- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-611-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05131-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies J. D. bankroto byloje panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, antstolis A. S., antstolė R. V., N. M.-V., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Klaipėda“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, bankroto administratorės uždaroji akcinė bendrovė „Eurobankrotas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjai J. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurobankrotas“. 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjui A. E. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. 2021 m. spalio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas bankrutuojantis asmuo A. E. bankrutuojančio asmens J. D. bankroto byloje pateikė skundą, juo prašo panaikinti kreditorių susirinkimo, vykusio 2022 m. sausio 24 d., priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; prašo įpareigoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pardavinėti už pareiškėjo nurodytą pradinę pardavimo kainą, taikant didesnį kainos didinimo intervalą, II varžytynėse taikyti mažesnį kainos mažinimo intervalą; įpareigoti J. D. bankroto administratorę UAB „Eurobankrotas“ nekilnojamojo turto pardavimo klausimus derinti ir su bankrutuojančio asmens A. E. kreditoriais ir bankroto administratore. Nurodo, kad J. D. bankroto administratorei buvo išduotas teismo leidimas parduoti abiem bankrutuojantiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip vieną turtinį vienetą. Bankrutuojantys asmenys yra buvę sutuoktiniai ir solidariai yra atsakingi kreditorei UAB „GelvoraSergel“. 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkime, sprendžiant dėl abiems skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, visus sprendimus priėmė vienintelė kreditorė, turinti balsų daugumą, todėl buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nesudarant jiems galimybės spręsti nekilnojamojo turto pardavimo klausimų, taip pat šiame procese, pareiškėjo vertinimu, turėtų dalyvauti ir jo bankroto administratorė. Pareiškėjas nesutinka su 134 400,00 Eur pradine turto pardavimo kaina, kadangi, atlikus turto vertinimą, nustatyta turto vertė yra 168 000,00 Eur. Pardavus turtą už mažesnę kainą, nei nurodyta turto vertinimo pažymoje, bus pažeisti kitų kreditorių, kurie neturi balsų daugumos, taip pat ir skolininko interesai. Mano, kad UAB „GelvoraSergel“ ir J. D. bankroto administratorė siekia tik patenkinti nurodytos kreditorės finansinį reikalavimą ir padengti administravimo išlaidas. Pažymėjo, kad norint, parduoti turtą už kaip įmanomą didesnę kainą, kainos didinimo intervalas turėtų būti 200,00 Eur, o kainos sumažinimas 10 procentų antrųjų varžytynių metu reikšmingai sumažintų turto kainą, neužtikrintų siekio turtą parduoti maksimaliai didele kaina, o tai neužtikrina kreditorių ir pareiškėjo interesų.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjo A. E. bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ pateikė atsiliepimą, su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad J. D. bankroto administratorius pažeidė bankroto įstatymo nuostatas, kadangi prieš šaukdamas 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimą neatliko privalomų veiksmų. Susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma nustatyti bankrutuojantiems asmenims nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo pradines kainas mažesnes, nei buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertinime, todėl bankroto administratorius privalėjo gauti visų turto savininkų sutikimus arba siūlyti kreditorių susirinkimui turto pardavimą pradėti vykdyti nuo turto vertinime nustatytos turto rinkos kainos. Šių veiksmų neatlikus, buvo pažeistos A. E., kaip bendraturčio, ir jo kreditorių interesai.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nė vienas J. D. kreditorius nėra išreiškęs nesutikimo dėl 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkime patvirtintos J. D. ir pareiškėjui A. E. priklausančio hipotekos kreditorei UAB „GelvoraSergel“ įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos, todėl nesutinka, kad įkeisto turto pardavimas pagal 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pažeidžia kitų kreditorių, kurie neturi balsų daugumos, interesus. Pažymėjo, kad tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse, todėl aplinkybė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra mažesnė nei vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, nereiškia, kad turtas bus parduotas už pradinę turto pardavimo kainą. Mano, kad nustatyta turto kaina nepažeidžia ir CPK nuostatų, reglamentuojančių turto pardavimą vykdymo procese, pagal kurias pirmųjų varžytynių pradinė turto pardavimo kaina sudaro 80 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės, o antrosiose varžytynėse – 60 proc.
5. Suinteresuoto bankrutuojančio asmens J. D. bankroto administratorė UAB „Eurobankrotas“ pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad skundžiamas kreditorių nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina atitinka turto rinkos vertę, o turtas varžytynių metu bus parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, kuri atitiks realią rinkos vertę. Prieštaravimų ir siūlymų, susijusių su ginčijamu susirinkimo nutarimu, nei kreditoriai, nei pareiškėjas, nei bankrutuojantis asmuo J. D. susirinkimo metu nepateikė. J. D. patvirtintame mokumo atkūrimo plane nėra nuostatos, kad turtas bus parduodamas už turto vertinimo metu nustatytą kainą.
6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į skundą, prašymų nepateikė, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus. Nurodė, kad jam kelia abejonių klausimas, kodėl visą turtą bendrai pardavinėja J. D. bankroto administratorė, ignoruodama A. E. kreditorių interesus. Siekiant visiško kreditorių interesų patenkinimo, turtas turėtų būti pardavinėjamas už turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo A. E. skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančio asmens turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (FABĮ 27 straipsnis). Pažymėtina, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal FABĮ 27 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią turto pardavimą, turtą parduoda bankroto administratorius pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane nustatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu nurodyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad skundžiamu kreditorių nutarimu nustatyta parduodamo turto pradinė kaina laikytina atitinkančia tiek bankrutuojančių asmenų, tiek jų kreditorių teisėtus interesus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 718 straipsnis), kreditorių susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų nenustatyta. Pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė ir kitų duomenų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pradinės pardavimo kainos objektyvumo ar realumo ir nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), todėl konstatavo, kad priimtas nutarimas yra ginčijamas iš esmės deklaratyviais, abstraktaus pobūdžio teiginiais, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėjas A. E. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos tinkamai nemotyvavo, teismo argumentai nėra pagrįsti konkrečiais įstatymo straipsniais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kai kurie klausimai iš viso nenagrinėti ir dėl jų nepasisakyta, šie pažeidimai laikytini esminiais, lėmusiais neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 346m straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš kreditorių teisių ir pareigų įgyvendinimo priemonių, be kita ko, yra kreditorių balsavimas aktualiais klausimais kreditorių susirinkimo metu, taip pat susirinkimo nutarimų ginčijimas teisme.
12.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad dėl buvusių sutuoktinių (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. D.) fizinių asmenų bankroto bylos yra nagrinėjamos atskirai, paskirti skirtini bankroto administratoriai, neišaiškino, kaip tokiu atveju galėtų būti organizuojami kreditorių susirinkimai ir priimami sprendimai aktualiais klausimais, nes nagrinėjamoje byloje pareiškėjo kreditorių reikalavimai nėra patvirtinti.
12.4. Pažymėjo, kad pareiškėjo kreditoriai davė sutikimą atlikti patį turto pardavimo veiksmą, tačiau turto pardavimo kainos nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Taip pat nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).
12.5. Vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami. Hipotekos institutas grindžiamas tinkamas suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. CK 4.194 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016, 19 punktas). Tuo tikslu bankroto administratorius bankroto normų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo nemokaus asmens turto, įskaitant įkeistą hipoteka, varžytynes; parduodant skolininko turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus ir užtikrina jų pusiausvyrą.
12.6. Vadovaujantis Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu pradinę turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas. Ginčijamas nutarimas priimtas vienos hipotekos kreditorės, turinčios balsų daugumą. Mano, kad nekilnojamas turtas turi būti parduodamas už pradinę 168 000,00 Eur kainą.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjo A. E. bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. FABĮ 27 straipsnio l dalyje nustatyta, kad, atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Taip pat nustatyta, jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas.
13.2. Nemokumo administratorė pažeidė anksčiau minėtą nuostatą, teikdama nutarimo projektą 2-uoju darbotvarkės klausimu, nustatė parduodamo turto daug mažesnes pardavimo kainas, nei buvo nustatytos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, savininkų rašytinių sutikimų negavo, siūlomos pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos neargumentavo, nepagrindė.
13.3. Priimtas skundžiamas nutarimas pažeidė tiek kreditorių, tiek turto savininkų interesus, kadangi nėra siekiama turtą parduoti už jo rinkos vertę.
14. Suinteresuoto asmens J. D. bankroto administratorė UAB „Eurobankrotas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundžiamu nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka sudaro sąlygas už parduodamą nekilnojamąjį turtą gauti didžiausią galimą kainą, kuri atitiks realią turto rinkos vertę, nes varžytynių metu turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, kuri gali būti net didesnė už nekilnojamojo turto rinkos vertintojo nustatytą turto rinkos vertę.
14.2. Skundžiamu nutarimu nustatytas parduodamo turto pradinės kainos mažinimas per se (savaime) nepažeidžia pareiškėjo, J. D. ir jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Nustatyta parduodamo turto kaina ir tvarka sudarys sąlygas užtikrinti turto pardavimo efektyvumą, pritraukiant daugiau potencialių turto pirkėjų, kurių varžymasis sąlygos didesnę galutinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą.
14.3. Pažymėjo, kad skundžiamam nutarimui pritarė tiek pareiškėjo, tiek J. D. kreditorė, kurios reikalavimams užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas. Kiti kreditoriai kreditorių susirinkime nedalyvavo, pastabų, susijusių su skundžiamu nutarimu, nepateikė.
14.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
15. Suinteresuoto asmens J. D. bankroto administratorė UAB „Eurobankrotas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia bendro pobūdžio pamąstymais, neturinčiais teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantas nepagrindžia teiginių, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia korio nors iš bankrutuojančių asmenų kreditorių interesus.
15.3. Pažymėjo, kad nė vienas iš bankrutuojančių asmenų kreditorių nėra išreiškęs nesutikimo dėl skundžiamu nutarimu nustatytos parduodamo turto kainos.
15.4. Apeliantas nepagrindžia teiginių, kad pirmųjų varžytynių pradinė turto pardavimo kaina vykdymo procese laikytina pažeidžiančia skolininkų ir išieškotojų interesus, o nustačius analogišką pradinę turto pardavimo kainą procentine išraiška fizinio asmens bankroto byloje galbūt būtų pažeidžiami kreditorių interesai.
15.5. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo sutikimas nėra reikalingas, nes turtas parduodamas už daug didesnę kainą nei numatyta pareiškėjo ir J. D. mokumo atkūrimo planuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dalies panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjai J. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“ (civilinės bylos Nr. e2FB-338-965/2021). 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2S-1270-524/2020). 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjui A. E. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“ (civilinės bylos Nr. 2FB-158-793/2022). 2021 m. spalio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2S-855-538/2021).
21. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens J. D. mokumo atkūrimo planą, jame nustatyta atlikti fiziniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo dėl fiziniam asmeniui priklausančios turto dalies pardavimo kartu su buvusiam J. D. sutuoktiniui A. E. priklausančia turto dalimi išdavimo, gavus teismo leidimą ir atlikus turto vertinimą, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo.
22. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi išduotas leidimas J. D. bankroto administratorei UAB „Eurobankrotas“ parduoti A. E. ir J. D. dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip vieną turtinį vienetą (civilinės bylos Nr. 2FB-158-793/2022). Nutartis yra įsiteisėjusi.
23. Remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, ginčo turto, kurį nuspręsta parduoti varžytynių metu, vertė (2021 m. gruodžio 28 d.) yra 168 000,00 Eur (buto vertė – 156 000,00 Eur, 26/49 dalių žemės sklypo vertė – 12 000,00 Eur).
24. 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas bankrutuojančiam asmeniui J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), parduoti kartu su bankrutuojančiam asmeniui A. E. priklausančia turto dalimi iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyta 134 400,00 Eur pirmųjų varžytynių pirminė turto pardavimo kaina. Taip pat nutarta, neįvykus 1-osioms varžytynėms, skelbti 2-ąsias varžytynes, jose pradinė turto pardavimo kaina mažinama 10 proc. nuo 1-ųjų varžytynių turto pardavimo kainos. Visose varžytynėse turto kainos didinimo intervalas nustatytas 100,00 Eur. Apie parduodamą nekilnojamąjį turtą nutarta papildomai skelbti interneto puslapyje www.aruodas.lt. Turto nepardavus anksčiau nurodyta tvarka, nutarta šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
25. Remiantis 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) kreditorė UAB „GelvoraSergel“, kurios reikalavimus yra patvirtinęs teismas (70,58 proc.). Už priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu (kreditorės pasiūlymą dėl parduodamo nekilnojamojo turto tvarkos ir kainos) balsavo 70,58 proc., t. y. daugiau kaip pusę, visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turintis kreditorius (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis).
26. Pareiškėjas pateikė skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo. Teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas vienintelio kreditoriaus, turinčio balsų daugumą, todėl buvo pažeisti pareiškėjo kreditorių interesai. Mano, kad, sprendžiant klausimą dėl abiems bankrutuojantiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos, turėtų dalyvauti ir pareiškėjo bankroto administratorė.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta parduodamo turto pradinė kaina atitinka tiek bankrutuojančių asmenų, tiek jų kreditorių teisėtus interesus, pareiškėjas nenurodė duomenų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pradinės pardavimo kainos objektyvumo ar realumo ir nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
28. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, motyvai yra neišsamūs, motyvuojamojoje dalyje nėra atsakyta į esminius klausimus, kaip pareiškėjo kreditoriai galėtų dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti ir priimti sprendimus kito bankrutuojančio asmens bankroto byloje, dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai ir yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Be to, kreditoriai skundžiamu nutarimu netinkamai nustatė parduodamo turto pradinę pardavimo kainą ir tvarką, kuri pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus. Taip pat buvo reikalingas pareiškėjo (bankrutuojančio fizinio asmens) rašytinis sutikimas, jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta mokumo atkūrimo plane.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų atskirajame skunde pareiškėjo nurodytų argumentų.
31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto teiginius, kad kreditoriai skundžiamu nutarimu netinkamai nustatė parduodamo turto pradinę pardavimo kainą ir tvarką, kuri pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl parduodamo nekilnojamojo turto atlikto turto įvertinimo ir nustatytos vidurinės rinkos vertės (168 000,00 Eur), apeliantas šios vertės taip pat neginčija. Apeliantas teigia, kad kreditorių susirinkimas netinkamai nustatė parduodamo turto pradinę pardavimo kainą, kainos didinimo intervalą, tačiau savo teiginių nepagrindžia nei teisiniais argumentais, nei šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepažeidė nei FABĮ, nei CPK nuostatų, reglamentuojančių turto pardavimą iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas, kad parduodamo turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta tokia, kokia nurodyta turto vertinimo ataskaitoje, prieštarauja logikai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, varžytynių procesas netektų prasmės, nes, tikėtina, neatsirastų pirkėjų, siūlančių turtą įsigyti už didesnę kainą nei rinkoje panašių objektų. Varžytynių specifika lemia, kad turtas parduodamas didžiausią kainą (nuo pradinės) pasiūliusiam pirkėjui, todėl, siekiant pardavimo efektyvumo, nustatyta pradinė 80 proc. nuo turto rinkos vertės kaina yra pagrįsta, skatina potencialių pirkėjų suinteresuotumą įsigyti turtą, jiems sukuriama galimybė konkuruoti dėl parduodamo turto, pakeliant jo kainą.
32. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto pradinė pardavimo kaina ir tvarka pažeidžia kitų kreditorių interesus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo teiginių nepagrindžia, nenurodo, kokiu būdu yra pažeidžiami kitų kreditorių teisėti interesai. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš kreditorių nėra pareiškęs pretenzijų, nesutikimų ir (ar) pan., išskyrus pareiškėjo bankroto administratorę, atstovaujančią tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesams pareiškėjo bankroto byloje, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
33. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad tiek pareiškėjo, tiek J. D. bankroto bylose patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kartu ir hipotekos kreditorės UAB „GelvoraSergel“ (UAB „Gelvora“) finansiniai reikalavimai, t. y. pareiškėjo bankroto byloje – 124 271,67 Eur finansinis reikalavimas, J. D. bankroto byloje – 116 024,06 Eur finansinis reikalavimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pardavus nekilnojamąjį turtą už galbūt maksimalią, bet racionalią kainą, atitinkančią šiuo metu vyraujančias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainas, nebus padengti hipotekos kreditorės finansiniai reikalavimai, kurie tenkinami pirmąją eile ir pirmu etapu, todėl apelianto teiginiai, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus, netenka prasmės ir vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra realios tikimybės, kad iš parduodamo turto galėtų būti patenkinti ir kitų antra eile tenkinamų kreditorių finansiniai reikalavimai.
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek pareiškėjo, tiek jo bankroto administratorės teiginius, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti gautas pareiškėjo rašytinis sutikimas neva dėl gerokai mažesnės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, pažymi, kad tiek pareiškėjo, tiek J. D. nemokumo atkūrimo planuose, patvirtintuose teismo nutartimis, numatytos parduodamo nekilnojamojo turto kainos yra: 27 794,00 Eur pareiškėjo nemokumo atkūrimo plane, 27 400,00 Eur – J. D. nemokumo atkūrimo plane. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, joks rašytinis sutikimas nagrinėjamu atveju neturėjo būti gautas, todėl FABĮ 27 straipsnio 1 dalies reikalavimas nebuvo pažeistas.
35. Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, motyvuojamojoje dalyje pasisakė ne dėl visų pareiškėjo iškeltų klausimų, o nurodyti motyvai yra neišsamūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, įstatymais.
36. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto teiginius, nurodytus šios nutarties 28 punkte, pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir išanalizavo visas teisiškai reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, teisinis reglamentavimas nenumato, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, kai bankrutuojančių asmenų bendras turtas parduodamas vieno bankrutuojančio asmens bankroto byloje, ir šiuo klausimu sprendimai priimami tik vieno bankrutuojančio asmens kreditorių, išskyrus tai, kad reikia gauti teismo leidimą tokį turtą parduoti, tačiau toks galbūt ydingas reglamentavimas savaime neužkerta kelio tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjo kreditoriams ginti, jų vertinimu, pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kreditoriai jokių pretenzijų, nesutikimų dėl skundžiamo kreditorių nutarimo nepareiškė. Pareiškėjas, reikšdamas skundą, savo teiginių dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nepagrindė.
38. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad siekdamas, jog būtų tinkamai įgyvendinamos jo ir jo kreditorių teisės ir teisėti interesai, priimant sprendimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pan., jis turi galimybę pasinaudoti CPK numatytomis procesinėmis teisėmis ir prašyti sujungti civilines bylas, tokiu būdu įgyti teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, visame bankroto procese.
39. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės teisės normų, nei įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, nei materialinės teisės normų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodė jokių teisinių motyvų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, teikdamas argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir (ar) netinkamai aiškino ir taikė teik procesinės, tiek materialiosios teisės normas.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bankroto bylos faktines aplinkybes, jas įvertino teisingam ginčo išsprendimui teisinio reglamentavimo kontekste, argumentuotai ir pagrįstai padarė išvadas dėl ginčo esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.