Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui V. B. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija) 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. B. ir V. J.. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovui V. J., išskyrė į atskirą bylą, o šioje byloje išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui V. B., kuriame buvo prašoma:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.3. Iš pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio matyti, kad pataisos koeficientai buvo nustatyti kiekvienam iš lyginamųjų objektų individualiai, ir, priešingai nei nurodo ieškovė, teismui iš dalies atlikus perskaičiavimą į lyginamojo objekto Nr. 4 vertę nebuvo atsižvelgta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 4.100 straipsnyje nurodyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

20. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Konstitucijoje bei jos nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose įtvirtinto žemės nuosavybės paėmimo visuomenės reikmėms būtinumo, t. y. kad atsakovui V. B. priklausęs 0,1892 ha ploto žemės sklypas, patenkantis į LEZ, buvo paimtas pagrįstai ir teisėtai. Šalių ginčas yra kilęs dėl teisingos kompensacijos už paimtą žemę nustatymo.

22. Ieškovė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pareikšdama ieškinį, prašė nustatyti 11 035 Eur (10 700 Eur už sklypą ir 335 Eur už jame esančią augmeniją) atlyginimą, o atsakovas įrodinėjo, kad teisingas atlyginimas yra gerokai didesnis – 24 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis su atitinkamomis teismo atliktomis skaičiavimų korekcijomis, nusprendė, kad teisingas atlyginimo dydis yra 14 600,68 Eur (14 265,68 Eur už žemės sklypą, 335 Eur už jame esančius želdinius). Ieškovė, kvestionuodama būtent tokią pirmosios instancijos teismo poziciją, prašo vadovautis tuo pačiu rašytiniu įrodymu – pakartotinės teismo ekspertizės aktu bei jame nustatytu 12 000 Eur atlyginimo (be želdinių) dydžiu. Kitaip tariant, ieškovė sutinka sumokėti didesnę, nei ieškinyje ji buvo nurodžiusi, kompensaciją, tačiau ne didesnę nei buvo nustatyta pakartotinės teismo ekspertizės akte. Apeliaciniuose skunduose nekeliamas nustatyto už želdinius 335 Eur atlyginimo nepagrįstumo klausimas, todėl ši apskųsto teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė teisingai, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.

23. NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

24. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą jau yra pasisakęs dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 52 punktas).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 17 punkte nurodyta, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu. Ginčui aktualiame Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą, be kita ko, yra surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 punktas).

26. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktos pačių šalių užsakymu atliktos dvi turto vertinimo ataskaitos, kuriomis jos įrodinėjo visuomenės poreikiams paimto atsakovui priklausiusio žemės sklypo rinkos vertę, taip pat buvo paskirtos ir dvi teismo ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtas teismo ekspertas J. U. 2021 m. liepos 19 d. pateikė nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. 269 (3 t., b. l. 2–488), kuriame nustatyta, kad ginčo turto su želdiniais rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 17 052,37 Eur (žemės sklypo vertė – 16 621,31 Eur, želdinių – 431,06 Eur). Teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ekspertui V. S. buvo pavesta atlikti pakartotinę teismo ekspertizę, ją atlikęs ekspertas 2022 m. sausio 31 d. pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. VS-2022/01-1 (5 t., b. l. 1–283), kuriame teigiama, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 12 432 Eur (žemės sklypo vertė – 12 000 Eur, želdinių – 432 Eur).

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad eksperto J. U. išvada turi trūkumų, ekspertui parinkus dalį lyginamųjų objektų (objektai Nr. II, III ir IV), kurie yra pernelyg nutolę nuo ginčo žemės sklypo, žymiai skiriasi jų kainos, t. y. lyginamieji objektai, teismo vertinimu, buvo parinkti pažeidžiant Taisyklių 17.1 punktą. Būtent dėl šios priežasties ir buvo sprendžiamas pakartotinės teismo ekspertizė skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose neįvardija nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija vadovautis būtent pakartotinės teismo ekspertizės metu gautomis išvadomis. Priešingai, ieškovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ir pakartotinės teismo ekspertizės aktas turi trūkumų. Todėl toliau pasisakytina dėl pakartotinės teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jos įrodomosios reikšmės, nustatant ginčo objektu tapusio turto rinkos vertę.

28. Visus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu įvertinti diskrecijos teisę turi teismas, tą jis daro vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 39 punktas).

29. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

30. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatymų leidėjo jam deleguotą įrodymų vertinimo pareigą, suabejojo į palyginimą įtraukto objekto Nr. 4, t. y. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandorio, sudaryto 2020 m. lapkričio mėn., kainos pagrįstumu, nes 2020 m. lapkričio mėn. šis turtas buvo perleistas už 8 000 Eur kainą, o 2021 m. gegužės mėn. – jau už 50 000 Eur kainą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pripažino šio sandorio įtraukimą į lyginamųjų objektų (sandorių) sąrašą nepagrįstu, o tokia teismo pozicija apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

31. Ieškovės teiginiai, kad tokį staigų (per trumpą 6 mėn. laikotarpį) ir žymų (daugiau nei 6 kartus) minėto objekto Nr. 4 kainos pasikeitimą (padidėjimą) galėjo lemti, pavyzdžiui, žemės sklypo pagerinimas, jame suprojektuoti kokio nors pobūdžio statybos darbai ar jo lokacijos ypatinga paklausa, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis (faktais bei įrodymais). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nepasinaudojo savo teise grįsti teiginius, susijusius su objekto Nr. 4 pagerinimu, atitinkamais įrodymais.

32. Teismas, siekdamas kaip įmanoma labiau apsaugoti ir užtikrinti asmens, iš kurio valstybės institucijų sprendimu paimamas jam priklausantis turtas, teises, privalo imtis visų būtinų ir protingų priemonių tam, kad būtų nustatytas teisingas atlyginimo už paimamą turtą dydis. Nepaneigus pirmosios instancijos teismui kilusių abejonių, ar objekto Nr. 4 kaina (8 000 Eur), teismo eksperto įtraukta į palyginimą, yra objektyvi ir nusako realią šio turto rinkos vertę, atsižvelgiant į keleriopai didesnę jo kainą paskesnio sandorio metu, aptariamą sandorį teismas pagrįstai eliminavo iš lyginamųjų objektų sąrašo. Ir nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškove, kad pagal Metodikos 58.1 punktą prioriteto tvarka turėtų būti vertinami artimiausi vertinimo datai sandoriai, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad bet kuris panašiausiu metu sudarytas sandoris ir privalo būti vertinamas. Tai prieštarautų pačiai lyginamojo metodo taikymo esmei, kadangi jį naudojant turi būti lyginamas analogiškas arba panašus turtas, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

33. Aplinkybė, kad vieno iš lyginamųjų objektų, įvardytų pakartotinės teismo ekspertizės akte, kaina pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti, nekliudo vadovautis kitų eksperto surastų bei vertintų objektų kainomis. Pagal Metodikos 58.1 punktą lyginamasis metodas gali būti taikomas tuomet, kai yra nustatyti bent trys laiko, atstumo, kainos ir kitus reikalavimus atitinkantys lyginamieji objektai. Šiuo gi atveju ekspertas atrinko keturis lyginamuosius objektus, taigi, net vieną jų ir pašalinus savaime neatsiranda pagrindas laikyti teismo eksperto išvados nepagrįsta ir (ar) negaliojančia.

34. Nepagrįsti ir tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pašalinus iš lyginamųjų objektų sąrašo objektą Nr. 4 ginčo turto rinkos vertė negali būti nustatyta pagal eksperto atliktus skaičiavimus, kadangi objekto Nr. 4 duomenis ekspertas vertino nustatydamas paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balus, kurie buvo naudojami bendrai kainai apskaičiuoti. Pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad vertės skaičiavimai lyginamosios vertės metodu vykdomi dviem etapais – pirmiausia atliekama lyginamųjų objektų paieška, vėliau – atliekama lyginamųjų objektų korekcija, taikant pataisos koeficientus, iš kurių dauginama analogo vertė. Pataisos koeficientai yra skaičiuojami atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo–pardavimo metu.

35. Kaip matyti, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę teismo ekspertas naudojo šiuos kriterijus, turinčius įtakos turto vertei: pardavimo laiko pataisos, buvimo vietos ir (ar) aplinkos pataisos, finansavimo sąlygų pataisos, žemės sklypų ploto skirtumų pataisos, infrastruktūros ir (ar) inžinerinių komunikacijų pataisos, konfigūracijos ir reljefo, privažiavimo kelių pataisos, kitų dydžių pataisos, paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balo pataisos (5 t., b. l. 72–80).

36. Iš tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad kiekvienas iš aptartų pataisos koeficientų buvo nustatomi kiekvienam objektui individualiai, neatsižvelgiant į kitų objektų duomenis. Kiekvienam lyginamajam objektui, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo laiką, jo vietą, finansavimo sąlygas, jo plotą, infrastruktūrą ir kt., teismo ekspertas nustatė atitinkamą pataisos koeficientą ir jį pritaikė nustatydamas kiekvieno objekto kainą atskirai. Priešingai nei teigia ieškovė, bendri, įvertinus tik visų keturių lyginamųjų objektų savybes, koeficientai nebuvo nei nustatyti, nei pritaikyti apskaičiuojant ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2020 m. gruodžio 7 d. Tai patvirtina ir teismo eksperto sudarytos pataisų skaičiavimo lentelės duomenys (5 t., b. l. 82), iš kurių matyti, kad kiekvieno objekto vertė buvo apskaičiuojama atskirai, pritaikius kiekvienam objektui individualius koeficientus.

37. Be to, nustatinėdamas paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balą teismo ekspertas pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertingumas priklauso nuo jų buvimo vietos, sklypo dydžio, reljefo ir kt.; žemės derlingumą apibūdina žemės našumo balas; lyginamųjų objektų našumo balai kinta nuo 30.1 iki 65. Ekspertas nurodė, kad siekiant nustatyti žemės sklypų našumo balų skirtumų įtaką 1 aro pardavimo kainai, analizuojami pagal sudarytus atrankos kriterijus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateikti žemės sklypų sandoriai, esantys 7 lentelėje, eliminuojant žemės sklypų sandorius, kurių našumo balas nenurodytas. Eksperto nurodytoje 7 lentelėje (5 t., b. l. 53) surašyti 39 sandoriai, iš kurių 37 buvo nurodyti našumo balai ir į kurių sąrašą pateko ir objektas Nr. 4. Įvertinęs juos ekspertas nustatė, kad žemės sklypų sandorių 1 aro kainos kyla didėjant našumo balui. Šiuos duomenis suvedęs į porinės regresijos lygtį teismo ekspertas ir nustatė kiekvieno iš keturių lyginamųjų objektų aro kainų trendą bei nustatė paskirties našumo balą (5 t., b. l. 80).

38. Aptariamų apeliacinio skundo argumentų kontekste svarbu ir tai, kad iš teismo ekspertizės akto 7 lentelėje nurodytų 39 sandorių net 35 buvo eliminuoti – jie nors ir buvo toje pačioje verčių zonoje, tačiau kitoje nei ginčo žemės sklypas seniūnijoje, sandoriai sudaryti tik dėl dalies žemės sklypo, o ne jo viso, dalis parduota iš varžytynių, žemės sklypų vieta neatitiko ginčo žemės sklypo vietos ir kt. Tačiau nustatant paskirties (naudojimo būdo) ir (ar) našumo balą šie sandoriai buvo vertinami visi, nepriklausomai nuo to, kad jie nepateko į galutinį lyginamųjų objektų sąrašą. Taigi, teismo ekspertas, nustatydamas šį koeficientą, vertino ir kitų, vėliau dėl tam tikrų reikalavimų lyginamiesiems objektams neatitikimų eliminuotų objektų našumo balus. Todėl tokia aplinkybė, kad šis koeficientas buvo nustatytas, be kita ko, įvertinus ir objektą Nr. 4, neturi reikšmės.

39. Kaip matyti iš pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio, ekspertas vieno aro kainą apskaičiavo išvedęs visų keturių lyginamųjų objektų aritmetinį vidurkį, t. y. sudėjęs visų keturių lyginamųjų objektų nustatytą jų vieno aro kainą ir ją padalinęs iš šių objektų skaičiaus ([388 Eur + 813 Eur + 1 061 Eur + 270 Eur] / 4). Kadangi, kaip buvo minėta, kiekvieno objekto vieno aro kaina buvo nustatyta jiems taikant individualius pataisos koeficientus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieną formulės dedamąją pašalinus (t. y. lyginamojo objekto Nr. 4 1 aro kainą), likusių trijų lyginamųjų objektų kainų duomenų pakako teisingam atlyginimo dydžiui nustatyti.

40. Stokoja pagrįstumo ir tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pats atlikdamas skaičiavimus bei aritmetinį vidurkį išvesdamas iš eksperto nustatytų likusių lyginamųjų objektų 1 aro kainos, viršijo kompetenciją, t. y. atliko veiksmus, kuriems reikalingos specialios žinios. Teismas į eksperto nurodytą matematinę formulę įrašė likusių trijų objektų duomenis, kuriuos nustatė ekspertas, ir atliko elementarų matematinį veiksmą, kuriam atlikti specialių matematinių žinių nereikia. Juo labiau kad ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, vadovaudamasis ekspertizės metu atliktais skaičiavimais ir juos atlikus gautais duomenimis, gali pats atlikti aritmetinius skaičiavimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2012).

41. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių nepažeidė, valstybės poreikiams paimto atsakovo turto rinkos vertę nustatė tinkamai, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

42. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kelia teismų precedentų konkurencijos ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017 ir Nr. 3K-3-112-690/2017 dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, klausimą. Atsakovo įsitikinimu, jam turėjo būti atlygintos visos jo patirtos 4 826,01 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, o ne jų 1 178,51 Eur dalis, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021.

43. Viena vertus, atsakovas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017 ir Nr. 3K-3-112-690/2017, kuriose buvo sprendžiami analogiški ginčai, t. y. reikalavimai dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus privatiems asmenims priklausiusius žemės sklypus nustatymo, yra pateikęs išaiškinimus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurie yra privalomi analogiškas bylas nagrinėjantiems teismams. Kita vertus, priešingai nei tvirtina atsakovas, tose kasacinio teismo nutartyse išaiškinimai pateikti ne dėl asmenų, iš kurių visuomenės reikmėms paimamas turtas, atleidimo nuo visų CPK 88 straipsnyje numatytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bet tik dėl atleidimo nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, susijusių su sumomis, išmokėtomis ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, atlyginimo.

44. Pagal tose bylose pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, asmeniui, iš kurio siekiama perimti valstybės poreikiams tenkinti turto dalį, negali tekti pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su turto kainos nustatymu, kiek tai susiję su teismo ekspertizės byloje paskyrimu. Pirmosios instancijos teismas šia taisykle ir vadovavosi, išspręsdamas ieškovės prašymą dėl 2 700 Eur išlaidų, susijusių su dviejų ekspertizių atlikimu, atlyginimo. Teismas nurodė, kad šios išlaidos ieškovei neatlygintinos nepriklausomai nuo bylos baigties, t. y. vadovaudamasis minėtu kasacinio teismo suformuotu precedentu.

45. Atsakovo cituojamose kasacinio teismo nutartyse taip pat nepasisakyta ir dėl išlaidų, susijusių su bylos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), visiško kompensavimo asmenims, iš kurių visuomenės reikmėms paimamas turtas. Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina šias kasacinio teismo nutartis ir jose pateiktus išaiškinimus. Todėl kaip neapgrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismui nustačius didesnį nei prašė ieškovė atlyginimo už paimamą žemę dydį, vien dėl to atsakovas tapo ginčą laimėjusia šalimi, kuriai atlygintinos visos šią bylą nagrinėjant turėtos išlaidos. Skirtingai negu nurodo atsakovas, sprendžiant kitų, nei susijusių su teismo ekspertizės atlikimu, išlaidų paskirstymo šalims klausimą taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46. Ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovui dėl 11 035 Eur kompensacijos sumokėjimo, tačiau jis nebuvo priimtas, o tai lėmė, kad šalių ginčas persikėlė į teismą. Ir nors sutiktina, kad atsakovas tik tokiu būdu galėjo ginti savo pažeistas teises, tačiau tokia atsakovo pozicija, jog visais atvejais, kuomet teismas nustato didesnę, nei ikiteisminėje stadijoje buvo pasiūlyta, atlyginimo sumą atsakovui turėtų būti pilnai atlyginamos ir visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nėra suderinama su bendraisiais civilinio proceso principais (CPK 7, 17 straipsniai). Tokiu atveju asmuo, iš kurio ketinama paimti turtą, prarastų suinteresuotumą klausimą išspręsti taikiai ir kuo greičiau, jis visais atvejais siektų teisminio ginčo sprendimo, kuris jam nieko nekainuotų.

47. Taigi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos jam teikimu, iš ieškovės turėjo būti priteisiamos proporcingai pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovui sumą ir teismo nustatytą paimamos žemės rinkos vertę. Proporcijų tokio pobūdžio ginčuose nustatymo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, kurios 2021 m. gegužės 6 d. nutarties išaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Be to, dėl tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų nustatymo bei šalių galėjimo pretenduoti tik į proporcingą šių išlaidų, susijusių su atstovavimu, dalies kompensaciją buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-437-464/2016, kurios teisėtumas ir pagrįstumas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje buvo įvertintas pirmiau aptarta (žr. šios nutarties 42, 45 punktus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, ir kuria savo apeliaciniame skunde remiasi pats atsakovas.

48. Kadangi pati ieškovė byloje siūlė išmokėti 11 035 Eur dydžio kompensaciją, jos naudai yra išspręsta 75,58 proc. ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą 14 265,68 Eur turto rinkos vertę (11 035 Eur / 14 600,68 Eur x 100 proc.). Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 24,42 proc. jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensaciją, ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Šalių apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, jų rengiant apeliacinius skundus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atlyginamos atsakovo patirtos 578,38 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurias jis patyrė už atsiliepimo į atmestą ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

50. Atsakovo prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą galėtų būti atlyginamos iki 2 314,65 Eur išlaidos). Atitinkamai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 578,38 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija. Ieškovė įrodymų apie jos patirtas analogiškas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) 578,38 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 38 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.