- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- AN2-97-951/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00029-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. R. atstovo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5256-2023 nubaustas 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams dėl to, kad 2023 m. balandžio 21 d. 11.55 val. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti yra draudžiama. Tokiais veiksmais L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, L. R. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi L. R. atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundas atmestas, Institucijos 2023 m. birželio 12 d. priimtas nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad L. R. dėl savo paties netinkamo elgesio, didelio neatsargumo, atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, taip pažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatą. Taip pat apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo advokatas, prašydami taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokį prašymą iš esmės grindė darbo funkcijų vykdymu, pažymėjo, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, dėl darbo teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir panaikinti administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą). Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino selektyviai, nepagrįstai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. pateikto vaizdo įrašo, teismo argumentai prieštaringi, padarytos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais, specialistų išvadomis ar ekspertizėmis, o padarytos prielaidomis, todėl galima daryti išvadą, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta, prašo ją panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), darytas iš policijos pareigūnų automobilio, patvirtina, kad L. R. lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Anot teismo, jokio pagrindo abejoti policijos vaizdo registratoriumi užfiksuoto pažeidimo padarymo aplinkybėmis nėra, tačiau apeliantas pažymi, jog vaizdo įrašas nėra objektyvus ir informatyvus, neužfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelio ženklų ir ženklinimo atžvilgiu, nesant atskaitos taško ir jokių atliktų matavimų, negalima teigti, kad L. R. matė kelio ženklą ir sąmoningai atliko lenkimo manevrą sankryžoje.
4.3. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. pateikto vaizdo įrašo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas nenumato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės atlikti eksperimento, kuris būtų laikytinas tinkamu įrodymu byloje, ir dėl to būtų teisiškai įpareigojantis administracinį nusižengimą tiriančius pareigūnus. Todėl pirmosios instancijos teismas L. R. pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo paties atliktas eksperimentas, pripažino neatitinkančiu įrodymų leistinumo kriterijaus, todėl juo nesivadovavo nagrinėdamas skundą. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė pateiktu vaizdo įrašu, nes pateiktas vaizdo įrašas yra leistinas įrodymas, atliktas vaizdo registratoriumi, tai tikrai nėra eksperimentas, kaip tai numatyta ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir kaip neteisingai nustatė teismas. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. vaizdo įrašą pavadino eksperimentu, nereiškia, jog tai procesinis veiksmas – eksperimentas. Kita vertus, ANK nereglamentuoja eksperimento sąvokos, tačiau ANK 593 straipsnio 2 dalis nukreipia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Pagal BPK 197 straipsnio 1 dalį (Eksperimentas), liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Šiuo atveju įvykio situacija nebuvo atkurta, nebuvo atliekamas lenkimas ir kt. Todėl negalima teigti, kad tai eksperimentas, t. y. apylinkės teismas nepagrįstai nevertino pateikto vaizdo įrašo.
4.4. Pažymi, kad policijos pareigūnų automobiliu užfiksuotame vaizdo įraše nėra užfiksuoti jokie atstumai, neįmanoma sugretinti lenkimo pradžios manevro ir kelio ženklo, esančio dešinėje kelio pusėje.
4.5. Teigia, kad nutartyje teismas taip pat pažymėjo, jog L. R., prieš atlikdamas vilkiko lenkimo manevrą, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. Su šiuo teismo motyvu nesutinka, nes iš policijos pareigūnų vaizdo įrašo akivaizdu, kad L. R. iš pradžių aplenkė nežymėtą policijos automobilį ir tik po to, įsitikinęs, jog nesukliudys priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, pradėjo lenkimo manevrą.
Šalies argumentai
4.6. Apeliantas teigia, kad nutartyje taip pat nurodyta, jog L. R. buvo pasiruošęs lenkimo manevrui, t. y. važiavo arti arba ant vidurio linijos, o ne eismo juostos viduriu, nuo priešais esančios krovininės transporto priemonės laikėsi minimalaus atstumo, kas taip pat galėjo turėti įtakos, jog buvo sudėtingiau pamatyti minėtą kelio ženklą. Teismas konstatavo, kad faktą, jog L. R. nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, lėmė ir paties L. R. elgesys kelyje. Anot teismo, tokios pozicijos analogiškoje situacijoje laikomasi ir teismų praktikoje (nematė kelio ženklo per vilkiką) (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-768/2022), tačiau apeliantas pažymi, kad apylinkės teismo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje sankryža buvo iš kairės pusės, kas neabejotinai palengvina matomumą, nes kelio ženklo neuždengia lenkiama transporto priemonė, kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „<...faktą, kad L. R. nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, lėmė ir paties L. R. elgesys kelyje.>...“ Apeliantas teigia, jog teismas iš esmės pripažino administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. skundo argumentą, kad objektyviai jis negalėjo matyti ir nematė kelio ženklo, ir, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. R. važiavo arti arba ant vidurio linijos, nes prieš vilkiko lenkimo manevrą L. R. važiavo savo eismo juostoje, dar praleido priešais atvažiuojantį automobilį ir tik tada lenkė, kas matyti iš policijos pareigūnų automobilio vaizdo įrašo.
4.7. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pagal vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikas 11:58:24) matyti, jog L. R. vairuojama transporto priemonė į priešpriešinę eismo juostą įvažiuoja kirsdama artėjimo liniją (KET 3 priedo 1.6 punktas), t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, jog artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus, tačiau, apelianto teigimu, iš minėto vaizdo įrašo negalima daryti tokių išvadų, nes, policijos automobiliui esant toliau, nematyti, ties kuria kelio ženklinimo vieta L. R. vairuojamas automobilis įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. Iš minėto vaizdo įrašo tik aiškiai matyti, kad L. R. automobilis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, kai prasidėjo minėtas ženklinimas, kuris galimai prasideda nuo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, tačiau, kaip minėta, nėra jokių matavimų, atstumų iki sankryžos ir pan., kas suponuoja išvadą, kad tyrimas atliktas neišsamiai, o surinkti įrodymai kelia abejonių. Teismų praktikoje abejonės vertinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog ilgėjantys brūkšniai, kaip matyti iš policijos vaizdo įrašo, prasideda tik jau pradėjus lenkimo manevrą, automobiliui esant priešpriešinėje eismo juostoje, galimai nuo kelio ženklo, kurio, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. nematė.
4.8. Galiausiai, apylinkės teismas nesutiko su administracinėn atsakomybėn patrauktu L. R., kad šiuo atveju jis negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip nutraukti lenkimo manevrą, nesukeldamas avarinės situacijos kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iš policijos pareigūnų automobilio neva matyti, jog policijos pareigūnų automobilis buvo pakankamai toli ir grįžimas į savo eismo juostą nebūtų sukėlęs pavojingos ar avarinės situacijos, jei lenkimo manevrą būtų baigęs tik pradėjęs jį atlikti. Apeliantas pažymi, kad pradėjus lenkimo manevrą, jis truko iki dešimties sekundžių (nuo įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą iki grįžimo į savo juostą visais ratais). Pagal viešai prieinamą informaciją, stabdymo kelias, važiuojant 90 km/h greičiu, yra 45 metrai, o sustojimo kelias 83 metrai (https://rataibatai.lt/apie-padangas/sustojimo-ir-stabdymo-kelias). Tad akivaizdu, jog, esant trumpam atstumui, transporto judėjimui, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. negalėjo sustoti iki sankryžos ir grįžti į savo eismo juostą, juo labiau, kad iš galo važiavo ir greitėjo policijos pareigūnų automobilis be šviesos ir garso signalų, todėl L. R. tikrai būtų sukėlęs avarinę situaciją, o galimai net ir eismo įvykį, nes, staiga stabdant ir siekiant sustoti iki sankryžos ar ištisinės juostos, galėtų atsitrenkti priešais atvažiuojantys automobiliai ar iš galo važiavęs automobilis, ar L. R. vairuojamą automobilį galėjo sumėtyti ir jis galėjo atsitrenkti į lenkiamą vilkiką. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog L. R. saugiai galėjo grįžti į savo eismo juostą. Teismas nesirėmė jokiais paskaičiavimais, specialistų išvadomis ar ekspertizėmis, o pats padarė nepagrįstas išvadas.
4.9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino L. R. pateikto vaizdo įrašo, kuris, kaip minėta, iš esmės yra analogiškas policijos pareigūnų pateiktam vaizdo įrašui iš policijos automobilio. Tik atstumas yra arčiau priekyje važiuojančio sunkvežimio, kas leidžia geriau įsitikinti, jog neįmanoma pamatyti dešinėje pusėje esančio kelio ženklo prieš pradedant ar pradėjus manevrą, neprivažiavus kelio ženklo.
4.10. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių, psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinio atskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.) ir apibendrina L. R. elgesį, jog aplenkęs policijos automobilį, iš karto nelenkė kito automobilio, kitą automobilį lenkė tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu, negalėjo matyti ir nematė kelio ženklo, o nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, įvertinus eismo intensyvumą, kelio sąlygas, atstumus ir kita, buvo nesaugu, todėl teigia, kad paminėti teisiniai argumentai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų ir padarė nepagrįstas išvadas. Dėl šių priežasčių nutartį prašo panaikinti.
4.11. Teigia, kad apylinkės teismas neindividualizavo paskirtos bausmės ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatęs L. R. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismų praktikoje už analogišką pažeidimą taikoma minėta norma, pvz. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-309-1194/2023 ir kt., ir administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) panaikinama arba jos terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-73-373/2023). Taigi, akivaizdu, jog apylinkės teismas bausmės neindividualizavo.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodo, jog teismas, nagrinėdamas L. R. atstovo advokato skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visumą, L. R. atstovo advokato skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
5.2. Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. R. atstovo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. įgaliotas atstovas prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prieš pateikdamas savo išvadas byloje dėl apeliacinio skundo, teismas pirmiausia pasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
7.1. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Šis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip nurodyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, teismui nėra privalomas.
7.2. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių L. R. įgalioto atstovo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra naujų įrodymų ir nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebūtų žinomos skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui. Dėl į bylą pateikto L. R. vaizdo įrašo vertinimo išsamiai ir argumentuotai pasisakė apylinkės teismas, todėl nagrinėjamu atveju minėtas vaizdo įrašas taip pat nelemia būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (tai nėra nauji įrodymai ar naujai paaiškėjusios aplinkybės). Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
8. Skundžiamu Institucijos nutarimu L. R. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio
1 dalį už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti yra draudžiama.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, t. y. atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
10. Byloje nustatyta, kad apeliantas neneigia, jog lenkimo manevras iš esmės įvyko neleistinoje vietoje, tačiau mano, kad šiuo atveju nebuvo jokios L. R. tyčios ar didelio neatsargumo pažeisti KET ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.
11. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu, teismui tikslinant nusižengimo padarymo aplinkybes, buvo išanalizuotas vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šia teismo išvada, kurią patvirtina vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
13. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, t. y. kirsdamas artėjimo liniją (KET 3 priedo 1.6. punktas – siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus); taip pat ginčas iš esmės nekyla ir dėl to, jog lenkimo manevras buvo baigtas kirtus ištisinę liniją. Apygardos teismas pažymi, kad reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu, įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, artėjant šiai kelio atkarpai, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
14. Šiuo atveju kyla ginčas dėl to, ar L. R., prieš atlikdamas lenkimo manevrą, galėjo matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, nes, kaip teigiama apeliaciniame skunde, vaizdo įrašas nėra objektyvus ir informatyvus, neužfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelio ženklų ir ženklinimo atžvilgiu, o nesant atskaitos taško ir jokių atliktų matavimų, negalima teigti, jog L. R. matė kelio ženklą ir sąmoningai atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Tačiau su šiuo apelianto skundo argumentu aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apelianto argumentas, kad jis nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, nepateisina jo neteisėtų veiksmų. Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, L. R., vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis KET, būti apdairus ir stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi, apelianto tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, kuris nusižengimo vietoje draudžia lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis KET ir kelio ženklų reikalavimų, kelyje juos matyti, būti itin atidus ir rūpestingas. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo laikas 11:58), L. R. pradėjus lenkimo manevrą, aiškiai matosi kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, jo neužstoja kiti kelio ženklai, pastatai ar medžiai, todėl L. R. minimą kelio ženklą galėjo ir turėjo matyti. Kaip rodo bylos medžiaga, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, koncentruodamasis ne į kelio ženklus, o į sunkiasvorės transporto priemonės lenkimo manevrą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kelio atkarpa, kurioje atliktas lenkimo manevras, yra tiesi, tai apylinkės teismui patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundo nagrinėjimo metu, pažymint ir tai, kad, kaip tvirtino L. R., šitą kelią jis gerai žino. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui išties neturi esminės reikšmės aplinkybės, kada lenkimas buvo pradėtas, svarbus yra ir jo užbaigimo momentas, o šiuo atveju lenkimo manevras baigtas draudžiamoje vietoje.
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog, aplenkęs nežymėtą policijos pareigūnų automobilį ir grįžęs į savo eismo juostą, L. R. iš karto pasiruošė krovininės transporto priemonės lenkimui, t. y. laikėsi itin arti vidurio juostos, laikėsi minimalaus atstumo nuo priešais važiuojančios transporto priemonės, dėl ko pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įvertinant prieš jį važiuojančios transporto priemonės gabaritus, jog tai sunkiasvorė transporto priemonė, galėjo apriboti savo galimybes tinkamai ir laiku pamatyti kelio ženklus ir tinkamai įvertinti situaciją eisme. Kas galėjo sąlygoti neleistiną L. R. elgesį. Tačiau, kaip jau minėta, pačiam vairuotojui kyla pareiga stebėti kelio ženklus ir jų laikytis.
16. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog prieš pradėdamas lenkimo manevrą L. R. negalėjo nematyti kelio ženklinimo, t. y., kad jau prasideda siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kuri įspėja, jog artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos.
17. Įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pažeidėjo pateikta versija, neva jis nematė kelio ženklo, nešalina jo atsakomybės, nes toks ženklas ir šalutinis kelias nurodytoje vietoje buvo. Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo ir kitais KET punktais, asmuo, vairuodamas transporto priemonę, privalo būti atidus, stebėti kelio ženklus. Objektyvių aplinkybių, kurios neleistų vairuotojui matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, įspėjančio apie artėjančią sankryžą, nebuvo. L. R. turėjo galimybę ir privalėjo jį pastebėti bei žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, privalėjo matyti kelio ženklinimo liniją, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. O tai, kad pažeidėjas deklaruoja nematęs minėto įspėjamojo kelio ženklo ar nepastebėjęs kelio ženklinimo, ne tik nešalina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą bet ir nemažina jo pavojingumo, kadangi kiekvienas asmuo, vairuodamas transporto priemones, privalo matyti KET nustatytus ženklinimus ir į juos atitinkamai reaguoti. Analogišką praktiką formuoja ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-58-988/2021, Nr. AN2-79-891/2018 ir kt.)
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevertino jo pateikto vaizdo įrašo, kurį jis pats įvardino kaip „Eksperimentą“, kaip tinkamo įrodymo byloje. Šiuo atveju aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas argumentuotai ir išsamiai pasisakė dėl L. R. pateikto vaizdo įrašo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas prieštarauja pats sau, kadangi apeliaciniame skunde teigia, jog vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), darytas iš policijos pareigūnų automobilio, nėra objektyvus ir informatyvus, neužfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelio ženklų ir ženklinimo atžvilgiu, nesant atskaitos taško ir jokių atliktų matavimų, negalima teigti, kad L. R. matė kelio ženklą ir sąmoningai atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau į bylą pateikia savo paties automobilio registratoriumi darytą vaizdo įrašą bei prašo jį vertinti kaip įrodymą, nors minėtame vaizdo įraše taip pat nėra užfiksuotas nei transporto priemonių išsidėstymas kelio ženklų ir ženklinimo atžvilgiu, neatlikti jokie matavimai, visiškai neaišku, ar priešais važiuojanti sunkiasvorė transporto priemonė yra tokių pat išmatavimų kaip važiavusi įvykio metu, ar ji važiavo būtent toje vietoje, kurioje buvo lenkiamas automobilis įvykio dieną, neaišku ir tai, ar lenkiama transporto priemonė važiavo tuo pačiu greičiu kaip ir įvykio metu lenkiamas automobilis, nėra aiškus ir atstumas tarp pažeidėjo transporto priemonės ir lenkiamo automobilio iki lenkimo manevro pradžios. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apelianto pateiktas vaizdo įrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės, t. y. jis nei patvirtina, nei paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
19. Taigi, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina aptariamo nusižengimo padarymo faktą ir tai, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį L. R. buvo nubaustas pagrįstai, todėl naikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.
20. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą).
21. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
23. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tinkamai įvertino nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatydama jų dydžius, bei L. R. nustatė minimalų baudos dydį bei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo L. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. R. apylinkės teismo prašė panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė nesant pagrindo L. R. nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismui pateiktame skunde apeliantas apskritai nenurodo jokių aplinkybių, į kurias siūloma atsižvelgti ir kurias būtų siūloma įvertinti sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, skunde tik cituojamos apylinkių teismų nutartys, kuriomis administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) panaikinama arba terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad L. R., pirmosios instancijos teisme prašydamas pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, jog specialioji teisė, t. y. teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga darbe, kad jis vienintelis įmonėje turi teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Apylinkės teismas pažymėjo, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, dėl darbo teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Pažymėtina, jog dirbdamas darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. L. R., darydamas lenkimo manevrą neleistinoje vietoje – sankryžoje – padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė ne tik administracinę nuobaudą, bet ir privalomą administracinio poveikio priemonės skyrimą. Tai, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės sustotų įmonės, kurioje apeliantas dirba, veikla, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios tokia priemonė neturėtų būti taikoma ar dėl kurios padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Suprasdamas, jog teisė vairuoti sunkiasvores transporto priemones jam yra itin svarbi dėl darbo, įvertindamas, kad įmonėje jis vienintelis turi teisę tai daryti, L. R. turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų.
25. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad L. R., vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, aplenkdamas kitą transporto priemonę, kai tai daryti yra draudžiama, ignoravo jo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, t. y., kad dėl jo padaryto nusižengimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir darbiniai interesai. Be to, L. R. penkerių metų laikotarpyje net penkis kartus baustas administracine tvarka dėl KET nesilaikymo – iš jų net du kartus už nustatyto greičio viršijimą, taip pat už tai, kad vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu ir už saugos diržo neužsisegimą, vieną kartą buvo baustas ir už kitos rūšies administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nutarimu L. R. nubaustas už nusižengimą, kurį įvykdė būdamas baustas dėl kito KET pažeidimo. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Taip pat pažymėtina, kad pažeidėjas nepripažįsta padaryto nusižengimo, savo elgesio nevertina kritiškai, kas taip pat nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės ar jos visai neatimti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos L. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – laikytina proporcinga priemonė ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Lenkdamas draudžiamoje vietoje L. R. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, neskiriant L. R. specialiosios teisės atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, neskyrus L. R. administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
27. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį L. R. atstovo advokato Mindaugo Klemenio skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. atstovo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.