustas M. K., be kita ko, tai patvirtina ir vaizdo įrašas byloje iš tarnybinio automobilio, todėl atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas pagal iškvietimą apie agresyvius asmenis, matydamas bandymą panaudoti smurtą prieš kitą asmenį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis veiksmų sulaikyti agresorių.

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. B. kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, tačiau susipažinęs ikiteisminio tyrimo metu su filmuota medžiaga iš pareigūnų tarnybinio automobilio, pakeitė poziciją, ir kaltę, padarius jam inkriminuotą BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kategoriškai ėmė neigti, aiškindamas, jog policijos automobiliai privažiavo iš šono, o pareigūnas taip pat pribėgo iš šono, todėl nesuprato, kad vyksta jo sulaikymas, nes nebuvo įspėtas, kad tai policija, kad liepiama jam gult ant žemės. Sulaikomas jis nesipriešino, neturėjo tyčios sužaloti pareigūno, o tam, kad nesusitrenkti galvos, griūnant ant asfalto, instinktyviai apsikabino.

Teismas tokius kaltinamojo parodymus, kad jis nesuprato, jog jį sulaikinėja policijos pareigūnai, kad jis apkabino pareigūną E. Z. nesipriešindamas pargriovimui, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pati kaltinamojo pozicija yra nelogiška, nes jis nurodo neva pasijutęs užpultas, kažkieno griaunamas, o tuo pačiu aiškina, kad nesipriešino, tik apsikabino, kad nesusitrenkti galvos.

Kaltinamojo parodymus paneigia ir tuo pačiu leidžia spręsti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, D. B. veiksmuose buvimą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Grįsdamas D. B. kaltę, teismas visų pirma, remiasi nukentėjusiojo parodymais. E. Z. parodė, kad D. B. apkabinęs jo kaklą spaudė, o jis, žinodamas, koks tai pavojingas veiksmas, padarė kelis žingsnius, klaupėsi bandydamas išsilaisvinti, tuomet abu kartu nugriuvo. D. B. ranką jam nuo kaklo patraukė ne pats, o tai jėga padarė atbėgę jam padėti kolegos pareigūnai, M. V. ir Š. Ž., kurie apklausti liudytojais ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą patvirtino tokią aplinkybę. Jokio suinteresuotumo šiems pareigūnams apkalbėti D. B. byloje nenustatyta. Nors Š. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. Z. buvo atimta galimybė kvėpuoti, pažymėtina, kad tai vertinamojo pobūdžio teiginys. Teismui nekyla abejonių, kad pareigūnas, matydamas atliktą veiksmą – kaklo suspaudimą, girdėdamas, jo parodymais, nukentėjusiojo inkštimą, matydamas, kad jam nepavyksta išsilaisvinti, galėjo taip manyti, tačiau tai, kad jis tokios galimybės nebuvo realiai praradęs, niekaip nepaneigia D. B. atliktų veiksmų pobūdžio. D. B. tokia aplinkybė, kad jo atliktais veiksmais nukentėjusiajam buvo atimta galimybė kvėpuoti, kaltinime ir neinkriminuota.

Pastebėtina ir tai, kad BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-441-976/2015). Visgi šiuo atveju byloje nustatyta, kad D. B. griebdamas viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistui E. Z. už kaklo ir pradėdamas jį smaugti, padarė nukentėjusiajam kaklo raumenų ir sausgyslių patempimą, taip pat kairės alkūnės sumušimą. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 22 d. išvada Nr. G1260/2022(01) ir eksperto paaiškinimai (1 t., b. l. 56–57, 58-60).

Nukentėjusysis parodė, jog pribėgdamas prie kaltinamojo šaukė „policija“, „gult ant žemės“, o D. B. neketinant paklusti, apkabino jį, bandydamas pargriauti. Kaltinamasis neigė, jog buvo išsakyti perspėjimai, to nepatvirtino kiti liudytojais apklausti pareigūnai, paaiškindami, kad jie tuo metu nebuvo išlipę iš automobilių. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, nes tokias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio, betarpiškai teismo ištirti posėdyje, iš kurių nustatyta taip pat, kad tarnybinis automobilis atvažiuoja su įjungtais švyturėliais, sustoja už kelių metrų nuo D. B., taigi tamsiu paros metu jis neabejotinai matė ir suprato, kad atvyko policija, be to, nukentėjusysis E. Z. yra su tarnybine uniforma, ir pribėga ne iš šono, kaip nurodo kaltinamasis, o iš priekio, atlieka kovinį veiksmą, apkabindamas D. B., kontaktas vyksta matant vienam kitą, o tai leidžia spręsti, kad pareigūno atliekami veiksmai aiškiai leido D. B. identifikuoti E. Z. kaip policijos pareigūną, tačiau jis turėjo tikslą išvengti pargriovimo, sulaikant jį, ir jau minėtais veiksmais pasipriešino valstybės tarnybos pareigūnui E. Z..

Kaltinamasis parodė, kad neneigia apkabinęs per kaklą nukentėjusį, tačiau nesmaugė, o tik prisilaikė griūdamas, kad neužsigautų. Visgi vaizdo įrašas byloje paneigia tokius kaltinamojo parodymus, nes nustatyta, kad D. B. apsikabina E. Z. ne griūdamas, o prieš tai, E. Z. apkabinus jį, tuomet E. Z. traukiasi, klaupiasi, o tai patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus, jog D. B. apkabinęs jo kaklą spaudė, kas neabejotinai vertintina, kaip smaugimas, todėl bandė išsilaisvinti klaupdamasis. Svarbu paminėti ir tai, kad E. Z., jo parodymais, ne vienerius metus dirbantis pareigūnu, su pažeidėjais mokantis elgtis, todėl mažai tikėtina, kad tik nuo paprasto D. B. apsikabinimo nebūtų išsilaisvinęs, o juolab nugriuvęs. Tačiau nagrinėjamu atveju jis nugriuvo, būdamas apkabintas per kaklą, kas rodo, jog vyko grumtynės, o D. B. rankas nuo nukentėjusiojo kaklo atkabino, kaip jau aptarta, atbėgę kiti policijos pareigūnai, M. V., Š. Ž., parodę, kad tai darė jėga, nes kaltinamasis jas stangrino.

Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis prieš nukentėjusįjį neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad panaudoja fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, taip priešinasi jam, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tyčia.

D. B. veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Taigi D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

D. B. teisme nurodytos aplinkybės dėl smūgio jam į veidą sudavimo, atitraukiant jį nuo E. Z., užlaužiant rankas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, kaltinamasis, manydamas, kad policijos pareigūnai prieš juos panaudojo neteisėtus veiksmus, turėjo teisę kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar kitokio jų veiksmų neteisėto vertinimo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį prieš nukentėjusįjį.

D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. B. teistas vieną kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (t. 2., b. l. 127-128), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas (t. 2., b. l. 126). Dirba (t. 2., b. l. 125). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda, artima minimaliai už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į kaltinamojo šeiminę padėtį- augina tris nepilnamečius vaikus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Dėl civilinių ieškinių

1) Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 84,26 Eur išlaidų priteisimo už E. Z. gydymą, taip pat dėl priteisimo 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 26-27, 28-29);

2) nukentėjusysis E. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 21-22, 23-24).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pažymėtina, kad civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra šios: 1) nusikalstamos veikos padarymas; 2) nusikalstama veika padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir žalos.

Šioje byloje D. B. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, nes panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z.. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti E. Z. gydymo išlaidas, nes dėl nukentėjusiojo alkūnės sumušimo, kaklo ir raumenų ir sausgyslių sužalojimo jis buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo, ortopedo traumatologo bei atliktas radiologinis tyrimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis E. Z. nurodo, jog dėl D. B. veiksmų juto pavojų savo gyvybei, kas sukėlė neigiamus išgyvenimus, taip pat juto fizinį skausmą, o vėliau pasireiškus stipresniems skausmams dėl patirto sužalojimo, vartojo skausmą malšinančius vaistus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog šiuo metu liekamųjų pasekmių po įvykio nejaučia. Po įvykio jautė kaklo skausmus, vartojo skausmą malšinančius nereceptinius vaistus 4-5 dienas, nedarbingumo neėmė, nes turi save išlaikyti, reikia užsidirbti. Lankė masažus, ėjo privačiai pas kineziterapeutus, tai pagrindžiančių dokumentų neturi. Vartojo vaistus nuo skausmo. Sutinka mažinti civilinį.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam priešinantis jam, kaip valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, tokiu būdu padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, bei nepatogumus gydantis sužalojimus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas gyvybiškai svarbioje zonoje - kakle, tai neabejotinai sukėlė tuo metu nukentėjusiajam streso būseną, tačiau nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų jam teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, vartoti receptinius vaistus nustatytą laiką, priešingai, jis tęsė tarnybą, nesikreipė dėl nedarbingumo, taip pat į tai, kad kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jo naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 74-77). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 74-77) panaikinta 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.

D. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 01.00 val. iki 2022 m. balandžio 3 d. 10.40 val. (viena diena) (1 t., b. l. 62-63, 78-79), laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančias skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD prie pirmo bylos tomo viršelio), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 52 MGL (2600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 01.00 val. iki 2022 m. balandžio 3 d. 10.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų), dydžio.

E. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. B. E. Z. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 115,58 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančias skaitmenines laikmenas (CD, 2 vnt.), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.