Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2622-192/2014 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei A. Č., trečiajam asmeniui Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš karto po motinos mirties R. R. būtų pareiškęs savo valią paveldėti motinos palikimą, per trijų mėnesių terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą nesikreipė ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, todėl laikytina, kad jis atsisakė jam priklausančios paveldėjimo teisės į palikimą, nes palikimui priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklės. Sandoriui sudaryti nepakanka asmens vidinės valios, šiuo atveju noro įgyti nuosavybės teisę į palikimą ateityje. Kad būtų sudarytas sandoris, asmens valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios išreiškimas sukelia teisinių padarinių. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. po motinos mirties, priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. R. R. po motinos mirties liko gyventi tame pačiame kambaryje, kuriame gyveno iki motinos mirties. Mamos kambarys liko nenaudojamas. Apeliantė viena rūpinosi abiejų butų išlaikymu, mokėjo mokesčius. R. R. elgesį, t.y. tolimesnį jo gyvenimą jam priskirtame kambaryje, negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis tokiu niekada nesijautė ir savęs buto savininku nelaikė, nei motinai gyvai esant, nei po jos mirties. Jis niekada nėra net lankęsis bute, adresu Krėvės pr., Kaune. Į apeliantės raginimus nueiti pas notarą jis atsakydavo, kad jam tai neįdomu, nes jam nieko nereikia. Apie jokius ketinimus paveldėti motinos turtą, o vėliau jį palikti G. R., jis niekada nekalbėjęs. R. R. valia buvo nepriimti motinos J. J. R. palikimo ir tai buvo jo pasirinkimas, jis buvo visiškai veiksnus ir galėjo laisvai apsispręsti. Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja davė abstrakčius parodymus, apibūdino ligų požymius, tuo pačiu pabrėždama, kad kiekvienos ligos požymiai kiekvienam žmogui pasireiškia individualiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl ligos R. R. negalėjo nueiti pas notarą. Apeliantė pažymi, kad, palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti faktas gali būti nustatomas atsižvelgiant į aktyvius įpėdinio veiksmus, vertinant visą bylos medžiagą, o teismas ypatingosios teisenos bylose turi būti aktyvus ir siekti nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis vien tik iš suinteresuoto asmens – ieškovės, išsakytas fakto pripažinimas ir kitų proceso dalyvių paaiškinimai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas; teismas gali pripažinti atitinkamą faktą nustatytu tik įsitikinęs, jog šalies fakto pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra jos pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

5. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą. Ieškovė G. R. pateikė ieškinį, kurio pirmasis ieškinio reikalavimas buvo atnaujinti terminą R. R., mirusiam 2013-10-10, palikimui priimti po motinos J. J. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Teismas priėmė ieškinį su tokiu reikalavimu, iškėlė civilinę bylą, 2014-08-21 vykusiame parengiamajame posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė visa apimtimi, byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje. Prasidėjus teismo posėdžiui, teismas pats ėmėsi iniciatyvos, kad ieškovė pakeistų ieškinio reikalavimą, skyrė pertrauką, kad ieškovė ir jos atstovė pasikonsultuotų dėl ieškinio dalyko, po pertraukos ieškovei pasilikus prie savo pareikšto ieškinio, byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės pateiktą ieškinį. Byloje paskelbus pertrauką iki teismo posėdžio, teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ( mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taigi, teismas primigtinai duodamas ieškovei suprasti, kad ji turi keisti ieškinio dalyką, pademonstravo akivaizdų savo suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovės naudai, tuo grubiai pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo principą (CPK 18 str.).

6. Kadangi apeliantė yra teisėta J. J. R. palikimo paveldėtoja, jai teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos turtą, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas panaikino jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes 1/2 dalis viso paveldėto turto jai priklausys bet kokiu atveju.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai vertino ir sprendime nurodė, kad velionis R. R. tiek iki mamos J. J. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), tiek po mamos mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė mamai J. J. R. (b. l. 15, 18-19). Šį faktą patvirtino ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 122, 134, 142, 144,), bet ir teisme liudiję asmenys: A. K., G. P., V. (2014-08-21 posėdis), Š., B., Č.. Šį faktą patvirtino ir apeliantė. R. R. po mamos mirties prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Šį faktą dar būdamas gyvas savo anūkei nurodė pats R. R., tai patvirtino ir apeliantės liudytojos Č. (2014-10-08 posėdyje), V. (2014-08-21 posėdyje). Šią svarbią bylai aplinkybę patvirtino ir apeliantė. 2014-08-21 posėdyje apeliantė teigė, kad naudojosi brolio R. R. banko kortele, žinojo kortelės PIN kodą, nuimdavo brolio pensiją ir ją naudodavo mokesčiams už butą apmokėti. Todėl apeliantės argumentas, kad neva ieškovės naudai teismui parodymus davė jos motina bei motinos sugyventinis, kurie turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, juolab, nieko kas galėtų patvirtinti, kad R. R. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą, nenurodė, yra nepagrįstas. Ieškovė pažymi, kad aplinkybes, kurias patvirtino liudytojai - ieškovės motina (A. K.) ir patėvis (G. P.), patvirtino ir atsakovės kviestos liudytojos V., Š., B., Č. To neneigė ir pati atsakovė. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir remdamasis liudytojų parodymais, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad palikimą priėmęs, faktiškai pradėjęs turtą valdyti ieškovės senelis R. R. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: kartu su seserimi (apeliante) gyveno bute (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie šio turto išlaikymo, naudojosi J.J. R. asmeniniais daiktais, baldais, butu, taigi, rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį ir siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. veiksmai atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant, jog turtas paveldėtas faktiškai pradėjus jį valdyti.

2. Po J. J. R. mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai: velionės sūnus R. R. ir duktė (apeliantė): apeliantė palikimą priėmė kreipdamasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o sūnus (ieškovės senelis) - pradėdamas faktiškai valdyti velionės mamos kilnojamuosius daiktus (baldus, namų apyvokos daiktus) ir nekilnojamą turtą. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepašalina kitos įpėdinio teisės priimti palikimą, faktiškai pradedant valdyti turtą. Tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Asmens pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotos institucijos pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, teismas priėmė sprendimą atsižvelgiant į aukštesnių instancijų teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

3. Ieškovės senelis R. R., tęsdamas gyvenimą mamos bute ir išlaikydamas po mamos likusį turtą, suvokė save ir apeliantę, kaip paveldėto turto savininkus. Jis manė, kad gyvena mamos bute ir jokių kitų teisinių veiksmų (kreiptis į notarą ar teismą) atlikti nereikia. Juo labiau, kad kaip patvirtino, ieškovė, liudytoja A. K., J.J. R. nekarta viešai buvo sakiusi, kad visą turtą paliks abiems vaikams. Apeliantės liudytoja V., duodama parodymus 2014 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje net neabejojo, kad velionės mamos turtas tarp brolio ir sesers turėjo būti pasidalintas pusiau, nes „ tokia buvo J. J. R. valia ir noras“, „R. ir A. viską darė kartu, kartu rūpinosi, kartu gyveno“, „R. su A.visada būdavo kartu ir J. jų mama visad norėjo, kad vaikams viskas atitektų pusiau“, „Ir tikroji jų mamos valia buvo, kad turtas jiems atitektų pusiau“. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės senelis R. R. niekada neišreiškė valios - atsisakyti palikimo po mamos J.J. R. mirties. Jis, būdamas gyvas, visada anūkei (ieškovei), liudytojams A. K. ir G. P. pasakojo, kad po jo mirties pusė J.J. R. turto liks jam, o vėliau - ieškovei. Taigi, siekė priimti palikimą ir jį valdyti, tik savo teisės - kreiptis į notarą ar teismą, neįgyvendino dėl sveikatos būklės ir klaidingo suvokimo (nežinojimo), kokius veiksmus jis privalo atlikti po mamos mirties. Tikėtina, kad R. R. manė, kad jei jis šiame bute gyvena ir prisideda prie mokesčių mokėjimo, daugiau jokių veiksmų atlikti jam nereikia.

4. Apeliantė savaip interpretuoja byloje esančius medicininius R. R. sveikatos būklės dokumentus, o taip pat liudytojų parodymus šiuo aspektu. Detali medicininių dokumentų analizė ir liudytojos P. paaiškinimai pirmos instancijos teisme patvirtina faktą, kad R. R. dar 2009-2010 m. sunkiai vaikščiojo; 2011 m. sausio mėn. dėl sveikatos būklės negalėjo laisvai judėti (net ir mamos J. J. R. laidotuvėse dalyvavo tik keletą valandų). Dar būnant J.J. R. gyvai, būtent ji lydėdavo sūnų R. R. į gydymo įstaigą, atvykdavo už jį išsirašyti vaistų. Medicininiai byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtino, kad R. R. nurodytais laikotarpiais kentėjo skausmus, sunkiai vaikščiojo, o vėliau ir visai nevaikščiojo. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino byloje esančius rašytinius medicininius dokumentus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino aplinkybes, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja gydytoja N. P..

5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė net nežinojo, kad J.J. R. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Faktas, kad J.J. R. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo žinomas dar J.J. R. būnant gyvai. Prosenelė pasakojo ieškovei apie teismo procesą, kurio metu jai teko įrodinėti, kad ji yra sesuo mirusiai O. I. Č., kad galėtų priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o butas neatitektų valstybei.

6. Apeliantė teigia, neva „nesuvokiama kokiu pagrindu teismas apskritai panaikino jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes ½ dalis viso paveldimo turto jai priklausys bet kokiu atveju”. Ieškovė nurodo, kad nustatant palikimo priėmimo faktą pradedant valdyti paveldimą turtą, turi būti ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, jei toks jau buvo išduotas (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-460/1999). Šiuo atveju apeliantei 2013 m spalio 3 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris teismui tenkinus ieškinį turėjo būti pripažintas negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių: įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismui priimant sprendimą (LR CPK 178 str., 185 str.), įrodymų pakankamumo teismui nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiškai pradėjus palikimą valdyti, bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė G. R. yra vienturtė D. R. duktė, o D. R. buvo vienturtis R. R. sūnus. R. R. ir atsakovė A. Č. yra J. J. R. vaikai. Ieškovės tėvas D. R. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovės G. R. senelis, R. R., mirė (duomenys neskelbtini). J. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties momentu likusį palikimą sudarė du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). J. J. R. nebuvo surašiusi testamento, todėl jos įstatyminiai įpėdiniai vaikai-R. R. ir atsakovė A. Č. turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą po 1/2 palikėjos turto, kaip pirmos eilės paveldėtojai (CK 5.11 str.). Byloje nustatyta, jog dėl likusio J. J. R. palikimo priėmimo į notarą 2011 01 18 kreipėsi A. Č.. 2013 10 03 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini).

Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu A. Č., kuriame įrodinėjo, jog pagal LR CK įtvirtintas 5.12 str. nuostatas ieškovė G. R. turėjo teisę paveldėti atstovavimo teise po senelio R. R. mirties likusį turtą kaip palikimą, tačiau jis nėra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo į motinos R. vardu atsiradusį palikimą, nors senelis yra priėmęs faktiškai valdyti po savo motinos mirties likusį palikimą. Šį faktą ieškovė įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog senelis R. R. liko gyventi R. turėtame bute (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, valdė tiek butą, tiek mirusios motinos kilnojamuosius daiktus bute, turėjo raktą nuo mirusios motinos kambario. Senelis R. suvokė save ir seserį (atsakovę Č.) kaip paveldėto turto savininkus, prisidėjo prie mokesčių mokėjimų už butą, nes atsakovė žinojo jo bankinės kortelės kodą ir paimdavo iš banko pinigų, kuriuos ir panaudodavo mokesčiams mokėti už butą. Ieškovės teigimu R. R. taip siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas. Ieškovė įrodinėjo, kad R. R. sveikata buvo itin bloga ir tai galimai sutrukdė įpėdiniui nueiti pas notarą išreikšti valią dėl palikimo priėmimo ( 1 t. b. l. 26-30, 2 t. b. l. 3, 2 t. b.l. 52-57).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo motinos J. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; pripažino notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2013-10-03 A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į po motinos J. J. R. mirties likusį turtą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu (2 t. b. l. 61-65). Teismas sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo grindė tomis aplinkybėmis, jog R. R. po motinos mirties toliau gyveno jai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), juo naudojosi. Teismas konstatavo, jog R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikščiojo. Teismas tenkindamas ieškinį šioje dalyje, pažymėjo, jog atsakovė Č. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrą buitį, kartu valgė, atsakovės šeimą ir R. R. turėjo bendrą biudžetą, teismas laikė įrodytu, jog R. R. pagal galimybes prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. R. faktiškai priėmė po motinos mirties jos vardu likusį palikimą (2 t. b. l. 64, pirma ir antra pastraipos).

Teisėjų kolegija su šiais Kauno apylinkės teismo sprendimo vertinimais ir išvadomis nesutinka. Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, išaiškinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. Worthington pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą–paties įpėdinio nurodomus faktus ir motyvus, atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė palikimo priėmimo faktą įrodinėja įpėdinio atliktais veiksmais, kuris bylos iškėlimo ir teisminio proceso metu yra miręs ir siekia įrodyti mirusio įpėdinio buvusią tikrąją valią dėl atsiradusio palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis apie palikimo priėmimo faktą, akivaizdžiai rodančius priimto turto (palikimo) valdymą kaip savo, pateikti tokius faktus, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog kitas, jau miręs asmuo atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Ši būtinybė, kaip pažymėjo teisėjų kolegija anksčiau apspręsta ta aplinkybe, kad pats asmuo byloje negali duoti paaiškinimų ir parodymų dėl tikrosios savo valios. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka vertina, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. R. priėmė po motinos mirties likusį palikimą faktiškai valdyti. Pažymėtina, jog palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir jam taikomos visos sandorių galiojimo ir sandorio sudarymo įrodinėjimo taisyklės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog mirusios J. J. R. likusį palikimą sudarė du butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusią palikimo dalį, t. y. ir butą (duomenys neskelbtini) ar kreipęsis nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą palikimo dalį išdavimo. Šie faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog R. R. nesiekė faktiškai paveldėti mirusios motinos vardu atsiradusio palikimo (dviejų butų Kauno mieste), neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti motinos J. J. R. likusį palikimą ir valdytų jį iki mirties kaip savo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu vien ta nustatyta aplinkybė, kad R. R. po motinos J. J. R. mirties ir toliau gyveno jam priskirtame kambaryje (duomenys neskelbtini), kuriame ilgą gyveno ir motinai gyvai esant, negali būti pripažinta pakankamu teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl viso atsiradusio palikimo priėmimo fakto. Teisėjų kolegija laiko nesvarbiomis ieškovės nurodomas aplinkybes, kad po motinos mirties atsakovė A. Č. ir R. R., gyvendami bute (duomenys neskelbtini) vedė bendrą buitį, kartu valgė, atsakovės šeima ir R. R. turėjo bendrą biudžetą. Tokį ūkį ir gyvenimo būdą R. R. ir kartu gyvenanti sesers Č. šeima gyveno galimai ir iki palikėjos J.J. R. mirties, t. y. iki palikimo atsiradimo.

Teisėjų kolegija laiko nesvarbiomis faktiniam palikimo priėmimo faktui patvirtinti tas ieškovės nurodomas aplinkybes, jog Č. žinojo R. R. bankinės kortelės kodą ir paimdavo jam pinigų iš jo turimos sąskaitos banke, o pinigai galimai buvo panaudojami mokesčiams už butui (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas sumokėti. Kadangi R. R. gyveno minėtame bute, tai ir turėjo prievolę susimokėti už dalį butui suteiktų paslaugų- butui šildyti ar sunaudotam bute vandeniui apmokėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių, įstatymo leistinų įrodymų savo teiginiui apie R. R. mokėjimus už buto komunalines paslaugas pagrįsti. Teisėjų kolegija iš atsakovės pateiktų sąskaitų ir šių sąskaitų apmokėjimą liudijančių kvitų ir čekių (2 t. b.l. 15-34, 46-51) nustatė, jog A. Č. nuo pat palikimo atsiradimo dienos mokėjo už butams (duomenys neskelbtini) teikiamas komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas namų remontui, teritorijų priežiūrą i rkitus privalomus mokėjimus

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog R. R. nuo pat 2009 m. buvo blogos sveikatos, sunkiai vaikščiojo ir ta aplinkybė sutrukdė jam asmeniškai nuvykti pas notarą pateikti pareiškimą po motinos mirties palikimui priimti. Iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų (1 t. b. l. 110-165) matyti, kad nuo 2009 metų R. R. lankėsi pas gydytojus dėl stiprėjančio skausmo kojose, gydytas ambulatoriškai ir stacionare, jam diagnozuoti pakitimai stubure, nustatyta, kad jis serga lėtinėmis ligomis-venų išemija, tačiau orientuotas savyje ir vietoje. Tik 2013 metais surašytuose medicininiuose dokumentuose yra žymima, jog asmuo dezorientuotas laike, painiojasi kalbėdamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) R. R. mirė. Todėl logiška, kad jo fizinė būklė ir sveikata 2013 metų antrojoje pusėje buvo bloga. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovės pateikti medicininiai dokumentai neįrodo R. R. visiškos negalios ar tokios blogos fizinės būsenos 2011 metų sausio-kovo mėnesiais, kuri galėjo atimti galimybę pareikšti notarui prašymą priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu po mamos mirties.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų teisėjų kolegijos motyvų pagrindu atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis neįrodytas (LR CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos iš ieškovės jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme (LR CPK 93 str., 98 str.). Nustatyta, jog atsakovė patyrė 550,27 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b. l. 50, 51, 2 t. b. l. 77, 78), taip pat sumokėjo 13,03 eurų žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 79). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš G. R. (LR CPK 93 str. 98 str.).

Nustatyta, kad valstybė byloje patyrė 13,50 eurų (46, 62 lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 2). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš G. R. (LR CPK 92 str.). Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 11 26 nutartimi atidėjo ieškovei G. R. dalies 283,53 eurų (979 litų) žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas byloje (1 t. b. l.31, 32). Ieškovės ieškinį teisėjų kolegijai atmetus, ši žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš G. R..

Ieškinį atmetus, panaikintinos ieškovės prašymu taikytos Kauno apylinkės teismo 2013 11 26 nutartimi (1 t. b.l. 33, 34) laikinosios apsaugos priemonės - butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) areštas (LR CPK 150 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti.

Priimti byloje naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti A. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) iš G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 563,30 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 297,03 eurus turėtoms išlaidoms atlyginti ir žyminio mokesčio dalį.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 11 26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir butui (duomenys neskelbtini).