- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-855-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00850-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., Klaipėdos teritorinė muitinė, "Gelvora", " G4S Lietuva ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "B2 kapital", " Mano Būstas Klaipėda"
- Pareiškėjas
- A. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., antstolis A. S., N. M. – V., J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano B. K.“, R. B., V. G., A. P., R. R., V. V., J. V., Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“, J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fiziniam asmeniui A. E. bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Tamtamas“ bei patvirtinti200 Eur piniginių lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, minimalių pareiškėjo poreikių tenkinimui nustatyti 250 Eur mėnesinę sumą.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-291-901/2019, nutraukta jo ir J. D. santuoka. Šiuo sprendimu padalintas sutuoktinių turtas ir įsipareigojimai kreditoriams. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini). Lietuvoje dėl pandemijos įvedus karantino režimą, pareiškėjas neteko darbo, tačiau pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Patvirtino, kad turi finansinių įsipareigojimų tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Bendra pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams suma siekia 230 999,36 Eur. Šiuo metu pareiškėjas gauna nedarbo išmoką, kuri siekia 300 Eur. Be to, pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą. Teigė, kad nors jam pavyko susirasti kitą darbą, tačiau nebesugebėjo tinkamai vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Jo vardu registruota viena transporto priemonė, keletas žemės sklypų bei dalis buto. Taip pat nurodė, kad minimaliems poreikiams patenkinti jam yra reikalinga 250 Eur mėnesinė suma, be to, jam finansiškai padeda giminaičiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi iškėlė A. E. bankroto bylą. Paskyrė A. E. nemokumo administratore UAB „Tamtamas“. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti nemokumo administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 200 Eur sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti A. E. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 250 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. E. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3.2. Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti ir yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2021 m. vasario mėn. Kadangi siekiančio bankrutuoti asmens veiksmai apibrėžti konkrečiu laiko tarpu, vertinamasis laikotarpis yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties bei kasacinio teismo praktikos. Kadangi nagrinėjamu atveju yra vertinamas kitas laikotarpis, nei ankstesnėje byloje, todėl konstatuoti pareiškimo tapatumo pagal visus tris kriterijus nėra teisinio pagrindo.
3.3. Pareiškėjo nesąžiningumas už jo atliktus daugiau kaip prieš trejus metus veiksmus, dėl kurių teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nėra kliūtis pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismui vertinti pareiškėjo nemokumą sąžiningumo aspektu ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
3.4. Teismo vertinimu, pareiškėjo faktinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, t. y. teismas nevertina priežasčių, dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pirmąjį kartą, nes 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartimi nustatyti nesąžiningi pareiškėjo veiksmai nebepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą trejų metų termino vertinimo laikotarpį.
3.5. Duomenų dėl sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti pareiškėjas neprivalėjo byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
3.6. Teismas priimdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, informavo apie tai ne tik pareiškėjo paminėtus, bet ir viešai visus galimus pareiškėjo kreditorius, kurie, turėdami suinteresuotumą byloje, galėjo ir gali į bylą įstoti. Todėl visais atvejais atsiradus naujiems kreditoriams, dėl jų reikalavimų pagrįstumo, jei tokie būtų pareikšti, teismas gali spręsti vėlesnėse stadijose, taip pat vėlesnėse stadijose gali būti keliamas bankroto bylos nutraukimo klausimas, jei paaiškėja, kad bankrutuojantis asmuo nuslėpė kreditorius, ar jų interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo faktą.
3.7. Per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, jokių piniginių sandorių pareiškėjas nebesudarė, t. y. savo finansinės padėties sąmoningai neblogino, nemokumą sukėlė ne sąmoningas (kryptingas) pareiškėjo nesąžiningas veikimas ar neveikimas, o objektyviai susiklosčiusios aplinkybės.
3.8. Pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), o skolinių įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA.
3.9. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų.
I. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
2. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas pažeidė FABĮ ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto instituto tikslus bei teismo sprendimo galią, nes iškėlė bankroto bylą pagal iš esmės tapatų pareiškimą, pagal kurį teismas 2018 m. kovo 20 d. atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs pareiškėjų nesąžiningumą visais įmanomais aspektais, o pareiškėjas, praėjus dvejiems metams, pakartotinai kreipdamasis į teismą nenurodė nė vienos naujos aplinkybės, kuri paneigtų įsitesėjusiose teismų nutartyje konstatuotus faktus apie asmens nesąžiningumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos civilinėje bylose Nr. 3K-3-355-695/2017 ir Nr. e3K-3-10-690/2018.
4.3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmestas, įsiteisėjusio teismo nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas tapo nemokiu nesąžiningai, kad jo deklaruojamos nemokumo susidarymo priežastys yra nepagrįstos, tiksliau melagingos, o fizinio asmens bankroto procesu pareiškėjas siekia ne atkurti savo nemokumą, bet išvengti kreditorinių reikalavimų įvykdymo.
4.4. Esant tokiems konstatuotiems prejudiciniams faktams ir teismo išvadoms, nagrinėjamoje byloje teismai pareiškėjo veiksmuose turėjo nustatyti iš tikrųjų ,,kažką nepaprastą“, kas leistų teismui pakartotinai svarstyti ne vieno teismo nesąžininga pripažintos pareiškėjo prašymą iškelti bankroto bylą, nes teismų sprendimuose ir nutartyse konstatuoti prejudiciniai faktai rodo sistemingą (nuo 2013 m.) siekį išvengti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo įvykdymo.
4.5. Teismas iškeldamas bankroto bylą vertino tas pačias faktines aplinkybes, t. y. prieš trejus metus atsiradusias aplinkybes, kurios jau buvo vertintos Klaipėdos apylinkės miesto 2018 m. kovo 20 d. nutartyje, tik ignoruojant toje nutartyje nustatytus prejudicinius faktus ir teismo padarytas išvadas.
4.6. Pakartotinai kreipdamasi į teismą pareiškėjas niekaip nepaneigė išnagrinėtoje byloje teismui kilusių abejonių nei dėl aplinkybių, sukėlusių pareiškėjų nemokumą, nei dėl piniginių lėšų skolinimosi iš kreditorių aplinkybių, tikslingumo, nei nurodė, kam faktiškai šios lėšos buvo panaudotos.
4.7. Pirmosios instancijos teismo nutartis reiškia, kad nesąžiningas asmuo, kurio nesąžiningumas ir to nesąžiningumo įtaka jo deklaruojamai nemokumo situacijai jau yra konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, neatlikęs jokių veiksmų, t. y. net nebandęs atsiskaityti su kreditoriais, po dvejų ar trejų metų gali teikti pakartotinį pareiškimą, nurodyti tas pačias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias teismai kartą jau paneigė, ir sėkmingai paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo galią.
4.8. Teismas įsiteisėjusioje nutartyje jau yra konstatavęs, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir dėl to teismas negali nustatyti jo realaus turto, pajamų ir įsipareigojimų, nes nesąžiningumas neapsiribojo tik turto perleidimo sandorių su susijusiais asmenimis sudarymu, bet ir gaunamų pajamų ir realiai priklausančio turto slėpimu, tikrovės neatitinkančių duomenų apie sudarytas paskolos sutartis ir paskolų panaudojimą.
4.9. Jokio esminio aplinkybių pasikeitimo, t. y. pareiškėjo pastangų gauti didesnes pajamas, atsiskaityti su kreditoriais teismas nenustatė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas teigia, kad dalis kreditinių reikalavimų grindžiami su susijusiais asmenimis sudarytais tariamais sandoriais, tačiau klausimą dėl pareiškėjų apeliantas kėlė ir santuokos nutraukimo byloje. Į šį klausimą buvo atsakyta, nurodant, kad nenustačius akivaizdžių faktų, dėl kurių teismas ex officio galėtų pripažinti paskolinius sandorius niekiniais ir negaliojančiais, nėra pagrindo konstatuoti tokį negaliojimą.
5.2. Teismo atsisakymas iškelti bankroto bylą neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą vėl prašant iškelti bankroto bylą. Esminis reikalavimas, kad pareiškimas nebūtų tapatus, ir šiuo atveju svarbus kriterijus faktinis ieškinio pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Šiuo atveju nevertintini skolininko veiksmai, nes šie buvo atlikti daugiau kaip prieš trejus metus, todėl tie atvejai nebepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį, negali būti taikomos (duomenys neskelbtini) str. 2 dalies 4 punkto nuostatos, kita vertus teismas priimdamas pareiškimą nenustatė termino trūkumams šalinti, t. y. priimant pareiškimą teismui nekilo abejonių dėl pateikto prašymo netapatumo.
5.4. Dėl konkretaus mokumo atkūrimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o kilus ginčui dėl konkretaus plano ir jame numatytų priemonių atitikties FABĮ tikslams sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam suteikiama teisė patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditorių susirinkimas.
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė skundą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
5. Nurodo, kad pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra tapačios, skirtumą lemia tik nutraukta pareiškėjo santuoka su J. D..
6. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, išanalizavęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjos įsipareigojimais, jų terminais bei jos galimybėmis šiuos įsipareigojimus įvykdyti, todėl jų nekartoja.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pareiškėjui negalėjo būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi pareiškėjas tiek tapdamas nemokiu, tiek ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje elgėsi nesąžiningai, aplinkybės po Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo, kai pareiškėjo ir jo sutuoktinės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmestas, nepasikeitė. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
12. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas pareiškėjo nemokumo faktas, t. y. tai, jog jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, išanalizavęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo įsipareigojimais, jų terminais bei jo galimybėmis šiuos įsipareigojimus įvykdyti.
13. Kaip minėta, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
14. Vienas iš atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų, dėl kurio šioje byloje ir kilo ginčas, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-969/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016). Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016, kt.).
16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo sąžiningumą už 3 metus, tai yra nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2021 m. vasario mėn., kada buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teismas nekvestionavo nutarčių, kuriomis atsisakyta kelti bankroto bylą, nepaneigė šiose nutartyse nustatytų aplinkybių, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, atsisakant kelti bankroto bylą pareiškėjams, buvo vertinamas kitas laikotarpis, tai yra 2015 m. - 2018 m., ši nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi.
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjas dirbo, dėl pandeminės situacijos neteko darbo, neturėjo objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per 3 metus nuo pareiškimo nagrinėjimo būtų atlikęs nesąžiningus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo sąžiningumą/nesąžiningumą per 3 metus ne nuo 2018 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo, o per 3 metus iki pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme gavimo.
19. Nors apeliantas teigia, kad kai kurių kreditorių reikalavimai abejotini, tačiau akcentuotina, kad iškėlus bankroto bylą ir paskyrus administratorių, jis patikrins kreditorių reikalavimų pagrįstumą, taip pat kiti kreditoriai galės ginčyti, jų nuomone, kitų kreditorių nepagrįstus reikalavimus.
20. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje suinteresuotu asmeniu esančiai pareiškėjo buvusiai sutuoktinei J. D., kuri taip pat su pareiškėju buvo pateikusi pareiškimą 2018 m. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir kuris buvo netenkintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8229-965/2020 iškelta bankroto byla. Nors suinteresuoti asmenys N. M.-V. ir J. V. buvo dėl šios nutarties pateikę atskirąjį skundą ir iš esmės nurodę tuos pačius motyvus, kaip ir dėl skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl teismo nutarties, kuria J. D. buvo iškelta bankroto byla, suinteresuoti asmenys pateikė kasacinį skundą, tačiau 2021 m. sausio 29 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla yra iš esmės analogiška nagrinėtai bylai dėl bankroto bylos iškėlimo J. D..
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms kaip ir įsiteisėjusioje teismo nutartyje, kuria J. D. yra iškelta bankroto byla, pareiškėjo atžvilgiu priešingo procesinio sprendimo priėmimas yra negalimas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų analizė neturėtų įtakos nagrinėjamo klausimo rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.