- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2-1042-476/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-02224-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslinta ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą;
1.2. pripažinti Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro išduotą D. G. palikimo, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perėjimo valstybei (duomenys neskelbtini) liudijimą, paveldėjimo bylos Nr, (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;
1.3. taikyti restituciją: grąžinti iš valstybės D. G. vardu privačion nuosavybėn butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad mirus mamai D. G. jis iki jos mirties gyveno kartu su mama ir dabar gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). Mamos sutuoktinis, ieškovo tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Be jo mama D. G. daugiau vaikų neturėjo. Po mamos D. G. mirties patyrė didelį stresą, buvo visiškai sutrikęs, kurį laiką niekur nedirbo, nenuvyko laiku, kaip numatyta įstatyme, pas notarą priimti palikimo. Taip pat neturėjo pinigų sumokėti notarui už paveldėjimo liudijimo išdavimą bei negalėjo sumokėti mokesčius už buto apšildymą, elektrą, komunalinius mokesčius. Tai, kad mamos D. G. palikimas perėjo valstybei, jis sužinojo 2025 vasario 24 d., kai su VĮ Turto banko atstovu pasirašė NT objekto faktinio naudojimo nustatymo aktą. Jis sumoka mokesčius už naudojimąsi butu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. raštu UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ pranešė VĮ Turto bankui dėl D. G. skolos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą ar kreipęsis nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų apie mokėjimus už butui adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Po D. G. mirties ((duomenys neskelbtini)), palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2025 m. sausio 28 d. Ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Ieškovo veiksmai siekiant priimti palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog ji nesiekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Tai, kad ieškovo ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas bei atmestinas patvirtina ir teismų praktika panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-614-881/2017, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-713-259/2015). Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos iš atsakovės.
4. Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo sprendimą dėl ieškovo A. G. ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI prie FM nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į D. G. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. G. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad Vien gyvenimas bute kaip įprasta po palikėjos mirties nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, tačiau jeigu tokie duomenys teismui būtų pateikti ir teismas įsitikintų, jog ieškovas priėmė savo mamos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, VMI prie FM neprieštarautų tokio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų apie notarės veiksmų neteisėtumą, ieškovo teisių pažeidimą, įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, iš to darytina išvada, kad notarė išduodama paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą po palikėjos mirties neabejojo dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinio statuso, nepažeidė įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, VMI prie FM neprieštarautų dėl restitucijos taikymo.
5. Trečiojo asmens Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės atsiliepimu prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jokio nekilnojamojo turto neturi. Butas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis jo turtas. Šiame bute jis gyveno kartu su mama apie aštuonis metus. Mamai mirus, jis pasiliko gyventi tame pačiame bute. Jam atiteko namų apyvokos reikmenys, visi mamos asmeniniai daiktai. Jis turėjo buvo raktus. Mamos mirtis sukėlė stresą. Jis tuo metu nedirbo, todėl neturėjo galimybės mokėti mokesčius, susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. 2024 m. kovo mėn. jis įsidarbino ir pamažu ėmė mažinti visus įsiskolinimus: mokėjo už vandenį, elektrą, dujas. Dėl lėšų trūkumo atsiskaitymas su paslaugų tiekėjais vėlavo. Jį nustebino iš turto banko gautas pranešimas išsikraustyti iš buto, nes jis jam nepriklauso. Būdamas vieninteliu sūnumi, buvo įsitikinęs, kad butas atiteks jam. Kai kreipėsi į notarinę kontorą, sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti. Prašė patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
7. Atsakovės VĮ Turto bankas atstovas Remigijus Ilevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kad tai vienintelis A. G. būstas, sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti teismui. Turto bankas gauna pranešimą apie mirusį palikėją ir neturi pareigos tikrinti ar yra paveldėtojai. Šiuo metu A. G. būstą nuomojasi. Jie nesutinka, kad iš jų būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jie savo pareigas atliko laiku ir gerai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. G. motina D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po D. G. mirties liko butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 28 d. G. G. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. 2025 m. sausio 28 d. išduotas palikimo parėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 24 d. surašytas NT objekto faktinio naudojimo nustatymo aktas, kuriuo nustatyta, kad objektas, adresu: (duomenys neskelbtini), naudojamas ieškovo A. G., pažymint, jog A. G. rengiasi pradėti ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius VĮ Turto bankas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už faktinį Buto naudojimą laikotarpiu nuo 2025 m. vasario – 2025 m. rugpjūčio mėn. apmokėjimą.
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
11. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
12. Taigi, palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
13. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
15. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas po jo motinos D. G. mirties liko ir toliau gyventi, adresu: (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovė priėmusi palikimą konstatavo, jog butas yra faktiškai naudojamas. Šiuos veiksmus A. G. atliko, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Todėl išdėstyto pagrindu manytina, jog jis po palikėjos D. G. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
16. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.
17. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po D. G. mirties atsiradusį palikimą, ieškiniu prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu
18. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
20. Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktus, jog ieškovas A. G. priėmė savo motinos D. G. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Kelmės rajono I-ojo notarų biuro 2025 m. sausio 28 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, negaliojančiu ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovo motinai, per CK 5.50 straipsnio 3 dalį nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų.
23. Ieškovas dėl palikimo priėmimo po savo mamos mirties faktiniu valdymu įteisinimo kreipėsi tik daugiau nei po 2 metų. Taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančios VĮ Turto bankas procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Nei VĮ „Turto bankas“, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl nagrinėjamu atveju pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Išdėstyto pagrindu iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą;
pripažinti Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro išduotą D. G. palikimo, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perėjimo valstybei 2025 m. sausio 28 d. liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;
taikyti restituciją: grąžinti iš valstybės D. G. vardu privačion nuosavybėn butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto, Testamentų registrams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.