Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Virginijo Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. (V. S.) ir jo gynėjui advokatui Albertui Butai, vertėjai Virginijai Peterienei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-07-28;

konfiskuota automobilio ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 6800 Eur suma valstybės naudai.

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą (Rusijos Federacijos) Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3.5. Pažymima, kad visi daro klaidų. Todėl, apelianto nuomone, skirti asmeniui maksimaliai griežtas baudžiamojo poveikio priemones (tokias kokios buvo paskirtos skundžiamu nuosprendžiu) – yra neteisinga. Nurodoma, jog V. S. į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi senai, pilietybė jam buvo suteikta 2015 m. Jis gerbia įstatymus. Padarytas priešingas teisei pažeidimas buvo vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, apeliantas iki šios bylos niekada nebuvo teistas. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota charakteristika, Medicinos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei išrašas dėl administracinių pažeidimų patvirtina, kad apeliantas yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, nelinkęs pažeidinėti įstatymo.

3.9. Apeliantas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Tačiau, anot apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas į tai neatsižvelgė.

3.10. Apeliantas mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemones (įskaitant 6800 Eur konfiskavimą) skundžiamu nuosprendžiu paskyrė neatsižvelgdamas į apelianto asmenybę, į veikos padarymo aplinkybes, neatsižvelgdamas į jo prašymą ir pateiktus įrodymus, o iš esmės, priėmė sprendimą vadovaujantis išskirtinai prokuroro argumentais ir reikalavimu skirti konfiskavimą. Mano, jog už apelianto padarytą teisės pažeidimą taikyta poveikio priemonė (konfiskavimas) nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, neatitinta baudžiamojo įstatymo siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas konfiskuotino turto vertės išieškojimas suvaržo V. S., kaip asmens, teises akivaizdžiai labiau, negu reikia įstatymo tikslams pasiekti.

3.11. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus V. S. mano, jog byloje pateikti įrodymai, jo paaiškinimai, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas manyti, jog jis (V. S.) tesės savo žodį, laikysis įstatymų bei nedarysi nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Apelianto tvirtinimu, jau pats ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Jis neturi jokių priklausomybių, yra doras ir sąžiningas asmuo. Todėl prašo sušvelninti skirtas baudžiamojo poveikio priemones. Mano, jog uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams – jau savaime yra pakankamas pagrindas nubaudimo tikslams įgyvendinti bei pasiekti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Nurodoma, jog tuo atveju, kuomet apeliacinės instancijos teismas nepanaikintų žemesnės instancijos teismo taikyto 6800 Eur sumos konfiskavimo, apeliantas patirs tik papildomą turtinio pobūdžio neigiamą poveikį, papildomą nubaudimą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėjas advokatas Albertas Buta prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S., kuris apeliaciniame skunde nei veikos kvalifikavimo, nei sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčija. Apeliantas prašo pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje spręsti laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimai, prašydamas trumpinti laidavimo terminą iki vienerių metų, trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ir ar jo vertės konfiskavimo.

Dėl laidavimo termino

8. Vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Sutiktina, jog apylinkės teismas nedetalizavo, kodėl nustatomas būtent toks laidavimo terminas, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Kaip jau minėta, laidavimo terminas negali būti skiriamas trumpesniam nei vienerių ir ilgesniam nei trejų metų terminui. Nagrinėjamoje byloje paskirtas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas, teismui vertinant, kad būtent tokio dydžio terminas yra pakankamas prevencinių tikslų pasiekimui. Šioje byloje laiduotoju paskirtas teismo pasitikėjimo vertas A. L., kuris nėra šeimos narys, o ilgametis bičiulis ir verslo partneris, kuriuos sieja draugiški, pagarbūs santykiai. Apylinkės teismas apelianto atžvilgiu teisės normas aiškino jam palankiai. Laidavimo terminą nustatydamas be užstato teismas švelnino jo teisinę padėtį, todėl įvertinus apelianto padarytos veikos pavojingumą eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, teisėjų kolegija sprendžia, jog vienerių metų šešių mėnesių laidavimo trukmė negali būti laikoma per ilga. Kartu pastebėtina, kad V. S. pirmuoju testavimu buvo nustatyta net 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu – 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas jo padarytą nusikaltimą daro labai pavojingą ir į tai turi būti atsižvelgiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutiktina, ir tai patvirtina bylos duomenys, kad V. S. charakterizuojamas teigiamai, todėl įvertinus ir paties apelianto nurodomas aplinkybes, jog jis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, tai rodo, jog toks laidavimo terminas savaime nesukels realių pasekmių apeliantui, nevaržys jo elgesio ar teisių, o pirmosios instancijos teismo nustatytas laidavimo terminas realios įtakos jo gyvenimo kokybei neturės.

9. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju laidavimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant jo teises. Apelianto nuomonė, jog paskirtas trumpesnis laidavimo terminas bus teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, paveiks jį teigiamai, nėra teismui imperatyvas ir pagrindas skundžiamą teismo nuosprendį šioje dalyje keisti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

10. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, V. S. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaip minėta, apeliantui pirmuoju testavimu buvo nustatyta net 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu – 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas vairuodamas automobilį mieste, ryte (apie 05.55 val.), būdamas neblaivus atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kas rodo, kad jis ne tik kėlė realų pavojų savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, saugumui ir aplinkai. Šios aplinkybės ir lėmė sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmę, nustatant įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Akvaizdu, jog apylinkės teismas tokį terminą nustatė siekdamas sulaikyti V. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

12. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog padaryta žala buvo nedidelė ir, kad jis pats savo iniciatyva ėmėsi veiksmų atlyginti žalą dar iki teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje, visiškai pripažino savo kaltę nuoširdžiai gailisi, teigiamai charakterizuojamas, o padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindas vertinti, jog nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam nusikaltimui. Pažymėtina, jog V. S. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į apelianto nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką bei į tai, kad praeityje jis vis tik buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu. Įvertinus aptartas aplinkybes, tai, kad nusikaltimą apeliantas padarė kai nustatytas neblaivumas viršijo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, daroma išvada, jog apylinkės teismo nustatytas trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti.

13. Apeliaciniame skunde deklaruojama aplinkybė, kad veika buvo padaryta ne iš piktavališkų paskatų ar noro pažeisti teises saugomus interesus, o dėl tuo metu buvusios apelianto sunkios emocinės būsenos, susijusios su santuokos išsaugojimu ir santykių stabilizavimu, niekaip nepateisina alkoholio vartojimo ir tokio elgesio, kuomet asmuo neblaivus vairuoja transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo proporcingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas – nagrinėjamu atveju taip pat paskirta pagrįstai. Byloje nėra ginčo, kad V. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, kad minėtasis automobilis įsigytas lizingu (lizinguojamas) iš UAB „Nordea Finance”, dabartinio UAB “Luminor Lizingas“, į tai, jog pagal UAB „Verlita“ atliktą vertinimo ataskaitą automobilio rinkos vertė nustatyta 6800 Eur, nes automobilis buvo apgadintas, jį reikia remontuoti, nusprendė iš V. S. konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 6800 Eur. Tai yra, apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti mažesnę nei VšĮ „Emprekis“ (11,077 eurų su PVM) nustatyta vidutinė tokio automobilio vertė.

15. Siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilio konfiskavimas yra privalomas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktika dėl turto konfiskavimo instituto taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra įvairi. Tačiau teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

16. Apeliantas pabrėžia tai, kad yra neteistas, prisipažino ir gailėjosi, pats ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, yra doras ir sąžiningas asmuo, todėl vertina, kad turto konfiskavimo taikymas neturės auklėjamojo poveikio ir užtikrins tik apelianto papildomą turtinio pobūdžio neigiamą poveikį, papildomą nubaudimą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertintina visuma nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimui svarbių aplinkybių: asmuo vis tik praeityje baustas už KET pažeidimus, kad automobilį V. S. vairavo neblaivus ankstų rytą, buvęs išvestas iš “Olympic Casino”, o policijos pareigūnai neblaivų vairuotoją pastebėjo pagal gautą pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, po ko apeliantas buvo pastebėtas atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog už vairo sėdėjęs V. S. atsitrenkęs į stulpą sukiojo vairą, tačiau automobilis negalėjo judėti dėl lūžusios važiuoklės. Pažymėtina, kad apelianto asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti priimant sprendimą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino. Kitų šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama. Tačiau, atsižvelgiant ir į apelianto amžių, tai, kad V. S. turi finansinių įsipareigojimų už minėtą automobilį, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

17. Pažymėtina, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. skyrė automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą.

18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis tiek dėl laidavimo termino, tiek dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo bei teisės vairuoti kelių transporto priemonių – yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų, todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.