Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Bartninkienei, atsakovei A. Č., jo atstovei advokatei R. M., nedalyvaujant notarei G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovei A. Č. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo notarė G. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė G. R. yra R. R., mirusio 2013-09-09, anūkė (I t. b.l. 7, 8, 9, 13), kuri, neesant gyvo jos tėvo, mirusiojo turtą paveldi pirma eile (LR CK 5. 12 str.). Po R. R. mirties ieškovė kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po senelio mirties, tačiau paaiškėjo, kad R. R. nebuvo padavęs pareiškimo notarų biurui dėl palikimo po savo motinos, Jadvygos J. R., mirusios 2011-01-08, mirties priėmimo. Palikimą po Jadvygos J. R. mirties paduodama pareiškimą notarų biurui priėmė atsakovė, kuriai 2013-10-03 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajai priklausiusį turtą (I t., b.l. 15-19). Vadovaujantis teismui pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad mirusiajai J. J. R. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė pateikė teismui kvitelius apie mokesčių (už šiukšlių išvežimą, šildymą, vandenį, aptarnavimo mokesčius, elektrą, bendrijos mokesčius) už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, mokėjimą (II t., b.l. 15-34).

Ieškovė nurodo, kad jos senelis R. R. priėmė motinos Jadvygos J. R. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti (LR CK 5.51 str.).

Atsakovė, įpėdinė priėmusi palikimą po Jadvygos J. R. mirties, prieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms, nurodydama, kad R. R. dokumentų nesitvarkė, palikimo nepriėmė, jai nurodė, jog jam nieko nereikia, jis viską palieka atsakovei.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, atmestinas atsakovės argumentas, kad vienam iš įpėdinių padavus pareiškimą vietos notarų biurui, kitas įpėdinis jau nebegali priimti palikimo pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylosNr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Ieškovė įrodinėjo, kad jos senelis R. R. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t.y. jis po savo motinos mirties toliau gyveno motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juo naudojosi, mokėjo mokesčius už butą, sąmoningai laikė užrakintą mirusios motinos kambarį, turėjo šio kambario raktus.

Kaip jau minėta, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad R. R. priėmė palikimą, po motinos, Jadvygos J. R., mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Svarbu paminėti, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad mirusysis R. R., po motinos mirties, toliau gyveno J. J. R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juo naudojosi. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad R. R. sirgo nuo 2009 metų, sunkiai vaikščiojo, sunkiai pasiekdavo gydymo įstaigas (I t., b.l. 103-165). Atsakovė duodama paaiškinimus teismui patvirtino, kad ji, jos vyras ir R. R., po motinos mirties toliau gyveno palikėjai priklausiusiame bute, visi trys vedė bendrą buitį, kartu valgė, R. R. pagal galimybes prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, atsakovė kartais nuimdavo pinigų nuo jo mokėjimo kortelės, žinojo mokėjimo kortelės PIN kodą. Liudytoja B. Č. patvirtino, kad atsakovės šeima ir R. R. turėjo bendrą biudžetą, nurodė, kad atsakovė rūpinosi R. R., nes šis sunkiai vaikščiojo. Bylą nagrinėjant iš esmės G. R. nurodė, kad J. J. R. visada sakiusi, kad turtas liks abiems vaikams, o R. R. minėjo, norįs savo dalį palikti ieškovei, nurodė, kad mirus J. J. R., jos kambarys visada buvo užrakintas, o raktus turėjo senelis, kuris, ieškovės žiniomis, taip saugojo kambaryje esančius mirusiosios turto dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė paveldėjimo teisės liudijimą į visą Jadvygos J. R. turtą išsiėmė tik po R. R. mirties.

Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės rodo subjektyvią R. R. valią priimti palikimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog dėl blogos sveikatos būklės jis pats negalėjo mokėti mokesčių už butą ar kitaip aktyviai rūpintis turtu nepaneigia jo valios išraiškos priimti palikimą ir paties palikimo priėmimo fakto.

Nustačius faktą, jog R. R. priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, teismas konstatuoja, kad R. R. paveldėjo palikimo dalį kartu su atsakove A. Č. (kurios paveldėjimo teisėms įforminti 2013-10-03 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), todėl 2013-10-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (išduoto Kauno m 12-ojo notarų biuro notarės G. K.) pripažintinas negaliojančiu, nustatant, kad R. R. taip pat paveldėjo ½ dalį palikėjos Jadvygos J. R. turto.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje, ieškovės ir atsakovės interesai yra priešingi, ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas susipažinęs su pateikta sąskaita už teisines paslaugas (I t., b.l. 186), nustatė, kad už ieškinio surašymą ieškovė sumokėjo 600 Lt, o už dalyvavimą teismo posėdžiuose 500 Lt. Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, už ieškinio rengimą yra numatyta galimybė reikalauti priteisti iki 3000 Lt sumą (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme yra numatyta galimybė reikalauti priteisti iki 150 Lt sumą (Rekomendacijų 8.18 punktas), todėl 1100,00 Lt advokato išlaidų suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.) (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Nagrinėjamu atveju teismas su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir juo vadovaujasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisminę praktiką ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje išskirtos 100 Lt išlaidos konsultavimui ir 100 Lt užklausoms laikytinos nepagrįstomis, todėl šia dalimi mažintinos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 55,61 Lt sumai (CPK 88 str.1 d.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (miręs 2013-09-09) po savo motinos J. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios 2011-01-08), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti, notarės G. K. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2013-10-03 A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), į po motinos (duomenys neskelbtini) J. R. mirties likusį turtą, reg. Nr. G-6956, negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų)/ 318.58 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 55,61 Lt (penkiasdešimt penkis litus 61 ct)/ 16.11 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą