Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-267-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
2A-267-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00945-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
A. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-267-544/2018

Zita Gavėnienė Proceso Nr. 2-14-3-00945-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.4.1.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1227-266/2017 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikiančiai institucijai Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė E. J. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti dukters S. J. tėvu atsakovą A. Š.; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai S. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. po 190 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymo nepilnametei dukrai S. J. įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 1 d. po 190 Eur kas mėnesį, kas sudaro 595,00 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad su atsakovu bendravo nuo 2016 metų kovo mėnesio, turėjo intymių santykių. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra S. J.. Atsakovas gera valia pripažinti tėvystę atsisakė, neprisidėjo prie daiktų dukrai pirkimo, neteikė pakankamo išlaikymo, todėl kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies; nustatė, kad S. J. tėvas yra atsakovas A. Š.; priteisė iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai S. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad išlaikymą, skirtą S. J., uzufrukto teise valdo ir tvarko jos motina E. J.; priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukrai S. J. 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 1 d., o kitą ieškinio dalį atmetė.Sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčijo teismo medicinos ekspertizės tėvystei nustatyti išvados, kad jis yra ieškovės dukters S. J. tėvas, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir atsakovą A. Š. nustatyti S. J. tėvu. Nustatydamas kasmėnesinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iki vaiko priežiūros atostogų dirbo, nuo 2017 m. birželio 7 d. iki (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 377,64 Eur vaiko priežiūros išmoką, 45 Eur socialinę išmoką abiem vaikams; kad augina nepilnametį sūnų V. J. ir jo išlaikymui iš vaiko tėvo gauna 73 Eur; kad gyvena kartu su motina, jai nuosavybės teise priklausančiame bute; kad turi vieną transporto priemonę, tačiau nekilnojamojo turto neturi; o taip pat kad yra sveika ir darbinga. Teismas pabrėžė, jog šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove šiai neišvengiamai tenka kasdienė vaiko priežiūra, kuri susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, tačiau ieškovė nepagrindė visų jos nurodomų išlaidų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šalių dukra yra 8 mėnesių kūdikis, neturintis specialiųjų poreikių, o atsakovas yra neįgalus, todėl yra iš dalies darbingas ir turi ribotas galimybes dirbti įvairų darbą. Teismas nustatė, kad atsakovas gauna 227,62 Eur nedarbingumo pensiją, yra išsituokęs, su juo nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, turi automobilį, nekilnojamojo turto, o kreditorių neturi. Įvertinęs reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu 100 Eur per mėnesį mokamas vieno iš tėvų išlaikymas yra pakankamas ir atitinka vaiko poreikius. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2017 m. liepos 1 d. po 190 Eur kas mėnesį (595 Eur), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui ieškovei sumokėjo 150 Eur, todėl šiai sumai sumažino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Likusią ieškovės prašomą priteisti 445,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas iki 150,00 Eur sumažino atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir virš nurodytas išvadas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidų valstybei iš šalių nepriteisė, nes šalims buvo suteikta 50 ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, bylose dėl išlaikymo priteisimo jos yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. J. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaikui priteisto išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą, nes netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, pažeidė pagrindinius civilinės teisės principus, nepakankamai atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apie tai, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui normalias gyvenimo sąlygas.Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašyta priteisti suma nepilnametės dukters S. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis 190 Eur dydžio išmokomis nebuvo nereali ar perteklinė, neviršijo pusės minimalios mėnesio algos, todėl neaišku, kodėl ši ieškinio dalis nebuvo tenkinta visiškai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio netenkino visiškai, nes į bylą buvo pateikusi sąmatą, apskaičiuotą pagal dukters poreikius, kuri iš dalies buvo pagrįsta mokėjimo kvitais, nes dalis jų neišsaugoti. Mano, kad yra logiška, jog vaikas gauna pilną ir tokio amžiaus vaikui brangų maitinimą, reikalingos higienos priemonės, drabužiai, avalynė, būtina prisidėti ir prie motinai priklausančio buto išlaikymo. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu ji viena augina ir prižiūri dukrą, o atsakovas, nors ir turi negalią, tačiau gali dirbti, bet to nedaro, neatskleidė visų duomenų apie tikrąsias savo pajamas bei neįrodė, jog darbas pagal verslo liudijimą nebuvo pelningas. Todėl mano, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Kartu ieškovė pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dukters išlaikymui lėšas skyrė nereguliariai ir labai mažomis sumomis, turėjo būti pripažinta, kad atsakovas pareigą išlaikyti dukrą vykdė nepilnai, dėl ko iš jo turėjo būti priteistas 445 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Atsiliepimu atsakovas A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.Nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, kadangi nėra pagrindo nei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nei priteisti didesnio dydžio kasmėnesinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Pažymi, kad dalis ieškovės nurodomų išlaidų (mokslui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui) tokio amžiaus vaikui nėra adekvačios, dalis nurodomų išlaidų nepagrįstos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jo materialinė padėtis yra gana sunki, jis yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas, dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo. Be to, turi išlaikytinį paauglį sūnų, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su juo ir kuriam motina neteikia nustatyto dydžio reguliaraus išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi teismo sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo apeliaciniu skundu neskundžiama, dėl sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. J. ir atsakovas A. Š. yra S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (10, 63 – 67 b. l.). Pagal byloje esančius duomenis, šalys bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, o nepilnametė S. J. gyvena su motina ieškove E. J. (11, 12 b. l.). Ieškiniu ieškovė E. J. prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti 595 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 1 d. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 100 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei 150 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį. Apeliaciniu skundu ieškovė E. J. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, nepakankamai atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko poreikius, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas bei nepakankamai įvertino aplinkybes, jog ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų mokėti 190 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11, 12, 18 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-620/2005, 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2359/2004).Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų ir jų procesinių dokumentų turinio, ginčas dėl to, kad atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepasisako. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-620/2005; Nr. 3K-3-49/2010; Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2006; Nr. 3K-3-491/2011). Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir pastangas gauti pagal savo amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, į vaiko amžių ir, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, jog 100 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno tėvo šiuo metu yra pakankama suma mažamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis visiškai sutinka. Vertinant apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, kurio dydis lygus vienai MMA, taikymo, pabrėžtina, kad pagal šiuo metu formuojamą praktiką nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį nustatyti pagal minimalų darbo užmokestį nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius atskirai ir nustatyti kokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes dėl išlaikymo dydžio individualiai, o ne tik vadovaudamasis vienos MMA dydžio kriterijumi, priešingai nei tvirtina apeliantė, laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir materialinės ar procesinės teisės normų nepažeidė.Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nustatytas 100 Eur dydžio išlaikymas šalių mažametei dukrai iš kiekvieno tėvų yra adekvatus, proporcingas ir nustatytas teisingai bei tinkamai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tinkamai įvertino, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 377,64 Eur mėnesinę vaiko priežiūros išmoką (29 b. l.) bei 45 Eur socialinę išmoką abiem vaikams (25 – 26 b. l.); kad kartu su ja gyvena jos išlaikomas kitas nepilnametis sūnus; kad neturi registruoto nekilnojamojo turto ir turi vieną transporto priemonę; kad yra darbinga, neturi sveikatos problemų bei kad kartu su ja gyvena nepilnametė šalių dukra, dėl ko būtent ieškovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra bei nuolatinis materialinis dukters aprūpinimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra neįgalus (jam nustatytas 40 procentų darbingumas iki 2042 metų) (38 b. l.) ir, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (37 b. l.); kad atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra 227,62 Eur neįgalumo išmoka (28, 43 b. l.); kad jis išlaikytinį kartu su juo gyvenantį nepilnametį paauglį sūnų (39 – 42 b. l.); kad turi jo vardu registruotą transporto priemonę bei nekilnojamojo turto – 1/3 dalį gyvenamojo namo (44, 45 – 48 b. l.). Taigi pagal byloje esančius ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo įvertinus duomenis, šalių materialinė padėtis yra pakankamai panaši, jie abu turi po išlaikytinį, neturi ženkliai didesnio kiekio ar vertės nekilnojamojo turo, o taip pat gauna nedidelio dydžio mėnesinės pajamas. Be to, nepaisant atsakovo pakankamai jauno amžiaus, jam dėl sveikatos problemų yra nustatytas nedidelis darbingumo lygis. Visos šios aplinkybės, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ieškovė, neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis bei sveikatos būklė yra tokia, kad jis turi objektyvias ir realias galimybės mokėti didesnio dydžio išlaikymą ar susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo materialinės padėties ir pajamų, tačiau nei vieno įrodymo, kuriuo šį teiginį būtų galima pagrįsti arba bent vertinti kaip labiau tikėtiną, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. 2(duomenys neskelbtini) matyti, kad ši institucija, ištyrusi atsakovo pajamas ir turtinę padėtį, jam suteikė 100 procentų dydžio nemokamą antrinę teisinę pagalbą (18 – 19 b. l.), o byloje esančiose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymose nėra užfiksuota, kad atsakovas tuo metu būtų gavęs kitokias pajamas, nei netekto darbingumo pensija (28, 43 b. l.). Kartu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių atsakovo A. Š. argumentus, jog dirbdamas pagal verslo liudijimą jis gavo minimalias pajamas ar kad jis šiuo metu neturi realių galimybių susirasti geriau apmokamą darbą bei gauti didesnį, nei šiuo metu gauna 100 Eur per mėnesį, darbo užmokestį (122 – 123 b. l.). Taigi ieškovė neįrodė apeliaciniame skunde dėstomų argumentų dėl geresnės, nei byloje nustatyta, atsakovo materialinės padėties bei objektyvios galimybės iš jo priteisti didesnį, nei 100 Eur išlaikymą. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnametės dukters poreikius bei ieškovės pateiktą sąmatą. Tačiau ir su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, įvertino, jog šalių nepilnametė dukra skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo nei metų nesulaikęs kūdikis, kuriam nebuvo nustatyti jokie specialieji poreikiai. Kartu teismas įvertino, jog, nors ieškovė tvirtino, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį skyrė 765 Eur, tačiau šių išlaidų nepagrindė bei pati pripažino, jog komunalinių patarnavimų suma yra nurodyta neatsižvelgiant į gyvenančių asmenų skaičių. Taip pat teismas nurodė, jog tuo metu šalių nepilnametė dukra nelankė lopšelio – darželio, dėl ko išlaidos jam neturėtų būti įskaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir pažymi, kad ieškovės į bylą pateiktoje sąmatoje nurodytas 765 Eur mėnesinių išlaidų, iš kurių 200 Eur yra skiriami maistui ir apie 300 Eur skiriama komunaliniams mokesčiams žiemos metu, skirtų nepilnametei dukrai, dydis, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas faktines bylos aplinkybes, įskaitant ir jauną nepilnametės dukters amžių, specialiųjų poreikių nebuvimą bei pačios ieškovės gaunamas mėnesinės pajamas, yra neproporcingas net ir atsižvelgiant į ieškovės apeliaciniame skunde nurodomą įvairaus maisto raciono užtikrinimą nepilnametei šalių dukrai. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertino bei analizavo ieškovės į bylą pateiktą nepilnametės dukters mėnesio išlaidų sąmatą bei padarė pagrįstą išvadą dėl šių išlaidų nepagrįstumo. Tai kartu leidžia atmesti kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir taip padarė procesinės teisės pažeidimų. Byloje nenustačius pagrindų, leidžiančių konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio klausimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad atsakovas per tris kartus vaiko išlaikymui yra davęs 150 Eur, todėl iš atsakovo visiškai pagrįstai buvo priteistas 150 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 1 d.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, nors apeliaciniame skunde ieškovė yra išdėsčiusi alternatyvų reikalavimą dėl civilinės bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų absoliučių ar esminių procesinės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327, 329 straipsniai).Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo dydžio nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo yra teisėtos ir pagrįstos, priimtos tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius faktines bylos aplinkybes, padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei atskleidus bylos esmę, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. pateikė duomenis apie jo darbo santykius UAB „Anykščių baldai“ nuo 2017 m. gruodžio 1 d. po 10 valandų per savaitę ir 100,00 Eur darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina naujas faktines aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, jie buvo išsiųsti apeliantei ir ji dėl jų galėjo pasisakyti, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė