Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.2.3.; 2.12.2.8.

2022 m. gruodžio 13 d.

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Simonui Makrickui, vertėjai Anai Grešičnikovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, verčiasi individualia veikla, deklaravęs gyv. vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022-07-25 apie 05.55 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu adresu Tauro g. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Nissan Qashqai“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu "Draeger Alcotest 7510" Nr. ARKB-0113) pirmuoju testavimu 2022-07-25 05.55 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu 2022-07-25 06.14 val., nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog tąkart dėl stiprių išgyvenimų, susijusių su šeimyninėmis aplinkybėmis, kad Lietuvoje liko visiškai vienas, o žmona bijo grįžti dėl karo, nusprendė savo automobiliu "Nissan Qashqai" nuvažiuoti prie Neries kramntinės. Kažkiek sėdėjo krantinėje, po to pamatė vienintelį veikiantį barą "Olympic casino", ten išgėrė 5-7 stikliukus maždaug po 30-40 gr. viskio. Buvo nevalgęs nuo 24 d. ryto, nes labai išgyvena dėl šeimos. Iš baro išėjo apie 4:30-5:00 val., sėdo į savo automobilį prie vairo ir užmigo, toliau beveik nieko neatsimena, kada pradėjo važiuoti, važiavo būdamas neblaivus, to negali paaiškinti. Atsimena smūgį, ir atsipeikėjo jau atsitrenkęs į stulpą, sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilis stovėjo Tauro gatvėje. Tuo metu buvo šoko būsenoje, pamatė kad savo automobiliu padarė eismo įvykį ir suvokė, kad automobilį vairavo būdamas išgėręs. Paėmėm telefoną, bet nerado akinių, juos vėliau pareigūnas rado ant automobilio grindų. Maždaug po penkių minučių, kol jis galvojo, atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams savo kaltės neneigė, nebandė bėgti iš įvykio vietos, vykdė pareigūnų reikalavimus, pūtė į alkotesterį kelis kartus, kaip liepė pareigūnai. Automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigytas lizingu (lizinguojamas) iš UAB „Nordea Finance", dabartinio UAB' Luminor Lizingas“, 2017-06-27, šiai dienai dar neišmokėtas, jau sutaręs tolesnį mokėjimo grafiką. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, supranta savo poelgio pasekmes, niekada nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, todėl dėl tokio jo poelgio jam labai gėda, smerkia savo poelgį. Pirmą kartą vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 1992 metais Rusijoje, buvo keistas kelis kartus, galioja iki 2025-06-02. 2015 m. gavo Lietuvos Respublikos pilietybę ir nežinojo, kad yra būtina pasikeisti turimą Rusijos Fedracijos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad privaloma keisti vairuotojo pažymėjimą, tą padarys, kai atgaus vairuotojo pažymėjimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Įtariamasis V. S. apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, yra pensininkas, (duomenys neskelbtini). 2022-07-24 vakare, jis dėl stiprių išgyvenimų, susijusių su šeimyninėmis aplinkybėmis, kadangi jo visa šeima išvykusi iš Lietuvos, o jis Lietuvoje liko visiškai vienas, nusprendė savo automobiliu "Nissan Qashqai" nuvažiuoti prie Neries pakrantės, esančios prie prekybos centro "CUP". Atvažiavęs automobilį paliko Upės gatvėje. Ten pabuvęs kažkiek laiko, apie 24 val. užėjo į barą "Olympic casino", ten išgėrė 5-7 stikliukus maždaug po 30-40 gr. Gėrė viskį, neatsimena ar daugiau gėrė, prieš geriant alkoholį jis buvo nevalgęs nuo 24 d. ryto, nes pastaruoju metu negali nei valgyti nei miegoti, būtent dėl to, kaip minėjo, kad visa jo šeima išvyko iš Lietuvos, o jis liko vienas, dėl to labai išgyvena. Iš baro išėjo apie 4:30-5:00 val., bent taip jam atrodo, sėdo į savo automobilį prie vairo ir atsijungė, užmigo, toliau beveik nieko neatsimena, kada pradėjo važiuoti, kur norėjo važiuoti ir kodėl važiavo būdamas neblaivus, negali paaiškinti, nes neatsimena, tačiau neneigia, kad automobilį vairavo jis. Atsimena kažkokį smūgį, ir atsipeikėjo jau atsitrenkęs į stulpą, sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilis stovėjo Tauro gatvėje, tikslaus adreso nežino. Tuo metu buvo šoko būsenoje, buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti, pamatė kad savo automobiliu padarė eismo įvykį ir suvokė, kad automobilį vairavo būdamas išgėręs. Nežinojo, kam reikia apie tai pranešti, ar policijai ar draudimui, ar tralui, kad patrauktų automobilį, nes trukdė eismui, tačiau ketino tai daryti. Maždaug po penkių minučių, kol jis galvojo, atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė - nežino. Pareigūnams savo kaltės neneigė, nebandė bėgti iš įvykio vietos, vykdė pareigūnų reikalavimus, pūtė į alkotesterį kelis kartus, kaip liepė pareigūnai. Po ko pareigūnai jį parvežė namo, išrašę šaukimą atvykti į 3 PK. Automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigytas lizingu (lizinguojamas) iš UAB „Nordea Finance", dabartinio UAB' Luminor Lizingas“, 2017-06-27, šiai dienai dar neišmokėtas. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, supranta savo poelgio pasekmes, niekada nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, todėl dėl tokio jo poelgio jam labai gėda, smerkia savo poelgį. (b.l. 49-51). Papildomai įtariamasis V. S. parodė, kad kad pirmą kartą vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini), buvo keistas kelis kartus, paskutinį kartą keistas ir išduotas (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo, (duomenys neskelbtini) ir nežinojo, kad yra būtina pasikeisti turimą Rusijos Fedracijos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad privaloma keisti vairuotojo pažymėjimą. Dėl to apgailestauja ir gailisi, tikrai nenorėjo pažeisti įstatymų. Svarsto teikti prašymą teismui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko ir smerkia tokius savo veiksmus. (b.l. 68).

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK VTV Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. 2022-07-24 dirbo naktinėje pamainoje nuo 18.00 val. iki kitos dienos 06.00 val., kartu su vyr. specialistu A. J. ir specialistu S. J. ekipaže Nr. V1942. 2022-07-25 apie 05.35 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu Vilniuje, Vasario 16-osios gatvėje, kur automobilį „Nissan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus asmuo. Automobilis buvo pastebėtas adresu Tauro g. 5, Vilniuje, ten jis buvo atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą, o už vairo sėdėjęs vyras sukiojo vairą, tačiau automobilis negalėjo judėti dėl lūžusios važiuoklės. Už automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris jiems pateikė (duomenys neskelbtini), išduotą V. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Be V. S. automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. V. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus alkotesterio pagalba pirmu pūtimu 05.55 val. buvo nustatytas 1.83 prom. girtumas, antru pūtimu 06.15 val. nustatytas 1.66 prom. girtumas. V. S. alkotesterio parodymų neginčijo. Tolimesniam aiškinimuisi į įvykio vietą atvyko ekipažas nr. V1737, jiems buvo perduoti dokumentai bei neblaivus asmuo. Įvykio metu buvo filmuota vaizdo registratoriumi "BODY 1901". (b.l. 27).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2022-07-25 d. Pranešėjas skambina iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (A) ir pranešėjo (B).

A-112; B- labas rytas, Vilniaus mieste neblaivus vairuotojas Nissan baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dabar Goštauto gatve važiuoja nuo Žaliojo tilto.

B-važiuoja link Pedagoginio tilto.

B-ne, mes čia išvedėme neblaivų iš "Olympic Casino", nuį kairę , Vasario 16 gatve važiuoja.

B-jau viskas, mes kitoje upės pusėje, jis čia per bordiurus kaip davėsi.

B-lietuviški.

A-supratau, ačiū už informaciją. (b.l. 37-38).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi yra policijos pareigūnų, atvykusių į pagal gautą 2022-07-25 pranešimą į įvykio vietą adresu Tauro gatvėje, ties 5 pastatu, Vilniuje, vaizdo registratoriaus "Body kameros" 7 vaizdo ir garso įrašai. Įrašo pradžia 05:48 val.-06:21 val.. Įraše užfiksuotas automobilyje sėdintis V. S. Automobilio priekis sudaužytas. Bendraudamas su policijos pareigūnais V. S. paaiškina, kad buvo kazino, ten įvyko konfliktas, dėl ko išėjo iš kazino ir automobiliu išvažiavo staigiai. "Neįsipaišė", trenkėsi, bet net neprisimena kas nutiko. Pareigūnas parodo gatvės apšvietimo stulpą, į kurį įvažiavo V. S., pasiūlo pasitikrinti girtumą, klausia, ar vartojo alkoholį, nesigirdi, ką atsako. 05.55 val. V. S. pirmu pūtimu nustatomas 1,83 promilės girtumas. Policijos pareigūnas pasako, kad bus antras pūtimas po 15 min. V. S. sutinka. Toliau V. S. pasakoja, kas nutiko kazino, kad jis (duomenys neskelbtini). 06:14 val. antru pūtimu V. S. nustatomas 1,66 promilės girtumas, sutinka, sako, kad kaltas, pasirašo policijos pareigūnų žurnale dėl abiejų pūtimų ir rezultatų, įsodinamas į tarnybinį automobilį. (b.l. 35-36).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog 2022-07-25 05.55 val. V. S. buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas, 2022-07-25 06.15 val. nustatytas 1,66 promilės girtumas. Įtariamajam V. S. girtumas nustatytas alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr.ARKB-0113. Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr.ARKB-0140 patikros sertifikatas Nr. 1680794. (b.l.9-12).

VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini),1,197.0cm3 darbinio tūrio hibridiniu varikliu, 85 kW galios, 2017 m. gamybos, 2022 m. liepos mėn. vidutinė kaina yra 11,077 eurų (su PVM). (b.l. 33).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. 2022-07-25 apie 05.55 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu adresu Tauro g. 5, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmuoju testavimu 2022-07-25 05.55 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įdodymais. Tai, kad V. S. vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina liudytojo Ž. M. parodymai, objektų apžiūros protokolai; taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija..

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis V. S. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, V. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. L. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. S. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. S. turi nuolatinio pobūdžio darbą, yra pensijinio amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, susituokęs, vaikai suaugę, baustas tik tris kartus. Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, iš jo žodžių šeima gyvena užsienyje. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos V. S. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo ilgametį bičiulį ir verslo partnerį A. L. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu A. L. patvirtino, kad jis kaltinamąjį pažįsta daugiau kaip 20 metų, daro jam teigiamą įtaką, gali paveikti, kad kaltinamasis nedarytų nusikalstamų veikų, jie bendrauja šeimomis, dažnai susitinka. Juos sieja draugiški, vienas kitam pagarbūs santykiai. Jo veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. A. L. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – jis niekada neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką V. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

V. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. V. S. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant trejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022-07-28 (b.l. 53). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,Nissan Qashqai“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas lizingu (lizinguojamas) iš UAB „Nordea Finance", dabartinio UAB' Luminor Lizingas“. Pagal VšĮ "Emprekis" pažymą nurodyta, kad automobilio "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini),1,197.0cm3 darbinio tūrio hibridiniu varikliu, 85 kW galios, 2017 m. gamybos, 2022 m. liepos mėn. vidutinė kaina yra 11,077 eurų (su PVM). Gynyba pateikė dokumentą iš UAB „Verlita“ atliktą vertinimo ataskaitą, pagal kurią automobilio rinkos vertė 6800 Eur. Nurodyta, jog automobilis buvo apgadintas, jį reikia remontuoti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad asmuo pensijinio amžiaus, automobilį pirkęs lizingu ir tebemoka įmokas, iš tikro nutikusio įvykio metu automobilis buvo apgadintas ir vertė sumažėjo, tačiau automobilis pakankamai brangus, VšĮ "Emprekis" nurodyta jo vertė 11.077 Eur. Kadangi automobilis nepriklauso kaltinamajam V. S., o priklauso lizingo bendrovei, iš kaltinamojo konfiskuotina pinigų suma, tačiau ne 11.077 Eur kaip nurodyta VšĮ "Emprekis" pažymoje atitinkanti automobilio vertę, o 6800 Eur, kas teismo manymu būtų proporcinga nubaudimo priemonė šioje byloje padarytam nusikalstamam įvykiui ir visoms aplinkybėms.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš V. S. konfiskuotina 6800 Eur suma.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. S. šias baudžiamojo poveikio priemones:

3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-07-28. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti 6800 Eur sumą (kaip proporcingą už automobilio vertę) valstybės naudai.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“

Išaiškinti V. S. bei A. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.