- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1543-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14243-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. B. (buvusi M.) bei atsakovės L. B. (buvusi M.) priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo A. M. (toliau ir ieškovas) ir atsakovės L. B. (toliau ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskeltini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4299, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, A. M. paliko pavardę „M.“; patvirtino ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams, padalino santuokoje įgytą turtą.
Šalies argumentai
2. 2023 m. kovo 29 d. prašymu atsakovė L. B. prašė išduoti vykdomąjį raštą sprendimo dalyje, kuria iš ieškovo A. M. nepilnamečio sūnaus Ą. M. M. priteistas išlaikymas po 500,00 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė, vaiko motina, L. B. Prašė išduoti vykdomąjį raštą, nes A. M. nevykdo teismo nutarčių pilnai: nepasiima Ą. M. M. privalomai nurodytomis dienomis, labai retai bendrauja, ir šią dieną abiejų vaikų išlaikymui yra nepervedęs 884,00 Eur. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad :
2.1. Vilniaus miesto apylinkės (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01824-2023-1) 2023 m. vasario 8 d. sprendimu, pasikeitus aplinkybėms (dukra B. M. grįžo gyventi pas motiną), buvo patvirtintos motinos ir tėvo bendru sutarimu pakeistos taikos sutarties sąlygos dėl pareiškėjų nepilnametės dukros B. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo bei nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimo tvarkos sąlygos.
2.2. Atsakovas A. M. naudojasi susidariusia padėtimi ir teismui dėl vieno vaiko išlaikymo teikia bankinius pavedimus, lėšas pervedus už abu vaikus, o ne už vieną. Nors teisėją Renatą Adomaitytę (teisminiame procese Nr. 2-68-3-01824-2023-1) informavo, kad sūnaus Ą. M. M. atstovavimas, išlaikymas yra nustatytas kito teisėjo kitame teisminiame procese, ir prašė, kad teisėja į tai atsižvelgtų ir peržiūrėtų A. M. įsipareigojimus abiem, o ne vienam vaikui, į atsakovės prašymą nebuvo atsižvelgta ir vykdomieji raštai nebuvo išduoti. A. M. visas pervestas sumas dviejų vaikų išlaikymui rodo kaip pervedimus tik dukros B. M. išlaikymui, todėl įsiskolinimo nesimato, matosi lyg būtų permoka.
2.3. Sūnaus Ą. M. M. (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14243-2020-7) ir dukros B. M. (teisminiame procese Nr. 2-68-3-01824-2023-1) išlaikymo sąlygos yra aptartos skirtinguose procesuose, o A. M. įsipareigojimai ir pervestos lėšos turėtų būti skaičiuojami už abu vaikus. 2023 m. balandžio 18 d. A. M. įsipareigojimai, patvirtinti (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14243-2020-7) ir (teisminiame procese Nr. 2-68-3-01824-2023-1) abiejų vaikų išlaikymui yra pateikiami lentelėje. Teismo nutartyse yra aiškiai išdėstyta ir paaiškinta, kad A. M. įpareigotas teismo nustatytas sumas skirtas abiejų vaikų išlaikymui pervesti į motinos L. B. nurodytą sąskaitą. Iš to seka, kad bet kokios savanoriškos A. M. išlaidos, skirtos vaikams, bei patirtos jo laisva valia negali būti išskaičiuojamos ir negali būti minusuotos iš pervestinų lėšų L. B. už abiejų vaikų išlaikymą. Tačiau A. M. neinformavęs atsakovės iš anksto ir nesant bendro sutarimo, tokias jo savanoriškas išlaidas išskaičiuoja ir susidaro skola.
3. Ieškovas A. M. su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios buvo nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022, pareiškėjai pateikė teismui 2022 m. spalio 28 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko B. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo (ne kartą buvo koreguota ir teikta teismui). Pareiškėjui A. M. pradėjus dirbti užsienyje ir dėl šios objektyvios priežasties šalių dukrai B. M. pasirinkus nevykti į užsienį kartu su tėvu, t. y. pasilikus gyventi su motina jos gyvenamojoje vietoje, dukters tėvas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš karto išlaikymui skyrė ir pervedinėjo uzufrukto teise vaiko motinai po 1 000 Eur už abu vaikus. Ginčo dėl išlaikymo sumos tarp pareiškėjų nebuvo, ji iš vaiko motinos buvo laikoma tinkama, 2022 m. spalio 28 d. Taikos sutartimi šalys nenurodė viena kitai turinčios jokių skolinių įsipareigojimų, nes iki tol abu išlaikė po vieną vaiką pilnai, todėl buvo susitarę nepervedinėti formaliai vienas kitam analogiško išlaikymo sumos. Taikos sutarties 2.2 punkte šalys konstatavo, kad „Tėvo periodinės išmokos mokamos vaikų išlaikymui nuo 2022-08-01, t. y. nuo faktinio dukters išėjimo gyventi pas motiną dienos“. Ieškovas teikia mokėjimus, patvirtinančius, jog nepilnamečio sūnaus Ą. M. M. išlaikymui yra teikiamas išlaikymas nuolat ir stabiliai, kai faktiškai abu vaikai pradėjo gyventi su motina. Remiantis išdėstytu, prašė atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes Ą. M. nėra išlaikymo įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Priteisė iš atsakovės L. B. ieškovo A. M., naudai 121 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės L. B. į valstybės biudžetą 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ginčo šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Sprendimu šalių nepilnamečio vaiko Ą. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove L. B., dėl ko iš skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) priteista sūnaus išlaikymui po 500 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Šis teismo sprendimas iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1244-275/2022. Taigi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas. 2023 m. kovo 29 d. prašymu atsakovė L. B. prašė išduoti vykdomąjį raštą sprendimo dalyje, kurioje nurodyta, jog „iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, vaiko motiną, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad būtent šis atsakovės prašymas buvo priimtas, todėl teismas neturi teisės vertinti ir nagrinėti kitų atsakovės nurodomų aplinkybių, jog ieškovas nesimato su vaikais nurodytomis dienomis ar matosi retai bei aplinkybių, susijusių su išlaikymo dukrai teikimu. Vėlgi, teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, šalių patvirtinta taikos sutartis neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šio prašymo pagrįstumą.
6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad kitos ieškovo išlaidos, nors ir susijusios su nepilnamečių vaikų poreikiais, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl įsipareigojimų pagal 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo Ą. M. teikimo tinkamo vykdymo. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog po 2022 m. birželio 16 d. (Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo) ieškovo atsakovei mokėtina išlaikymo suma už Ą. M. atsakovės prašymo pateikimo metu (be indeksavimo) sudarė 5 000 Eur, tačiau ieškovas iš viso sumokėjo (susumuoti pavedimai, kuriuose nurodyti mokėjimai, susiję su išlaikymu Ą.) iš viso 5 975 Eur. Be to, atskirai 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 31 d. atlikti mokėjimai dėl Ą. priteisto išlaikymo indeksavimo, iš viso 217 Eur. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad, ir indeksuojant išlaikymą Ą. M., įsiskolinimo nėra. Pastebėjo, kad pavedimai kaip išlaikymas buvo teikiamas darant pavedimus ir pavedime nurodant, jog išlaikymas teikiamas (pervedamas) už abu vaikus, tačiau ieškovui 2022 m. vasario 10 d. sprendimo pagrindu buvo privalomas teikti išlaikymas tik sūnui Ą., nes jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, dukros B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, atitinkamai išlaikymas iš atsakovės buvo priteistas šios mergaitės išlaikymui, todėl teismas neturi pagrindo ieškovo teiktą išlaikymą (darytus pavedimus) vertinti kitaip.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors atsakovės skaičiavimu, šiai dienai yra 884 Eur įsiskolinimas už abu vaikus, tačiau pagal pareikštą prašymą teismas neturi pagrindo ir nepasisako dėl išlaikymo už abu vaikus teikimo ir ar jis tinkamas. Toks prašymas nėra pareikštas, todėl ir negali būti nagrinėjamas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė L. B. (toliau ir apeliantė, atsakovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, išduoti atsakovei L. B. vykdomąjį raštą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalyje: „Iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, vaiko motiną, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat priteisti iš ieškovo A. M. visas su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti atsakovės prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies pagrindu yra neteisėta ir nepagrįsta, nes vykdomąjį raštą dėl priteisto išlaikymo išieškojimo teismas privalo išduoti pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, o ne pagal 3 dalį. Apeliantės vertinimu, minėtoje teisės akto normoje nustatyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Šioje byloje atsakovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu iš ieškovo A. M. nepilnamečio sūnaus Ą. M. M. naudai priteisto 500,00 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo, todėl pagal įstatymą vykdomasis raštas atsakovei turi būti išduotas teismo net ir be ieškovės prašymo. Teismas nepagrįstai aiškinosi ir skaičiavo kiek skolininkas A. M. sumokėjo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Anot apeliantės, CPK 646 straipsnio 1 dalies teisės norma neįpareigoja teismo aiškintis ir skaičiuoti kokios išlaikymo dalies konkretų mėnesį nesumokėjo skolininkas. Nes tokiu atveju, skolininkui nesumokėjus periodinės išmokos dalies, pvz. vietoj 500 Eur per mėnesį sumokėjus 450 Eur, išieškotojas butų priverstas kiekvieną mėnesį kreiptis į teismą dėl 50 Eur vykdomojo rašto išdavimo. Akivaizdu, kad toks vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo tvarkos aiškinimas, kokį šiuo atveju pasirinko teismas, visiškai neatitinka protingumo kriterijų, pažeidžia išieškotojo teises ir nepilnamečių vaikų interesus išieškoti priteistą išlaikymą. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį išlaikymo išieškojimo atveju teismas privalo išduoti vykdomąjį raštą, kad išieškotojas jį galėtų pateikti antstoliui. Pastarajam ir tenka pareiga išsiaiškinti periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo įsiskolinimo dydį ir jį išieškoti. Tokiu atveju ieškotojui nebereikia kiekvieną kartą kreiptis į teismą dėl einamąjį mėnesį nesumokėtos periodinės įmokos dalies.
Šalies argumentai
11. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai ėmėsi funkcijų, kurios pagal įstatymą yra pavestos antstoliui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad atsakovė analogišką prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, kurioje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį iš skolininko A. M. yra priteistas 500 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi patenkino minėtą prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo pagal teismo patvirtintas taikos sutarties sąlygas, kuriomis A. M. įsipareigojo dukrai per mėnesį mokėti 500 Eur išlaikymą.
12. Apeliantė nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, išlaikymą moka nereguliariai ir nepilnai, mokėjimo pavedimuose nenurodo kuriam vaikui perveda išlaikymą, o kilus ginčui į abi bylas teikia tuos pačius įrodymus ir šioje byloje tvirtina, kad mokėjo išlaikymą Ą., o kitoje civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, remdamasis tais pačiais pavedimais įrodinėja, kad mokėjo išlaikymą B. Kadangi teismo procesiniai sprendimai dėl išlaikymo išieškojimo vaikams yra priimti skirtingose bylose, teismas šioje byloje spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą neišsiaiškino visų aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, kad skolininkas A. M. vykdo išlaikymo įsipareigojimus, nors prieš tai tas pats teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023 sprendė, kad įsipareigojimai nėra vykdomi. Skirtingi teismų procesiniai sprendimai dėl vykdomųjų raštų išdavimo dar kartą patvirtina, kad bylose dėl išlaikymo išieškojimo, teismas privalo ne užsiimti skolos skaičiavimais, o išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
13. Ieškovas A. M. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
14. Nesutinka su apeliantės subjektyviu teisės normų aiškinimu, teigiant, jog teismas taikė netinkamą teisės normą, kad atsakovei net nebuvo reikalinga teikti prašymo, t. y. vykdomasis raštas turėjo būti išduotas savaime, nes būtent CPK 646 straipsnio 3 dalis yra specialioji norma, kurią pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
15. Ieškovas pažymi, kad jei teismas taikytų CPK 646 straipsnio 1dalį, tai jos pagrindu priimta teismo nutartis, kuria būtų išduotas vykdomasis raštas, negalėtų būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą būtų net neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu, kurį pateikia atsakovė, gali būti skundžiama tik nutartis, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kas tik dar kartą patvirtina, kad apeliantės taikytinų teisės normų aiškinimas yra klaidinantis ir visiškai nepagrįstas.
16. Būtent dėl to, CPK 643 straipsnio 3 dalies teisės normos pagrindu priimta nutartis yra skundžiama, nes joje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad teismas, tik ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti nutartimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Dėl šios priežasties ieškovas nesutinka ir su kitu apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš viso neprivalėjo vertinti A. M. sumokėtų išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. M. įmokų, nes teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
Šalies argumentai
17. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad dėl to, jog teismas, o ne antstolis aiškinasi ir skaičiuoja kokios išlaikymo dalies konkretų mėnesį nesumokėjo skolininkas, konkrečiu atveju, permokėjo skolininkas, pažeidžia protingumo kriterijų. Nes teismo nustatytos aplinkybės, ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, vienareikšmiai patvirtina, kad būtent apeliantė piktnaudžiauja procesu, teikia nepagrįstus prašymus, teise naudodamasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį, siekdama sukelti nepagrįstai ieškovui papildomus kaštus. Nes teismui nevertinant pateiktų įrodymų, t. y. formaliai išduodant vykdomąjį raštą, apeliantei nesąžiningai teigiant apie A. M. įsiskolinimus, antstolis už vykdomosios bylos užvedimą paimtų atlygį, o tai akivaizdžiai sukeltų nepagrįstas išlaidas ieškovui, kas tikrai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų bei nepilnamečių vaikų interesų.
18. Anot ieškovo, stebina pačios apeliantės akivaizdžiai prieštaringa, o tai reiškia ir nesąžininga pozicija, nes kiek vėliau, pati sau alogiškai prieštaraudama, apeliantė teigia, kad teismas jau neva negerai įvertino įrodymus, nes A. M. vien dėl to, kad abiem vaikams kiekvieną mėnesį daro vienu pavedimu periodinius mokėjimus, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes mokėjimo pavedimuose nenurodo kuriam vaikui perveda išlaikymą, o kilus ginčui į abi bylas teikia tuos pačius įrodymus. Ieškovas pažymi, kad nė vienoje iš nutarčių, o ir iš empirinės patirties - praktikoje nėra tam pačiam uzufruktoriui už vaikų išlaikymą daromi atskiri pavedimai. Todėl apeliantės teiginiai dėl bendrai atliekamų išlaikymo pavedimų, teigiant, jog tokiu būdu yra piktnaudžiaujama, teikiant išlaikymą, yra absoliučiai nepagrįsti, nes reikalingas pervesti pagal teismo sprendimą ir realiai gaunamas sumas nėra sunku suskaičiuoti elementariu matematiniu sudėjimo veiksmu. Pirmosios instancijos teismas aiškiai suskaičiavo reikalingą sūnui pervesti sumą – 5 000 Eur, sumokėtą viso 5 975 Eur sumą, kuri nesudaro pagrindo apeliantei teigti, jog ieškovas turi sūnui Ą. teikiamo periodiškai išlaikymo įsiskolinimą. Pažymi, kad apeliantė neginčija konkrečių teismo atliktų ir paskaičiuotų mokėtinų ir sumokėtų sumų, todėl ir šiuo aspektu pateiktas atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijos pateikimo
20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateikė įrodymus (2023 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino L. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1435-392/2023, kuria peržiūrėta pirmiau minėta nutartis), kurie yra abiem ginčo šalims žinomi, todėl šie įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl ginčo esmės
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos, ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytos, taikos sutarties ginčo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, rezoliucinės dalies 4 punktą.
22. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kai tuo tarpu, jos vertinimu, teismas turėjo vadovautis tik CPK 646 straipsnio 1 dalimi ir prašomą vykdomąjį raštą turėjo išduoti. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, teismas nepagrįstai ėmėsi funkcijų, kurios pagal įstatymą yra pavestos antstoliui (aiškinosi periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo įsiskolinimo dydį), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Faktinės bylos aplinkybės
23. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 ieškovo A. M. (toliau ir ieškovas) ir atsakovės L. B. (toliau ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4299, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, A. M. paliko pavardę „M.“, padalino santuokoje įgytą turtą. Minėtu sprendimu teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
24. Teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė:
1. Nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, vaiko tėvu, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
2. Nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, vaiko motina, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
3. Iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, vaiko tėvą, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
4. Iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, vaiko motiną, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
5. Ieškovas A. M. įsipareigoja netrukdyti atsakovės L. B. ir nepilnametės dukters B. M. bendravimui, atsižvelgiant į dukters B. M. norą ir interesus.
6. Tėvų susitarimu nustatoma tokia A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
6.1. A. M. bendrauja su sūnumi kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, paimant vaiką iš L. B. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos penktadienį nuo 17.00 val., bei sekmadienį iki 21.00 val. grąžinant vaiką motinos gyvenamosios vietos adresu;
6.2. A. M. praleidžia kartu su abiem vaikais dvi atostogų savaites per vienerius kalendorinius metus, atostogų laiką galint padalinti po vieną savaitę (po 7 kalendorines dienas iš eilės). Šiomis atostogomis A. M. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas L. B. SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios;
6.3. Sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau informavo kitą apie savo atostogas;
6.4. Valstybinių ir asmeninių švenčių metu A. M. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:
6.4.1. Šv. Velykos - poriniais metais, pasiimant Sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iš L. B. namų ir grąžinant antrąją Velykų dieną iki 21.00 val. į namus;
6.4.2. Šv. Kalėdos – neporiniais metais, pasiimant Sūnų iš L. B. namų gruodžio 24 d. ir grąžinant į namus gruodžio 26 d. iki 21.00 val.;
6.4.3. A. M. bendrauja su sūnumi pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną;
6.4.4. A. M. suteikiama teisė pasveikinti sūnų ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;
6.5. Jeigu A. M. negali sūnaus paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaiko motinai ir sūnui ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba iš karto kai tokios aplinkybės paaiškėja. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS žinute arba ei. paštu;
6.6. A. M. turi atsižvelgti į vaiko norą ir interesus, o L. B. derinti savo interesus taip, kad nedarytų kliūčių tėvo ir sūnaus bendravimui.
25. Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą apeliacine tvarka, 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1244-275/2022 nutarė jį pakeisti, t. y. teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai piniginė kompensacija, pakeitė ir padidino priteistą kompensaciją iki 38 086,48 Eur; teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai priteista 1 298,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino. Kita sprendimo dalis liko nepakeista.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023 patvirtino pareiškėjų L. B. ir A. M. 2022 m. spalio 28 d. sudarytą taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnametės dukros B. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo. Šia taikos sutartimi iš esmės buvo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos taikos sutarties 1, 3 ir 6 punktai ir susitarta, kad : dukros B. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove L. B., motinos gyvenamojoje vietoje; tėvas, A. M., dukros B. M. išlaikymui teikia po 500 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukros pilnametystės. Dukros išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tėvo periodinės išmokos mokamos vaikų išlaikymui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.; A. M., įsipareigoja lėšas skirtas dukros išlaikymui pervesti į atsakovės L. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
27. 2023 m. kovo 29 d. atsakovė L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė du prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo pareigos vykdymo : vieną į civilinę bylą Nr. Nr. e2-286-1090/2022 dėl išlaikymo sūnui Ą. M. M. išieškojimo iš tėvo A. M., o antrą į civilinę bylą Nr. e2SP-6027-1167/2023 dėl išlaikymo dukrai B. M. išieškojimo iš tėvo A. M.
28. 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino L. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išdavė jai vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų L. B. ir A. M. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2–2.3 punktus, t. y. išieškojimo iš A. M. dukros B. M. išlaikymui po 500 Eur dydžio periodinių išmokų, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukros pilnametystės. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., peržiūrėjus ją apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1435-392/2023).
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-286-1090/2022 atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.
Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo
30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Apeliantės vertinimu, teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo spręsti CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri neįpareigoja teismo aiškintis ir skaičiuoti kokios išlaikymo dalies konkretų mėnesį nesumokėjo skolininkas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.
31. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Tuo tarpu, CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
32. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 nutraukė ieškovo A. M. ir apeliantės L. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, A. M. paliko pavardę „M.“, padalino santuokoje įgytą turtą. Dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino minėtu sprendimu, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
33. Atsakovė 2023 m. kovo 29 d. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių pasirašytos ir teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos taikos sutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, teigdama, jog ieškovas šių nuostatų nevykdo ir susidarė įsiskolinimas.
34. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
35. Įvertinus šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte numatytą sąlygą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog joje sulygtas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis priverstinio vykdytinumo požymius, nes jos (sąlygos) tekstas reikalauja nustatyti aplinkybes, ar sąlyga įvykdyta ar neįvykdyta, ir jeigu neįvykdyta, dėl kokių priežasčių, kokios aplinkybės lėmė, jog sutarties sąlyga galimai buvo neįvykdyta laiku, ar dėl ieškovo kaltės ar dėl kitų asmenų nebuvo įvykdyta sąlyga. Tai reiškia, kad tokios sąlygos (ne)įvykdymo aplinkybes antstolis, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos ir negali nustatinėti, tačiau siekiant išieškoti išlaikymą ir nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį, prieš tai minėtos sąlygos (ne)įvykdymas privalėjo būti įvertintas.
36. Nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi.
37. Apeliacinis teismas nustatė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino atsakovės argumentus, ieškovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad ieškovo atlikti pavedimai kaip išlaikymas buvo teikiamas darant pavedimus ir pavedime nurodant, jog išlaikymas teikiamas (pervedamas) už abu vaikus, tačiau ieškovui 2022 m. vasario 10 d. sprendimo pagrindu buvo privalomas teikti išlaikymas tik sūnui Ą., nes jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, dukros B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, atitinkamai išlaikymas iš atsakovės buvo priteistas šios mergaitės išlaikymui, todėl teismas neturi pagrindo ieškovo teiktą išlaikymą (darytus pavedimus) vertinti kitaip. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors atsakovės skaičiavimu, šiai dienai yra 884 Eur įsiskolinimas už abu vaikus, tačiau pagal pareikštą prašymą teismas neturi pagrindo ir nepasisakė dėl išlaikymo už abu vaikus teikimo ir ar jis tinkamas.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, neišeidamas už atsakovės prašyme suformuluoto reikalavimo ribų ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos, ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytos, taikos sutarties ginčo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, rezoliucinės dalies 4 punktą.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo
41. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atskirąjį skundą atmetus, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą jis patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
42. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos ieškovo naudai iš apeliantės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.