- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-44-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18191-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Advokatai
- Algis Tursas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui H. D. ir jo gynėjui advokatui Algiui Tursui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu H. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos O. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, H. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviem metams ir nuspręsta išieškoti iš H. D. konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio VW „Caddy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1050 eurų, nustatytas šešių mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. H. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 11 d., apie 17.06 val., Vilniuje, Gabijos gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, o pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės H. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį, o būtent pakeisti jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 11 d, taip pat išieškoti iš jo automobilio VW „Caddy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 360 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliantas nesutinka su paskirtu dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir nurodo, kad teismas faktiškai nemotyvavo, kodėl teisę vairuoti transporto priemones atėmė tokiam terminui, tik lakoniškai nurodė, kad padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Apeliantas teigia, kad negalėjo ir nepadarė itin pavojingo ir šiurkštaus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimo ir teismas negalėjo jo taip įvertinti, nes tokio pažeidimo apibrėžimo norminiuose aktuose nėra. Be to, prokurorė už šią veiką prašė taikyti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir teismas nemotyvavo, kodėl nesutiko su valstybės kaltintojos pozicija ir nustatė ilgesnį, t. y. dvejų metų terminą.
2.2. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino kaltę, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, ir teismas pripažino, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, o yra akivaizdus iš jo elgesio viso proceso metu. Bylos duomenys tvirtina, kad jokios sunkios pasekmės dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo, jokia žala nepadaryta. Pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį jis nesipriešino, greičio neviršijo, visus reikalavimus vykdė, su alkotesterio parodymais sutiko iš karto. Jis nėra teistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą per penkerius metus. Vairuotojo teisės jam yra reikalingos darbe, be jų negali vykdyti tiesioginių pareigų, tai patvirtino bendrovės, kurioje dirba, generalinis direktorius bei padalinio vadovas ir jo tiesioginis viršininkas T. P. Minėti asmenys juo patikėjo ir išsakė nuomonę, kad tiki, jog ateityje jis tokių nusikaltimų nebedarys. Visa tai patvirtina, kad jo padaryta veika yra ne sistemingo, o epizodinio pobūdžio ir jis nėra neigiama asmenybė. Todėl teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams yra neproporcingas. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą netgi už pavojingesnes veikas su pasekmėmis, buvo nustatomas terminas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
2.3. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatytu konfiskuotinos automobilio vertės dydžiu. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu tyrimo organai nesiėmė priemonių tinkamai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio VW „Caddy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę ir apsiribojo VšĮ „Emprekis“ pažyma, o teismas su tokiu vertinimu sutiko. Šis įrodymas nėra tinkamas, nes pažymoje kalbama ne apie konkretaus automobilio vertę, o apie panašių 1995-2003 metų laidos automobilių kainą. Tai neatitinka BK 72 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sąvokos „kaina“ ir „vertė“ nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje vertinimo ataskaitoje UAB „Verlita“ specialistas M. Ž., turintis reikiamas specialias žinias ir kvalifikaciją, įvertino minėtą automobilį ir nustatė, kad šios transporto priemonės rinkos vertė yra 360 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu apeliantas, jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliantas ginčija tik jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) skyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui nėra privalomas, tačiau leidžiamas. Diskrecija spręsti, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias konkrečiai baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, palikta teismui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas šią jam suteiktą diskreciją teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jų suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.).
7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad H. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, o būtent 1050 Eur, konfiskavimą.
Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones
8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė mažesnį nei vidutinis, o būtent dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Teisėju kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ji proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. H. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad jis būdamas neblaivus važiavo automobiliu itin judriomis Vilniaus miesto Ukmergės ir Gabijos gatvėmis, darbo dieną, apie 17.06 val., tai yra eismo piko metu. Nustatyta 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą tiek, kad galima spręsti, jog H. D. suvokė savo neblaivumą, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Apelianto nurodytos aplinkybės, o būtent, kad nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta žala, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė. Tuo tarpu atsakomybė už analogišką veiką, dėl kurios buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atimta gyvybė ar padaryta didelė turtinė žala, numatyta kitame BK straipsnyje, kartu numatančiame galimybę skirti ir griežtesnę bausmę.
10. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į apelianto akcentuotas kitas aplinkybes, o būtent, kad jis jau sulaikymo dieną pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo (tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka baustas tik kartą prieš penkerius metus už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (užvažiavo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kai ten nebuvo tokį stovėjimą būdą nurodančių kelio ženklų). Šių aplinkybių visuma leido teismui taikyti H. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą bei skirti mažesnį nei vidutinis specialios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėtos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos kaip lemiančios būtinybę jam skirti dar trumpesnį minėto draudimo terminą. Tokios būtinybės nelemia ir kita apelianto akcentuota aplinkybė, o būtent, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas be jau minėtų aplinkybių atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal surinktus duomenis apeliantas alkoholį vartojo darbo metu, būdamas neblaivus vairavo tarnybinį automobilį, vykdydamas tarnybines pareigas. Tai patvirtina jo atsainų požiūrį tiek į transporto priemonių eismą, tiek ir į darbo tvarką reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, tačiau tai apelianto nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė, tad jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas specialios teisės atėmimo terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius H. D. šeiminiame, socialiniame gyvenime, bylos medžiagoje nėra.
11. Apibendrinant spręstina, kad paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumą. Nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra tinkama ir proporcinga priemonė, nėra aiškiai per griežta, pagrindo ją keisti nenustatyta. Kartu pažymėtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios teisės naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažnai pasiekia prevencinius tikslus.
Dėl konfiskuotinos automobilio vertės nustatymo
12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau atsieti konkretaus automobilio vertės nustatymą nuo analogiškų ar panašių automobilių pardavimo kainų būtų neobjektyvu ir neteisinga, todėl teismų praktikoje minėtos dvi sąvokos vartojamos kartu.
14. Nustatydamas konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi byloje pateiktais VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenimis apie panašių transporto priemonių vidutinę kainą, kuri su PVM nurodyta 1050 Eur (b. l. 29). Tačiau H. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis, o būtent UAB „Verlita“ vertinimo ataskaitą VER3192 (b. l. 129-154), kurioje nurodyta konkrečios transporto priemonės, o būtent šioje byloje konfiskuotino automobilio VW „Caddy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 360 Eur. Atlikus dalinį įrodymų tyrimą šie naujai pateikti duomenys buvo ištirti ir patikrinti apklausiant ataskaitą paruošusį specialistą M. Ž. bei renkant papildomus duomenis apie parduodamų panašių automobilių kainas.
15. Kaip matyti iš pateiktos UAB „Verlita“ vertinimo ataskaitos ir byloje buvusių VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenų, juose nurodomos sumos skiriasi labai ženkliai, daugiau nei du kartus: UAB „Verlita“ vertinimo ataskaitoje nurodyta 360 Eur dydžio automobilio VW „Caddy“ vertė, tuo tarpu pagal minėto žinyno duomenis tos pačios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1050 Eur. Siekdamas išsiaiškinti minėtą skirtumą apeliacinės instancijos teismas apklausė vertinimo ataskaitą surašiusį specialistą M. Ž. bei surinko duomenis apie panašių automobilių pardavimo kainas visuomenėje dažnai naudojamose interneto svetainėse www.autoplius.lt ir www.autobilis.lt. Specialistas nurodė, kad vertinto objekto vertė buvo nustatyta vadovaujantis lyginamuoju metodu. Į palyginimą buvo įtraukti tuo metu rinkoje buvę analogiški automobiliai, kurių buvo labai nedaug. Vertinto automobilio modelis buvo gaminamas 1995 – 2003 metais. Šio modelio automobiliai galėjo būti registruojami ir 2004 metais. Tuo tarpu nuo 2004 metų gamintas modelis buvo visiškai kitas automobilis: kitas kėbulas, kitokia važiuoklė, variklis. Tai matyti ir iš specialisto pridėtų abiejų modelių automobilių nuotraukų (b. l. 216). Susipažinęs su naujai surinktais duomenimis iš minėtų interneto svetainių www.autoplius.lt ir www.autobilis.lt (b. l. 175-189, 205-213), specialistas nurodė, kad dauguma pateiktuose skelbimuose parduodamų automobilių yra modelio, gaminamo nuo 2004 metų, todėl jų kaina yra didesnė. Tuo tarpu 1995-2003 metais gaminto modelio automobiliai yra trys (b. l. 180, 183-184, 186), skelbimuose nurodoma jų pardavimo kaina atitinkamai yra 550 Eur, 350 Eur ir 380 Eur. Taip pat paaiškino, kad gavęs teismo šaukimą jis papildomai pervertino automobilį VW „Caddy“, 2019 m. gruodžio 15 d. pateikdamas jį pardavimui aukcione sistemoje evgauto.lt. Ją naudoja draudimo bendrovės, turto vertintojai. Didžiausia pasiūlyta pirkimo suma buvo 308 Eur. Pagal specialisto pateiktus aukciono duomenis minėta 308 Eur suma nurodyta su PVM (b. l. 215). Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad apžiūrėjus vertinamą objektą buvo nustatyti tokie jo trūkumai: kėbulas smarkiai pažeistas korozijos, kiauryminiai korozijos židiniai, skilęs priekinis stiklas, kėbulo defektai (b. l. 135). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos ilgalaikio turto kortelės matyti, kad automobilio VW „Caddy“ savininkas transporto priemonės likutinę vertę nurodo 0,29 Eur (b. l. 116).
16. Vertindamas visumą minėtų byloje surinktų duomenų teismas sprendžia, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriais rėmėsi teismas, šiuo atveju neatitiko konfiskuotino automobilio VW „Caddy“ tikrosios vertės. Teismo vertinimu tam darė įtaką ir tuo laikotarpiu besikeičiantis automobilio gamybos modelis. Pateiktos turto vertinimo ataskaitos duomenis bei specialisto paaiškinimus teismas vertina kaip pagrįstus ir įtikinamus. Specialisto pasirinktas lyginamasis turto vertinimo būdas šiuo atveju buvo tinkamiausias, vertinimas buvo atliktas laikantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 (2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo redakcija), IV skyriaus II skirsnio reikalavimų. Pagrindo abejoti pastaraisiais įrodymais nenustatyta, todėl teisėjų kolegija jais vadovaujasi ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, o būtent 1050 Eur, konfiskavimą, šiuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ši ginčijamo nuosprendžio dalis yra keistina, nusprendžiant H. D. skirti transporto priemonės VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, o būtent 360 Eur, konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
H. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nusprendžiant išieškoti 360 Eur sumą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.