- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-787-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14243-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-25198-1090/2025, pagal pareiškėjos L. B. prašymą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L. B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 23 d.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo A. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2026 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu (reg. Nr. DOK-1157, teisme užregistruotas – 2026 m. sausio 6 d.), prašydamas priimti papildomą nutartį ir priteisti jam iš pareiškėjos patirtas 423,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
3. Prašyme nurodė, jog už atskirojo skundo, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1949-657/2025 bei 2025 m. lapkričio 4 d. priimta nutartimi patenkintas, surašymą suinteresuotas asmuo patyrė 423,50 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo išspręstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 14 d. papildoma nutartimi suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisė 423,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad priimdamas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, neišsprendė suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžiantys įrodymai pateikti su atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-101913), paskirstymo klausimo.
6. Teismas įvertino, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, taip pat suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir sprendė, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu (atskirojo skundo dėl teismo priimto procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą pateikimu), todėl apeliacinės instancijos teismui tenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, o bylą išnagrinėjus iš naujo ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetus, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinos 423,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-12963) pareiškėja L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildomą nutartį, šalims paliekant jų patirtų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi taisykle „pralaimėjęs moka“, nes pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi gindama nepilnamečio vaiko interesus. Ir nors pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo atmestas, tačiau vis tiek pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta, jog prašymas buvo pagrįstas, nes suinteresuotas asmuo išlaikymą vaikui teikia nereguliariai ir skola prašymo pateikimo dieną buvo susidariusi.
7.2. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo savo įsipareigojimus pradeda vykdyti iš dalies ir tik tuomet, kai pareiškėja kreipiasi į teismą. Taip buvo ir šiuo atveju, todėl taisyklė „pralaimėjęs moka“ neturėtų būti taikoma, nes kitaip susiklosto situacija, kad vaiko motina yra baudžiama už vaiko teisių gynimą. Juo labiau, kad pareiškėja taip pat ir savo atstovei yra sumokėjusi 423,50 Eur sumą, kurios jai teismas nepriteisė. Iš to seka, kad pareiškėja už vaiko interesų gynimą yra baudžiama netgi dvigubai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-20696) į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog skundžiama nutartis buvo priimta vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą civilinėse bylose, todėl atskirasis skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju, absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šių rašytinių įrodymų kopijas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildomą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-25198-1090/2025 (t. y. atskiruoju skundu skundžiamą nutartį); AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 23 d.; skolos paskaičiavimo lenteles; 2026 m. sausio 18 d. – 2026 m. sausio 21 d. pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą elektroniniais laiškais; 2025 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 466; 2025 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą DVB Nr. 1211/25.
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai arba jau yra pateikti byloje (2026 m. sausio 14 d. nutartis; 2025 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymas; 2025 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra), arba buvo gauti / parengti po skundžiamos nutarties priėmimo (banko sąskaitos išrašas; skolos paskaičiavimo lentelės; elektroniniai laiškai), todėl pastarųjų pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti. Be to, po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjos surinkti rašytiniai įrodymai yra labiau susiję su faktinės situacijos, susiklosčiusios pasibaigus aktualiam teisminiam procesui priėmimo, vertinimu, o ne su skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už anksčiau teiktą atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, vertina situaciją buvusią iki skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų prie bylos neprijungti ir jų nevertinti.
Dėl ginčo esmės
13. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria buvo tenkintas suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 22 d. su prašymu (reg. Nr. DOK-79532) dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą tuo pagrindu, jog suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-6027-1167/2023, patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią suinteresuotas asmuo privalo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos teikti 500 Eur dydžio išlaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. priimta nutartimi buvo patenkinęs minėtą pareiškėjos prašymą, tačiau suinteresuotas asmuo dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2S-1949-657/2025 priimta nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį panaikino, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavė nagrinėti iš naujo, o klausimo dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutarė nespręsti, nurodydamas, jog byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtą prašymą išnagrinėjęs iš esmės.
15. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi jo netenkino, todėl ir pareiškėjos prašomų atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 484 Eur suma už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą bei 423,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nepriteisė, o suinteresuoto asmens patirtų 423,50 Eur dydžio išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo klausimo apskritai nesprendė. Minėta nutartis apskųsta nebuvo, įsiteisėjo 2026 m. sausio 6 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto jį atmetė ne dėl to, jog jis buvo nepagrįstas, o dėl to, kad suinteresuotas asmuo jau po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą su minėtu prašymu, iš esmės prašymo metu buvusį įsiskolinimą padengė.
16. Suinteresuotas asmuo 2026 m. sausio 5 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuris byloje užregistruotas 2026 m. sausio 6 d., dėl papildomos nutarties priėmimo, nes 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi nebuvo išspręstas jo patirtų 423,50 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo klausimas. Šioje byloje skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas nurodytas išlaidas priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos, tai motyvuodamas tik tuo, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo atmestas, jokių kitų aplinkybių nevertindamas.
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui iš jos yra priteistos nepagrįstai, nes ji, gindama nepilnamečio vaiko interesus, šiuo atveju yra dvigubai baudžiama, nes nors ir kreipėsi į teismą su pagrįstu prašymu ir dėl to patyrė išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau jų atlyginimo neatgavo, o dabar dar ir turi sumokėti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susidariusios faktinės situacijos specifiką, sutinka su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais.
18. Prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaudamasis CPK nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, teismas gali, tačiau neprivalo, proporcingai padalyti dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys byloje turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti išspręstas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria pareiškėjai nebuvo priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens, nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, ir nors apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turėjo jai būti priteistos iš suinteresuoto asmens, tačiau šios nutarties keisti ar naikinti negali, todėl toliau pasisako tik dėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos skundžiama papildoma nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų.
20. Iš byloje esančių duomenų ir priimtų procesinių sprendimų matyti, kad šiuo atveju pareiškėja, gindama ne asmeniškai savo, o nepilnamečio vaiko interesus ir teisę gauti išlaikymą iš tėvo, buvo pagrįstai pasikreipusi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes suinteresuotas asmuo tik po 2025 m. gegužės 22 d., kuomet pareiškėja buvo pateikusi prašymą teismui, atliko bendros 6 312 Eur sumos pavedimus į jos sąskaitą, t. y. 2025 m. birželio 18 d. – 3 157 Eur, 2025 m. rugsėjo 29 d. – 630 Eur, 2025 m. spalio 27 d. – 500 Eur, 2025 m. lapkričio 17 d. – 1 000 Eur ir 2025 m. gruodžio 4 d. 1 025 Eur. Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjai buvo išduotas vykdomasis raštas, panaikino irgi ne dėl to, jog pareiškėjos prašymas buvo nepagrįstas, o dėl to, kad pirmosios instancijos teismas buvo netinkamai įvertinęs pareiškėjos prašymą. Pats suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat laikėsi pozicijos, jog pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir išvis turėtų būti atmestas. Pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos prašymą, kaip jau yra nurodyta šioje nutartyje, jis vėlgi buvo atmestas ne dėl to, kad nebuvo nepagrįstas, o tik dėl to, jog nutarties priėmimo dienai suinteresuotas asmuo nebeturėjo įsiskolinimo. Taigi, kaip matyti, susiklostė tokia faktinė situacija, jog pareiškėja į teismą kreipėsi pagrįstai, teismas, nagrinėdamas jos prašymą pirmą kartą, padarė teisės taikymo klaidą, o nagrinėdamas pakartotinai atmetė, nes prašymas buvo nebetekęs faktinės ir teisinės prasmė. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje formaliai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nepagrįstai suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas jam priteisė iš pareiškėjos.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, nevertino ir nenustatinėjo byloje susiklosčius faktinės situacijos, dėl kurios buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl šiuo atveju pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildoma nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. suinteresuoto asmens A. M. prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsnis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens A. M. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam priteisimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.