- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2-357-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00057-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Paulius Miliauskas, Eduardas Jakovlevas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei J. O.-B.,
trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui V. B. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 1P-397-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą 0,1892 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise valdomą atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 1P-397-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje; nustatyti, kad atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1P-397-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,1892 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dydis yra 11 035,00 Eur, iš jų: už paimamą 0,1892 ha ploto žemės sklypą – 10 700 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,1892 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, – 335 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi tenkinti ieškovės reikalavimai dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (registravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), byloje toliau nagrinėtas reikalavimas nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu buvo pradėta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pagal su ieškiniu pateiktą vertinimo ataskaitą, nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 11 035,00 Eur, iš jų: paimamo 0,1892 ha ploto Žemės sklypo vertė – 10 700 Eur ir kitų nuostolių, susijusių su 0,1892 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 335 Eur. Rinkos vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtina Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika). 2020 m. balandžio 14 d. raštu atsakovui išsiųstas sutarties dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų projektas. Atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos nepateikė atsakymo UAB „Kelprojektas“ dėl pasiūlymo – neinformavo, kad sutinka ar nesutinka su jam pateiktos sutarties sąlygomis, todėl 2020 m. gruodžio 7 d. NŽT direktorius priėmė įsakymą dėl Žemės sklypo dalies, priklausiusios atsakovui, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitoje nurodytą vertę, nustatymo. 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovė atlyginimo sumą pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. B. prašė nustatyti kompensacijos dydį už jo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą – 24835 Eur, iš jų 24500 už žemės sklypo dalį, ir 335 Eur kitus nuostolius, susijusius su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie atsiliepimo atsakovas pateikė jo iniciatyva parengtą vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma jiems priklausančio žemės sklypo vertė – 24500 Eur. Būtent šia ataskaita jie ir prašė vadovautis priimant byloje sprendimą.
5. Atsiliepimais į ieškinį trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB prašė ieškovės reikalavimus tenkinti ir nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą jo nuosavybę. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taikant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lyginamosios vertės metodą, pagrįstas vertinimo pataisas, užtikrinančias vertės objektyvumą, ataskaitas parengė kompetentingas turto vertintojas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 11 d., ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė J. O.-B. palaikė ieškinio reikalavimą bei nurodė, kad ieškovė sutinka su teismo ekspertizės, kurią atliko ekspertas V. S., išvadomis.
7. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 11 d., trečiojo asmens ieškovės pusėje Kauno laisvosios ekonominės zonos UAB atstovas advokatas Eduardas Jakovlevas palaikė ieškinio reikalavimą bei nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su teismo ekspertizės, kurią atliko ekspertas V. S., išvadomis.
8. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 11 d., atsakovo V. B. atstovas advokatas Paulius Miliauskas prašė ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies bei nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma žemės sklypo kaina, mano, kad žemės sklypo kaina didesnė. Pasisakydamas dėl įrodymų pažymėjo, kad eksperto V. S. atlikta ekspertizė yra su trūkumais, nes neaiškūs lyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 4 atrinkimo kriterijai. Nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl galimumo remtis lyginamojo objekto Nr. 4 pardavimo 2020 m. lapkričio mėn. kaina, nes po pusmečio tas pats žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai didesnę kainą, t. y. 2020 m. lapkritį žemės sklypo pardavimo kaina sudarė 8000 EUR, o 2021 m. gegužę – 50 000 EUR. Taigi, per pusmetį šio žemės sklypo kaina išaugo daugiau nei 6 kartus. Toks kainos padidėjimas negali būti paaiškintas vien rinkos kainos pasikeitimais. Be to, atsakovas nurodė, kad abejonės dėl lyginamojo objekto Nr. 1 kainos kyla dėl to, kad šis sandoris yra pats seniausias iš visų sandorių, kuriuos teismo ekspertas V. S. vertino kaip potencialius lyginamuosius objektus. Teismo ekspertas žemės sklypo vertę nustatinėjo 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau lyginamojo objekto Nr. 1 pardavimo sandoris buvo sudarytas 2017 m. gruodžio 29 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio ir ribų
9. Byloje nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B. (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio 2 priedas), jog NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu (ieškinio 1 priedas) buvo pradėta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kad atsakovui buvo siųstas pasiūlymas dėl jam priklausiusio turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų (ieškinio 12 priedas), jog, atsakovui nepateikus atsakymo, 2020 m. gruodžio 7 d. NŽT direktorius priėmė įsakymą dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo (ieškinio 19 priedas), kad 2020 m. 16 d. ieškovė atlyginimo sumą pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą (ieškinio 21 priedas).
10. Kaip minėta sprendimo 2 punkte, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi tenkintas ieškovės reikalavimas dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (registravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), atsakovas šios nutarties teisėtumo neginčijo, nutartis yra įsiteisėjusi. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už paimtą turtą dydžio.
Dėl įrodymų, kuriais šalys grindžia atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatyto tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
12. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sprendimo 13 punkte aptarto teisinio reglamentavimo aiškinimo praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. TVVPĮ 6 straipsnyje nurodoma, kad turto vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto vertinimo metodais, laikantis Metodikoje nustatytų vertinimo procedūros ir tvarkos.
14. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Metodikoje nustatyta tvarka, vadovaujantis šiais reikalavimais: a) lyginamųjų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, ūkinės veiklos apribojimai, taip pat išsidėstymas gyvenamųjų teritorijų, rekreacinių objektų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu turi atitikti vertinamą žemės sklypą (Taisyklių 17.1 punktas); b) lyginamieji objektai atrenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles; jeigu žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos; vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Metodikoje nustatyta tvarka (Taisyklių 17.2 punktas); c) kai Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais rengiamas projektas, lyginamieji objektai visų pirma turi būti parenkami iš projekto teritorijoje esančių žemės sklypų; kai projekto teritorijoje nepakanka lyginamųjų objektų arba Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais projektas nerengiamas, lyginamieji objektai visų pirma turi būti parenkami iš žemės sklypų, esančių detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuotoje teritorijoje (jeigu detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuota tik visuomenės poreikiams paimama teritorija) arba detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuotos teritorijos dalyje (jeigu detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuota ne tik visuomenės poreikiams paimama teritorija, bet ir kitos teritorijos), kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams (Taisyklių 17.3 punktas); d) visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes (Taisyklių 17.5 punktas).
15. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo pateikti keturi Žemės sklypo vertinimo dokumentai: 1) UAB „Naujas būstas“ parengtoje vertinimo ataskaitoje (0,1892 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2020 m. sausio 6 d.; parengta 2020 m. balandžio 9 d.; vertintoja G. B.) (Ieškinio 10 priedas) pateikiama išvada, kad 0,1892 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė – 10 700 Eur, kitų su 0,1892 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių patiriamų nuostolių dydis – 335 Eur; 2) UAB "Turto ir verslo tyrimo centras", parengtoje turto vertinimo ataskaitoje (Atsiliepimo į ieškinį 1 priedas) pateikta išvada, kad 2020 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo vertė lygi 24 500 EUR; 3) Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 269 (teismo ekspertizę atliko ekspertas J. U.) pateikta išvada (toliau – Ekspertizė 1), kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. sudarė 16621,31 Eur, želdinių – 431,06 Eur (skanuotas dokumentas, 2021-07-19 proceso įvykis Liteko); 4) Ekspertizės akte Nr. VS-2022/01-1 (teismo ekspertizę atliko ekspertas V. S.) pateiktoje išvadoje (toliau – Ekspertizė 2) nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 12000 Eur, žemės sklype esančių želdinių rinkos vertė – 432 Eur.
16. Pagal TVVPĮ parengta turto vertinimo ataskaita paprastai pripažįstama tinkama įrodinėjimo priemonė, tačiau teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad šalių pateiktose turto vertinimo ataskaitose yra žymūs skirtumai tarp nustatytų turto verčių (10700 Eur ir 24500 Eur). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų šalių pateiktos turto vertinimo ataskaitos naudingos joms pačioms, t. y. šalies, kuriai kyla pareiga sumokėti, nurodoma turto vertė maža, o šalies, kuri turi teisę gauti – turto vertė didelė. Todėl, teismas, įvertinęs pareigą nustatyti tikrąją turto vertę, sprendė, jog tikslinga skirti teismo ekspertizę. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra pripažįstama specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.). Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis šalių pateiktomis turto vertinimo išvadomis.
17. Pažymėtina, kad atlikus pirmą ekspertizę (Ekspertizė 1), buvo nustatyti žymūs jos trūkumai, kurie nurodyti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje skiriant pakartotinę ekspertizę (Ekspertizė 2). Taigi, dėl nurodytų priežasčių teismui remtis sukėlusiu abejones ekspertizės aktu nėra teisinio pagrindo.
18. Atlikus antrąją ekspertizę (Ekspertizė 2), ieškovė nurodė, kad Ekspertizės 2 išvada yra išsamesnė, objektyvesnė, pakartotinė teismo ekspertizė atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įvertinus vertinamųjų objektų ypatumus ir individualumą. Tuo tarpu atsakovas išreiškė abejones dėl šios ekspertizės pagrįstumo (nurodė jos trūkumus). Atsakovui kilo abejonių, ar ekspertas tinkamai pasirinko lyginamuosius objektus Nr. 1 ir 4. Atsakovas nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl galimumo remtis lyginamojo objekto Nr. 4 pardavimo 2020 m. lapkričio mėn. kaina, nes po pusmečio tas pats žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai didesnę kainą, t. y. 2020 m. lapkritį žemės sklypo pardavimo kaina sudarė 8000 EUR, o 2021 m. gegužę – 50 000 EUR. Taigi, per pusmetį šio žemės sklypo kaina išaugo daugiau nei 6 kartus. Toks kainos padidėjimas negali būti paaiškintas vien rinkos kainos pasikeitimais. Be to, atsakovas nurodė, kad abejonės dėl lyginamojo objekto Nr. 1 kainos kyla dėl to, kad šis sandoris yra pats seniausias iš visų sandorių, kuriuos teismo ekspertas V. S. vertino kaip potencialius lyginamuosius objektus. Teismo ekspertas žemės sklypo vertę nustatinėjo 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau lyginamojo objekto Nr. 1 pardavimo sandoris buvo sudarytas 2017 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punkte yra nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.
19. Įvertinęs proceso dalyvių argumentus dėl ekspertizių aktų įrodomosios galios, teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju šalių iniciatyva byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Jas atlikę ekspertai buvo apklausti 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje. Po ekspertų apklausos ieškovė palaikė savo poziciją, jog Ekspertizė 2 ekspertizė atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įvertinus vertinamųjų objektų ypatumus ir individualumą. Atsakovas taip pat palaikė savo argumentus dėl Ekspertizės 2 trūkumų. Kita vertus, bylos šalys, išsakiusios išsakę skirtingas pozicijas dėl šio akto pagrįstumo ir galimybių juo vadovautis priimant byloje sprendimą, aiškiai nurodė jokių papildomų įrodymų neteiksiantys.
Dėl Ekspertizės 2 akte pateiktų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo
21. Tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų iš keturių lyginamųjų objektų, panaudotų Ekspertizės 2 akte, pasirinkimo kriterijų.
22. Nustatyta, kad Ekspertizės 2 Lyginamasis objektas Nr. 1 yra 1,3402 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. Lyginamojo objekto Nr. 1 pardavimo sandoris buvo sudarytas 2017 m. gruodžio 29 d. (Ekspertizės 2 124 puslapis). Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodikos) 58.1 punkte yra nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Vertinamasis sklypas vertintas 2020 m. gruodžio 7 d. data. Taigi, Lyginamasis objektas atitinka Metodikos 58.1 p. reikalavimą dalyje dėl 36 mėnesių laikotarpio, kuriuo gali būti parinkti lyginamieji objektai. Todėl vertintina, ar buvo pagrindas šį žemės sklypą įtraukti į lyginamųjų objektų sąrašą, atsižvelgiant į tai, jog galimai prioritetine tvarka buvo artimesnių vertinimo datai įvykusių sandorių. Kaip teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 11 d. paaiškino ekspertizę atlikęs ekspertas V. S., šis žemės sklypas buvo pasirinktas dėl to, kad jis yra besiribojantis su vertinamuoju žemės sklypu, todėl yra vietos atžvilgiu artimiausias vertinamajam žemės sklypui. Šios eksperto nurodytos aplinkybės nepaneigtos.
23. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad sandoris dėl Lyginamojo objekto Nr. 1 laiko atžvilgiu maksimaliai nutolęs nuo vertinamojo žemės sklypo vertinimo datos, tačiau Lyginamasis objektas Nr. 1 yra besiribojantis žemės sklypas, t. y. vietos atžvilgiu artimiausias vertinamajam sklypui, pažymi, kad Metodikos reikalavimai ir taisyklės negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Be to, atsižvelgia į tai, kad ekspertas pritaikė laiko pataisą (Ekspertizės 2 82 puslapis). Todėl sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo šalinti Lyginamąjį objektą Nr. 1 išlyginamųjų objektų sąrašo, nes jo vertingumas žemės sklypo vietos prasme nusveria laiko prioriteto (kuriam, beje pritaikyta pataisa) vertę.
24. Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl lyginamojo objekto Nr. 4 tinkamumo vertinant ginčo žemės sklypą.
25. Nustatyta, kad Lyginamasis objektas Nr. 4 yra 0,3338 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. Šio žemės sklypo sandoris sudarytas 2020 m. lapkričio mėn.. Žemės sklypas parduotas už 8000 Eur. Tačiau kartu iš byloje esančių duomenų (Ekspertizės 1 42 puslapis) matyti, jog šis žemės sklypas 2021 m. gegužės mėnesį, t. y. už 6 mėnesių nuo sandorio, kuris imtas kaip lyginamojo objekto sandoris, parduotas už 50000 Eur kainą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Duomenų apie Lyginamojo objekto pokyčius per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn., išskyrus duomenis, kad žemės ūkio naudmenų našumo balas išliko toks pats (37, 0) nėra. Teismas atsižvelgia į ieškovo atstovės argumentus, kad sandoriai, įvykę po ginčo objekto vertinimo datos, atliekant ekspertizę, neturi reikšmės, tačiau kartu teismas pažymi, jog: 1) priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais; 2) teismo eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y. kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.). Taigi, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl sandorio, įvykusio po Lyginamojo objekto Nr. 4 pardavimo ir sprendžia, kad šio sandorio kaina kelia pagrįstas abejones dėl Lyginamojo objekto Nr. 4 2020 m. lapkričio mėn. kainos. Nors ir nėra patikimų objektyvių duomenų, paaiškinančių šių sandorių kainų skirtumus ir dėl to galima tik daryti prielaidas (pvz., 2020 m. sandorio kaina fiktyvi siekiant išvengi mokesčių, ar, pvz., 2020 m. gegužės mėn. kainą lėmė žemės sklypo ypatinga svarba pirkėjui), atsižvelgiant į akivaizdžiai rinkos kainų pokyčių per laikotarpį tarp sandorių neatitinkančius sandorių kainų skirtumus, teismas sprendžia, kad Lyginamasis objektas Nr. 4 yra netinkamas lyginamasis objektas ginčo sklypo vertei nustatyti.
26. Kaip jau minėta, Metodikos 58.1 punkte numatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, todėl pašalinus iš lyginamųjų objektų sąrašo Lyginamąjį objektą Nr. 4, lieka trys lyginamieji objektai, t. y. išlaikomi Metodikos reikalavimai. Kartu įvertintina, kad pašalinus vieną iš lyginamųjų objektų, kitų lyginamųjų objektų kriterijai ir rinkos vertės skaičiuotė neišsikreipia, tik, įvertinus apskaičiavimo metodą, pasikeičia vieno aro rinkos vertė, kuri šiuo atveju yra ne 633 Eur/a (Ekspertizės 2 83 puslapis), o 754 (1 a vertės apskaičiavimas: Mlyg = (388 + 813 + 1 061)/3).
27. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad teisinga ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 14265,68 Eur (754x18,92).
28. Ginčo dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nekilo, todėl teismas atsakovui priteisia ieškinyje nurodytus 335 Eur kitus nuostolius, susijusių žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Ieškovė pateikė duomenis apie su jos inicijuotų ekspertizių atlikimu susijusias išlaidas (už Ekspertizę Nr. 1 sumokėtas 700 Eur užstatas (2021 m. gegužės 10 d. pavedimas) panaudotas teismui priėmus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dėl lėšų išmokėjimo; už Ekspertizę Nr. 2 sumokėtas 2000 Eur užstatas (2021 m. lapkričio 9 d. pavedimas) panaudotas teismui 2022 m. vasario 1 d. priėmus nutartį dėl lėšų išmokėjimo). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai taikytinas atlyginimo dydis nustatomas tik teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę), dėl ko įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018), vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, teismas ieškovės turėtų ekspertizės išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš atsakovo nepriteisia.
30. Sprendžiant kitų, nei pirmiau aptartos (t. y. nesusijusių su teismo ekspertizių atlikimu) išlaidų paskirstymo šalims klausimą taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pasisakydamas dėl proporcijų nustatymo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo (priešieškinio), tik nurodant, kokia suma, jo manymu, jam turėtų būti sumokėta kaip atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą jam priklausiusį žemės sklypą, ši aplinkybė skirstant bylinėjimosi išlaidas nėra reikšminga ir faktas, kad buvo priteista mažesnė, nei jis pageidavo, suma, negali būti pagrindu konstatuoti, jog atsakovui nepalankiai buvo išnagrinėta bylos dalis, susijusi su skirtumu tarp atsakovo prašytos ir teismo priteistos sumų; proporcija tokiu atveju nustatytina pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovei sumą ir teismo nustatytą paimamo turto rinkos vertę.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti 11035 Eur kompensaciją V. B.. Šiuo sprendimu priteisiama suma sudaro 14600,68 Eur. Vadovaujantis sprendimo 30 punkte pateiktu išaiškinimu spręstina, kad ieškovės naudai išspręsta 75,58 proc. (11035 Eur / 14600,68 Eur * 100 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei tenka pareiga atlyginti 24,42 proc. (100 proc. – 75,58 proc.) atsakovo išlaidų dalį. Atsakovo V. B. atstovas 2022 m. gegužės 10 d. pateikė duomenis apie 4826,01 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 1178,51 Eur (4826,01 Eur * 24,42 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą atsakovui V. B..
32. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 5,58 Eur pašto išlaidos, kurios, jas paskirsčius proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai (1,36 Eur ir 4,22 Eur) nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1P-397-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,1892 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dydis yra 14600,68 Eur (keturiolika tūkstančių šeši šimtai eurų 68 ct), iš jų: už paimamą 0,1892 ha ploto žemės sklypą – 14265,68 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,1892 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, – 335 Eur.
Priteisti atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 1178,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 51 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kitoje dalyje šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.