Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

2023-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-309-1194/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
II-309-1194/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00893-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-309-1194/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00893-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. rugsėjo 4 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,sekretoriaujant Agnei Janickienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16583-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams. P. M. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. birželio 10 d. 10.22 val., Trakų r. sav., rajoniniai keliai Trakai – Padvarionys – Semeliškės, 4 kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2. Teisme gautas P.M. skundas dėl Nutarimo panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą dėl nustatyto pažeidimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti baudą už ištisinės ženklinimo linijos kirtimą, taip pat prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones). Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 10 d. Trakai – Padvarionys – Semeliškės kelyje, apie 4 kilometre, padarė KET pažeidimą. Priekyje važiuojantis automobilis pristabdė, o jam iš kairės buvo punktyrinis kelio ženklinimas, todėl jį kirto, nes priekyje 1,5-2 km atstumu automobilių nebuvo. Galinio matymo veidrodėlyje pamatė tolumoje šviesaus automobilio stogą, žibintų nesimatė, tik vėliau suprato, kad tai policijos pareigūnų automobilis. Pripažįsta, kad atliko lenkimo manevrą ir grįždamas į savo eismo juostą kirto ištisinę ženklinimo liniją prieš sankryžą. Poros kilometrų bėgyje jį pasivijo policijos pareigūnai, kurie surašė jam protokolą už tai, kad jis lenkdamas pažeidė kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pareiškėjas teigia, kad minėto kelio ženklo prie išvažiavimo iš sodybos nėra. Įspėjamasis kelio ženklas stovi už išvažiavimo iš sodybos apie 15-20 m atstumu, kuris įspėja apie tai, kad 300-350 m bus susikirtimas su šalutiniu keliu. Visas jo dėmesys buvo nukreiptas į lenkimo manevrą ir ženklo nepastebėjo. Policijos įraše matosi, kad jis lenkimo manevrą pradėjo prieš ženklą, o aplenkęs automobilį, kirto ištisinę liniją ir grįžo į savo eismo juostą dar prieš sankryžą. Mano, kad bausmė paskirta už kelio ženklo Nr. 109 pažeidimą yra nepelnyta. Sutinka, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą. Specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) jo šeimai yra labai reikšmingas, nes sutuoktinė laukia kelio operacijos, jis pats serga chroniška astma ir jam nustatyta obstrukcinė plaučių liga – nuolat kankina dusulys. Be to, jis nėra piktybinis pažeidėjas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs P. M. prašė skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytus nesutikimo su skundžiamu Nutarimu motyvus. Papildomai paaiškino, kad sutinka, jog kirto ištisinę liniją, bet ten kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ nėra. Nesutinka, kad lenkė sankryžoje. Pripažįsta, kad pasielgė negerai. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Negali važiuoti autobusais, nes turi astma ir greitai uždusta. Paskirta bauda problemos nekelia. Jam nesvarbu, už ką bus nubaustas, jam svarbu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, kadangi nekyla abejonių, jog pareiškėjas nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. birželio 10 d. apie 10.22 val., Trakų raj. sav., sankryžoje su šalutiniu keliu į Kudrionius, pagrindiniame kelyje, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tai įrodo vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, t. y. 10 val. 19 min. 13 sek. Pareiškėjo automobilis pradėjo lenkimo manevrą. 10 val. 19 min. 23 sek. matosi, jog lenkimas prasidėjo ženklo Nr.109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje. 10 val. 19 min. 23 sek. lenkimo manevras baigtas už sankryžos. Nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, jam paskirta minimali bauda, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ar per griežta. Taip pat šiuo atveju yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais dėl šios priemonės neproporcingumo. Prašė skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

6. Byloje nustatyta, kad P. M. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. birželio 10 d. 10.22 val., Trakų r. sav., rajoniniai keliai Trakai – Padvarionys – Semeliškės, 4 kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, taip pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.

7. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Nutarime nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su Nutarimo dalimi, kuria nustatytas pažeidimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną prašo perkvalifikuoti, nubausti jį už ištisinės ženklinimo linijos kirtimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).

8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o ANK 420 straipsnio 5 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o kaip ištisinės ženklinimo linijos kirtimas. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl nusižengimo kvalifikavimo.

10. Pareiškėjas pripažįsta, kad atliko lenkimo manevrą, tačiau nurodo, kad grįždamas į savo eismo juostą kirto ištisinę ženklinimo liniją prieš sankryžą. Nurodė, kad kelio ženklo Nr.109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ prie išvažiavimo iš sodybos nėra. Įspėjamasis kelio ženklas stovi už išvažiavimo iš sodybos apie 15-20 m atstumu, kuris įspėja apie tai, kad 300-350 m bus susikirtimas su šalutiniu keliu. Lenkimo manevrą pradėjo prieš ženklą, o aplenkęs automobilį, kirto ištisinę liniją ir grįžo į savo eismo juostą dar prieš sankryžą. Tačiau, šios nurodomos pareiškėjo aplinkybės paneigiamos vaizdo įrašo duomenimis, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą ties ženklu Nr.109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ (vaizdo įrašas 01 min. 17 s.) ir lenkimo manevrą baigė sankryžoje ties šalutiniu keliu iš dešinės (vaizdo įrašas 01 min. 22 s.). Tą patvirtina ir policijos pareigūno Dano Asanavičiaus tarnybinis pranešimas. Be to, pats pareiškėjas savo skunde nurodydamas, kad visas jo dėmesys buvo skirtas lenkimui ir į regėjimo lauką ženklas nepateko, pripažino, kad atlikdamas lenkimo manevrą ženklo nepastebėjo.

11. KET 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

12. ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad „<...> įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad pagal jį yra baudžiamas tik įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ne lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, už ką atsakomybė yra numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kitų ANK normų reglamentuojančių ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo nėra.

13. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. M. 2023 m. birželio 10 d. 10.22 val., Trakų r. sav., rajoniniai keliai Trakai – Padvarionys – Semeliškės, 4 kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti P. M. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, kaip už ištisinės ženklinimo linijos kirtimą, todėl toks P. M. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai darytina išvada, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, todėl pareiškėjui kyla ir administracinė atsakomybė.

15. Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) jo šeimai yra labai reikšmingas, nes sutuoktinė laukia kelio operacijos, jis pats serga chroniška astma ir jam nustatyta obstrukcinė plaučių liga – nuolat kankina dusulys, taip pat pareiškėjui nustatytas navikas. Be to, nurodė, kad nėra piktybinis pažeidėjas. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl paskirtos baudos problemos nėra, tačiau prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Negali važiuoti autobusu, nes greitai uždusta.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

17. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

18. Byloje nustatyta, kad P. M. nuo administracinės teisenos pradžios iš esmės neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė būdamas solidaus amžiaus, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra; anksčiau už analogiškas veikas nebaustas, per pastarųjų 5 metų laikotarpį baustas vieną kartą už greičio viršijimą, bauda sumokėta; iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad jo sutuoktinei yra paskirta kelio operacija, jis pats serga chroniška astma ir jam nustatyta obstrukcinė plaučių liga – nuolat kankina dusulys, tai pat nustatytas navikas; žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad P. M. padarytas nusižengimas iš tiesų turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas sprendžia, kad baudos paskyrimas bei pats bylos nagrinėjimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta bauda jau padarė jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Nors sveikatos problemos nėra vertintina kaip išskirtinės aplinkybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės nuvykti į gydymo įstaiga ir tinkamai pasirūpinti savo bei sutuoktinės sveikata, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei. Be to, per griežtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali sąlygoti priešingą efektą, negu tas, kurio siekiama ANK numatytomis priemonėmis, t. y. vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, gali sukelti pasipriešinimo bei nepasitikėjimo jausmus teisėsaugos institucijomis, teismais ir apskritai valstybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019). Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai ir kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16583-2023, kuriuo P. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo P. M. skundą tenkinti iš dalies.

P. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) mėnesių terminui – panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Silvija Bunkuvienė