Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (5 250 Eur) konfiskavimas;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (11 810 Eur) konfiskavimas;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, galutine subendrinta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, paskiriant pareigas, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metus, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (27 170 Eur) konfiskavimas (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 243 straipsnyje (du baudžiamieji nusižengimai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2025 m. gegužės 2 d.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu R. P., pripažintai kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 135–139).

Dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2025 m. gegužės 7 d.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu R. P., pripažintai kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 135–139).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnyje, padarymo

Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu R. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Tokį vertinimą lemia tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022).

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. P. dvi veikos atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Teismas taip pat nesutinka su R. P. gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytu teiginiu, kad, ginamąją pripažįstant kalta pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius (BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį), ji du kartus traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022). Taigi R. P., abiem atvejais vairuodama transporto priemonę, kai jai nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir vengdama vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), padarė nusikalstamas veikas idealia sutaptimi. Tai nelaikytina dvigubu nubaudimu už tos pačios veikos padarymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė keturias tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. dvi iš jų – nesunkius nusikaltimus transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajai 2025 m. gegužės 2 d. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 7 d. – 1,89 promilių neblaivumas. Kitos dvi kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, jų objektas yra teisingumas (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimus apie įtarimus dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, R. P. davė išsamius parodymus, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b. l. 79–82; 83–85). Įteiktus pranešimą apie įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, R. P. nurodė, kad jai yra žinoma, jog ji negali vairuoti transporto priemones, nes jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones), pasirašytinai supažindinta su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu R. P. taip pat pripažino kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi dėl nusikalstamų veikų (dviejų nusikalstamų veikų), nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. P. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki bylos nagrinėjimo, todėl tai laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Dėl nusikalstamų veikų (dviejų nusikalstamų veikų), nustatytos BK 243 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo metu R. P. nuo pat pradžių nurodė, kad žinojo dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl kurios negalėjo vairuoti kelių transporto priemonių, kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad vairavo transporto priemonę todėl, kad taip susiklostė aplinkybės, turi problemų su alkoholio vartojimu (ties šiuo klausimu dirba su specialistais), turi kitų įvairiausių problemų, todėl viskas taip susiklosto. Nagrinėjamu atveju R. P. pripažino esmines nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnyje, faktines aplinkybes. Be to, teismas neabejoja, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, nes po nusikalstamų veikų padarymo, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, nebevairuoja, automobilį pasiėmusi įmonės administratorė, pati reikalui esant važinėja naudodamasi pavėžėjimo paslauga „Bolt“, be to kreipėsi į specialistus pagalbos dėl alkoholio vartojimo. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamas veikas dėl turimos priklausomybės nuo alkoholio, t. y. dėl turimos ligos. Bylą nagrinėjant teisme, gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo, kad R. P. 2025 m. birželio 4 d. lankėsi gydytojo konsultacijoje, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, ji pakartotinai kreipėsi 2025 m. birželio 11 d., tęsiamas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 19–20). Toks kaltinamosios elgesys rodo, kad ji neneigia turinti priklausomybę alkoholiui, bando spręsti šią problemą, kad ateityje nebepasikartotų nusikalstamų veikų darymas. Taigi po nusikalstamų veikų padarymo R. P. bando keisti savo elgesį, rodo kaltinamosios realų neigiamą vertinimą ir kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai vertintina kaip R. P. nuoširdus, o ne formalus gailestis. Todėl teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad R. P. anksčiau jau tris kartus teista už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, įskaitant vieną kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymą. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamosios ankstesni patraukimai baudžiamojon atsakomybėn buvo susiję būtent su priklausomybės nuo alkoholio turėjimu, o dabartiniu metu, kaip minėta, ji realiai bando spręsti tokią problemą.

R. P. anksčiau tris kartus teista už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas gana intensyviai (2023–2025 m.). Taigi kaltinamoji neatsitiktinai nusikalto, nes ji yra linkusi vairuoti transporto priemones būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. P. padarė nusikaltimus, nustatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdama recidyviste ir tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, nėra. Pažymėtina, kad kaltinamoji padarė aptariamą baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą (pagal BK 27 straipsnį, tai negali būti laikoma nusikaltimų recidyvu), todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamosios atsakomybę sunkinančia.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jos nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad R. P. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jai teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandžiusi gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, ji pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Teismas nesutinka su kaltinamosios gynėjo teiginiu, kad ginamajai pakanka skirti arešto bausmes. Įvertinus tai, kad R. P. anksčiau per gana neilgą laiką (per kelerius metus) tris kartus patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šioje byloje ji padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas per itin trumpą laiką, arešto bausmių paskyrimas už šių nusikalstamų veikų padarymą būtų pernelyg švelni valstybės reakcija į R. P. nusikalstamą elgesį. Vien priešingas gynėjo manymas teismo neįpareigoja neskirti kaltinamajai laisvės atėmimo bausmių.

Taigi už 2025 m. gegužės 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. P. skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už 2025 m. gegužės 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, R. P. skiriama 30 parų arešto bausmė.

Už 2025 m. gegužės 7 d. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. P. skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už 2025 m. gegužės 7 d. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, R. P. skiriama 35 parų arešto bausmė.

Pažymėtina, kad prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė skirti už R. P. padarytą antrą nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 1 metai, todėl svarstyti klausimą dėl kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės skyrimo 1 metams ir 2 mėnesiams apskritai nėra teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymas sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022). Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 2 d. įvykis) ir BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 2 d. įvykis), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 7 d. įvykis) ir BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 7 d. įvykis), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 35 parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl R. P. yra priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis, tačiau jis yra apskųstas apeliacine tvarka. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo ir minėtu nuosprendžiu paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu R. P. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. P. anksčiau iš tiesų nemažai kartų teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (tris kartus – už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vieną kartą – už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas praėjus itin trumpam laikui po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo. Ji, kaip minėta, nemažai kartų bausta administracine tvarka. Tai neigiamai apibūdina kaltinamosios asmenybę. Kita vertus, būtina įvertinti ne tik asmens elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, bet ir po jų. Akivaizdu, kad R. P. padarė nusikalstamas veikas dėl turimos priklausomybės nuo alkoholio, t. y. dėl turimos ligos. Bylą nagrinėjant teisme, gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo, kad R. P. 2025 m. birželio 4 d. lankėsi gydytojo konsultacijoje, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, ji pakartotinai kreipėsi 2025 m. birželio 11 d., tęsiamas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 19–20). Toks kaltinamosios elgesys rodo, kad ji neneigia turinti priklausomybę alkoholiui, bando spręsti šią problemą, kad ateityje nebepasikartotų nusikalstamų veikų darymas. Taigi po nusikalstamų veikų padarymo R. P. bando keisti savo elgesį, rodo kaltinamosios realų neigiamą vertinimą ir kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamajai po padarytų nusikalstamų veikų kitų ikiteisminio tyrimų nebuvo pradėta, ji taip pat nepadarė panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų. Teisiamojo posėdžio metu R. P. itin kritiškai vertino savo elgesį, yra motyvuota elgtis tinkamai ir daugiau nenusižengti įstatymams, ilgą laiką yra dirbanti, turinti savo įmonę, kurios 100 proc., akcijų priklauso jai, taip pat turi ligotą motiną, kuriai reikalinga priežiūra, nes nustatyti dideli specialieji poreikiai (1 t., b. l. 198–201). Prokuroras baigiamojoje kalboje neprašė taikyti kaltinamajai bausmės vykdymo atidėjimo instituto argumentuodamas tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu jai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas su pareigomis, tačiau neatgrasė kaltinamosios nuo analogiškų naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, t. y. dar nėra pradėtas vykdyti, todėl kategoriškai teigti, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas su pareigomis jau savaime nepasiekė bausmės keliamų tikslų, negalima. Be to, baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, dar kartą taikyti tokį baudžiamosios teisės institutą.

Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu R. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kol kas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamosios nusikalstamą elgesį. R. P. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju dar yra pagrindas pasitikėti kaltinamąja ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei R. P. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vien kitoks prokuroro manymas teismo neįpareigoja.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. P. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jai:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti R. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Volvo S60“ vertes atitinkančių pinigų sumų konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

R. P. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2025 m. gegužės 2 d. nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2025 m. gegužės 7 d. – 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija (pirmu atveju kaltinamosios neblaivumas gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas)). Be to, būtina įvertinti, kad ji vairavo automobilį darbo dienomis, pavakario (piko metu, kai žmonės paprastai grįžta iš darbų) ar vakaro metu Vilniaus mieste, kai eismas būna gana intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji abu kartus vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė buvo atimta. Tai didina R. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes ji teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta vairuotoja, t. y. kurios įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į R. P. nustatytus neblaivumo laipsnius, į tai, kad nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jos atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista jau tris kartus už vairavimą neblaiviai, jai ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo ji per trumpą laiką padarė kelias naujas analogiškas nusikalstamas veikas.

Tai itin neigiamai apibūdina R. P. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 7 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 6 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju R. P. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), naudodamasi automobiliu „Volvo S60“, kuris laikytinas nusikalstamų veikų padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamų veikų padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, t. y. automobilio „Volvo S60“ valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), o savininkas – AB „SEB Bankas“ (1 t., b. l. 134). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad objektyviai priklauso tretiesiems asmenims, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volvo S60“, 2019 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM, 2025 m. gegužės mėn. duomenimis – 21 800 Eur (1 t., b. l. 67). Byloje buvo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-205-24, kurioje užfiksuota, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 13 dienai yra 19 100 Eur (2 t., b. l. 2–14). Teismas neturi pagrindo abejoti šios vertinimo ataskaitos objektyvumu ir teisingumu. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-205-24 nustatant konkrečios transporto priemonės vertę yra tikslesnė nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė aptariamo automobilio kaina. Be to, teismo sprendimas vadovautis privataus turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-365/2023, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-468/2022, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-843/2021 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad R. P., vairuodama tą patį automobilį Volvo S60 padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. gegužės 7 d., todėl svarstytinas klausimas dėl dviejų padarytų nusikalstamų veikų konfiskuotinos turto vertės, t. y. 38 200 Eur. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Todėl, priešingai nei teigė kaltinamosios gynėjas baigiamojoje kalboje, nėra pagrindo šioje byloje spręsti tik dėl vienos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. R. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus transporto eismo saugumui. Kaltinamoji suprato, kad ji, būdama neblaivi, vairuoja svetimą transporto priemonę. Be to, ji nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vadinasi, kaltinamoji negalėjo vairuoti transporto priemonių net ir būdama blaivi. Kita vertus, tai nesustabdė R. P. nuo nusikalstamų veikų padarymo. Taigi kaltinamoji savo nusikalstamais veiksmais pati prisiėmė riziką ir pati pasirinko neleistiną elgesio variantą. Teismas negali ignoruoti ir tų aplinkybių, kad R. P. anksčiau per gana neilgą laiką (per kelerius metus) tris kartus patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šioje byloje ji padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas per itin trumpą laiką. Pažymėtina, kad kaltinamoji yra dirbanti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonę vertę atitinkančių pinigų sumų su PVM (19 100 Eur + 19 100 Eur = 38 200 Eur) išieškojimas iš R. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytiems nesunkiems nusikaltimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. To nepaneigia kaltinamosios gynėjo teisme pateikti dokumentai, susiję su ginamajai priklausančios įmonės turtine padėtimi.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš R. P. išieškotina iš viso 38 200 Eur.

Pažymėtina, kad R. P. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jos priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Ji anksčiau teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, turi priklausomybę alkoholiui.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 86-93). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06500 dėl 85,42 Eur už R. P. parinkto advokato R. V. darbo užmokestį (1 t., b. l. 190–192). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Byloje R. P. nebuvo laikinai sulaikyta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 2 d. įvykis), ir jai paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2025 m. gegužės 2 d. įvykis), ir jai paskirti 30 parų arešto bausmę.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. gegužės 7 d. įvykis), ir jai paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2025 m. gegužės 7 d. įvykis), ir jai paskirti 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 2 d. įvykis) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2025 m. gegužės 2 d. įvykis), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 7 d. įvykis) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2025 m. gegužės 7 d. įvykis), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 35 parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jai:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. pripažinti recidyviste dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Paskirti R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 100 Eur (už nusikalstamą veiką, padarytą 2025 m. gegužės 2 d.) ir automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 100 Eur (už nusikalstamą veiką, padarytą 2025 m. gegužės 7 d.), t. y. iš viso 38 200 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus eurų) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš R. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

R. P. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. P. taip pat išaiškinti, kad, mokant automobilio vertes atitinkančias pinigų sumas, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2409-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.