Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. B. (buvusi M.) bei atsakovės L. B. (buvusi M.) priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijos pateikimo

20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateikė įrodymus (2023 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino L. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1435-392/2023, kuria peržiūrėta pirmiau minėta nutartis), kurie yra abiem ginčo šalims žinomi, todėl šie įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl ginčo esmės

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos, ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytos, taikos sutarties ginčo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, rezoliucinės dalies 4 punktą.

22. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kai tuo tarpu, jos vertinimu, teismas turėjo vadovautis tik CPK 646 straipsnio 1 dalimi ir prašomą vykdomąjį raštą turėjo išduoti. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, teismas nepagrįstai ėmėsi funkcijų, kurios pagal įstatymą yra pavestos antstoliui (aiškinosi periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo įsiskolinimo dydį), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 ieškovo A. M. (toliau ir ieškovas) ir atsakovės L. B. (toliau ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4299, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, A. M. paliko pavardę „M.“, padalino santuokoje įgytą turtą. Minėtu sprendimu teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

24. Teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė:

1. Nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, vaiko tėvu, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

2. Nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, vaiko motina, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

3. Iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, vaiko tėvą, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4. Iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 500,00 (penkis šimtus eurų 00 ct) Eurų periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, vaiko motiną, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5. Ieškovas A. M. įsipareigoja netrukdyti atsakovės L. B. ir nepilnametės dukters B. M. bendravimui, atsižvelgiant į dukters B. M. norą ir interesus.

6. Tėvų susitarimu nustatoma tokia A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

6.1. A. M. bendrauja su sūnumi kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, paimant vaiką iš L. B. gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos penktadienį nuo 17.00 val., bei sekmadienį iki 21.00 val. grąžinant vaiką motinos gyvenamosios vietos adresu;

6.2. A. M. praleidžia kartu su abiem vaikais dvi atostogų savaites per vienerius kalendorinius metus, atostogų laiką galint padalinti po vieną savaitę (po 7 kalendorines dienas iš eilės). Šiomis atostogomis A. M. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas L. B. SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios;

6.3. Sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau informavo kitą apie savo atostogas;

6.4. Valstybinių ir asmeninių švenčių metu A. M. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:

6.4.1. Šv. Velykos - poriniais metais, pasiimant Sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iš L. B. namų ir grąžinant antrąją Velykų dieną iki 21.00 val. į namus;

6.4.2. Šv. Kalėdos – neporiniais metais, pasiimant Sūnų iš L. B. namų gruodžio 24 d. ir grąžinant į namus gruodžio 26 d. iki 21.00 val.;

6.4.3. A. M. bendrauja su sūnumi pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną;

6.4.4. A. M. suteikiama teisė pasveikinti sūnų ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;

6.5. Jeigu A. M. negali sūnaus paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaiko motinai ir sūnui ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba iš karto kai tokios aplinkybės paaiškėja. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS žinute arba ei. paštu;

6.6. A. M. turi atsižvelgti į vaiko norą ir interesus, o L. B. derinti savo interesus taip, kad nedarytų kliūčių tėvo ir sūnaus bendravimui.

25. Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą apeliacine tvarka, 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1244-275/2022 nutarė jį pakeisti, t. y. teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai piniginė kompensacija, pakeitė ir padidino priteistą kompensaciją iki 38 086,48 Eur; teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. B. ieškovo A. M. naudai priteista 1 298,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino. Kita sprendimo dalis liko nepakeista.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023 patvirtino pareiškėjų L. B. ir A. M. 2022 m. spalio 28 d. sudarytą taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnametės dukros B. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo. Šia taikos sutartimi iš esmės buvo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos taikos sutarties 1, 3 ir 6 punktai ir susitarta, kad : dukros B. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove L. B., motinos gyvenamojoje vietoje; tėvas, A. M., dukros B. M. išlaikymui teikia po 500 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukros pilnametystės. Dukros išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tėvo periodinės išmokos mokamos vaikų išlaikymui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.; A. M., įsipareigoja lėšas skirtas dukros išlaikymui pervesti į atsakovės L. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

27. 2023 m. kovo 29 d. atsakovė L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė du prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo pareigos vykdymo : vieną į civilinę bylą Nr. Nr. e2-286-1090/2022 dėl išlaikymo sūnui Ą. M. M. išieškojimo iš tėvo A. M., o antrą į civilinę bylą Nr. e2SP-6027-1167/2023 dėl išlaikymo dukrai B. M. išieškojimo iš tėvo A. M.

28. 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino L. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išdavė jai vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų L. B. ir A. M. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2–2.3 punktus, t. y. išieškojimo iš A. M. dukros B. M. išlaikymui po 500 Eur dydžio periodinių išmokų, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukros pilnametystės. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., peržiūrėjus ją apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1435-392/2023).

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-286-1090/2022 atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo

30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Apeliantės vertinimu, teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo spręsti CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri neįpareigoja teismo aiškintis ir skaičiuoti kokios išlaikymo dalies konkretų mėnesį nesumokėjo skolininkas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

31. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Tuo tarpu, CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

32. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 nutraukė ieškovo A. M. ir apeliantės L. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo L. B. paliko pavardę „B.“, A. M. paliko pavardę „M.“, padalino santuokoje įgytą turtą. Dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino minėtu sprendimu, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

33. Atsakovė 2023 m. kovo 29 d. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių pasirašytos ir teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos taikos sutarties rezoliucinės dalies 4 punktą, teigdama, jog ieškovas šių nuostatų nevykdo ir susidarė įsiskolinimas.

34. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

35. Įvertinus šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte numatytą sąlygą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog joje sulygtas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis priverstinio vykdytinumo požymius, nes jos (sąlygos) tekstas reikalauja nustatyti aplinkybes, ar sąlyga įvykdyta ar neįvykdyta, ir jeigu neįvykdyta, dėl kokių priežasčių, kokios aplinkybės lėmė, jog sutarties sąlyga galimai buvo neįvykdyta laiku, ar dėl ieškovo kaltės ar dėl kitų asmenų nebuvo įvykdyta sąlyga. Tai reiškia, kad tokios sąlygos (ne)įvykdymo aplinkybes antstolis, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos ir negali nustatinėti, tačiau siekiant išieškoti išlaikymą ir nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį, prieš tai minėtos sąlygos (ne)įvykdymas privalėjo būti įvertintas.

36. Nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi.

37. Apeliacinis teismas nustatė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino atsakovės argumentus, ieškovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad ieškovo atlikti pavedimai kaip išlaikymas buvo teikiamas darant pavedimus ir pavedime nurodant, jog išlaikymas teikiamas (pervedamas) už abu vaikus, tačiau ieškovui 2022 m. vasario 10 d. sprendimo pagrindu buvo privalomas teikti išlaikymas tik sūnui Ą., nes jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, dukros B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, atitinkamai išlaikymas iš atsakovės buvo priteistas šios mergaitės išlaikymui, todėl teismas neturi pagrindo ieškovo teiktą išlaikymą (darytus pavedimus) vertinti kitaip. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors atsakovės skaičiavimu, šiai dienai yra 884 Eur įsiskolinimas už abu vaikus, tačiau pagal pareikštą prašymą teismas neturi pagrindo ir nepasisakė dėl išlaikymo už abu vaikus teikimo ir ar jis tinkamas.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, neišeidamas už atsakovės prašyme suformuluoto reikalavimo ribų ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-1090/2022 patvirtintos, ieškovo A. M. ir atsakovės L. B. 2021 m. gegužės 20 d. pasirašytos, taikos sutarties ginčo dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, rezoliucinės dalies 4 punktą.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo

41. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atskirąjį skundą atmetus, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą jis patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.

42. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos ieškovo naudai iš apeliantės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.