Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Rasos Paužaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 2 d. veika) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 2 d. veika) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 7 d. veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 7 d. veika) 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 2 d. veika) ir BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 2 d. veika), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 (trisdešimties) parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. gegužės 7 d. veika) ir BK 243 straipsnį (2025 m. gegužės 7 d. veika), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto – bausmę, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuspręsta R. P. pripažinti recidyviste dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 7 (septynerius) metams naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

4. Iš nuteistosios R. P. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistosios gynėjo ir prokuroro apeliacinių skundų argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei nuteistajai parinko tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jos asmenybei adekvačią ir proporcingą bausmę, jos vykdymą pagrįstai atidėjo, o skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę motyvavo savo procesinį sprendimą ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistosios gynėjo ir prokuroro apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų pagrindu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

6. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Anot prokuroro, baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. P. nusikalto ne atsitiktinai ir ji teigiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Nuteistoji anksčiau tris kartus patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o nagrinėjamu atveju ji padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas per itin trumpą laiką, todėl tokio elgesio tęstinumas rodo, kad R. P. klaidingai suvokia savo teisinę atsakomybę ir yra įsitikinusi, jog net ir nuolat pažeidinėjant įstatymus galima išvengti realių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentas.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o jos padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Vis dėlto, matyti ir tai, jog R. P. savo elgesį vertina kritiškai bei stengiasi jį koreguoti teigiama linkme. Visų pirma, nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Antra, R. P. apklausta pirmosios instancijos teisme pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo bei nurodė, jog lankosi pas specialistus, t. y. lankė kunigo K. D. centrą, kreipėsi į privačius psichologus, vaikščiojo į anoniminių alkoholikų susitikimus ir pan. Iš VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro Ūminių apsinuodijimų skyrius“ 2025 m. gegužės 16 d. stacionaro epikrizės matyti, kad R. P. nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 203–204), kas rodo, jog nuteistoji iš tikrųjų yra priklausoma nuo alkoholio vartojimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad nuteistoji stengiasi gydytis ir ieško problemos sprendimo būdų – šią aplinkybę patvirtina iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo gauta informacija, kurioje nurodyta, kad R. P. 2025 m. birželio 4 d. lankėsi gydytojo konsultacijoje, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, ji pakartotinai kreipėsi 2025 m. birželio 11 d., tęsiamas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 19–20). Apeliacinio proceso metu apygardos teismui taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nuteistoji dėl turimos priklausomybės alkoholiui ir toliau lankosi pas specialistus, dalyvauja gydymosi programose ir pan., t. y. imasi konkrečių priemonių, kurios galėtų ir turėtų padėti jai keisti savo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybes rodo nuteistosios požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, kartu jos gali turėti esminės įtakos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką bei sudaro pagrindą manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja ankstesnius R. P. teistumus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda), tačiau iš aptartų duomenų matyti, jog R. P. elgesys rodo, kad ji neneigia turinti priklausomybę alkoholiui ir stengiasi šią problemą spręsti, kad ateityje nevartotų alkoholio ir nevairuotų transporto priemonių būdama neblaivi. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, o nuteistoji nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas padarė praėjus itin trumpam laikui po minėto nuosprendžio priėmimo, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. gegužės 7 d., vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Be kita ko, nors nuteistoji per 5 metus buvo bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 34–37), ji yra dirbanti UAB „A“ direktore (1 t., b. l. 143–144), turi aukštąjį išsilavinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, daro išvadą, kad vis dėlto yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai R. P. atžvilgiu bus pasiekti taikant jai BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo, tokiu būdu nuteistajai suteikiant dar vieną (paskutinį) šansą pakeisti savo elgesį, išspręsti priklausomybės problemą bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

12. Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistajai baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, šiuo atveju nuteistajai gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Šiuo atveju ypač svarbu tai, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos nuteistosios sveikatos būklei, socialiniams ryšiams, atsižvelgiant į tai, jog R. P. gydosi nuo alkoholio vartojimo. Be to, nuteistosios teigimu, vienas iš jos vaikų yra gydytojas ir deda dideles pastangas, jog ji pasveiktų, kas rodo, jog R. P. susilaukia ir artimųjų pagalbos. Kita vertus, nuteistajai pažeidus teismo nustatytus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir ji turės realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjo nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. P. atžvilgiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

15. Nuteistosios R. P. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs du kartus konfiskuoti automobilio „Volvo S60“ vertę atitinkančias pinigines sumas – 19 100 Eur, nesilaikė proporcingumo principo ir tinkamai neindividualizavo šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijama, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo tik dėl dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

16. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).

18. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra trečiasis asmuo t. y. automobilio „Volvo S60“ valdytojas – UAB „A“, o savininkas – AB „SEB Bankas“ (1 t., b. l. 134). Akivaizdu, kad įmonė, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos valdoma transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistosios R. P.

19. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir pateikė išsamius tokio savo sprendimo motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas, jiems pritardamas, jų iš naujo nekartoja, tik trumpai akcentuoja esmines šiai teisinei situacijai aktualias aplinkybes.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. padarė dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodama tą patį automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per itin trumpą laiką, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. Be to, nuteistoji padarė nusikalstamas veikas, nepaisydama to, kad jai ankstesniais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu) buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir konfiskuotos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Nors atitinkama teisė buvo sustabdyta, R. P. tai ignoravo, ne tik toliau vairuodama tą pačią transporto priemonę, bet tai darė būdama neblaivi, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. jai nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 7 d. – 1,89 promilių neblaivumas. Visa tai neabejotinai pagrindžia, jog nuteistoji R. P. yra abejinga valstybėje galiojantiems įstatymams, moralės normoms, savo interesus iškelia aukščiau už visuomenės saugumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagrįstai sprendė iš nuteistosios R. P. konfiskuoti abiejų nusikaltimų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip teisingai žymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje byloje, kurioje asmuo padarė dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat kaip ir bausmė, yra skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kartu nurodydamas kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos metu buvusią automobilio vertę. Baudžiamojo poveikio priemonės nėra bendrinamos ir su subendrinta bausme yra paskiriama viena baudžiamojo poveikio priemonė, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas bendrą išieškotiną sumą, esminių pažeidimų nepadarė.

21. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo S60“, 2019 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM, 2025 m. gegužės mėn. duomenimis – 21 800 Eur (1 t., b. l. 67). Byloje buvo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-205-24, kurioje užfiksuota, kad automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 13 d. yra 19 100 Eur (2 t., b. l. 2–14). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai VšĮ „Emprekis“ pažymoje būna pateikta atitinkamos markės, modelio ir pagaminimo metų vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje. Vis dėlto, šis vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio ir taikomas kaip pagrindas turto vertei nustatyti tais atvejais, kai nėra kitokio individualaus vertinimo. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 25-205-24 nustatant konkrečios transporto priemonės vertę yra tikslesnė nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė aptariamo automobilio kaina ir vadovavosi jos duomenimis. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonę vertę atitinkančių pinigų sumų su PVM (19 100 Eur + 19 100 Eur = 38 200 Eur) išieškojimas iš R. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytiems nesunkiems nusikaltimams ar asmenybei. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nuteistoji dirbanti, turi įmonę, neturi išlaikytinių, turi galimybes dirbti ir pagerinti savo materialinę padėtį, jai nėra paskirta baudos bausmė, todėl 38 200 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju nėra laikytina per griežta baudžiamojo poveikio priemone. Iš esmės finansinės naštos dydis ir sunkumas šiuo atveju priklauso nuo pačios nuteistosios pastangų generuoti pajamas. Be to, nors nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ne tik dėl šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų, bet ir dėl ankstesnių R. P. padarytų nusikalstamų veikų bendras taikomas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas sudaro 82 380 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, vien tai, kad nuteistajai ankstesniais teismų sprendimais buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydis. Antra, teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. P. jau anksčiau buvo teista už vairavimą esant neblaiviai, tačiau pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi nepadarė tinkamų išvadų iš savo teisei priešingo elgesio ir dėl to kylančių pasekmių. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad iš jos turėtų būti išieškoma tik dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nustatė iš nuteistosios R. P. konfiskuoti abiejų nusikaltimų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą (19 100 Eur ir 19 100 Eur, iš viso – 38 200 Eur), todėl nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistosios gynėjo ir prokuroro apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.